- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1421-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00061-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. U., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 ir 2022-04-12 nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys D. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti jai trijų mėnesių terminą priimti senelės M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. reikalavimo teisę į reikalavimo teisę 46 339,20 Eur, kuri atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu.
2. 2022-03-22 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad norėtų tikslinti reikalavimus. Teismui tenkinus pareiškėjos atstovo prašymą buvo nustatytas 10 dienų terminas patikslinti reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022-03-31 teismo rūmuose gautas pareiškėjos atstovo prašymas šioje byloje priimti ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019-09-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu; 2) pratęsti A. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. U. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2011-11-24 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011; 3) išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taip pat prašoma iš ypatingosios teisenos pereiti į ieškininę teiseną.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 nutartimi atmestas pareiškėjos A. M. atstovo advokato R. K. prašymas dėl ieškinio priėmimo ir bylos perėjimo nagrinėti iš ypatingosios teisenos tvarka į nagrinėjimą ieškinine teisena.
5. 2022-04-11 teismo rūmuose gautas pareiškėjos A. M. atstovo advokato R. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 nutarties.
6. 2022-04-12 teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. atstovo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-07 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl ieškinio priėmimo ir bylos perėjimo nagrinėti iš ypatingosios teisenos tvarka į nagrinėjimą ieškinine teisena. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
7.1 teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagal ypatingosios teisenos taisykles teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo palikimui priimti;
Šalies argumentai
7.2 pareiškėjos atstovas 2022-03-31 prašymu prašo šioje byloje priimti ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019-09-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu; 2) pratęsti A. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. U. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2011-11-24 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011; 3) išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pareiškėjos atstovas taip pat prašo iš ypatingosios teisenos pereiti į ieškininę, t. y. ginčo, teiseną;
7.3 atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu pareikštas naujas savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, kad civilinio proceso normos nenumato galimybės iš ypatingosios teisenos pereiti į ginčo teiseną, prašymą atmetė;
7.4 atsižvelgiant į tai, kad ši nutartis neužkerta galimybės pareiškėjai, jos atstovui pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, taip pat neužkerta galimybės tolimesnei šios bylos eigai, teismas sprendė, jog nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą, neskundžiama.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-12 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos A. M. atstovo advokato R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 nutarties. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
8.1 teismas pažymėjo, jog 2022-04-07 nutarties 6 punkte, nagrinėjamu atveju pagal ypatingosios teisenos taisykles teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu pareikštas naujas savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, kad civilinio proceso normos nenumato galimybės iš ypatingosios teisenos pereiti į ginčo teiseną, todėl skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjos atstovo prašymas, išaiškino, kur ir kaip pareiškėja (jos atstovas) turėtų kreiptis teisminės gynybos, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimus;
8.2 pažymėjo, jog atskirajame skunde nurodomose kasacinio teismo nutartyse kalbama apie situacijas, kai bylą nagrinėjant pagal ypatingosios teisenos taisykles iškyla ginčas dėl teisės, ir kokį procesinį sprendimą turėtų priimti teismas, tačiau ši teismų praktika savaime neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo;
8.3 atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju prašymas dėl termino atnaujinimo dar nėra išnagrinėtas, o skundžiama nutartimi tik atsisakoma priimti ieškinį su nauju savarankišku reikalavimu, t. y. reikalavimu pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019-09-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu;
8.4 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, todėl net ir iškilus ginčui, civilinė byla ir toliau nagrinėjama pagal ypatingosios teisenos taisykles. Taigi skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017, nes šiuo konkrečiu atveju, net ir paaiškėjus, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, nebuvo atsisakyta priimti pareiškimą, priešingai, bylos nagrinėjimas yra tęsiamas, paskirtas kitas teismo posėdis;
8.5 iš dalies būtų galima sutikti su teiginiais, kad vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, nustatęs procesinio dokumento trūkumus, pirmiausia teismas turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne iškart atsisakyti jį priimti. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, trūkumų šalinimo instituto taikymas, net jei jis ir būtų buvęs taikomas, nebūtų pakeitęs procesinio sprendimo esmės. Pareiškėjos atstovo prašymu, jam buvo nustatytas terminas patikslinti reikalavimus, tačiau per teismo nustatytą terminą jis ieškinyje suformulavo visiškai naują savarankišką reikalavimą, todėl šį procesinį dokumentą atsisakyta priimti;
8.6 teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimo patikslinimą nėra apeliacijos objektas, kadangi tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-975-653/2022; 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1367-803/2021), todėl sprendė, jog yra pagrindas atskirąjį skundą atsisakyti priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 ir 2022-04-12 nutartis panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl ieškinio priėmimo ir bylos nagrinėjimo eigos perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 nurodo, jog nagrinėjamu atveju pagal ypatingosios teisenos taisykles teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo palikimui priimti. Akivaizdu, kad šis prašymas pareiškėjai nesukurs teisinių pasekmių, nes M. U. palikimą yra priėmusi Valstybė ir Valstybei priteista 46 339,20 Eur suma pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011. Ši aplinkybė tapo žinoma, šios bylos nagrinėjimo eigoje, Vilniaus apygardos teismui 2022-03-21 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-858-852/2022. Pažymi, kad šioje byloje pareiškėja A. M. nebuvo proceso šalimi. Esant minėtoms aplinkybėms A. M. pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas kartu su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti. Vertina, jog ypatingos teisenos byloje kilo ginčas dėl teisės;
9.2 teisinis reguliavimas nustato, kad kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo. Dėl pasikeitusio bylos pobūdžio ypatingoji teisena nustato atitinkamas procesines teises tuo ginču suinteresuotiems asmenims;
9.3 nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teisės, pareiškėjos pareikštas ieškinys turėtų būti priimtas ir toliau nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio;
9.4 teismas netinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika bei netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 5 dalies nuostatas;
9.5 pirmos instancijos teismo minimos nutartys, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-975-653/2022 ir 2021 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1367-803/2021 neturi jokios teisės prezumpcijos su nagrinėjama byla. Pirmuoju atveju, Vilniaus apygardos teismas pasisakė dėl skundžiamų antstolio veiksmų, antruoju atveju, dėl patikslinto ieškinio dalyko priimtinumo taikant CPK 141 straipsnio 4 dalį;
9.6 nagrinėjamoje ypatingosios teisenos byloje kilo ginčas dėl teisės. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atstovas prašė teismo suteikti galimybę patikslinti pareiškimą, nes būtina ginčyti valstybei išduoto palikimo priėmimo liudijimą, priešingu atveju pareiškėjos pareiškimas net ir patenkinimo atžvilgiu nesukurs teisinių pasekmių. Šios aplinkybės tapo žinomos bylos nagrinėjimo eigoje Vilniaus apygardos teismui patenkinus VMI ieškinį;
9.7 pirmos instancijos teismas pareiškėjos atstovo prašymą patenkino ir tokia galimybė patikslinti pareiškimą buvo suteikta. Pažymi, jog nuginčyti Valstybei išduotą palikimo priėmimo liudijimą galima tik pareiškus ne patikslintą pareiškimą, o ieškinį, kuris turi būti nagrinėjamas toliau ypatingosios teises tvarka. Minimai pozicijai pagrįsti buvo vadovautasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-485-611/2017.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
10.1 pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl ieškinio priėmimo ir bylos perėjimo nagrinėti iš ypatingosios teisenos tvarka į nagrinėjimą ieškinine teisena, kai ieškiniu pareikštas naujas savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, kadangi CPK normos nenumato galimybės pereiti iš ypatingosios teisenos į ginčo teiseną.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo 2022-04-07 nutartis, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl ieškinio priėmimo ir bylos perėjimo nagrinėti iš ypatingosios teisenos tvarka į nagrinėjimą ieškinine teisena bei 2022-04-12 nutartis, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju pagal ypatingosios teisenos taisykles pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo palikimui priimti. Pareiškėjos atstovas 2022 m. kovo 31 d. prašymu prašo šioje byloje priimti ieškinį, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro 2019 m. rugsėjo 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu; 2) pratęsti A. M. terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. U. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimo teisę į 46 339,20 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011; 3) išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pareiškėjos atstovas taip pat prašo iš ypatingosios teisenos pereiti į ieškininę, t. y. ginčo, teiseną. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog minėtas prašymas atmestinas, kadangi ieškiniu pareikštas naujas savarankiškas reikalavimas, kuris privalo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, kad civilinio proceso normos nenumato galimybės iš ypatingosios teisenos pereiti į ginčo teiseną.
14. Nagrinėjamu atveju pagal ypatingosios teisenos taisykles teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl įstatyme numatyto termino atnaujinimo palikimui priimti. Pareiškėjos teigimu, šis prašymas pareiškėjai nesukurs teisinių pasekmių, nes M. U. palikimą yra priėmusi Valstybė ir Valstybei priteista 46 339,20 Eur suma pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-807/2011. Ši aplinkybė tapo žinoma šios bylos nagrinėjimo eigoje Vilniaus apygardos teismui 2022-03-21 priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-858-852/2022. Šioje byloje pareiškėja A. M. nebuvo proceso šalimi. Sutiktina su pareiškėjos argumentu, jog A. M. pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas kartu su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti. Spręstina, jog ypatingos teisenos byloje kilo ginčas dėl teisės. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl teisės ypatingojoje teisenoje, ginčas išnagrinėjamas ta pačia ypatingosios teisenos tvarka kaip iki ginčo kilimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, teismo procesas pažengęs, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, pareiškėjos pareikštas ieškinys turėtų būti priimtas ir toliau nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, nepaisant to, kad joje yra kilęs ginčas dėl teisės.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsisakymas priimti pareiškimo patikslinimą nėra apeliacijos objektas, kadangi tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. CPK 137 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.
18. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 ir 2022-04-12 nutartis ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-04-07 ir 2022-04-12 nutartis ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.