- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-265-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00103-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- J. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1267-1147/2023, kuria pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose buvo gautas pareiškėjos J. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso palikėjai M. P., kurios įpėdinė yra pareiškėja, nustatymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad M. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. S. (V. S.), teismo sprendimu santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), butas įsigytas palikėjos vardu (duomenys neskelbtini), notarė išduoti paveldėjimo liudijimą atsisakė ir pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas asmenine nuosavybės teise priklausė palikėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turinčius faktus apie buto įsigijimo, santuokos sudarymo ir pasibaigimo datas, kurie patvirtiną faktą, kad butas įgytas palikėjos santuokos metu, buvo palikėjos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pakeisti įstatymų nustatytos tvarkos teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalima, prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės, todėl pareiškimas dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
5. 2022-03-02 Visagino 1-ojo notarų biuro notarės A. S. rašte pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą ne su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas asmenine nuosavybės teise priklausė palikėjai, kaip nurodė pareiškėja, o dėl palikėjos turto dalies nustatymo.
6. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjai išaiškino, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja J. Š., atstovaujama atstovės advokatės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.1. Atskirajame skunde nurodo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad palikėja M. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) vienintelė savininkė, nes jos santuoka su V. S. faktiškai nutraukta (duomenys neskelbtini) m. Rusijoje, jos buvęs sutuoktinis V. S. negyveno Lietuvoje, jis nebuvo jos šeimos nariu, nuomininku buto, esančio (duomenys neskelbtini).
7.2. Privatizavimo metu bute palikėja ir jos sutuoktinis negyveno kaip šeima, todėl butas privatizuotas ne šeimos reikmėms, o vieno sutuoktinio, t. y. M. P. asmeniniams poreikiams tenkinti.
7.3. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
7.4. Apeliantė pabrėžia, jog pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šiuo atveju kita tvarka patvirtinti, kad palikėja M. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra vienintelė savininkė, pareiškėja negali. Nustatyti nurodytą faktą pareiškėjai reikia, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiškimas dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso palikėjai M. P., nors ir buvo įgytas santuokos su V. S. metu.
11. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
12. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).
13. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
14. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė siekiantis paneigti prezumpciją (neginčydama jos egzistavimo), kad turtas (butas) buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pareiškėja siekia pakeisti turto teisinį režimą bei teikia ne tik įrodymus, tačiau ir nurodo ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, o taip pat nenurodo, kad dokumentai yra dingę ar sunaikinti. Tokia faktinė situacija neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad byla gali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo. Taigi, nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą remiantis tuo, kad pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
15. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, o atsižvelgiant į tai, kad byloje turės būti sprendžiama, ar galima pripažinti, jog M. P. butą įgijo asmeninės nuosavybės teise, aplinkybės dėl prezumpcijos paneigimo turi būti įrodinėjamos, akivaizdu, jog pareiškėjos reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo. Tai, kad asmenys ar vienas iš jų, dėl kurių nuosavybės teisės kilęs ginčas ir reiškiamas reikalavimas, yra mirę, nekeičia ginčo esmės. Paveldėjimo atveju įvyksta universalus teisių perėmimas.
16. Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde itin detaliai ir išsamiai išdėstytos teisės aktų nuostatos, susijusios su nuosavybės įgijimu privatizavimo tvarka ir teisės aktų galiojimo laiku, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių turtui taikomas turtinis režimas negali būti kvestionuojamas, bei nepagrįstai nenurodė, kad tokie klausimai gali būti sprendžiami ginčo teisenos tvarka, o kartu, atsižvelgdamas į tai, nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
19. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos keliamas klausimas iš esmės negali būti nagrinėjamas, nes teisės aktai įtvirtina sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas bei nenustatė pareiškėjai termino apsispręsti dėl ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir pareiškėjos J. Š. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.