Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ technologe, neteista, kaltinama pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. 2018-12-08, apie 15.35 val., Zarasų r., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus. Vairuodama automobilį, ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui. Lenkdama nenus-tatytos markės automobilį neįsitikino, jog lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neatsižvelgusi į važiavimo, kelio ir meteoro-logines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje jos vairuojamas automobilis prarado stabilumą. Dėl to, Z. G. vairuojamas automobilis negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip sudarė kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „DAF FT 95XF.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Subaru Forester“ keleivis J. T.. Jam dėl daugybinės kraujos-ruvos kūne, kairės pusės kaktikaulio ir kairio momenkaulio lūžimų su kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniais galvos smegenyse, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio žandinio ančio sienelės, V juosmens slankstelio, kryžkaulio, gaktikaulių šakų lūžių su vertikaliu dubens nestabilumu, kairiųjų V-VIII ir dešiniųjų II-III, V-VIII šonkaulių, krūtin-kaulio, dešinio raktikaulio, kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio, dešinio šeivikaulio kūno lūžių, kas komplikavosi ilgalaike koma ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, buvo padarytas sunkus svei-katos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusi-kalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objek-tyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įsta-tymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas K. G. rašytinis prašymas, kuriuo jis prašo leisti jam būti savo motinos kaltinamosios Z. G. laiduotoju. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kal-tininkui (BK 40 str. 3 d.).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asme-nines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakte-ristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018). Sprendžiant dėl laiduotojo parinkimo, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamo-siose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, jog K. G. yra Z. G. sūnus, su motina santykiai geri, sutaria, kaltinamąją apibūdina pozityviai ir nurodo, kad jis gali daryti jai teigiamą įtaką, tikint, kad ji ateityje nusikaltimų nedarys. K. G. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 81), vieną kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 82), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, darbdavio cha-rakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 81).

Kaip matyti, K. G. daro motinai teigiamą poveikį. Ne kartą kalbėjosi apie įvykusį ne-atsargų nusikaltimą, dėl kurio šeima labai išgyvena. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas laiko, kad K. G. yra asmuo, vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltina-majai. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas laiko, kad K. G. yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl, esant jo sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją Z. G. nuo baudžia-mosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, perduodant ją sūnaus K. G. atsakomybėn. Baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Kaltinamoji buvo blaivi, jos vairuotas automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t., b. l. 195). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Z. G. yra pakankamai draus-minga vairuotoja ir šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio, todėl jai neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad nukentėjusiajam J. T. dėl 2018-12-08 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išmokėta 577,43 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2 t., b. l. 72).

Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bend-ravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvel-gia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objek-tyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažei-dimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimy-bių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio metu, J. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdy-mas (1 t., b. l. 118-121). Ginčo dėl jo sužalojimų pobūdžio ir sunkumo nėra.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl eismo įvykio metu J. T. patirtų sužalojimų, Patyręs sužalojimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, J. T. patyrė neturtinę žalą, kurios dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad Z. G. BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai pa-darytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir kaltinamosios Z. G. turtinė padėtis. Z. G. yra dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas (darbo užmokestį apie 500 eurų ir 149 Eur neįgalumo išmoka). Teismas, vertin-damas kaltinamosios turtinę padėtį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje pažymi, kad jos turtinė padėtis šiuo atveju, nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/ 2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014), nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-116/2004 ir kt.).

Antra vertus, kiekvienoje byloje, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir Z. G. elgesį po eismo įvykio, kurį ji sukėlė būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, vairuodama techniškai tvarkingą transporto priemo-nę. Z. G. po įvykio susisiekė su nukentėjusiojo įstatyminiu atstovu, teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą, be to, savanoriškai sumokėjo nukentėjusiajam 7 100 Eur žalos atlyginimui.

Nusikaltimas padarytas neatsargiais kaltinamosios veiksmais, dėl nepakankamo jos atidumo. Nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, patyrė ne vieną operaciją, dėl ko patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą. Specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam autoįvykio metu buvo pa-darytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl minėtų sužalojimų J. T. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad J. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, teko iškęsti ilgalaikį gydymą. Teismas, nustatydamas netur-tinės žalos dydį, kaip svarbią aplinkybę, susijusią su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki šiol, nuo eismo įvykio praėjus daugiau nei metams, J. T. sveikata ir fizinė būklė nėra atsistačiusi,

Visa tai, kas paminėta, atsiliepė jo visuomeniniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bend-ravimui su artimaisiais, jis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo neteki-mu, ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008).

Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia dvasines, socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.

Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos su-trikdymas, priteisiama nuo apie 6 000 Eur iki apie 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-211/2011, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-95/2013, Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-154-699/2016, Nr. 2K-25-489/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-94-696/2017).

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamoji dirba, gauna apie 650 Eur mėnesio pajamas, turi nekilnojamojo turto.

Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą pada-riusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-280/2014). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, yra žalingos pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmo-gaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą ir nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusi-kaltimo, nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, šiuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 str. 1 d.), bei įvertinęs kaltinamosios neatsargią kaltės formą, jos turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bei įvertinęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo eismo įvykių bylose, teismas iš kaltinamosios Z. G. nukentėjusiojo J. T. naudai priteisia 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji Z. G. iki nuosprendžio priė-mimo sumokėjo nukentėjusiajam J. T. 7 100 Eur žalos atlyginimui. Esant šiai aplinkybei, teis-mas laiko, kad likusi neturtinės žalos dalis, priteistina iš kaltinamosios Z. G. sudaro 22 900 Eur (30 000 Eur – 7 100 Eur). Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-211/2011, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-95/2013, Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-154-699/2016, Nr. 2K-25-489/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-94-696/2017). Teismas laiko, kad būtent tokia suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų.

Priteisdamas nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. T. gydymas bus tęsiamas, kas ateityje sukels naujus jo dvasinius išgyvenimus ir kančias. Tai

reiškia, kad kaltinamoji turės pareigą, esant J. T. reikalavimui, atlyginti jo patiriamą neturtinę ir turtinę žalą.

J. T. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios 1 149,81 Eur patirtos turtinės žalos dėl vaistinių preparatų ir kelionių išlaidų. atlyginimą.

Pagal CK 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.

Pabrėžiama, kad, vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuo-jama praktika, sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradi-mams kompensuoti (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007-02-06 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų atsirado žala nukentėjusiojo sveikatai, be to, nukentėjusysis patyrė išlaidas vaistams. Tarp kaltinamosios neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamosios civilinei deliktinei atsakomybei.

Byloje yra pateikti vaistinių preparatų įsigijimo ir kelionių išlaidas patvirtinantys įrodymai (bilietai, čekiai). Nurodytos išlaidos, teismo vertinimu, buvo būtinos, todėl nukentėjusysis pagrįstai reikalauja jas atlyginti. Kaltinamoji Z. G. nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl 1 149,81 Eur turtinės žalos pripažįsta pilnai, todėl iš kaltinamosios Z. G. nukentėjusiojo J. T. naudai priteistinas 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl priteistos neturtinės žalos mokėjimo

BPK 113 str. nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos nepriešta-rauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja LR Civilinio proceso kodekso normos, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar sa-vo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo for-muojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengva-tinį terminą prievolei įvykdyti (LAT 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių rei-kalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto. Taip pat nenumatytas konk-retus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma, neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąly-gos ją taikyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Z. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologe, jos gaunamas mėnesio darbo užmokestis yra apie 500 Eur, taip pat Z. G. gauna 149 Eur neį-galumo išmoką (2 t., b. l. 14).

Perduodant vykdyti nuosprendį priverstinai antstoliams, Z. G. tektų mokėti ir vyk-dymo išlaidas, todėl, nors ir mokėdama dalimis savanoriškai, ji skirtų didesnę pinigų sumą nukentėju-siajam.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir duomenys, patvirtina iš dalies sunkią Z. G. turtinę padėtį bei tai, kad teismo priteista 30 000 Eur neturtinės žalos suma, Z. G. yra labai didelė ir galimybės ją sumokėti iš karto ji neturi. Ta aplinkybė, kad dalį priteistų sumų Z. G. atlygino, neleidžia daryti išvados, jog Z. G. turtinė padėtis šiuo metu yra tokia, kad ji galėtų iškarto sumokėti visą teismo priteistą neturtinės žalos sumą. Z. G. nurodė, kad turėjo butą, kurį 2019 m. balandžio mėnesį pardavė už 17 000 Eur. Šias lėšas panaudojo savo gydimuisi bei iš dalies atlygino žalą J. T..

Duomenų, kad Z. G. ateityje vengtų mokėti priteistą neturtinę žalą, nenustatyta. Z. G. iš dalies sutinka su civiliniu ieškiniu, stengiasi atlyginti žalą dalimis, savanoriškai jau sumokėjo J. T. 7 100 Eur žalos atlyginimo, kas rodo kaltinamosios siekį savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad Z. G. nevengia prievolės atlyginti J. T. neturtinę žalą, tačiau to padaryti visa apimtimi ir iškarto šiuo metu negali dėl objektyvios priežasties, t. y. savo apsunkintos turtinės padėties.

Teismas negali iškelti Z. G. finansinės gerovės aukščiau nukentėjusiojo J. T. interesų, kuris dėl jos sukelto eismo įvykio sunkiai nukentėjo. Išdėstant priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą dalimis, J. T. padėtis nepablogės, nes jam kas mėnesį bus užtikri-nama konkreti neturtinės žalos atlyginimo suma, kurią jis galės skirti savo sveikatos gerinimui.

Teismo manymu, nukentėjusiojo J. T. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo iš-dėstymas nesukels nukentėjusiajam neigiamų pasekmių, nes jam priteistos žalos dydis nesumažės, žalos mokėjimas nesustos ir visą neturtinės žalos sumą jis atgaus, tačiau laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, kas mėnesį užtikrinant tam tikros protingos dalies neturtinės žalos atlyginimą, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta nukentėjusiojo teisė į greitą ir visišką žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamosios interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamosios Z. G. nukentėjusiajam J. T. priteistos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Nustatant kas mėnesį mokėtinos įmokos dydį atsižvelgiama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į Z. G. turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti. Teismo vertinimu, priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius 48 mėnesių laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai.

Be to, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiojo interesus, teismas nurodo, jog Z. G. nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesio įmokos, nukentėjusysis J. T. įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos išieškojimo priverstine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nukentėjusysis J. T. dėl bylos nagrinėjimo patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų (pinigų priėmimo kvitai serija LAT Nr. 1067051, Nr. 1067054, Nr. 1067055). Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau byloje buvo nagrinėjamas tiek kaltės klausimas, tiek ir civilinio ieškinio pagrįstumas, byloje vyko du teisiamieji posėdžiai. Nukentėjusiojo advokatė atstovavo jį jau ikiteisminiame bylos tyrime, teikė prašymus, ruošė ieškinius, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, vykti turėjo į kitą vietovę, nei jos buveinė. Kaltinamosios turtinė padėtis pripažįstama aplinkybe, į kurią atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Kaltinamoji Z. G. dirba, turi nekilnojamojo turto. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltina-mosios.

Dėl procesinių prievartos priemonių

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-10-22 nutartimi laikinai buvo apribota nuosavy-bės teisė į Z. G., nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Ši procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paliktina galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam J. T. atly-ginimo.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas, (1 t., b. l. 43), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. G. pripažinti kalta pagal LR BK 281 str. 3 d.

Vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo K. G. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. T. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamosios Z. G. 1 149,81 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt devynis eurus 81 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo J. T. naudai.

Priteisti iš kaltinamosios Z. G. 1 000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 ct) proceso (advokato atstovavimo) išlaidų nukentėjusiojo J. T. naudai.

Priteisti iš kaltinamosios Z. G. 22 900 Eur Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo J. T. naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajam J. T. iš kaltinamosios Z. G. priteistos ir likusios nesumo-kėtos 22 900 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo mokė-jimą išdėstyti dalimis, įpareigojant Z. G. 22 900 Eur sumą dalimis mokėti nukentėjusiajam J. T. per 48 (keturiasdešimt aštuonis) mėnesius: 47 (keturiasdešimt septynis) mėnesius kas mėnesį (iki paskutinės mėnesio dienos) mokant po 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų), o paskutinį (keturiasdešimt aštuntąjį) mėnesį sumokant 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų), mo-kėti pradedant nuo 2020 m. sausio mėnesio.

Išaiškinti Z. G., kad jai nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesu-mokėjus bent vienos mėnesio įmokos, nukentėjusysis J. T. įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdo-mojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos išieškojimo priverstine tvarka.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-10-22 nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Z. G. priklausančiam turtui palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam J. T. atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas, palikti saugoti byloje.

Z. G. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar ne-atsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. G., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.