Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.2.4.1.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. balandžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, lietuvis, (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą prie statybų, deklaravęs gyvenamąją vietą, gyvenantis (duomenys neskelbtini),, teistas:

1) 2008-03-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009-01-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 284 str. 1 d, 180 str. 2 d., 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2014-08-04 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 30 parų arešto bausme;

3) 2016-02-02 Didžiosios Britanijos teismo dėl vagystės 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2018-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d., 8 p., 284 str., 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., 67 str., 70 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2018-08-02 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 281 str. 7 d. 40 MGL bauda;

6) 2019-11-19 Švedijos Karalystės teismo dėl vagystės;

7) 2019-12-18 Latvijos Respublikos teismo dėl nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.,

8) 2022-02-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra atliekančios institucijos leidimo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-10-01 15:10 val. iki 2021-10-02 12.10 val., tai yra viena para. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

E. L. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto "S. S.", kuris plaukė Baltijos jūra iš Švedijos Karalystės į Estijos Respubliką, kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žiebtuvėliu tyčia degino lovoje gulinčio nukentėjusiojo M. B. koją, apipylė jį alumi, ir taip išprovokavęs konfliktą su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė jam kumščiu tris kartus į veidą bei dešimt kartų į pilvą, bei suduodamas į pilvo sritį padarė M. B. sunkų sveikatos sutrikdymą - blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2021 m. sausio 10 d. apie 11 val. 38 min. prie nukentėjusiojo M. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini),., pažeisdamas 2020-12-30 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, susitiko su nukentėjusiuoju M. B. bei žadėdamas atlyginti jam padarytą žalą, siekė paveikti nukentėjusįjį, tokiu būdu prašė nukentėjusiojo M. B. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49413-20 apie tai, kad jis neatsimena aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto "S. S.", kuris plaukė Baltijos jūra iš Švedijos Karalystės į Estijos Respubliką, kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini),, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje.

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamasis E. L. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kuo kaltinamas suprantantis, prisipažįstantis kaltu, sutinkantis duoti parodymus. Prasidėjo konfliktas dar neišvykus iš Švedijos. Paskambinęs M. B. paklausti kada grįš iš darbo ir jis pradėjo ant jo šaukti, visokiais žodžiais vadinti. Jis jam prirašė žinučių, jas pateiksiąs po apklausos. Jos buvo parašytos iš nukentėjusiojo telefono. Buvo toks įvykis, kad jis pyko ant jo, nes jį vadinęs morka. Viskas įvyko dėl to, jis gąsdinti pradėjo. Jie užėję į kajutę, jis buvo piktas, kad prikėlęs ir pagrasino papjauti. Jis jam trenkęs iš emocijos 4 kartus į veido sritį ir 2 kartus į pilvą, gal daugiau, tiksliai nepasakysiąs. 2020-12-16 15 val. įvykis buvo. Tuo metu plaukę iš Švedijos į Estiją keltu „S. S.“. Viskas vyko kajutėje, kajutės numeris (duomenys neskelbtini),. Kajutėje gyveno M. B. ir kitas asmuo, vardo nepasakysiąs. Jis gyvenęs kitoje kajutėje. Vyko komanda, 4 gal kajutės, nes po du žmones gyveno. Kajutės buvo tam pačiam koridoriuje. Negalintis pasakyti kur įvyko, ar atviroje jūroje, ar jau buvo kažkokios valstybės teritorija. Ryte išplaukę, o parplaukę vakare, kurią valandą nepamenantis, gal 21 val. išplaukę, o ryte buvo Estijoje, 8 ryto rodos. Tikslai negalintis pasakyti kokiuose vandenyse. Su nukentėjusiu bendradarbiai, kartu dirbę apie 2 mėn. Su juo susipažinę tik darbe, anksčiau jo nepažinojęs. Buvo bendradarbiai – iš pradžių dirbę kartu, po to jį išsiuntė kitur padirbti, dirbęs kitam mieste, ir po to grįžęs vėl dirbti kartu į tą patį miestą, kur jis dirbo. Jie pabuvę kelias dienas ir išvažiavę į Lietuvą. Buvo susipykę. Juokais viskas vyko, nes atsivežė pradžioje jis morkų maišą, ir vis valgydavo po 4 morkas vakare. Uždėję pravardę ,,morka“ Švedijoje, jis dėl to pyko. Išgėręs buvo ir pradėjo gąsdinti jį prieš išvažiuojant ir po to kelte įvyko konfliktas. Jis jam rašė žinutes. Cituojantis žinutes kurias jam rašė: „Tu pamatysi problemas, nupisiu tave nuo vaizdo, net vardo nepaklausiu. Dapisai. Rink žodžius asile.“ Rašė 2020-12-15 10.21 val. vakare, o kelte plaukę 16 d. Rašė iš švediško telefono numerio, su juo bendravęs švedišku numeriu. Jis turintis telefone viską išsisaugojęs. Po šito įvykio sausio 1 d. jis jam rašė, cituojantis „ tu daryk žingsnius, aš visiškai nenoriu tavęs pasodinti. Bet ir jiems parodyk, kad kompensuoji. Kokia dvacatkę pervesk ir nesėsi. Parodysi, kad kompensavai po polnij, nes pats supranti man reikia maisto rėžimo visam gyvenimui. Trauks tave. Senuk, jauti tave pasodins, aš to nenoriu. Nu pora mėnesių nedirbsiu ir jau 6000 eurų ir užmesk ant viršaus. Trauk subinę. Rodyk pareigūnams ir teismui kaltę, daryk žingsnius. Jie sužinos ir nesodins. Nenoriu tau gyvenimo sugriauti. Bet tu irgi suprask, prisivėlei blet. Tu tyrėjam rodyk žingsnius, kad kompensuoji ir nepasodins. Tu parodyk jiems ką darai, žingsnius “. Atsiuntė savo sąskaitos numerį. Toliau rašė „trauks tave blyn, nenoriu, kad sėstum. Susigriausi gyvenimą. Ne, tai ne. Tavo reikalas. Rodyk jiems, kad darai žingsnius.“ Rašyta 2021-01-01 iš lietuviško telefono numerio. Jis jam sąskaitos numerį davė. Jis jam persiuntęs 500 eurų. Žinutės rašytos 2021-01-01. Viskas yra išsaugota telefone. K. B. miegojo, užėjęs su M. D. į kajutę. Vėl juokavę - morka, morka. Jį pabudinę – pajudinę. Buvo šiek tiek išgėręs, nebuvo daug, protavęs dar. Įtakos jo veiksmams girtumas neturėjo. Buvę išgėrę ir nuėję pamiegoti jau. Jautęsis adekvačiai. Jis deginęs lovoje gulinčio B. koją, daręs taip iš kvailumo. Jie taip ir pabudinę jį – degindami. Jis pagrasino papjauti, ar turėjo peilį nematęs, peilio neėmė. Tik pasakė, kad papjaus. Ar turėjęs alų tuo metu su savimi nepasakysiąs, neprisimenantis šito. Neneigiantis, kad galėjęs apipilti alumi. Galėjęs suduoti kumščiu į veidą 3 kartus, kiek kartų į pilvą neskaičiavęs, bet turėtų būti mažiau nei 10. Pripažįstantis, kad padaręs blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvo sritį, sunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. smūgių nesudavė. Ar kartu atėjęs asmuo matė smūgiavimą, nepasakysiąs, nes jam atsisukus kajutėje nieko nebuvo. Nustojęs mušti, nes paprasčiausiai negalvodamas sudavęs jam tuos smūgius, emocijos suveikė. Išprovokavęs grasinimą kojos deginimu, jis realių veiksmų nesiėmė. Žinutėmis norintis įrodyti dėl antro straipsnio. Sausio 1 d. gavęs žinutę su prašymu sumokėt 20 tūkst., realiai pagalvojus per dideli pinigai čia yra. Nuvažiavęs tartis dėl mažesnės sumos, norėjęs atlyginti tą žalą, be tikrai ne 20 tūkst. Važiavęs 2021-02-10. Susiskambinę ir susitarę susitikti, jis adresą nurodė – (duomenys neskelbtini), Susitarę, kad atvyksiąs. Tėvas važiavo į Vilnių pas daktarus ir tuo pačiu nuvežė pas jį pasikalbėti. Nukentėjusysis reikalavo 20 tūkstančių eurų, sakė ,,duosi tiek ir nesėsi“, prašė, kad užstatytų kažkokį nekilnojamą turtą, kad notaras tai patvirtintų. Taręsis dėl žalos atlyginimo su juo, neprašęs duoti melagingų parodymų, prašęs, kad pasakytų, jog neatsimena aplinkybių. Buvo kardomoji priemonė paskirta su juo nebendrauti, bet kai jis pradėjo nuo sausio 1 d. rašinėti ir prašyti 20 tūkstančių eurų, važiavęs žmogiškai pasikalbėti. Žadėjęs žalą atlyginti iki 3 - 4 tūkst. Žadėdamas atlyginti žalą prašęs, kad sakytų, jog neatsimena aplinkybių. Dėl nusikalstamų veikų gailisi. Buvo vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet jau viskas, įsigaliojo nuosprendis vasario 23 d., gavęs 1 metus 4 mėnesiams atidedant, bausmę paskyrė Šiaulių apylinkės teismas. Dirbantis. Išsiskyręs, vaiką turintis. Per tuos metus jo buvusi žmona pasikėsino į vaiką, du kartus dūrė. Ji nepakaltinama, nes yra Rokiškio psichiatrinėje. Vaikas auga pas jį, vaikui 8 metai. Ketinantis atlyginti 3-4 tūkst. žalos. Su teritorinėmis ligonių kasomis sudaręs sutartį 5 metams dėl skolos mokėjimo dalimis. Byloje dar nepateikta ši sutartis, pateiksiąs po apklausos. Nukentėjusysis prašo 8806,12 eurų turtinės ir 20 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo. Nepripažįstantis, kad tiek pajamų jis negavo. Nebandęs apskaičiuoti kiek pajamų jis negavo. Nemanantis, kad reikia atlyginti kursų išlaidas. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs, neturtinė 20 tūkstančių suma neteisinga, per didelė. Manantis, kad blužnies netekimas yra nevertas 20 tūkstančių eurų kompensacijos. Sutinkantis, kad pasekmės visam gyvenimui. Dėl sužalojimų prisipažįstantis, dėl pirmo epizodo. Dėl antro epizodo taip pat prisipažįstantis. Dėl civilinio ieškinio tik nesutinkantis. Kai smurtavęs, nukentėjusysis tuo metu iš lovos kilo, jis atsistojo ir nuo jo smūgių į veidą parkrito į lovą. Į veidą smūgiavęs jam stovint. Smūgiavęs į šonkaulius, į šonus, nes jis gulėjo ant pilvo. Kiek smūgių gulinčiam sudavęs nepamenantis, kokius 6 smūgius, neskaičiavęs. Emocijos dėl to, kad pagrasino. Jautęsis piktas, susinervinęs. Jis neprašęs duoti melagingus parodymus, o prašęs, jog sakytų, kad nepamena įvykio aplinkybių. Siūlęs 1000 eurų kompensaciją pradžiai, bet neėmė. Jei būtų sakęs, kad nepamena aplinkybių, vis tiek daugiau 3-4 tūkstančių nebūtų davęs. Pripažįstantis, prašęs, jog sakytų, kad neatsimena aplinkybių. Yra atlyginęs 500 eurų, pervesdamas 2021-11-23 M. B. į banko sąskaitą. jis pats atsiuntė sąskaitos numerį, čia neturtinės žalos dalis atlyginta. Daugiau žalos nėra atlyginęs. Yra ligonių kasoms sumokėjęs, pirmo mėnesio įmoką. Nepripažįstantis, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Kai dirbę kartu, kiek jis gaudavo, nežinantis. Jis dirbo pagalbiniu, o jis meistru dirbęs. Jam mokėjo už padarytą darbą. Kiek gaudavo pagalbiniai nežinantis. Nukentėjusysis jam nebuvo pavaldus, kitiems pavaldus. Manantis, kad be blužnies gali dirbti sunkų fizinį darbą, statybose, čia jo nuomonė. Dėl neturtinės žalos manantis, kad tokių išgyvenimų patirti nukentėjusysis negalėjo, nes sausio 1 d. jis girtas buvo. Jie buvo susitikę sausio 1 d. po tų žinučių su 20 tūkstančių eurų reikalavimu. 15 dienų buvo nepraėję po įvykio ir jis vartojo alkoholį. Bylinėjimosi išlaidas sutinkantis atlyginti. Nekilnojamojo turto savo vardu neturintis. Šiais metais mirė mama, jos bute gyvenęs, tai paveldėsiantis. Šiuo metu dirbantis Šiauliuose, gaunantis 1000 eurų maždaug, priklauso nuo darbo, nuo objekto. Kito turto neturintis, automobilį konfiskavo. Prašomos sumos atlyginti galimybės neturintis. Dukra gyvena su juo nuo rugpjūčio mėnesio. Jo buvusi žmona pasikėsino nužudyti dukrą, 2 kartus dūrė. Po šio įvykio žmona negali matytis su vaiku, ji šiuo metu psichiatrijos ligoninėje, nepakaltinama. Jis vienas būdamas laisvėje turėsiąs auginti vaiką. Savanoriškai su teritorinėmis ligonių kasomis susitaręs dėl žalos atlyginimo. Galėsiąs pateikti teismui dokumentus dėl susitarimo. Taip pat galėsiąs pateikti SMS žinutes, kurias gavęs iš nukentėjusiojo. Mama mirė 2021 metais, pusmetis nepraėjo. Be vaiko daugiau nieko neprižiūrėsiąs. Turintis tik tėvą, bet ir tai jis akimis nemato, darė operaciją. Galėsiąs pateikti teismui dokumentus apie tėvo sveikatos būklę, motinos mirtį, žmonos nusikaltimą. Po šio įvykio vaikštantis pas psichologus – psichiatrus, vartojantis vaistus. Vaiką vedžiojęs pas psichologus, bijo tamsos. Dokumentus apie tai taip pat galėsiąs pateikti teismui. Dar nepraėjo 6 mėnesiai po mamos mirties. Pirma paveldėjimą tvarko tėvas, po to jis. Kadangi neturintis paso, negalintis jokių dokumentų tvarkytis. Kitų paveldėtojų nėra. Tėvą prižiūrintis, jis gyvena atskirai vienas, o jis gyvenantis su dukra. Spalį kažkur vairavęs išgėręs. Po to įvykio kai vairavęs išgėręs, yra nustatyta adaptacijos sutrikimų, nes mama mirė, dukra subadyta, tėvas nebemato. Buvo palūžęs ir lankęs pas medikus. Po vairavimo išgėrus lankęsis pas medikus. Po motinos mirties yra butas ir namas, kur tėvas gyvena. Atskirai ten namas, įgytas ne santuokoje (3 t., b. l. 115 - 119). Pateikęs rašytinius įrodymus be SMS žinučių, dėl to kad išlaikantis vienas savo nepilnametį vaiką, kad žmona psichiatrijos ligoninėje, kad mama mirė, tėvo medicininiai išrašai. Turintis prižiūrėti tėvą ir vaiką. Išimta pažyma apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, kad ir jo vaikas ten registruotas. Šiais įrodymais įrodinėjantis savo turtinę padėtį dėl civilinio ieškinio. Jo gydytojo išrašas nurodo kokia psichologinė pagalba jam reikalinga. Gydosi virš 4 mėnesių jau, nustatyti adaptaciniai sutrikimai. Pasekmės po visų įvykių susijusių su šeimos problemomis. Tėvo medicininiai išrašai pateikti, jais norintis pasakyti, kad tėvą prižiūrintis. Galintis dirbti, jis dirbantis, bet tėvui reikalinga pagalba. Ir fiziškai jam reikia padėti ir materialinė pagalba reikalinga. Jo pajamos minimalios, nežinantis, gal 400 eurų. Jis ne pensininkas, jis visada važiuodavo į užsienį. Po mamos ligos jis jau metai laiko neišvažiuoja, akimis praktiškai nemato. Jis vykdantis individualią veiklą, pajamos priklauso nuo darbo: būna 1000 eurų, virš 1000 eurų būna per mėnesį. Vartojantis raminančius ir migdomuosius. Šiai dienai žalos nukentėjusiam sumokėta 500 eurų (3 t., b. l. 165).

Nukentėjusysis M. B. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio pareiškė, kad dirbdavęs ir gaudavęs 12 eurų į valandą. Turtinė žala nurodyta mažesnė nei reali galėtų būti. Buvo nedarbingas kelis mėnesius, jam buvo skausmingas smūgis, nes gydęsis. P. E. (L.) matė kaip atrodęs. Iš 20 kelių kabių susiūtas, kaip ,,Frankenšteinas“ atrodęs nuo viršaus iki apačios perpjautas. Operacija truko apie 4,5 val., medikai sakė kad vos atkabino, buvęs prie mirties. Daug ištekėjo kraujo, apie 1,5 litro, keli medikai dirbo su juo. Po šito įvykio ilgai dirbti negalėjęs. Kaltinamasis aiškina, kad vartojęs alkoholį, kai jis buvo atėjęs, tai yra netiesa. Alkoholio nevartojęs, negalėjęs vartoti, galėjęs nebent būti apsvaigęs nuo nuskausminamųjų, juos gerdavęs dideliais kiekiais. Kas liečia turtinę žalą, kaip aiškinęs, per mėnesį gaudavęs apie 2 tūkstančius viršaus eurų atlyginimą. Neskaičiavęs viršvalandžių, kuriuos galima dirbti objektuose. Realiai uždirbdavęs apie 3000 eurų į rankas per mėnesį. Turtinė žala minimali surašyta, kiek turėtų padengti kaltinamasis. Kas liečia neturtinę žalą, tai manantis žmogui nereikia aiškinti ką reiškia atsisakyti pačių mėgstamiausių ir mylimiausių dalykų gyvenime dėl to, kad neturintis organo. Mėgdavęs „Cocacola“, „Fanta“, keptą ant žarijų maistą, dabar negalintis jų valgyti dėl to, kad neturintis blužnies. Pabandžius suvalgyti tokio maisto žinantis kokios pasekmės, paprasčiausiai nueinantis ir išvemiantis juos. Net po kelių mėnesių jis pasiryžtantis pavalgyti šašlyko ir po to nueiti išsivemti. Visą gyvenimą maistą valgyti tik gamintą garuose tikrai yra sudėtingas dalykas. Gazuoti gėrimai absorbuoja skrandį ir meta atgal. Gydytojų patarimų neklausęs pradžioje, nes tiesiog išsivemi, nebus blogai. Neturtinės žalos ji net nemokantis apibrėžti. Pagal dabartinius jų atlyginimus, kai dirbantys užsienio valstybėse, tas 20 tūkstančių eurų yra 5 mėnesių atlyginimas, tiek paprašyta neturtinės žalos. Jam blužnis išimta visam gyvenimu. Jis negalintis valgyti, negalintis sunkiai kelti, nes raumenynas susiūtas nuo viršaus iki apačios. Raumenys jau nebus sujungti kaip natūraliai yra ir keliant sunkiai gali trūkti. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl turėjęs keisti specialybę, nes negalintis dirbti pagalbiniu statybose. Privalėjęs persiorientuoti ir paieškoti tokios specialybės ir tokio darbo, kad nebūtų sunkaus svorio kėlimo. Atradęs kur galintis save realizuoti, tai konkrečiai izoliavimas, nes ten nėra didelių svorių, vata daug nesveria. Tiek, kad pajamos dabar mažesnės gaunasi. Tokių pajamų kokias galėdavęs gauti su savo pakeliamu svoriu, jau negausiąs, nebent dar kažką ateityje susirasiąs. Visa tai daryti turėsiąs, privalėsiąs pasėkoje kažkokio tai įvykio. Turintis sukti galvą kaip jam gyventi dėl kažkokio tai įvykio, tai nėra malonus dalykas. Neturtinė žala žmogiška ir nedidelė. Nėra asmeniškai suinteresuotas, kad nuteistų E. laisvės atėmimo bausme. D. Š.. Apie atlyginimą rašytinius įrodymus advokatui lyg ir buvo pateikęs. Paskutinė įmonė, kurioje dirbęs Lietuvos, prieš tai dirbęs Švedijos įmonėje. Paskutinis kontraktas truko apie 1,5 mėnesio, po to grįžę šventėms, o po švenčių turėję vykti atgal toje pačioje šventėje. Jei vykstant vėl tai, vėl naujas kontraktas. Grįžus sutartis nutrūksta, o po to vėl pasirašai prieš išvažiuojant. Jei ne ta firma, tai bet kur galintis įsidarbinti. Nepateikęs, kad į tą pačią firmą būtų grįžęs, jis važiuoti negalėjęs. Prieš tai dirbęs švediškoje kompanijoje. Advokatui buvo pateikti duomenys. Byloje nėra tokių duomenų, pateiksią. Nedarbingumo nėra nustatyto, nieko nesitvarkęs. Viskas yra nurodyta medicininėse išvadose (3 t., b. l. 115 - 119). Įsakymą pateikęs į komandiruotę nuo lapkričio 20 d., daugiau nei mėnesiui. Dirbęs nuo lapkričio 20 d. daugiau nei mėnesį. Prieš pat išvažiuojant nedirbęs, nes laukęs objekto. Nedirbęs 2-2,5 mėnesio prieš išvažiuodamas. Prieš tai dirbęs „SD C.“. Darbo sutartis viena suma, jiems dar su komandiruotpinigiais daugiau gaudavosi, realiai apie 2000 eurų viršuje. Sodroje jie nefigūruoja, bet esmės tai nekeičia. Komandiruotpinigiai neapmokestinami. Sumokėjo baigus darbą. Sumokėjo pagal kasos pajamų orderius, grįžus į namus. Kasos pajamų orderių prie savęs neturintis, dėl to jie nepateikti, ten išmokėta nedidelė suma. Sumokėjo grįžus į Lietuvą, naktį. Nėra jau tos įmonės, nesusiekiąs su jais. Gavęs mažiau nei nurodyta darbo sutartyje, įvyko apgavystė, bet nenorintis į tą gilintis. Ten buvo mokama dalis avansu. Gavęs dar grįžęs grynais pagal kasos pajamų orderius. Nesusisiekiantis su įmone, kad gauti kasos pajamų orderius. Sutarę, kad atlyginimas važiuojant į ten į rankas 2200 eurų, tai pagal kasos pajamų orderius gavęs tą kitą sumą, dalies dar nesumokėjo kelių šimtų eurų. Vidutinę algą paskaičiavęs su komandiruotpinigiais, nes tai yra jo pajamos į rankas gaunamos. Tos įmonės pagauti neina, kasos orderių nepateikinėsiąs. Pinigus išmokėjo tik grįžus naktį. Buvo sužalotas, jam labai stipriai skaudėjo, ir išlipus iš kelto pakišo popierių pasirašyti ir pasirašęs. Rašytinių įrodymų nepateikinėsiąs. Jam padavė pasirašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo ir padavė dar kelis popierius, kad atsiskaitė. Išėjęs savo noru, parašęs prašymą savo noru. Žinojęs, kad negalėsiąs išvažiuoti, nes būsiąs traumuotas. Jo paprašė nutraukti sutartį, kad nereikėtų mokėt mokesčių, sakę dabar laikinai nutraukiam sutartį, o po to pratęsim. Negalintis pateikti dokumentų, kuriais įrodytų, kad gavęs 12 eurų į valandą, neturintis tokio dokumento. Civiliniame ieškinyje prašantis apmokėti valandinį apmokėjimą, nors darbo sutartyje mėnesinis atlygis nurodytas, nes važiuojant į užsienį visada būna valandinis atlyginimas, o sutartyje padarytas mėnesinis atlyginimas pagal komandiruotpinigius. Neturintis jokio dokumento, kad galėtų pagrįsti, jog gaudavęs 12 eurų į valandą. 16 d. buvo atleistas, ir neturintis dokumento, kuriuo pagrįstų, jog 17 d. įsidarbinęs gautų tokį pat atlyginimą. Yra pateikęs kur dirbantis mėnesiu anksčiau, kur pateiktos pilnos išmokėtos sumos. Darbo sutartis neterminuota buvo. 20 d. padavė pasirašyti savo noru išeiti iš darbo. Jei būtų sveikas grįžęs, laikinai tikriausia vis tiek būtų nutraukta sutartis. Ten nedirbi kažkurį laikotarpį, paskui vėl priima. Taip dėl mokesčių padaro. Sausio pradžioje vėl būtų išvažiavęs į darbą. Jei būtų tenai nedirbęs, būtų įsidarbinęs kitoje kompanijoje, koks skirtumas. Neturintis pateikti dokumentų, kurie įrodytų, jog nuo sausio 2 d. būtų dirbęs. Kai grįžę iš Švedijos darbo sutartis buvo nutraukta, nes jam skaudėjo labai pilvą ir buvo pasakęs, kad kai atsistatysiąs ant kojų, tada vėl pasirašysiantis sutartį ir tada galėsiantis važiuoti į objektus, kreipsis į medikus ir žiūrėsiąs, kas pilve yra. Būtų vėl išvažiavę su ta pačia įmone, nes darbai buvo neužbaigti. Jau praėjo metai laiko kai nedirbantis, dokumento nepateiksiąs, kad būtų dirbęs ten pat. Išėjęs savo noru, nes vakare grįžus pateikė dokumentus pasirašyti. Buvo susitarimas žodžiu, kad išeinantis ir po to grįšiąs į darbą. Ten su visai padarė atleidimą. Nedarbingumo negavęs, nežinojęs, kad bus tiek rimtas įvykis, kad atsigulsiąs į ligonines. Visi turėjo pasirašyti, kad išeina iš darbo, kad įmonei nereikėtų mokėti mokesčių, kol visi sėdi Lietuvoje ir nedirba. 5-6 asmenys buvo atleisti tą pačią dieną, tiksliai neįvardinsiąs. Kaltinamasis ne su jais važiavo, jo paskui nematęs tą naktį, jis važiavo atskirai. Savo ieškinį palaikantis. Kokias sąlygas pateikė darbdaviai, pagal tokias sąlygas ir važiuojantys. Jie diktuoja sąlygas, todėl ir pasirašyta neterminuota sutartis. Važiuojantys dirbti savo darbą, sutariantys valandinį atlyginimą ir viskas. Žinantis, kad nenutraukęs sutarties, būtų gavęs nedarbingumą, bet nemanęs, kad teks gultis į ligoninę. Jokių rašytinių įrodymų nesiruošiantis pateikinėti. Dėl nedarbingumo nustatymo nesikreipęs, yra gydytojo išrašai, nepamenantis kuris dokumentas. Daktarai išrašą padarė. Jam daktarai pasakė po operacijos, kad negalintis kelti svorių, todėl turėjęs persikvalifikuoti. Nepageidaujantis perduoti ieškinio nagrinėjimą civilinio proceso tvarka, įrodymų naujų nepateikinėsiąs. Visus kursus apmokėjęs, pridėta prie ieškinio apmokėjimai. Pavedimai padaryti iš sąskaitos, galintis išrašą pateikti iš sąskaitos. Išsimokėję per kelis mėnesius, apmokėta ne per vieną mokėjimą. „Luminor“ neleidžia taip paprastai išsitraukti sąskaitos išrašo senesnio nei pusės metų (3 t., b. l. 164 – 174).

Kaltinamajam E. L. pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), įrodymų tyrimas nutrauktas, o baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ištirti BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo parodymų kaltinimas jam grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais bylos dokumentais:

Nukentėjusiojo M. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2020-12-21 užfiksuoti jo parodymai, kad 2020-12-16 apie 9:30 val. plaukiant keltu iš Švedijos, tikslios vietos neatsimenantis, į Taliną, kelto kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini),, kartu su bendradarbiu A. B., kuris dirbo su juo UAB "RB s.", apie 15 val., iš trečio karto, prieš tai porą kartų buvo atėję su jai išgerti alaus, pas juos į kajutę atėjo bendradarbiai E., tel. +(duomenys neskelbtini),, su M., kurių tikslių duomenų nežinantis. Su A. B. nenorėję jų įleisti, tačiau pradėjus E. ir Mo. spardyti duris, A. B. atidarė duris. Jis tuo momentu gulėjęs kajutės lovoje, kai jie įėjo į vidų, jiems pradėjęs sakyti, kad išeitų ir netrukdytų ilsėtis. T. E. pradėjęs šaukti ant jo, kad jam neaiškintų ir puolė smūgiuoti, pirmus tris smūgius sudavė jam į galvos sritį, tuomet užsidengęs galvą, o Er. ėmė smūgiuoti į pilvo sritį, suduodamas ne mažiau dešimties smūgių, tikslaus skaičiaus nepamenantis. Įvykio metu A. ir M. bandė E. raminti, kad šis nustotų jį mušti, E.. po kurio laiko nustojęs smūgiuoti išėjo iš kajutės. Įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio iškart į gydymo įstaigą nesikreipęs, nes galvojęs, kad sužalojimai tik paviršiniai ir skausmas praeis, bet grįžęs į (duomenys neskelbtini), 2020-12-18 apie 05:14 val. pajutęs labai stiprius skausmus pilvo srityje ir paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę medikai išvežė į ligoninę, kurioje nustatė blužnies trūkimą, daugybinius vidinių organų sumušimus, vidinį kraujavimą, galvos srities sumušimus, buvo atlikta operacija ir paliko gydytis ligoninės stacionare. Įvykio metu buvo visi kažkiek vartoję alkoholio. Įvykį matė visi ankščiau minėti asmenys. Po įvykio buvo atėjęs įmonės direktorius R. B., kuris matė, kad jis sumuštas. Įmonės UAB "RB s.", kurioje visi dirbę, direktorius R. B. (1 t., b. l. 25-28);

Nukentėjusiojo M. B. papildomo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2021-04-15 užfiksuoti jo parodymai, kad 2020-12-16 dieną prieš pietus, tikslaus laiko nepamenantis, jie su bendradarbiais keltu išplaukę iš Švedijos į Estiją. Jis laivo kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenęs dviese su A. B.. Tą dieną jis buvo išvargęs, nes visą naktį buvo nemigęs. Jis pats buvęs išgėręs alkoholio, tačiau tai daręs ne kelte, o po darbo prieš išvažiavimą. Įlipus įkeltą, užsiregistravę, gavę kajučių numerius ir jis su A. nuėjęs į savo kajutę. Įėjus į kajutę, pasidėjęs savo daiktus, gali būti, kad išėję parūkyti, bet tai padarę ėję miegoti, kadangi buvo išvargę. Per tą laiką jokių konfliktų su niekuo tikrai neturėjęs. Kai kajutėje pasidėję daiktus ir parūkę, atsigulę miegoti, kajutėje buvo tik dviese, jis ir A.. Jam miegant, gali būti po kokios valandos laiko, į kajutę užėjo bendradarbis M. ir jo kolega Er.. Jiems užėjus, jie atsisėdo ant lovos, jis pabudęs, bet jo niekas nekliudė, jis nusisukęs ant šono ir toliau bandęs užmigti. Jie tuo metu gėrė alkoholį kartu su A., kalbėjosi. Viskas vyko draugiškai. Po maždaug 15-20 minučių jie išėjo. Tada jis su A. jeigu gerai pamenantis, nuėjęs parūkyti, ir grįžę toliau nuėję miegoti. Po kažkiek laiko, tie patys bendradarbiai vėl pasibeldė į duris, A. atrakino duris ir įsileido juos. Vėl kaip ir prieš tai, A. kartu su M. ir E. gėrė alkoholį ir kalbėjosi. Viskas vėl buvo gerai. Pabuvę vėl kokias 15-20 min, jie išėjo. Gal maždaug po valandos ar dviejų bendradarbiai vėl buvo atėję, A. juos įsileido į kajutę. Jis snaudęs, tačiau girdėjęs kai jie kalbėjo. Tada jam gulint lovoje, pajutęs skausmą dešinės kojos pade. Staigiai pašokęs pamatęs gale lovos stovintį E., kuris rankose laikė dar degantį žiebtuvėlį. Jis buvo išsišiepęs. Iš to jis supratęs, kad E.tai pasirodė juokinga tokiu būdu jį prikelti. Matęs, kad E. buvo išgėręs ganėtinai daug. Jam pašokus iš lovos, ji pradėjęs šaukti ant jo, kad baigtų tokias nesąmones, tada E. sakė, kad jis čia tik pajuokavo, kad viskas gerai. Be to po to jie išėjo. Jiems išėjus, jis su A.toliau atsigulę miegoti. Po kiek laiko pasakyti negalintis, tačiau vėl išgirdęs garsų beldimą į duris. Jis pasakęs A., kad neatidarytų durų, kad apsimestų, kad miegam ir neįsileistų nieko. Tačiau duris toliau daužė garsiai. Po daužymų A. pakilo ir nuėjo atidaryti duris. Jis apsimetęs, kad miega. Pajutęs, kaip jį atklojo, ir toliau apsimetęs, kad miegantis. Toliau pajutęs, kad ant jo pila kažkokį skystį. Jis prasimerkęs matęs, kad E. pila alų iš skardinės. Jis tada pašokęs, pradėjęs šaukti ant jo, dėl to kilo konfliktas tarp jo ir E.. Kadangi žinojęs, kad E.ir M. buvo teisti ir atlikę įkalinimo įstaigose bausmes, jis pasakęs, kad už tokį dalyką „zonoje gautų peilį“. Jis jokio peilio su savimi neturėjęs ir nesinešiojęs, nes keliaujant per patikras visokias tokie daiktai yra draudžiami turėti. Kada jis pasakęs E. tuos žodžius, jis pradėjo šaukti „ką tu žinau apie zoną“ ir pradėjo smūgiuoti. Pirmas smūgis buvo į kairį skruostą, sudavė iš dešinės rankos kumščio. Po pirmo smūgio jam pradėjo bėgti kraujas, nes kaip supratęs tada, jam prakirto lūpą. Antrą smūgį taip pat sudavė iš dešinės rankos kumščio į kairį skruostą, tačiau jis spėjęs šiek tiek prisidengti, tas smūgis nebuvo toks stiprus. Paskui trečią smūgį sudavė iš kairės rankos kumščio į dešinį skruostą, tačiau jis šiek tiek dengęsis, todėl smūgis nebuvo labai stiprus. Paskui, sekantis smūgis buvo iš dešinės rankos kumščio į pilvo sritį, šis smūgis buvo pats stipriausias, jam labai skaudėjo. Po šio smūgio jis susisukęs į kamuoliuką ir nukritęs ant lovos, dengęsis veidą. Po to sulaukęs dar daug smūgių į įvairias kūno dalis, tačiau negalintis pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti kojomis ar rankomis. Kiek pamenantis sąmonės jis nebuvo praradęs. Fone girdėjęs, kad kažkas rėkė, kad nustotų mušti. Jam nustojus mušti, jis išėjo. Jam išėjus, jis ant patalynės išspjovęs kraują, kuris buvo jam susikaupęs po smūgių. Po įvykio E. tą vakarą buvo atėjęs, atnešė sumuštinių, tačiau su juo nebendravęs, gulėjęs ir kentęs skausmą. Po to, kai jau buvęs ligoninėje, savo buvusiam direktoriui paskambinęs ir paprašęs, kad atvežtų sulčių. Paskui, seselė atnešė maišelį, kuriame buvo jogurtai ir sultys. Paskui paskambinęs tam direktoriui padėkoti, o jis pasakė, kad čia E. viską supirko ir atnešė. Paskui jau kai paleido iš ligoninės, jis skambino, klausė kaip jaučiasis, tačiau iki šiol neatsiprašė. Paskui jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), pas jį. Jis bandė tartis dėl žalos atlyginimo. Jis siūlė 1000 eurų ir vėliau kas mėnesį būtų pervedęs dar po 1000 Eur, kad padengti žalą. O jis už tai turėjęs pasirašyti, kad neturintis pretenzijų. Jis nesutikęs (1 t., b. l. 44-46);

L. R. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2020-12-29 užfiksuoti jo parodymai, kad dirbantis UAB „RB S.“ direktoriumi. Ši įmonė Švedijoje atlieka statybos darbus. Nuo 2020-11-21 tikslios datos nepamenantis, įmonė priėmė dirbti M. B., ir A. B., o kiti darbuotojai E. L. ir M. D. jau dirbo iš anksčiau. 2020-12-16 ryte jie visi išvažiavę iš darbovietės į keltą. Jis važiavęs kartu su M. B., o visi kiti važiavo kitu automobiliu. M. jau ryte buvo neblaivus. Visi kiti buvo blaivūs. Kai atvykę į keltą, jie visi išsiskirstę į savo kajutes. Jis nuėjęs į savo kajutę miegoti, kad greičiau praeitų kelionė. Jis pabudęs vakare apie 18:00 val., jau matėsi krantas. Atvykti turėję į Taliną 19:30 val.. Atsikėlęs išėjęs parūkyti ir pagalvojęs pažiūrėti ką veikia darbuotojai. Atėjęs pas M. į kajutę ir pamatęs, kad durys buvo pradarytos, koridoriuje stovėjo E. su M., A. miegojo, o M. sėdėjo ant savo lovos. Pamatęs, kad M. patalynė kruvina, o jo lūpa patinusi, truputį ant lūpos matėsi kraujo. Jis paklausęs kas čia buvo. E. atsakė, kad jį norėjo M. padurti. M. atsakė, kad čia nieko nebuvo nieko tokio. M. tylėjo, išvis nieko nesakė. Įėjęs į kajutę pažiūrėti A., pakėlęs antklodę, bet jis miegojo, knarkė. M. ir A. buvo visiškai neblaivūs, E. gal truputį išgėręs, tačiau tikrai akivaizdžiai nesimatė. M. buvo blaivus, nes jis turėjo vairuoti. Jis daugiau nieko jų neklausinėjęs, palikęs M. savo kajutėje, ir kartu su E. ir M. išėję parūkyti. Kol jie rūkę, apie įvykį niekas nekalbėjo. Parūkę išsiskirstę vėl į savo kajutes. Kai jau prisišvartavo prie Talino kranto, atėjęs į automobilį, o po 5 min. atėjo M. su A.. M. su E. važiavo kitu automobiliu, ir jų jis nebematęs. K. M. atėjo į automobilį, nematęs jo gerai, nes buvo tamsu, sėdėjęs mikroautobuso priekyje, o jis sėdėjo gale ir visą kelionę pramiegojo. Su A. taip pat nieko nekalbėjęs. Kai jau grįžę į Lietuvą, buvo apie 01:00 val. nakties, jie visi išlipę. M. paklausęs kaip jaučiasi, jis atsakė, kad truputį skauda šoną ir viskas. Jo lūpa buvo truputį patinusi, daugiau jokių sužalojimų nesimatė. Jo dar paklausęs, tai kas tau užėjo, kodėl norėjai papjauti E., o M. atsakė „ai nežinau nieko tokio“. Daugiau jo nieko neklausinėjęs ir ji visi išsiskirstę namo. D. M. nematęs. Tik 2020-12-21 jam paskambino pareigūnai į ir pranešė, kad M. ligoninėje. 2020-12-17 visi darbuotojai buvo atleisti iš įmonės. Kajutėje jis jokio peilio nematęs, tačiau prisimenantis, kad M. būnant Švedijoje visada su savimi turėjo kažkokį peilį, jį laikydavo prie savo lovos. M. būnant Švedijoje labai dažna vartojo alkoholį, gavo pastabų dėl girtavimo. Visą laikotarpį kol dirbo Švedijoje nesimatė, kad jis būtų agresyvus, tačiau paskutinę dieną būnant Švedijoje jis buvo agresyvus. Jie dar dirbę, o jis būdamas neblaivus dėl kažko šaukė ant E., keikėsi, grasino jį papjauti. Jis buvęs toliau, gerai visko negirdėjęs, be to ir nekreipęs dėmesio, nes M. buvo labai neblaivus. Gal galėjo šį įvykį matyti A. nežinantis, tiksliai pasakyti negalintis. E. buvo geras darbininkas, ramus, alkoholio jis nevartojo (1 t., b. l. 74-77);

L. M. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2021-01-07 užfiksuoti jo parodymai, kad nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pradžios įsidarbinęs dirbti UAB "RB s.", išvykęs dirbti į Švediją. Kartu atvyko ir E. L., po kelių savaičių atvyko dirbti M. B.. Iš pradžių jis pasirodė ramus tvarkingas žmogus, tačiau kai gavo už darbą pinigų, pradėjo gerti vartoti alkoholinius gėrimus, o išgėręs būdavo agresyvus, šūkaudavo, keikdavosi. B. Š., E. su M. jau pakonfliktuodavo. E. juokais kaip nors pasišaipydavo iš jo, vadindavo "morka", nes M. daug morkų valgė, dėl to M. labai pykdavo, šaukdavo ant E... Tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai. 2020-12-16 ryte jie išvažiavę visi į keltą. Kai sulipę į keltą išsiskirstę į savo kajutes. Jis buvęs kartu su E., M.buvo kartu su A.. Jis su E.nuėję į valgyklą, pavalgę, išgėrę, kelis bokalus alaus ir grįžę į kajutę miegoti. Buvo jau po pietų gal apie 14:00 val., tiksliai nepamenantis, kai atsikėlęs E. kajutėje nebuvo. Atsikėlęs išėjęs parūkyti, paskui atėjęs iki M. ir A. kajutės. Pas juos kajutėje buvo E., jis kalbėjosi su M., tačiau jokio konflikto nebuvo, jokių sužalojimų pas M. nesimatė. A. miegojo. Jis grįžęs pas save į kajutę, buvęs savo kajutėje išeidavęs parūkyti. Gal buvo apie 16-17 val., išėjęs parūkyti į denį, sutikęs E., kuris pasakė, kad M. puolė ant jo (kaip puolė nesakė), kad su juo sukonfliktavo (dėl ko nesakė ), dėl to E. vieną kartą jam sudavė kumščiu į veidą. J. E. pasiūlęs nueiti atgal pas M.. Kai atėję pas jį į kajutę, M. sėdėjo, pas jį kaktoje matėsi raudona, taip kaip būtų oda nubrozdinta, daugiau jokių sužalojimų nematęs, kraujo taip pat niekur nematęs. A. miegojo toliau. M. E. pradėjo klausti dėl ko čia reikėjo trenkti, o E. sakė, dėl ko reikėjo pulti ant jo, M. atsakė, kad nereiškia, kad ji tikrai puls, jie tarpusavyje kalbėjosi. Tuo metu atėjo į kajutę R. B., E. jam pradėjo pasakoti kas buvo, o jis pats išėjęs, nebegirdėjęs. Po kelių minučių atėjo parūkyti E. su R., R. E. klausė kam tu jam sudavei, Er. atsakė, kad ji pirmas ant jo puolė, kaip tas puolimas pasireiškė nesakė. M. buvo labai neblaivus, E. atrodė blaiviai, nes jis su E. tik ryte po porą bokalų alaus išgėrę. Kajutėje pas M. jis nematęs jokio peilio, bet žinojęs, kad jis turi, nes Švedijoje dažnai rodydavo, kad turi, bet lygtais niekam negrasindavo su peiliu, nors neturėdamas peilio rankose, yra sakęs, kad gali papjauti. Dar prieš išlipant iš kelto, jis M. sutikęs valgykloje prie baro, jis vaikščiojo neblaivus. Kiek jį matęs, jis nesijautė blogai, tačiau su juo nebekalbėjęs. Daugiau jo nebematęs, nes visi išsiskirstę į automobilius ir išvažiavę namo. Jis kartu automobilyje važiavęs su E., o M. su R. (1 t., b. l. 82-84);

L. M. D. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2021-05-07 užfiksuoti jo parodymai, kad pasiliekantis prie savo pirminių parodymųgim ir juos tvirtinantis. 2020 m. gruodžio 16 d., kai apie 14.00 val. atsikėlęs pamiegojęs, pamatęs, kad kajutėje nėra E. L.. Išėjęs į koridorių, išgirdęs triukšmą, sklindantį iš M. ir A. kajutės, sugalvojęs užeiti. Ten buvo E., kuris kalbėjosi su M., o A. buvo savo lovoje, kažką šnekėjo. Jie visi buvo išgėrę, ir berods, kartu gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjo visokias nesąmones, pašiepiančiai juokavo iš M.. M.savo ruožtu, būdamas supykęs, į tuos juokus naglai atsikirsdavo. Pabuvęs kelias minutes, iš tos kajutės išėjęs, nuėjęs parūkyti arba į savo kajutę, tiksliai neprisimenantis. Kai apie 16.00 - 17.00 val. buvęs denyje, sutikęs E.. Jis pasakė, kad M."prasileido", tai yra, E. pasakė, kad sudavė jam vieną smūgį į kaktą, ir daugiau nieko smulkiai nepasakojo, o jis pats jo neklausinėjęs. Abu kartu nuėję pas M. į kajutę. Pamatęs, kad M. pusiau sėdintis savo lovoje, o priešais jį – A. , kuris gulėjo, ir kažką šnekėjo. Matėsi, kad ant M. kaktos yra nedidelis sužalojimas apie 1 cm x 1 cm dydžio, jam pasirodė, kad jo kakta šiek tiek prakirsta. Kraujo ant jo kūno nematęs. Jo patalynė buvo šlapia, tačiau ne kruvina. Jo nieko neklausęs kas nutiko, o jis pats jam taipogi nieko nesakė. Tada jis su E. ir M., jei neklystantis toks jo vardas, jis R. B. vairuotojas, nuėję į valgyklą, patys pavalgę ir paėmę maisto M. ir A., nes jie paprašė. Patys nėjo į valgyklą todėl, kad manantis, jog pagailėjo leisti pinigus. Parnešus maistą, iš jų kajutės iš karto išėję. Vėliau, vakaro metu, jam būnant su E. ir kitais kolegomis, pamatę kaip į barą basas atėjo M.. Apsaugos darbuotojas dar jų paklausė, kas jis toks, kodėl be batų. B. M. išgėrė viskio, ir po to matęs kaip apsauginis jį nuvedė į kajutę, nes jis pats neberado savo kajutės. Po to labai greitai M. sugrįžo atgal į barą, jau avėdamas batus. M. buvo išgėręs, negirdėjęs, kad jis būtų skundęsis kokiais nors skausmais, bare nusipirko alkoholio. Jis su juo nieko nekalbėjęs. Su keltu plaukę apie 9 valandas laiko. Išlipus uoste Padliski, jis įsėdęs į automobilį "BMW" ir važiavęs su E., automobilį vairavęs jis. Su kitu automobiliu važiavo M., A. ir visi kiti (iš viso 6 ar 7 žmonės). Grįžus į Šiaulius, parvežęs E. į namus, ir tada grįžęs į savo namus. Apie tai, kad M. ligoninėje, sužinojęs po kelių dienų iš direktoriaus R. B.. Jis pats M. neskambinęs, su juo susitikęs nebuvo, jo neklausęs, kodėl jis atsidūrė ligoninėje. Iš E. vėliau sužinojęs, kad jis buvo susitikęs su M., kuris prašė E., kad šis sumokėtų jam 20000 eurų (3 t., b. l. 86-89);

Liudytojo A. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2021-01-18 užfiksuoti jo parodymai, kad dirbantis UAB ,,RB s.“. 2020 m. lapkričio mėnesį jis išvykęs į Švediją dirbti statybose. Kiek pamenantis, E. L. jau buvo Švedijoje, o M. B. atvyko su juo pačiu kartu. M. buvo prastas darbininkas, dažnai vartojo alkoholį, tačiau nepasirodė, kad jis būtų agresyvus. Su E. labai daug neteko bendrauti, tačiau taip pat nepastebėjęs, kad jis būtų agresyvus. 2020-12-16 ryte jie automobiliu išvykę į keltą plaukti į Taliną. Jis pats buvo jau vartojęs alkoholio. Kai įlipę, jis su M. nuėję į savo kajutę ir vartoję alkoholį. Su jais daugiau nieko nebuvo. Nepamenantis po kiek laiko jis užmigęs. Jautęsis labai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsikėlęs, kai jau parplaukę į Taliną. Jis nieko negirdėjęs, nieko nejutęs, kad kažkas kajutėje būtų vykę. Tiksliai nepamenantis, bet jį lyg ir pažadino R. B., kad jau keltis, nes parplaukę. Jis atsikėlęs, nuėjęs į automobilį, su kuriuo važiavę į Lietuvą. Su tuo pačiu automobiliu važiavo ir M. B., jis neatrodė blogai. Pas jį ant matomų vietų jokių sužalojimų nematęs, gal nepastebėjęs, tačiau jis tikrai neatrodė, kad jaustųsi blogai. Su juo nekalbėjęs kelionės metu. Pamenantis, kad jį mikriukas paleido pas brolį G.. D. M. nematęs. E. nematęs nuo to laiko kai įlipę į keltą, jis į Lietuvą grįžo kitu automobiliu. Apie įvykusį įvykį jis nieko nežinojęs, jam niekas nesakė. Po kelių dienų tik paskambinęs R. B. pakalbėti užsiminė, kad nueitų į ligoninę aplankyti M., kad jis yra sumuštas, tačiau jis pagalvojęs, kad gal juokauja, nieko neklausęs apie tai. Daugiau nieko pasakyti negalintis, nes kaip sakęs tikrai buvo daug išgėręs gerai visko nepamenantis, galima sakyti visą kelionę keltu nuo Švedijos iki Talino jis pramiegojęs. Daugiau nieko pasakyti neturintis. P. M. niekada nėra pastebėjęs jokio peilio. Atsikėlęs kajutėje nematęs, kad būtų kruvina M. patalynė ( 1 t., b. l. 93-96);

Liudytojo A. B. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame 2021-04-28 užfiksuoti jo parodymai, kad 2020 m. gruodžio 16 d., prieš išvykstant iš Švedijos į Lietuvą, išvažiuojant iš namų ir vykstant iki kelto, jis išgėręs apie pusę litro degtinės "Absolut". Buvęs kolega M. B. taipogi iki atvykimo į keltą vartojo alkoholį, jis, kiek pamenantis, gėrė brendį. Kelte jam ir M. B. buvo skirta dvivietė kajutė. Pamenantis, kad dauguma daiktų pasiliko mikroautobuse, o į kajutę jie atsinešę tik po rankinę su maisto produktais ir gėrimais. Būnant kajutėje pradėjęs gerti M. B. turėtą brendį. Kai sumaišęs degtinę su brendžiu, labai pasigėręs. Pamenantis tai, kad vieną kartą ėjęs su M. B. į denį parūkyti, po to abu grįžę atgal į kajutę. Kajutės durys užsirakina automatiškai. Pamenantis vieną kartą, kad pas juos į kajutę buvo užėję buvę bendradarbiai E. ir M., kurių pavardžių nežinantis. Ar jis jiems atidaręs kajutės duris, ar M. B., neprisimenantis. M. buvo blaivus, o E.kažkiek išgėręs. Jie jų kajutėje elgėsi draugiškai, juokavo. Visi, išskyrus M., kažkiek išgėrę. Jis pasijutęs blogai ir lovoje užmigęs. Kas vyko toliau, neprisimenantis dėl girtumo. Negirdėjęs būdamas kajutėje jokių muštynių garsų. Nematęs kada ir kaip iš jų kajutės išėjo E. su M.. Kiek kartų iš viso jie buvo atėję į kajutę, taipogi negalintis pasakyti, nes miegojęs būdamas girtas Atsibudęs tik gruodžio 17 d. ankstyvą rytą, dar buvo tamsu, kuomet pažadino R. B., jis pasakė, kad jau Talinas, reikia keltis. Atsikėlęs labai greitai, neturėjęs daug savo daiktų. Lovoje, kurioje gulėjo M. B., kraujo dėmių nepastebėjęs, nežiūrėjęs į jo lovą, galbūt ji buvo sujaukta. Vykstant į Lietuvą, M. B. jam nieko nepasakojo, kad jį būtų kažkas sumušęs kajutėje tuo metu, kai jis miegojęs. Su juo jis nekalbėjęs grįžtant į Lietuvą. Mikriuke nuo Talino iki Lietuvos beveik visą laiką miegojęs. Pamenantis, kad M. B. išlipo G.. Apie tai, kad M. B. ligoninėje, sužinojęs tik po kelių dienų iš R. B.. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negalintis, tvirtinantis savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ( 1 t., b. l. 97-100);

Apžiūros protokolu, kuriame 2021-02-24 apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020-12-18 5:15 val. pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), garso įrašas, įrašytas į kompaktinę plokštelę, ir nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje įrašytas vienas garso įrašas pavadinimu "2020_12_18_05-15-03_351824383657470", kuris atveriamas programa "Windows media player". Įrašo trukmė 2 min. 35 sek. Girdimas pokalbis: Moteriškas balsas: sveiki, jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu vienas, vienas du. Prašome palaukti, kol atsilieps operatorius. BPC operatorė: vienas, vienas du klausom. Vyriškas balsas: laba diena. BPC operatorė: laba diena. Vyriškas balsas: naktis, ta prasme, mm. BPC operatorė: kas atsitiko? Vyriškas balsas: gal galėtų Skrydžio 3 kas nors atvažiuoti, Šiauliuose, nu, medicininę pagalbą, aš buvau sumuštas, ir, šitą, nu, nepernešu skausmo, neatlaikau pats. BPC operatorė: kur buvot sumuštas? Vyriškas balsas: aš kelte, kai grįžinėjau iš Švedijos, aš vieną dieną, dar, vat pasilikau namuose, bet, bet, nu neatlaikau, be proto skauda. BPC operatorė: o kada jus sumušė? Vyriškas balsas: kada čia gavosi? Užvakar. BPC operatorė: užvakar. O kas ten jus sumušė? Vyriškas balsas: ai, ten, kelte, ten, ten, ten, toks žmogus, visiškai ne į temą, mes dirbom kartu iš tikrųjų tai ten. BPC operatorė: pažįstat tą asmenį, taip? Vyriškas balsas: nu, ne tai, kad pažįstu, bet, nu, tiesiog darbavomės kartu tik. BPC operatorė: mm, supratau. Vyriškas balsas: bet neatlaikau skausmo, iš tikrųjų, man reikia medikų pagalbos. BPC operatorė: mm, supratau, man dabar pasakykit savo kontaktinį telefoną. Vyriškas balsas: plius, trys, septyni, nulis. BPC operatorė: taip.Vyriškas balsas: šeši, aštuoniolika. BPC operatorė: taip.Vyriškas balsas: aštuoni, nulis.BPC operatorė: taip.Vyriškas balsas: šeši, penkiolika. BPC operatorė: mm, dabar sakykit, tai bus G. seniūnija, G. kaimas? Vyriškas balsas: čia G., taip. BPC operatorė: mm, Skrydžio 3, nuosavas namas? Vyriškas balsas: aha, aš prie gatvės galėsiu išeit, iš tikrųjų, aš paeiti tai pajėgiu, viskas tvarkoj, bet labai sunku. BPC operatorė: mm, dabar sakykite, o kiek jum metų yra? Vyriškas balsas: 40. BPC operatorė: kas jums skauda? Vyriškas balsas: viską skauda, visą korpusą, veidą, vidurius, nu visą, ta prasme, kas tik įmanoma. BPC operatorė: supratau, su kovid sergančiaisiais neturėjote kontakto, nei su izoliuojančiais? Vyriškas balsas: ne, neturėjau, neturėjom, mes iš Švedijos grįžom, čia, pas jus baisiau iš tikrųjų negu ...BPC operatorė: supratau, jūsų vardas, pavardė? Vyriškas balsas: M. B.. BPC operatorė: tai prie gatvės lauksit? Ar namuose lauksit? Vyriškas balsas: nu aš išeisiu, ta prasme, prie gatvės, kad čia nieko, ne, nekelkit, nes čia yra kiti žmonės, dar gyvena, tai kam ten reikia. BPC operatorė: o kelintam bute jūs gyvenat? Vyriškas balsas: čia ne butas, čia nuosavas namas, didžiulis, didžiulis nuosavas namas. BPC operatorė: mm, supratau, gerai, informuojame tada, laukit. Vyriškas balsas: gerai, dėkui.BPC operatorė: prašom. (t. 1, b. l. 167-169);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada 2021-01-14 Nr. G 42/2021(04), iš kurios matyti, kad M. B. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas - blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje tiek tiesioginio trauminio poveikio kietu buku daiktu metu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi užduotyje nurodytu metu (2010-12-16 15:00 val. (t. 1, b. l. 133-134);

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2021-05-06 apžiūrėjus nukentėjusiojo M. B. 2021-04-22 pateiktų garso įrašą nustatyta, kad šioje kompaktinėje plokštelėje, kataloge pavadinimu "accras" yra 4 garso įrašai ir vienas atskiras garso įrašas pavadinimu "Balsas 001". 1) Kataloge "accras" 334 KB dydžio garso įraše girdimas nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo E. L. telefoninis pokalbis. E. L. paskambinęs M. B. teiraujasi, kur jis yra, šis atsako, kad buvo procedūrose, bus Suvalkijoje. E. L. sako, kad reikėtų pas jį atvažiuoti, galbūt su savo tėvu, sako, kad "ant dienų atlėks". 2) Kataloge "accras" 369 KB dydžio garso įraše girdimas nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo E. L. telefoninis pokalbis. E. L. paskambinęs M. B. pasako, kad važiuoja iš Vilniaus, M. B. nurodo navigacijoje įsivesti Č. kaimą. E. L. nurodo, kad kai bus netoli, paskambins. 3) Kataloge "accras" 74 KB dydžio garso įraše girdimas nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo E. L. telefoninis pokalbis. E. L. pasako, kad yra ant gatvės, o M. B. nurodo išeisiantis į lauką. 4) Kataloge "accras" 237 KB dydžio garso įraše girdimas nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo E. L. telefoninis pokalbis. E. L. paprašo, kad M. B. atsiųstų jam savo el. paštą, kuriuo jis norėtų atsiųsti dokumentus. 5) Garso įrašas pavadinimu "Balsas 001" yra 25 min. 15 sek. trukmės. Girdimas nukentėjusiojo M. B. ir įtariamojo E. L. pokalbis. Pokalbio pradžioje jie kalbasi apie tyrimo eigą, E. L. klausia M. B., kaip reikia viską išspręsti, sako: "reiktų, šiaip, aš tokį lapą norėčiau, kad tu man parašytum, kad karoče, tipo žinai ant manęs pretenzijų neturi tu, ano, visa kita". M. B. atsako, kad tą galės parašyti, kai jis viską atsiskaitys. E. L. paklausia, kiek nori pinigų. M. B. atsako: "dvacatke, minimum". E. L. atsako: "a, čia, baik tu", kad jis realiai pagalvotų, iš kur tiek gauti. M. B. sako, kad jis jį nuo darbo nuėmė mažiausiai pusei metų, maitinimą sureguliavo visam gyvenimui. E. L. klausia, ar jis nori eiti teismo keliu, kad jis pas jį atvažiavo gražiuoju šnekėtis, šiai dienai pats neturi pinigų, ir kai tik pradės dirbti, iškart paduos, gali raštą parašyti, kad tiek pinigų skolingas, bet tikrai ne 20, kad kuo ilgiau nedirbs, tuo ilgiau pinigų negaus, jei jį uždarys, tada išvis negaus jokių pinigų. M. B. siūlo jam kalbėtis su advokatu. E. L. sako, kad žalą turėtų padengti, kad išvis niekas nežinotų, kad jis, pavyzdžiui parašytų ant lapo, kad pretenzijų neturi, žalos neprašo, iš pradžių gali jam duoti tūkstantį, ir du, po biškį duos. M. B. sako, kad netiks tokie variantai. E. L. klausia, ar jis norį jį uždaryti. M. B. atsako, kad nenori jo uždaryti, aiškiai viską jam pasakė, nuo darbų jį numušė. E. L. klausia: "ar aš specialiai?". M. B. sako: "...specialiai, nespecialiai, šešis kartus, septynis, sakiau, "nelįskit", "nelįskit", n kartų, nu vieną kart ateinat, nelįsk, antrą kartą, trečią kartą, aš ten tai nesakiau, nerašiau, bet šiaip, va tau tiktai kad pamąstymui, kad tu žinotum, kokią nesąmonę suvėlei". E. L. atsako: "tau irgi, žodžiu, papjausiu, chujausiu, užmušiu, tas, anas, nu tai žinai". M. B. sako: "nu tai ar girdi, degin padus, tai nejuokingai". E. L. sako: "kiekvienam irgi, žinai, kantrybė trūkst, sakyčiau, kas buvo, tas buvo, bet reik pažiūrėti kaip į priekį". M. B. jam sako, kad tiesiog pasakė jam, eitų lauk ir paliktų, mato, kad nieko neišsiaiškins, kad jis važiuotų ir galvotų. E. L. pasako, kad nėra ką jam galvoti, 20 yra nereali suma, tokių pinigų jis neturi. Toliau pokalbis vyksta apie žalos priteisimą, pinigus. E. L. nurodo, kad kas mėnesį po 1000 kažkaip mokės, kai ras darbą, dabar neturi darbo, neturi iš ko pasiskolinti. M. B. nurodo, kad jam reikės kvalifikaciją keisti, keisti darbą, savo nuomonę jam išsakė, siūlė kalbėtis su advokatu ir kt. E. L. paklausia, ką jis sakys tyrėjai. M. B. atsako, kad ką paklaus, įvykis yra įformintas. E. L. sako, kad jis gali visai kitaip pasakyti, kad "nežinau, neatsimenu, dar kažką". M. B. su juo atsisveikina, E. L. prašo palaukti, teigia, kad 20 tūkstančių nėra paprasta uždirbti, kad jis dabar negali niekur išvažiuoti, įsidarbinti, klausia ką reikia daryti. M. B. nurodo, kad jis mąstytų, o pats savo nuomonę jau išsakė. E. L., tęsdamas pokalbį, pasako, kad jam nėra ką šnekėti su savo advokatu, pasakė, kad pasižiūrėjo tokius straipsnius, kiek pinigų priteisia teismas. Jis sako M. B.: "dabar tu gerai pagalvok, nueitume mes į tą teismą, o teismas mane nuteisia, o ein nuo 2 iki 10 metų už tokį straipsnį, mane nuteisia, kokius 4 metus, ir aš 4 metus sėdžiu, ir aš 4 metus jokių pajamų negaunu, išėjęs tuo labiau neturiu iškart". M. B. sako: "valstybė išmoka". E. L. teigia, kad neišmoka, perduoda antstoliui ir valstybė neišmoka, teigia, kad tai yra nesąmonė, klausia kaip reikia viską padaryti. M. B. pasako, kad nežino, jam viską pasakė kaip reikia padaryti. E. L., tęsdamas pokalbį, klausia M. B., ar jis nenusileis. M. B. atsako, kad ne, sveikata nėra vertinama pinigais. E. L. prašo pagalvoti žmogiškai, neįsivaizduoja iš kur gauti 20000. M. B. sako, kad kalba apie realias sumas, šiai dienai jis yra fiziškai nedarbingas, eina į procedūras, o vakare vis tiek skaudėti pradeda per visą pjūvį, nes visi vidiniai raumenys gyja, viskas išpjauta yra, kad turi daug ko atsisakyti. E. L. sako, kad vis tiek kažkaip jam dar reikės atvažiuot į Šiaulius, nueitų pas notarą, duotų jam kažkiek pinigų, ir geriausiai dar būtų pas tyrėją nueiti, nes kuo greičiau viskas pasibaigtų, tuo greičiau jis "ant pinigų atsigautų". M. B. atsako: "skambinamės, siunčiamės dokumentais, ir viskas, parodai ką tu ten tais notarais ką tu ten norėsi pasirašinėt, ir viskas, elektroniniai yra, viskas yra". E. L. sako, kad pavyzdžiui reikia, kad jis sakytų tyrėjai, kad jis nereikalauja žalos atlyginimo, nieko tokio, kad jie nežinotų, tipo viskas paprastai, nėra taip, o kai jau žala yra, tai tas, anas, vėl yra kitaip. M. B. sako, kad jeigu bus atlyginta, jis jokių pretenzijų neturės. E. L. sako, kad tyrėjai reikėtų taip sakyti, kad "nieko neturiu, nei to, nei ano, nei pretenzijų, nei nieko, nei prašau kokios žalos atlygint". M. B. atsako, kad nėra suinteresuotas jį pasodinti, turi dukrą, turi šeimą, visą gyvenimą susigriaut, lygioj vietoj. E. L. pasako, kad už tokį straipsnį nei lygtinai neina, iškart reali bausmė nuo 2 metų mažiausiai. M. B. pasako, kad jis važiuotų, galvotų, susirašys, skambinsis. E. L. teiraujasi, ar jam būtų kaip į Šiaulius atvažiuoti. M. B. atsako, kad sugalvos kažką. E. L. sako, kad nori kuo greičiau, nes neturi pinigų. M. B. sako: "tvarkomės, išsisprendžiam iki galo ir tvarkoj". M. B. pasako, kad dabar turi kvalifikaciją keistis, ir kt. Pokalbis baigiasi (t. 1, b. l. 113-115);

Danijos Karalystės įmonės DFDS pateiktais kelto bilietais, UAB "RB s." dokumentais, iš kurių matyti, kad M. B. ir E. L. buvo UAB "RB s." darbuotojai, 2020-12-16 laikotarpiu nuo 9 val. 30 min. iki 19 val. jie kartu plaukė keltu iš Švedijos Karalystės į Estijos Respubliką (t. 1, b. l. 174-175, 176-199; t. 2, b. l. 1-16);

Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo M. B. pateiktu garso įrašu, kompaktine plokštele, 1 vnt; BPC pateiktu garso įrašu, kompaktine plokštele, 1 vnt., perduotais teismui kartu su baudžiamąja byla, atskirame pakete Nr.1

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

I. epizodas. Sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šis nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. buvo sužalotas, t. y. jam konstatuotas blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kuris jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad konflikto metu trenkęs nukentėjusiajam 4 kartus į veido sritį ir 2 kartus į pilvą, gal ir daugiau tiksliai nepasakysiąs; kiek kartų į pilvą neskaičiavęs, bet turėtų būti mažiau nei 10; kiek smūgių gulinčiam sudavęs nepamenantis, kokius 6 smūgius, neskaičiavęs. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltinamasis pirmus tris smūgius sudavė jam į galvos sritį, tuomet užsidengęs galvą, po ko į pilvo sritį sudavė ne mažiau dešimties smūgių, tikslaus skaičiaus nepamenantis. L. M. D.patvirtino, kad matė kajutėje nukentėjusįjį sužalotą, nes pas jį kaktoje matėsi raudona, taip kaip būtų oda nubrozdinta. L. R. B. taip pat patvirtino, kad matęs, jog nukentėjusiojo patalynė kruvina, jo lūpa patinusi, ant jo matėsi kraujo, vėliau jam nukentėjusysis sakė, kad jam skauda šoną. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis buvo sumuštas, patvirtina ir nukentėjusiojo su jo broliu A. B. siųstos fotonuotraukos susirašinėjimo metu (2 t., b. l. 105-107).

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sumušęs nukentėjusįjį iš pykčio, kadangi jis jį pagrasino papjauti. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje jokios savigynos nebuvo, kadangi nukentėjusiojo reakciją kaltinamojo atžvilgiu išprovokavo paties kaltinamojo neteisėti veiksmai. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis grasino papjauti jį, tačiau pripažino, kad jis prieš tai tyčiojosi iš nukentėjusiojo: jį pravardžiavo morka, degino jo kojas lovoje žiebtuvėliu, norėdamas prikelti, galėjo apipilti jį alumi. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamasis jam degino žiebtuvėliu koją, jį taip pažadindamas, pylė ant jo alų, dėl ko jis žinodamas, kad E.ir M. buvo teisti ir atlikę įkalinimo įstaigose bausmes, pasakęs, kad už tokį dalyką „zonoje gautų peilį“, dėl ko kaltinamasis supykęs ir jį sumušęs. Pats kaltinamasis patvirtino, kad jokio peilio nukentėjusysis neturėjo ir juo negrasino, ką patvirtino pats nukentėjusysis, liudytojas A. B. taip pat teigė jokio peilio pas nukentėjusįjį nematęs, liudytojas M. D. taip pat nurodė, kad kajutėje pas nukentėjusįjį nematęs jokio peilio. Kadangi nukentėjusiojo rankose peilio nebuvo, ir jo nebuvo kajutėje, todėl darytina išvada, kad jokio kėsinimosi nebuvo, o nukentėjusiojo galimai išsakytas grasinimas papjauti, reaguojant į kaltinamojo jo atžvilgiu atliktus patyčių veiksmus, buvo tik išsakyti žodžiai, jo gynybinė reakcija į jo atžvilgiu atliekamus kaltinamojo veiksmus, dėl ko jo grasinimas nebuvo akivaizdus ir realus. L. M. D. taip teigė, kad jau Švedijoje žodiškai kaltinamasis konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, nes kaltinamasis pravardžiuodavo nukentėjusįjį morka, dėl ko pastarasis pykdavo, patvirtino, kad ir kajutėje kaltinamasis pašiepiančiai juokavo iš nukentėjusiojo. Be to kaltinamojo veiksmai išgirdus tokius neva nukentėjusiojo žodžius buvo visiškai neadekvatūs, kadangi jis buvo atėjęs pas jį į kajutę, galėjo išeiti iš kajutės, vietoje to, kad tai būtų padaręs, puolė mušti nukentėjusįjį.

Aukščiau išvardintas teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys šiame nuosprendyje nurodyti faktiniai duomenys yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini byloje įrodymais. Jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl tarpusavio konfliktų buvo sumuštas nukentėjusysis M. B., jam dėl blužnies plyšimo buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko padarytas nusikaltimas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad šį nusikaltimą padarė, t.y. nukentėjusįjį sunkiai sužalojo kaltinamasis E. L., jam suduodamas ne mažiau 3 smūgius į galvos sritį, bei ne mažiau 10 smūgių į pilvo sritį, ko pasekoje nuo smūgių plyšo nukentėjusiojo blužnis, kuri vėliau buvo pašalinta, dėl ko jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

II. epizodas. Poveikis nukentėjusiajam.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007 ir kt.). Tačiau poveikiu BK 233 straipsnio prasme negalima pripažinti bet kokio pasikalbėjimo su liudytoju apie vykstančio ikiteisminio tyrimo aplinkybes, turi būti aiškiai nustatyta, dėl kokių reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas veikiamas teikti į bylą melagingą informaciją.

Kaltinamasis kaltinamas tuo, kad jis susitikęs su nukentėjusiuoju, žadėjo jam atlyginti padarytą žalą, taip paveikiant nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus, kad jis neatsimena jo sužalojimo aplinkybių, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiojo sužalojimą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis, atvykęs pas jį į namus, tardamasis dėl žalos atlyginimo siūlė 1000 Eur, vėliau kas mėnesis po 1000 Eur, dėl ko jis turėjęs pasirašyti, kad jam neturi jokių pretenzijų. Kad kaltinamasis darė poveikį nukentėjusiajam neduoti jį kaltinančių parodymų, neginčytinai patvirtina nukentėjusiojo pateikti jų tarpusavio pokalbių garso įrašai, t. y. nukentėjusiajam prašant iš kaltinamojo 20000 Eur žalos atlyginimo, kaltinamasis daro jam psichologinį poveikį, kad jeigu jį nuteis, tai nukentėjusysis iš viso negaus jokių pinigų; klausia ką sakys tyrėjai, kai nukentėjęs sako, kad yra įformins, sakys ką paklaus, kaltinamasis jam sako, kad jis gali pasakyti, kad nežinantis, neatsimenantis; po to kaltinamasis įtikinėja nukentėjusįjį, teigdamas, kad jis nuteistas bus 4 metus ir po to išėjęs jokių pajamų neturės, kad nukentėjusiajam būtų gerai atvažiuoti į Šiaulius, duos jam kiek pinigų, bet geriausiai nueiti pas tyrėją, kad viskas greičiau pasibaigtų, tai jis greičiau atsigautų ant pinigų, prašo parašyti, kad jis nereikalauja žalos atlyginimo, nes tada būtų kitaip. Kaltinamasis pateikė susirašinėjimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau šiose žinutėse nėra kalbama, kad nukentėjusysis būtų žadėjęs kaltinamajam už jam atlygintą žalą pakeisti jo naudai parodymus, tik išreiškė nuomonę, kad jeigu kaltinamasis atlygins žalą, tai gal bus į tai atsižvelgta, jis nebus pasodintas, nes jis to nenori (3 t., b. l.124-125), t. y. negalima teigti, kad nukentėjusysis išprovokavo kaltinamąjį jo prašyti duoti jam naudingus parodymus.

Aukščiau išvardintas teismo nustatytas aplinkybes patvirtinantys šiame nuosprendyje nurodyti faktiniai duomenys yra teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini byloje įrodymais. Kaltinime padaryta aiški apsirikimo klaida nurodant, kad nusikaltimas padarytas 2020-02-10, kai jis iš tikrųjų padarytas 2021-02-10, todėl nusikalstamos veikos aprašyme ji ištaisytina. Įrodymų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad 2021-02-10 kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. L. žodinio pokalbio metu su nukentėjusiuoju M. B. siekė paveikti jį duoti melagingus parodymus, t. y. nurodyti tyrėjui, kad jis neatsimena jo sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių, ko pasekoje kaltinamasis tikėtina išvengtų baudžiamosios atsakomybės, darydamas psichologinį poveikį nukentėjusiajam, t. y. žadėdamas jam atlyginti padarytą turtinę žalą, priešingu atveju, jeigu jis bus nuteistas ir atsisės, jis neturės jam galimybės atlyginti padarytos žalos. Padarytas nusikaltimas yra pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kaltės įrodymų pakanka, todėl kaltinamasis E. L. pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmių skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų. Nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis E. L. padarė vieną sunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą netiesiogine tyčia (BK 135 straipsnio 1 dalis) bei vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia (BK 233 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas yra santykiniai didesnis, kadangi nukentėjusysis neteko vidaus organo, kurio pasekmes ir nepatogumus jaus visą gyvenimą. Nusikaltimo tikslas buvo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, motyvas – pyktis, konflikto sprendimas smurto pagalba. Nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo pobūdis yra santykinai mažesnis, kadangi veiksmai nebuvo intensyvūs, poveikis buvo daromas vieną kartą pokalbio metu. Nusikaltimo tikslas buvo išvengti baudžiamosios atsakomybės už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.

Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, taip pat už nusikaltimą eismo saugumui prieš nusikaltimų nagrinėjamoje byloje padarymą, po to teistas pakartotinai už nusikaltimų eismo saugumui padarymą. Taip pat yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, padarytas užsienyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra neginčytinų duomenų, kiek buvo išgėręs alkoholio kaltinamasis, ir ar išgertas kiekis turėjo įtakos jo veiksmams, be to jis su nukentėjusiuoju konfliktuodavo ir anksčiau, jį pravardžiuodamas, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įstatymas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo gynėjas prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, skirti švelnesnę bausmę, nes yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino, susitarė dėl žalos atlyginimo su ligonių kasomis, dalį žalos atlygino ir nukentėjusiajam. Be to nebus kam prižiūrėti kaltinamojo išlaikomų asmenų, nes vienas išlaiko dukrą, kurios motinai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Laisvės apribojimo bausmės taikymas leistų kaltinamajam dirbti ir atlyginti padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Tam, kad būtų taikomas BK 62 straipsnis, t. y. paskirta švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, turi būti konstatuotos tam tikros BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir ar visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šioje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes BK 62 straipsnio 1 dalyje visų numatytų sąlygų nėra. Nuteistasis E. L. nors ir prisipažino bei gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos teisminio nagrinėjimo metu, bet ikiteisminio tyrimo metu ne kartą atsisakė duoti parodymus, net ir turėdamas gynėją, tai motyvavo tuo, kad kol nebus gauta specialisto išvada, kol nesusipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bei ikiteisminio tyrimo metu parodymų iš viso nedavė, taigi jis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, bei nepadėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamą veiką, o priešingai vis tikėjosi šios atsakomybės išvengti. Taigi jau vien dėl šios priežasties jam negali būti taikomos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Kaltinamasis visos padarytos žalos neatlygino nukentėjusiajam, atlygino tik mažą jos dalį -500 Eur, tai padarė praėjus nuo nusikaltimo padarymo apie 11 mėnesių, bylą atidavus į teismą nagrinėjimui, todėl nėra lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jo atsakomybę yra tik viena švelninanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kitų lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Be to yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis turi mažametę dukrą, 9 metų amžiaus, ją išlaiko. Nors pateikė dokumentus, neva patvirtinančius, kad jis turi prižiūrėti ir savo tėvą, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad tėvui nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ir kad tik vienas kaltinamasis tai galėtų padaryti, kad nėra daugiau vaikų, ar kitų asmenų galinčių prižiūrėti j Nors kaltinamasis išlaiko savo mažametę dukrą, tačiau nėra sąlygų jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi yra tik viena atsakomybę švelninanti aplinkybė, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryta turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta minimaliai.

BK 62 straipsnyje numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Be to, net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas bausmės nešvelnina, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-401/2008). Net ir nustatęs BK 62 straipsnio 1 daliai taikyti būtinas sąlygas, teismas gali šios įstatymo nuostatos netaikyti, jei atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes padaro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudžiamojo įstatymo, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nustatytą bausmę (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2008).

Švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimas yra numatytas taip pat ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, kai bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Ši įstatymo norma būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis ne kartą jau yra padaręs smurtinius nusikaltimus, iš savo klaidų nepasimokė, nors yra atlikęs ir realią laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė smurtinį nusikaltimą, šį kartą jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, už kurį numatyta maksimali 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jis sukėlė sunkias negrįžtamas sveikatos pasekmes nukentėjusiajam, po šios nusikalstamos veikos vėl padarė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, todėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam nepažeis teisingumo principo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslų bus galima pasiekti kaltinamajam skyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju kyla klausimas kokią realios laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti, kadangi už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalį, numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėn. iki 10 metų, t. y. bausmės intervalas yra didelis. Bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (LAT nutartis Nr. 2K-420/2006). Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Taip pat skiriama bausmė turi būti tinkamai individualizuota, todėl sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės trukmės, negalima neįvertinti pačios nusikalstamos veikos dalyko, jos padarymo būdo ir pavojingumo. Nors už nusikaltimą numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau žemutinė jos riba yra labai žema, t. y. 3 mėnesiai. Valstybės kaltintojas kaltinamajam prašo skirti 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas nemano pagrindo nesutikti su prokuroro siūloma bausme, kadangi yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju mažesnei bausmės trukmei turi didelę reikšmę tokios aplinkybės: kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis nesiekė padaryti tokį sunkų sužalojimą, koks kilo; be to pats nukentėjusysis prašė skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam. Tačiau teismo vertinimu nėra pagrindo dar labiau švelninti terminuoto laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, ir vėl padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, jo padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias, visam gyvenimui liksiančias pasekmes, nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į paminėtina, darytina išvada, kad 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė atitinka protingumo ir teisingumo principus, nėra per griežta, tinkamai individualizuota, jos dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgia į tai, kad už šį nusikaltimą numatyta eilė švelnesnių negu laisvės atėmimas bausmių, į tai, kad yra viena atsakomybę švelninanti, viena sunkinanti aplinkybė, į mažesnį nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, ir motyvuotai skiria arešto bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį negu bausmės vidurkis, t.y. 40 parų arešto.

Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, kadangi jos paskirtos už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. sunkiems ir nesunkiems nusikaltimams, griežtesne 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę bausmę - 40 parų arešto bausmę, ir skiriant subendrintą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskira bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimis, švelnintina 1/3 ir skirtina 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimai, už kuriuos kaltinamasis yra nuteistas nuosprendžiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra padaryti iki priimant 2022-02-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo kaltinamasis nuteistas už nesunkų nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra atliekančios institucijos leidimo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-10-01 15:10 val. iki 2021-10-02 12.10 val., tai yra viena para; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),. Atsižvelgiant į tai, kadangi nuosprendžiais paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingos nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. sunkiems ir nesunkiems nusikaltimams, paskirtos bausmės subendrintinos visiško apėmimo būdu, griežtesne 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę bausmę - 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir skiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, todėl jos nebendrintinos. Į bausmę, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-10-01 15:10 val. iki 2021-10-02 12.10 val., tai yra viena diena. BK 75 straipsnio 3 dalis neleidžia atidėti bausmės vykdymo už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

V. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis M. B. teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam E. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo priteisti 28806,12 Eur jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atglyginimą, t.y. priteisti 20000 Eur neturtinės žalos bei 8806,12 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautas darbo užmokestis, bei 950 Eur už persikvalifikavimo kursus, kurių metu įgijo specialybę – pramoninės termoizoliacijos montuotojo kvalifikaciją, bei 161 Eur už autokrautuvo kursus. Nurodo, kad E. L. yra atlyginęs tik nedidelę nusikalstama veika padarytą žalą - 500 Eur, kuriuos pervedė 2021-11-23 (3 t., b. l. 82-84).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį asmeniui dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CK normos nustato, kad žalos atlyginimui yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Šioje baudžiamojoje byloje pripažinus kaltinamąjį kaltu, jo kaltė bei neteisėti veiksmai yra konstatuoti. Nukentėjusysis turi įrodyti atsiradusios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo E. L. nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo jo atžvilgiu 2020-12-16 įvykdyto nusikaltimo kelis mėnesius buvo nedarbingas. Nuo 2020-12-18 iki 2020-12-23 buvo gydomas Všį ,,Respublikinė Šiaulių ligoninė“, kur jam buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta plyšusi blužnis. Gydymas ir reabilitacija truko keturis mėnesius. Per šį laikotarpį patirtus sužalojimus gydėsi lankydamasis šeimos klinikoje, Vilkaviškio PSPC pas psichiatrą bei psichologę, Kauno psichiatrinėje ligoninėje bei reabilitaciją atliko Všį ,,Vilkaviškio ligoninė“. Po 2020-12-16 įvykių jis buvo atleistas iš darbo, neteko pajamų, kelis mėnesius negavo jokių išmokų, negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, iš kurių svarbiausias - išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. B., gim. (duomenys neskelbtini), m., D. B., gim. (duomenys neskelbtini), m., kiekvienam po 205 Eur kas mėnesį. Dėl to, kad neteikė vaikams išlaikymo, antstolis ketino parduoti M. B. gyvenamąjį namą iš varžytinių. M. B. iki sužalojimo dirbo mūrininku Švedijoje, kur už valandą darbo jam buvo mokamas 12 Eur atlyginimas. Per dieną dirbdavo 8 val., todėl jo dienos darbo užmokestis buvo 96 Eur, o per savaitę (5 darbo dienas) darbo užmokestis buvo 480 Eur. Todėl per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 1920 Eur. K. M. B. nedarbingas buvo keturis mėnesius, nuo 2020-12-16 iki 2021-04-15, kai įsidarbino UAB ,,E.“ izoliuotojo pareigose, todėl dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų negautas 7680 Eur darbo užmokestis (4 mėn. x 1920 Eur). Nukentėjusiajam buvo pašalinta blužnis, todėl jis turėjo persikvalifikuoti, kadangi po šio organo pašalinimo jis negali ir negalės ateityje dirbti sunkų fizinį darbą, tokį darbą, kurį jis dirbo iki įvykio, t. y. statybose, mūrininku ar kitose panašiose, daug fizinio darbo, reikalaujančiose pareigose. Dėl to jis 2021-04-02 baigė Termoizoliacijos montavimo kursus (80 akademinių valandų) ir įgijo specialybę - pramoninės termoizoliacijos montuotojo, tai kainavo 950 Eur. Taip pat 2021-03-09 jis lankė autokrautuvo kursus, kurie kainavo 161 Eur. Taip pat jis sumokėjo 15,12 Eur už baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų (2020-12-16) M. B. padaryta turtinė žala bendroje sumoje yra 8806,12 Eur (3 t., b. l. 82-84).

CK neapibrėžia konkrečiai kas yra turtinė žala, tačiau apibrėžia žalos sąvoką. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusysis prašo priteisti jo negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu galėjęs dirbti, po jo sužalojimo. Nukentėjusysis savo negautas pajamas skaičiavo pagal ankstesnį savo gautą atlyginimą, skaičiuodamas valandinį atlyginimą 12 Eur per valandą, teigdamas, kad dirbdavo per dieną 8 val., todėl jo dienos darbo užmokestis buvo 96 Eur, o per savaitę (5 darbo dienas) darbo užmokestis buvo 480 Eur, per mėnesį jos sudarė 1920 Eur. Jokių rašytinių įrodymų apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą tokį darbo užmokestį nukentėjusysis nepateikė, nurodydamas, kad negali susisiekti su įmone, ir gauti duomenis, be to ji jam viso atlyginimo ir neišmokėjo, apgavo. Nukentėjęs pateikė tik savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB ,,RB st.“ jam 2020-12-29 išmokėjo 271,66 algos bei 518,39 Eur komandiruotpinigių (3 t., b. l. 162).

Negautos pajamos nustatomos, atsižvelgiant į ankstesnį vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu „Dėl darbo kodekso įgyvendinimo“ Nr. 496 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, pagal kurio 5.1 papunktį apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 p. nurodyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 5.5 punkte nustatyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). 5.6 punkte nustatyta, kad vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės. 5.7. punkte nustatyta, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis. To paties aprašo 3 punkte nustatyta, kas yra įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, tarp įskaitomų išmokų nėra įskaitomi dienpinigiai ar komandiruotpinigiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kas įeina į darbo užmokestį, tarp sudedamųjų dalių nėra nei komandiruotpinigių, nei dienpinigių.

Į bylą pateikta 2020-11-19 darbo sutartimi nustatyta, kad M. B. buvo įdarbintas UAB ,,RB S.“ mūrininku, susitartas pareiginis darbo užmokestis LR Vyriausybės nustatytas 1,65 MMA, mokant 1 kartą per mėnesį, sekantį mėnesį nuo 15 iki 30 d., nustatoma penkių darbo dienų savaitė, į dieną po 8 valandas, jis turėjo pradėti dirbti 2020-11-20, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėn. iki 2021-02-19, sutartis neterminuota (2 t., b. l. 9-10). Darbo sutartyje nenurodytos jokios papildomos išmokos, kurios apskaitytinos kaip darbo užmokestis. Darbo sutartis iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo pateiktam darbo užmokesčio skaičiavimui, skaičiuojant valandinį atlyginimą po 12 Eur už valandą, kokį neva jis gavo dirbdamas Švedijoje, neva gaudavo apie 2000 Eur atlyginimą, realiai uždirbdavęs 3000 Eur atlyginimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu patvirtintas 2020 m. minimalus valandinis atlygis – 3,72 Eur, minimali mėnesinė alga 607 Eur., neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad mėnesinis atlyginimas pagal nukentėjusiojo darbo sutartį, neatskaičius mokesčių, nukentėjusiajam sudarė 1001,55 Eur, o ne 2000-3000 Eur kaip jis nurodė. Nukentėjusysis dirbo nuo 2020-11-20 iki 2020-12-16 nepilną mėnesį, kiek jis gavo iš tikrųjų pinigų už atliktą darbą jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Taip pat nurodė, kad prieš įvykį jis nedirbo apie 2,5 mėnesius. Nukentėjęs teismo posėdyje patvirtino, kad grįžęs 2020-12-16 jis nutraukė sutartį su įmone, tai nepriklausė nuo to, kad jis buvo sužalotas, nes tokia buvo įmonės praktika, po švenčių sausio 2 d. būtų vėl įsidarbinęs, tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad jis būtų dirbęs ir kokį gavęs atlyginimą nepateikė. Pats nutraukęs darbo sutartį, nukentėjusys neteko teisės gauti nedarbingumo išmokas. Be to jis teismo psoėdyje teigė, kad prieš darbo sutarties pasirašymą jis nedirbo 2,5 mėnesius, nes nebuvo objektų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis pats savo noru 2020-12-15 išėjo iš darbo UAB ,,RB S.“, kam įtakos jo sužalojimas neturėjo, nes pagal žodinį susitarimą baigus darbus jis turėjo išeiti iš darbovietės, daro išvadą, kad jis neįrodė, kad būtų nuo 2022-01-01 vėl būtų įsidarbinęs šioje darbovietėje ir būtų gavęs pagal ankstesnę darbo sutartį sulygtą atlyginimą.

Nors nukentėjusysis neįrodė kur jis būtų dirbęs nuo 2022-01-01 iki 2022-04-15, kai įsidarbino kitoje įmonėje, ir kiek būtų gavęs darbo užmokesčio, bet jis prieš tai dirbo statybose, buvo darbingas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nebūtų galėjęs dirbti ir užsidirbti. Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. e3K-3-164-1075/2019, 3K-3-604-219/2015) toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of E. T. Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. P. I. and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe. Kaltinamasis sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį realiai atėmė jam galimybę gydymosi metu užsidirbti. Nukentėjęs neįrodė kur jis būtų dirbęs ir kokias pajamas gavęs, todėl teismas vadovaujasi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nustato minimaliai nukentėjusiojo galimas gauti pajamas, remdamasis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-10-14 nutarimu Nr.1114 patvirtintas 2020 m. minimalus valandinis atlygis – 3,93 Eur, minimali mėnesinė alga 642 Eur., neatskaičius mokesčių; gaunama alga į rankas - 468,41 Eur (https://www.elvprojektai.lt/2021/01/11/minimalus-atlyginimas-2021/). Nukentėjusysis prieš gydymąsi buvo išėjęs iš darbo, todėl jam nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, todėl nėra tikslių duomenų, kiek laiko jis negalėjo dirbti. Nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais gydymosi dokumentais nustatyta, kad jam buvo teigiamos gydymo paslaugos nuo 2020-12-20 iki 2021-03-19 (3 t., b. l. 85 -94), todėl konstatuotina, kad jis iki šios datos negalėjo dirbti, nors įsidarbino tik nuo 2021-04-16. Kadangi jis pats nurodė, kad būtų dirbęs tik nuo 2021 m. sausio 2 d., todėl negautos pajamos skaičiuojamos nuo šios datos iki 2021-03-19. Tokiu būdu paskaičiuotos nukentėjusiojo negautos minimalios pajamos sudaro už 2021 m. sausio – vasario mėn. 936,82 Eur (468,41x2), už kovo mėn. iki 19 d. sudaro 286,85 Eur, iš viso 1223,67 Eur., kurios priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jo profesinio persikvalfikavimo ryšium su patirtu sužalojimu, netekus visam laikui blužnies, išlaidas, nes po šio organo pašalinimo jis negali ir negalės ateityje dirbti sunkų fizinį darbą, tokį darbą, kurį jis dirbo iki įvykio, t. y. statybose, mūrininku ar kitose panašiose, daug fizinio darbo, reikalaujančiose pareigose, dėl ko jis 2021-04-02 baigė termoizoliacijos montavimo kursus (80 akademinių valandų) ir įgijo specialybę - pramoninės termoizoliacijos montuotojo, kas jam kainavo 950 Eur, taip pat 2021-03-09 lankė auto krautuvo kursus, kurie kainavo 161 Eur.. Šias išlaidas nukentėjusysis pagrindė rašytiniais įrodymais (3 t., b. l. 94-98). Šių išlaidų dydžio kaltinamasis neginčijo, tačiau teigė, kad nukentėjusysis neįrodė, kad šie kursai yra susiję su jo sužalojimu, t.y. neįrodė priežastinio ryšio tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Nukentėjusysis priežastinio ryšio buvimą įrodinėjo, kad dėl patirtos traumos ir atliktos operacijos, jis negali dirbti ankstesnio darbo, t.y. mūrininku statybose, nes negali sunkiai kelti, neva tai įrašyta medicininiuose dokumentuose. Paprašytas pateikti tai įrodančius rašytinius įrodymus, jis tokių nepateikė, nurodė, kad jam nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Tačiau Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. Nr. A1-78/V-179 įsakymu dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo 68 punktu nustatyta, kad 70 procentų nedarbingumas nustatomas kai yra lengvas funkcinis sutrikimas; nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų; reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus; blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.; yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų, t.y. yra požymiai apie nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimą 30 proc.. Atsižvelgiant į tai, darytina, kad yra priežastinis ryšys tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo persikvalifikavimo būtinybės, dėl ko iš kaltinamojo priteistinas 950 Eur ir 161 Eur., bendroje sumoje 1111 Eur, turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis prašo priteisti jo sumokėtus 15,12 Eur už baudžiamosios bylos dokumentų kopijas. Nors prie ieškinio tai patvirtinančių dokumentų nėra, tačiau byloje yra mokėjimo už baudžiamosios bylos kopijas lapas, bei mokėjimo už kopijas duomenys (3 t., b.l. 14,19 ). Minėtos išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnio 1 dalis), yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl neturtinės žalos ieškinyje nurodo, kad jam buvo pašalinta blužnis. Žmogui pašalinus blužnį padaugėja cirkuliuojančių kraujo plokštelių, baltųjų kraujo ląstelių, pažeistų eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių); susilpnėja organizmo imunitetinis atsakas, atsiranda organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms; padidėja tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio (kraujo užkrėtimo) rizika, kurį sukelia polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos. Išsivysto trombocitozė - per didelis trombocitų (kraujo plokštelių, dalyvaujančių kraujo krešėjime) skaičius kraujyje. Dėl to, kad neteko blužnies, visą gyvenimą jis negalės gerti gazuotų gėrimų, valgyti kepto, aštraus, rūkyto maisto. Rekomenduotina valgyti tik garuose gamintą maistą. Taip pat dėl šio sužalojimo negali ir negalės dirbti tam tikrus darbus, reikalaujančius didelės fizinės jėgos, nes gali bet kada, dirbant tokius darbus, įvykti vidinis trūkis. Jis patyrė ir patiria didžiulius išgyvenimus, stresą, įvairius nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, skausmą, kančias, turėjo kreiptis pas psichiatrą, psichologę. Taip pat patirti nepatogumai susiję ir su vykimais į ikiteisminio tyrimo, gydymo įstaigas, o taip pat, galimai ir ne vieną kartą, dar reikės vykti (dalyvauti) ir į teismo posėdžius (3 t., b. l. 82-84). Teismo posėdyje nukentėjusysis papildomai teigė, kad 20 ir kelių kabių susiūtas, nuo viršaus iki apačios perpjautas, operacija truko apie 4,5 val., medikai sakė, kad vos atkabino, buvęs prie mirties, daug ištekėjo kraujo, apie 1,5 litro. Mėgdavęs „Cocacola“, „Fanta“, keptą ant žarijų maistą, dabar negalintis jų valgyti dėl to, kad neturintis blužnies, visą gyvenimą maistą valgyti tik gamintą garuose tikrai yra sudėtingas dalykas. Pagal dabartinius jų atlyginimus, kai dirbantys užsienio valstybėse, tas 20 tūkstančių eurų yra 5 mėnesių atlyginimas, tiek paprašyta neturtinės žalos. Jam blužnis išimta visam gyvenimu. Jis negalintis valgyti, negalintis sunkiai kelti, nes raumenynas susiūtas nuo viršaus iki apačios. Raumenys jau nebus sujungti kaip natūraliai yra ir keliant sunkiai gali trūkti. Buvo sužalotas, jam labai stipriai skaudėjo. Ieškinyje nurodyta, kad dalį neturtinės žalos, t.y. 500 Eur, kaltinamasis atlygino, ką patvirtina prie ieškinio pridėtas kvitas 500 Eur sumai (3 t., b. l. 98), tačiau ieškinyje prašo vistiek priteisti 20000 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Teismo vertinimu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis iš esmės sietinas su jo vidaus organo blužnies netekimu, kadangi dėl paties sumušimo jam priteistinos neturtinės žalos dydis nebūtų didelis. Nors blužnies pašalinimo atveju žmogus ir gali gyventi, tačiau be šio organo žmogaus sveikatos būklė suprastėja, tai yra susilpnėja asmens imuninė sistema, jis tampa neatsparus virusų ir bakterijų sukeltiems susirgimams, tuo pačiu kenčia kitų organų veikla, kas lemia blogesnę asmens gyvenimo kokybę, todėl darytina išvada, kad sužalojimas asmeniui sukėlė nepataisomas ir ilgalaikes pasekmes. Nukentėjusysis nurodė, kad jis negali gerti gaiviųjų gėrimų, kuriuos mėgdavo, negali valgyti kepto maisto, praktiškai visą laiką turi maitintis garuose ruoštu maistu, jei nori išvengti negalavimų, kas rodo, jog jo gyvenimas nebebus toks kaip anksčiau. Akivaizdu, kad sumušimo metu nukentėjusysis patyrė pažeminimą prieš kitus asmenis, jautė fizinį skausmą, kurį kentėjo ir vėliau iki operacijos. Operacijos metu buvo prapjautas jo pilvas, raumenynas, jis susiūtas, dėl ko jis negali kelti sunkių svorių, bei akivaizdu, kad ši siūlė yra matoma. Blužnies netekimas sietinas ne tik su teoriniu 30 proc. ar daugiau darbingumo praradimu, kaip nurodyta anksčiau nuosprendyje, bet ir su eile sveikatos problemų, bei prastesne gyvenimo kokybe. Bužnies netekimas reiškia negrįžtamą sveikatos pakenkimą bei neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujodaros sutrikimus, imuniteto susilpnėjimą, dažnesnes infekcines ligas, ką nukentėjusysis patirs pakankamai ilgą laiko tarpą, kadangi jis yra tik 41 metų, bei šios funkcijos niekada nebus atstatytos ar pačios neatsistatys. Šie duomenys rodo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą, tik kyla klausimas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusysis prašo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos, iš kurios atlyginta 500 Eur, neatlyginta žala 19500 Eur..Kaltinamasis nesutiko su tokia žala, nurodė, kad jis sutinkantis atlyginti 3-4 tūkstančius eurų. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad tokiais atvejais teismų praktikoje priteistina 12000-18000 Eur.. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad 12 000 eurų ir didesnes neturtinės žalos sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, taip pat jau minėta baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016; 1A-212-1076/2019). Kauno apygardos teismo 2020-11-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-132-383/2020 asmeniui, netekusiam blužnies, buvo priteistas 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-61-666/2020 priteistas tokiamasmeniui irgi 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto negrįžtamo sužalojimo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika. Taip pat teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius, kad pinigai nuolat nuvertėja, t.y. nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiojo prašoma pinigų suma buvo didesnės vertės negu dabar. Tačiau nukentėjusiojo prašoma priteisti 20000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, atsižvelgiant į teismų praktiką. Tokios žalos atlyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygį, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaltinamasis šiuo metu vienas augina vaiką, todėl neturi galimybių dirbti užsienyje ir gauti didesnes pajamas, jo turtinė padėtis nėra labai gera. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai ir priteisiama 14500 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi 500 Eur jau yra atlyginta kaltinamojo. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

VI. D. Š. teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį M. B. gydymo išlaidoms 3106,60 Eur atlyginti ( 1 t., b. l. 140-142). Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Kaltinamajam savo veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos įstaigose, atsirado civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 str.), padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais (CK 6.249 str., 6.247 str.). CK 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad atlyginęs padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos.

Kaltinamasis ieškinį pripažino ir pateikė sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 146-147). Tokią pat sutartį bei prašymą patvirtinti šalių taikos sutartį pateikė ir civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa ( 3 t., b. l. 80-81). 2022-01-05 nutartimi kaltinamasis ir ieškovas susitarė, kad kaltinamasis įsipareigoja padarytą žalą atlyginti per 60 mėnesių nuo 2022 m. sausio 5 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 po 52 Eur, pirmos įmokos sumą -38,60 Eur jis sumoka iki 2022-01-31 ( 3 t., b. l.146-147). Sąskaitos išrašu nustatyta, kad kaltinamasis pirmą įmoką yra sumokėjęs (3 t., b. l. 149). Kadangi dėl turtinės žalos atlyginimo susitarta sudarant rašytinę sutartį, kas prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese, todėl civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas, bei procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas. Aplinkybių, dėl kurių sutartis negali būti patvirtinta, nenustatyta, todėl 2022-01-05 sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtintina (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).

VII. Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų.

2021-02-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.(8.2Mr)TP-21-T-437-1579 nukentėjusiajam M. B. jo prašymu buvo skirta 100 procentų nemokama teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Arūnas Sakalauskas (3 t., b. l. 38-39). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-25 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.(12.33MR)PT-2415 prašoma priteisti nukentėjusiajam M. B. teiktos teisinės pagalbos išlaidas 435,71 Eur sumoje (3 t., b. l. 158).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaltinamasis yra darbingas, gali dirbti ir šiuo metu dirba, priteistina pinigų suma nėra didelė, todėl jam šių išlaidų atlyginimas nėra nepakeliamai sunkus. Atsižvelgiant į paminėta, iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos visos nukentėjusiojo advokato atstovavimo išlaidos.

VIII. Kiti teismo sprendimai.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo M. B. pateiktas garso įrašas kompaktinėje plokštelėje, 1 vnt; BPC pateiktas garso įrašas kompaktinėje plokštele, 1 vnt., perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla atskirame pakete Nr.1, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą sunaikintini.

Kaltinamajam 2020-12-30 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 179-181) bei kardomoji priemonė asmens dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 182-184) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę 40 parų arešto bausmę, bei paskirti subendrintą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, ir paskirtą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3, paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių ) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu su 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, griežtesne 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti į paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laikiną sulaikymo laiką, išbūtą kaltinamojo nuo 2021 m. spalio 1 d. 15:10 val. iki 2021 m. spalio 2 d., jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinę plokštelę su nukentėjusiojo M. B. pateiktu garso įrašu, kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą sunaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam sudarius rašytinę sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo, kas atitinka taikos sutartį.

Patvirtinti 2022 m. sausio 5 d. rašytinę sutartį, sudarytą tarp civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784026, buveinės adresas Vilniaus g. 273, 76332 Šiauliai, ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo tokio turinio: E. L. įsipareigoja padarytą 3106,60 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešių eurų 60 euro ct) žalą atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo 2022 m. sausio 5 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 po 52 Eur (penkiasdešimt du eurus), pirmos įmokos sumą -38,60 Eur jis sumoka iki 2022 m. sausio 31 d.

Nukentėjusiojo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš kaltinamojo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, jam priteisti 2349,79 Eur turtinės žalos ir 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 16849,79 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 79 Euro ct).

Priteisti iš kaltinamojo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, valstybės naudai nukentėjusiajam M. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 435,71 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 71 ct), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-1021/2022.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.