- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-212-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14391-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- M. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš E. D. priteista 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. A. naudai ir 489,39 euro (keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai, 39 ct) už M. A. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. D. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 11 d., apie 01.30 val., lauke, ant šaligatvio, prie visą parą dirbančios kavinės „A“ (duomenys pakeisti), esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės normų negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios dingsties, įžūliais veiksmais, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, tyčia sudavė M. A. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir galva trenkėsi į šaligatvį. Taip E. D. padarė M. A. kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžius, pakraujavimą virš kairiojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimą, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. A. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį, įskaityti į pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskirtos bausmės laiką kardomajame kalinime vykdant ekstradiciją bei po jos išbūtą laiką ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Nukentėjusiajam iš jo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 eurų.
2.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių, arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. A. prie kavinės „A“ atvyko girtas, pirkosi dar alkoholio. Pastarasis prisimena tik šias aplinkybes ir negali pasakyti, ar kavinės viduje ir lauke kabinėjosi prie ten buvusių lankytojų. Tuo tarpu jis (E. D.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nukentėjusysis tiek kavinės patalpose, tiek lauke elgėsi įžūliai, kibo prie su juo buvusios merginos, todėl, norėdamas apraminti, vieną kartą ranka smogė jam į veidą, po ko nukentėjusysis griuvo, galva atsitrenkė į šaligatvį ir prarado sąmonę. Nepaisant to, nuosprendyje nukentėjusiojo elgesys iki smūgio sudavimo neanalizuojamas ir nevertinamas. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad jo (E. D.) suduotas smūgis nebuvo elgesys be priežasties, nes nukentėjusysis sukėlė konfliktą, jame dalyvavo ir konflikto metu nukentėjo. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (E. D.) smogė nukentėjusiajam dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties, o kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Nuteistasis nurodo sutinkantis, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. A. patyrė neturtinę žalą, kurią jis (E. D.) turi atlyginti, tačiau mano, kad priteista 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Nukentėjusysis ieškinyje išsamiai neatskleidė neturtinės žalos turinio, apsiribojo tik bendromis frazėmis, kad dėl sužalojimo patyrė dvasinę traumą, ilgalaikį emocinį stresą, jį apėmė depresija, nerimas, sielvartas, sutriko miegas, sapnuoja košmarus, vengia susitikti su draugais, sutriko vienos ausies klausa, bet nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo psichine–psichologine būsena, todėl jų buvimą turėtų pagrįsti medicininiai dokumentai, bet jie nebuvo pateikti. Iš bylos matyti, kad patirta galvos trauma sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, jis išliko darbingas, nedarbingumo lygis jam nenustatytas. Be to, neturtinės žalos piniginiam įvertinimui svarbu yra ir tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo girtas ir pats sukėlė konfliktą, kurio metu nukentėjo. Turtinės žalos nukentėjusysis nepatyrė. Teismų praktikoje sunkių sveikatos sutrikdymų be kvalifikuojančių požymių bylose neturtinės žalos atlyginimui vidutiniškai priteisiama 10 000 eurų, o sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, esant šį nusikaltimą kvalifikuojantiems požymiams, vidutiniškai priteisiama 13 000 eurų. Kadangi jo (E. D.) nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nukentėjusiajam padaryta žala vertintina apie 10 000 eurų.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai E. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
7. Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis 2015 m. kovo 11 d., apie 01.30 val., lauke, ant šaligatvio, prie visą parą dirbančios kavinės „A“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. A. smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusysis nukrito, galva trenkėsi į šaligatvį ir patyrė kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžius, pakraujavimą virš kairiojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimą, t. y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiu požymiu – chuliganiškomis paskatomis – ir teigia, kad fizinį smurtą prieš M. A. jis panaudojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl neblaivaus nukentėjusiojo netinkamo, įžūlaus elgesio, todėl jo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
8. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Pagal ją baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016 ir kt.).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis E. D. ir nukentėjusysis M. A. iki byloje nagrinėjamo įvykio vienas kito nepažinojo, taigi, jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamus veiksmus sąlygojo įžūlus neblaivaus nukentėjusiojo elgesys įvykio metu, tačiau, kaip matyti iš bylos, proceso metu pasakodamas apie šias aplinkybes, E. D. nebuvo nuoseklus, o ir kokių nors itin įžūlių M. A. veiksmų faktiškai neįvardijo. Teisme jis parodė, kad nukentėjusįjį, kuris dėl įvykio dieną išgerto alkoholio ir patirtos traumos įvykio aplinkybių neprisimena, sužalojo, nes šis, būdamas lauke prie baro, rusiškai „pasiuntė“ merginą, kuri bare buvo su juo (E. D.) ir jo draugais (t. 4, b. l. 144–145). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas įtariamuoju E. D. jokių netinkamų M. A. veiksmų jo pažįstamos merginos ar jo paties atžvilgiu apskritai nenurodė, tik paaiškino, kad tiesiog stovint bare prie prekystalio tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kurio pratęsimui jie išėjo į lauką, prie baro durų, ir ten jis sudavė M. A. vieną smūgį kumščių į veidą (t. 1, b. l. 77). Vėlesnės apklausos metu nuteistasis dar kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad konfliktas su M. A. kilo dėl to, kad pastarasis bei jo draugas kažką negražiai kalbėjo su viena iš bare buvusių merginų, o jis ją gynė. Po to, pasak nuteistojo, kilo kažkoks konfliktas tarp kažkokių vyriškių ir viskas persikėlė į lauką. Kaip viskas vyko lauke, kas dalyvavo ir kokius veiksmus jis atliko, neprisimena, tik pripažįsta, kad sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nukrito ant žemės ir galva trenkėsi į šaligatvį (t. 1, b. l. 84–87). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis M. A. nuteistojo, su juo bare buvusių merginų ar kitų asmenų atžvilgiu būtų elgęsis kaip nors netinkamai, provokuojančiai ir tiek pavojingai, kad nulemtų nusikalstamus veiksmus prieš save, byloje taip pat nėra. Kaip liudytoja apklausta baro darbuotoja O. K., kuri įvykio vakarą bendravo su E. D. ir jo draugais, sėdėjusiais prie staliuko baro patalpose, be to, prieš pat nukentėjusiojo sužalojimą kartu su visa šia draugija buvo išėjusi į lauką parūkyti, parodė, kad jokio konflikto nei baro viduje, nei lauke prie baro nebuvo (t. 4, b. l. 93). Kaip liudytojas apklaustas kartu su E. D. bare buvęs nuteistojo draugas M. T. taip pat parodė, kad, jiems kartu su E. D. ir merginomis būnant baro patalpose, jokių konfliktų nebuvo (t. 1, b. l. 142–144, t. 4, b. l. 114). Kaip liudytojas apklaustas kartu su E. D., M. T. ir merginomis prie vieno staliuko sėdėjęs E. S. parodė, kad, jiems būnant bare, tarp E. D. ir dar dviejų prie jų staliuko sėdėjusių nepažįstamų vaikinų kilo konfliktas, tačiau šio konflikto priežastis jam nežinoma, jis visą laiką bendravo su panelėmis, o kai išėjo į lauką parūkyti, pamatė jau sužalotą nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 122, t. 4, b. l. 113). Taigi, pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu tarp E. D. ir M. A. jokio reikšmingesnio konflikto, kaip ir svarių priežasčių tokiam konfliktui kilti, faktiškai nebuvo, įvyko elementarus dviejų neblaivių asmenų apsižodžiavimas, kuris tebuvo nereikšmingas pretekstas ir mažareikšmė priežastis nuteistojo E. D. chuliganiškoms paskatoms (siekiui pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį ir aplinkinius, save priešpriešinti jiems) formuotis ir reikštis. Šią išvadą dar labiau sustiprina kaip liudytoja apklaustos nuteistojo E. D. motinos R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog po įvykio sūnus jai minėjo, kad nukentėjusįjį sumušė, nes šis „ne taip į jį pažiūrėjo“ (t. 1, b. l. 148–149, t. 4, b. l. 94). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sunkius padarinius sukėlusią E. D. veiką, t. y. smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, suduotą viešoje vietoje (prie visą parą dirbančios kavinės), stebint aplinkiniams, įvertino kaip įžūlią, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
10. Nuteistasis E. D. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymui nenaudojo jokių įrankių, fizinis smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis. Kita vertus, sunkūs padariniai sukelti dėl menkavertės dingsties. Bylos duomenimis, E. D. nusikalto būdamas jauno, aštuoniolikos metų amžiaus, tačiau praeityje jau buvo padaręs ne vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, po šios veikos padarymo ne kartą nusikalto ir už Lietuvos Respublikos ribų, Nyderlandų Karalystėje (t. 2, b. l. 156-162), taip pat jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 147–155). Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 31). Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nuteistajam E. D. paskirta vienintelė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis už sankcijos vidurkį, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir neprieštarauja teisingumo principui. BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos.
11. BK 75 straipsnis nenumato galimybės atidėti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl nuteistojo E. D. prašymas taikyti šio baudžiamojo įstatymo nuostatas nesvarstomas.
12. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. D. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir nukentėjusiojo M. A. naudai priteista 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-222/2017, 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).
14. Nukentėjusysis M. A. šioje byloje pareiškė 30 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad nuteistojo E. D. tyčiniais nusikalstamais veiksmais jam buvo padarytas gyvybei pavojingas sužalojimas, jis iškentė stiprų skausmą, gydėsi ligoninėje, nuo smūgio jam trūko kairiosios ausies būgnelis, jis blogai girdi, sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Dėl sužalojimo patyrė ne tik fizines kančias, bet ir dvasinę traumą, ilgalaikį emocinį stresą – dar ir dabar bijo lankytis viešose vietose, svetimų žmonių. Po įvykio jį apėmė depresija, nerimas, sielvartas. Dar ir šiuo metu jis prastai miega, sapnuoja košmarus, nerimauja, vengia susitikti su draugais, kartu praleisti laisvalaikį (t. 4, b. l. 77–80). Duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad po traumos pablogėjo atmintis, dar ir dabar kartais svaigsta galva, darbe negali savęs pilnai realizuoti (t. 4, b. l. 94–95).
15. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pragyvenimo lygį, ekonominio pobūdžio faktorius bei teisminę praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-509-489/2015), ir konstatavo, kad nukentėjusiojo M. A. prašoma priteisti 30 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta – nuteistasis E. D. nukentėjusįjį sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes.
16. Iš tiesų, kaip jau minėta, šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. D., veikdamas dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė M. A. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl to pastarasis nukrito, galva trenkėsi į šaligatvį ir patyrė sužalojimus – kairio smilkinkaulio žvyno ir kairės vidurinės kaukolės duobės lūžius, pakraujavimą virš kairiojo smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje ir kairės smilkininės skilties sumušimą, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis po byloje nagrinėjamo įvykio dėl tokio prieš jį panaudoto fizinio smurto kentė fizinį skausmą, patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nerimą dėl sveikatos ateityje, taip pat nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, nes savaitę laiko buvo gydomas ligoninėje, kur, nesant smegenų kompresijos klinikos, jam buvo skirtas konservatyvus gydymas, vėliau išrašytas ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 179, 182–183). Ši M. A. patirta žala turi būti atlyginta. Nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo teiginius apie išgyventą depresiją bei iki šiol jaučiamus liekamojo pobūdžio reiškinius – reikšmingus klausos, miego, atminties sutrikimus, kuriais jis grindė prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, ir skundžiamame nuosprendyje įvardytą vieną iš neturtinės žalos dydžio kriterijų, t. y. nuteistojo E. D. veiksmais sukeltas nepataisomas pasekmes. Nors nukentėjusysis M. A. teigė, kad reikšmingas traumos pasekmes jaučia iki šiol, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad jam ir šiuo metu reikėtų tęsti gydymą, vartoti medikamentus, kad patirtas sužalojimas iki šiol kaip nors esmingai įtakoja jo darbinę veiklą ar bendravimą su aplinkiniais. Priešingai, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo M. A. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, medikamentinis gydymas jam nebetaikomas, reabilitacijos jis atsisakė, šiuo metu tęsia savo darbinę veiklą UAB „B“ (duomenys pakeisti), transportuotojo pareigose (t. 4, b. l. 94–95).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tačiau įvardijo tik dvi kasacinio teismo nutartis, kurias vertinti kaip precedentinę praktiką nagrinėjamai bylai nėra jokio pagrindo, nes jose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 nustatytos panašios faktinės įvykio aplinkybės (nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų smogė nukentėjusiajam kumščiu į galvą, nuo ko pastarasis grūdamas aukštielninkas pakaušiu trenkėsi į grindinį), tačiau nukentėjusiojo patirto sužalojimo pasekmės yra skirtingos – jam nuo patirtos traumos išsivystė ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė smegenų liga, buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, tęsiamas gydymas ir reabilitacija, jis visiškai nevaldo kairės rankos, negali pilnai apsitarnauti, nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015 nustatyta, kad nukentėjusiajam bendrais kelių asmenų chuliganiškais veiksmais intensyviai smurtaujant padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio iš esmės pablogėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, jam nustatyti sunkios depresijos požymiai, išliko ribotos galimybės dirbti.
18. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Visgi, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad 12 000 eurų ir didesnes neturtinės žalos sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, taip pat jau minėta baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016).
19. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra teisingas šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste, todėl turi būti mažinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei teismų praktiką atitiks ir priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą užtikrins 12 000 eurų neturtinės žalos suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį civilinio ieškinio priteisimo dalyje ir iš nuteistojo E. D. nukentėjusiojo M. A. naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 12 000 (dvylikos tūkstančių) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.