- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-452-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49413-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Nuteistasis
- E. L.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. L.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Artūras Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 1.1.8.9Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne 2 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu su 2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, griežtesne 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2021 m. spalio 1 d. 15:10 val. iki 2021 m. spalio 2 d., jį prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintos.
Procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam sudarius rašytinę sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo, kas atitinka taikos sutartį.
Patvirtinta 2022 m. sausio 5 d. rašytinė sutartis, sudaryta tarp civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo tokio turinio: E. L. įsipareigoja padarytą 3106,60 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešių eurų 60 euro ct) žalą atlyginti per 60 (šešiasdešimt) mėnesių nuo 2022 m. sausio 5 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) po 52 Eur (penkiasdešimt du eurus), pirmos įmokos sumą -38,60 Eur jis sumoka iki 2022 m. sausio 31 d.
Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. L., jam priteista 2349,79 Eur turtinės žalos ir 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 16849,79 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt devyni eurai 79 euro ct).
Priteista iš E. L. valstybės naudai nukentėjusiajam M. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 435,71 Eur (keturi šimtai trisdešimt penki eurai 71 ct), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. L. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto „(duomenys neskelbtini)“, kuris plaukė Baltijos jūra iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žiebtuvėliu tyčia degino lovoje gulinčio nukentėjusiojo M. B. koją, apipylė jį alumi ir taip išprovokavęs konfliktą su nukentėjusiuoju, tyčia sudavė jam kumščiu tris kartus į veidą bei dešimt kartų į pilvą, bei suduodamas į pilvo sritį padarė M. B. sunkų sveikatos sutrikdymą - blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, E. L. 2021 m. sausio 10 d. apie 11 val. 38 min. prie nukentėjusiojo M. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, susitiko su nukentėjusiuoju M. B. bei žadėdamas atlyginti jam padarytą žalą, siekė paveikti nukentėjusįjį, tokiu būdu prašė nukentėjusiojo M. B. duoti melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad jis neatsimena aplinkybių, kuriomis jis buvo sužalotas 2020 m. gruodžio 16 d. apie 15 val. kelto „(duomenys neskelbtini)“, kuris plaukė Baltijos jūra iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kajutėje Nr. (duomenys neskelbtini), bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. L. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti BK 62 straipsnio nuostatas bei skirti E. L. maksimalią laisvės apribojimo bausmę, taip pat sumažinti nukentėjusiajam M. B. priteistos neturtinės žalos dydį.
3.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. E. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir susitarė dėl žalos atlyginimo su ligonių kasomis, taip pat dalį žalos atlygino ir nukentėjusiajam. Pažymint ir tai, kad nebus kam prižiūrėti nuteistojo išlaikomų asmenų, kadangi jis vienas išlaiko dukrą, kurios motinai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Todėl laisvės apribojimo bausmės taikymas nuteistajam leistų dirbti ir atlyginti padarytą turtinę žalą.
3.2. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes nepagrįstai suteikė reikšmę tam, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą atsisakė duoti parodymus ir net turėdamas gynėją motyvavo tai tuo, kad nėra gauta specialisto išvada, jis nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei ikiteisminio tyrimo metu parodymų iš viso nedavė. Tačiau šios aplinkybės negali nulemti BK 62 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi nuteistasis nesitikėjo išvengti atsakomybės ir dėjo pastangas susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, t. y. nuo nusikaltimo padarymo E. L. siekė įgyvendinti satisfakciją.
3.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis turi mažametę dukrą E. L., gimusią (duomenys neskelbtini) m. ir jis ją ne tik išlaiko, bet yra ir vienintelis šeimos narys, kuris gali ją prižiūrėti. Atkreipiant dėmesį į tai, kad dukros motina G. P. pasikėsino nužudyti buvusią bejėgiškoje būklėje mažametę savo šeimos narę - dukrą E. L.. 2022 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos teismas pripažino G. P. padariusią baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, būnant jai nepakaltinamai. Ko pasėkoje jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės - priverstinis gydymas - stacionarinis stebėjimas - specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Taigi, E. L. yra vienintelis artimas asmuo, kuris gali pasirūpinti savo dukra.
3.4. Skunde pabrėžiama, kad nors E. L. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau jis iškarto atsiprašė nukentėjusio, bandė spręsti žalos atlyginimą taikiai. Tuo tarpu nukentėjusysis neprašo nuteistajam skirti realios bausmės, o tai rodo mažesnį nei tipinį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Viso proceso metu E. L. pripažino kaltę, savanoriškai atlygino turtinę žalą nukentėjusioms įmonėms, o jo elgesys po nusikalstamų veikų padarymo rodo mažesnį asmenybės pavojingumą. Pažymint ir tai, kad jis šiuo metu taip pat išlaiko mažametį vaiką, todėl jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, mažametis vaikas netektų artimiausio asmens, kuris jį išlaiko ir juo rūpinasi.
3.5. Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 604/2005). Todėl manytina, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju galėjo priteisti mažesnį neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam atsižvelgiant į jo ir nuteistojo finansinę padėtį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti kitą bausmės rūšį. Nukentėjusiojo M. B. atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusįjį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą ir dėl bausmės, ir dėl neturtinės žalos atmesti, ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama E. L. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Tačiau jame prašoma taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti maksimalią laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais.
Dėl BK 62 straipsnio taikymo
7. Visų pirma pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. BK 62 straipsnyje nustatytos išimtys, įtvirtinančios švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo atvejus. Tačiau BK 62 straipsnyje numatyta bausmės švelninimo galimybe, bylą nagrinėjantis teismas, gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2012, 2K-297/2013).
8. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų visų būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų. Nors apeliantas skunde su tuo nesutinka bei bando nuteistojo elgesį pateisinti nurodydamas, jog E. L. nebandė išvengti atsakomybės ir tik siekė įgyvendinti satisfakciją dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. L. savo noru nebuvo atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją pranešti apie savo padarytas nusikalstamas veikas, o tai padarė pats nukentėjusysis M. B.. Būtent pastarasis paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad kelte buvo sumuštas bendradarbio, taip pat telefonu informavo ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną apie pokalbį su E. L. dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 17, 47). Nuteistojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai buvo pripažinta, kaip nepadėjimas ikiteisminiam tyrimui išaiškinti jo padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo padarytai išvadai, konstatuoja, kad BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos nuteistajam E. L. netaikytos pagrįstai.
10. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bei kartu pažymėjo, kad mažos dalies, t. y. 500 eurų padarytos žalos atlyginimas negali būti pripažįstamas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau nuteistojo gynėjas advokatas su tuo nesutikdamas skunde teigia, kad nuteistasis E. L. susitarė dėl žalos atlyginimo su ligonių kasa, taip pat dalį žalos atlygino ir nukentėjusiajam, todėl yra ir antroji atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
12. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos patirtos žalos dalį (pvz.: daugiau kaip pusę). Tačiau neturtinės žalos, kurios padarymas ir dydis yra ginčo dalykai, neatlyginimas negali eliminuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jei kaltininkas savanoriškai atlygino padarytą turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2010).
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. L. 2022 m. sausio 5 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį su Šiaulių teritorine ligonių kasa, kurioje įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 60 mėnesių, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 52 Eur (3 t., b. l. 146-147). Dėl to procesas dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio buvo nutrauktas. Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam E. L. skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista ne tik 14500 eurų neturtinė žala, bet ir 2349,79 eurų turtinė žala nukentėjusiajam, kuri iki šios dienos nėra atlyginta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. L. 2021 m. lapkričio 23 d. pervedė nukentėjusiajam 500 Eur (3 t., b. l. 82-84) ir kaip nurodė pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme ši suma buvo pervesta neturtinės žalos daliai atlyginti (3 t., b. l. 117). Ir nors iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme M. B. buvo pervesti dar 300 Eur (4 t., b. l. 87-88), tačiau tokios mažos dalies atlyginimas, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad atlyginta tik palyginus nedidelė žalos dalis, todėl šiuo atveju antrosios atsakomybę švelninančios aplinkybės nėra.
14. Paminint ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai susiję su mažametės dukros išlaikymu ir priežiūra, noru dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kaip ir apygardos teismui pateiktas gydymo įstaigos išrašas apie nuteistojo tėvo E. L. sveikatą (4 t., b. l. 82) nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam E. L. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nesant dviejų ar daugiau nuteistojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas nuteistajam nėra galimas, nepriklausomai nuo to ar egzistuoja kitos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptartą nuteistojo E. L. gynėjo advokato prašymą taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio nuostatas, atmeta kaip nepagrįstą ir skundžiamą nuosprendį dalyje dėl E. L. paskirtos bausmės palieka nepakeistą, konstatuodama, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė individualizuota tinkamai ir atitikta BK 54 straipsnio reikalavimus bei teisingumo principo viršenybę.
Dėl neturtinės žalos
15. Nagrinėjamoje byloje iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajam M. B. priteista 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir nuteistojo finansinę padėtį.
16. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).
17. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-300-222/2017, 2K-334-699-2017).
18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas nukentėjusiajam M. B. 14500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš prašomų 20000 Eur, atsižvelgė į tai, kad 500 Eur jau buvo atlyginti anksčiau bei įvertino nukentėjusiajam M. B. nustatytą sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį nepataisomas ir ilgalaikes pasekmes. Nurodydamas, kad operacijos metu nukentėjusiajam M. B. buvo pašalinta blužnis, be kurios žmogaus sveikatos būklė suprastėja, susilpnėja asmens imuninė sistema, jis tampa neatsparus virusų ir bakterijų sukeltiems susirgimams, tuo pačiu kenčia kitų organų veikla, kas lemia blogesnę asmens gyvenimo kokybę. Apylinkės teismas savo sprendimą taip pat motyvavo aptardamas teismų praktiką susijusią su sunkiu sveikatos sutrikdymu bei atsižvelgdamas į darbingumo lygio nustatymo kriterijus, konstatavo, jog yra požymiai apie nukentėjusiojo darbingumo sumažėjimą 30 proc. Įvertino ir įvykio metu nukentėjusiojo patirtą pažeminimą, fizinį skausmą, operacijos metu susiūtą pilvą ir dėl to atsiradusias pasekmes, susijusias tiek su darbinio, tiek su kasdienio gyvenimo negrįžtamais pasikeitimais, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiojo amžių ir galimas sveikatos problemas ateityje. Nenukrypdamas nuo neturtinės žalos nustatymo kriterijų įvertino ir ekonominio pobūdžio faktorius (pinigų nuvertėjimą) bei nuteistojo nelabai gerą turtinę padėtį, taip pat tai, kad jis vienas augina vaiką ir šiuo metu neturi galimybės dirbti užsienyje. Todėl sprendė, kad priteisiama 14500 Eur neturtinė žala nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką.
19. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi akivaizdu, jog šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, pagrindžiant kiekvieno iš jų taikymą. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydį jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką esant sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23000 Eur (kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, negrįžtamomis pasekmėmis ir pan. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam buvo priteista 15000 Eur neturtinė žala, kuris viena akimi praktiškai apako, neteko daugiau kaip 30% bendrojo darbingumo (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-17-648/2017). O blužnies plyšimo atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir dėl savo sužadėtinio mirties, patirtą šoką, dideles dvasines kančias, emocinius išgyvenimus buvo priteista 17500 Eur + 2500 Eur draudimo išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2018 20000 Eur). Tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, taigi, šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, kuris pirmosios instancijos teismo ir buvo tinkamai įvertintas.
20. Dar kartą paminint, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės. Šiuo atveju nenustatyta, jog įvykio metu, nukentėjusysis M. B. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, dėl ko būtų galima spręsti apie jo paties netinkamą ir provokuojantį elgesį, kuris padėjo žalai atsirasti. Tuo tarpu nuteistojo E. L. tyčiniai veiksmai, t. y. lovoje gulinčio nukentėjusiojo kojos deginimas žiebtuvėliu, apipylimas alumi ir trijų smūgių sudavimą kumščiu į veidą bei dešimties kartų smūgiavimas į pilvą byloja apie nuteistojo amoralų ir visas etikos bei moralės normas peržengiantį elgesį, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes, įtakojančias nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą bei darbinę veiklą. Pažymint, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ir lemiamu kriterijumi, neturtinės žalos nustatymo atveju, o nukentėjusiojo finansinė padėtis sprendžiant neturtinės žalos nustatymo klausimą išvis negali būti vertinama. Atkreipiant ir į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. yra jaunas, galintis dirbti ir vykdantis individualią veiklą asmuo, išlaikantis tik vieną mažametį vaiką, duomenų apie kokias nors nuteistojo sveikatos problemas nėra, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam M. B. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kadangi teisėjų kolegijos nuomone, neturtinės žalos dydžio suma pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktika bei įvertinus nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį. Todėl konstatuotina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas nagrinėjamu atveju išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo pagrindo nėra.
Dėl proceso išlaidų
21. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. B., kurios sudaro 178,84 Eur (4 t., b. l. 77-80). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo E. L. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniame skunde buvo ginčijamas klausimas, tiesiogiai veikiantis nukentėjusiojo interesus byloje, šis buvo priverstas kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nuteistojo E. L. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, o teisinė pagalba nuketėjusiajam buvo suteikta tinkamai, prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš E. L. priteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. L. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, atmesti.
Priteisti iš nuteistojo E. L. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas 178,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt keturi centus), už advokato teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.