Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-11-27 · Byla Nr. N1-132-383/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
N1-132-383/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56734-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
K. U.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Baudžiamoji byla Nr. N1-132-383/2020Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56734-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1,1.11.; (S) 1.1.11.11.; 1.2.4.1.2.9; 1.2.28.5.2.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam K. U., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, nesimoko, neteistas,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 294 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. dėl savanaudiškų paskatų, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę susigrąžinti skolą, tuo padarant didelės žalos nukentėjusiojo K. U. asmens teisėms, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą. 2017 m. gegužės mėn., tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prie futbolo vartų spirdamas nukentėjusiajam K. U. nenustatytą kiekį kartų į dešinę koją, reikalavo 60 eurų, ir mokykloje vieną kart spirdamas į koją, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio 31 d. apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartą, reikalaudamas atiduoti skolą, tyčia sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis K. U. į krūtinės ir pilvo sritį, tuo padarydamas krūtinės ir pilvo sumušimą, blužnies plyšimą, dėl ko nukentėjusysis po blužnies pašalinimo operacijos prarado didelę dalį - 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, t. y. savavaldžiaudamas iš savanaudiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 294 str. 2 d.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad K. U. prie (duomenys neskelbtini) tą dieną, kaip kaltinime nurodyta, nebuvo sutikęs. Lapkričio 1 d. pas mamą visada važiuoja. Buvo K. U. (duomenys neskelbtini) gatvėj sutikęs, bet ne lapkričio 1 d. Jis U. nespyrė, nesudavė. Pakvietė apklausai po 4 mėnesių, papasakojo tą kartą, kai jį buvo sutikęs. Jo elektroninė cigaretė buvo. Tą cigaretę pardavė B., o U. iš jo pavogė. Jis buvo sutikęs B., kuris jam sakė, kad U. jam atiduos tuos pinigus už elektroninę cigaretę. Jis U. nemušė. Spalio 31 dieną jis buvo pas močiutę, žaidė kompiuteryje, ir tą dieną sutikęs K. U. nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. yra paaiškinęs, kad 2017-10-31 apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su E. M.. Eidami pro (duomenys neskelbtini) g. esančią N. parduotuvę, ties (duomenys neskelbtini), susitiko K. U., dar kokius 5 asmenis, kurių įvardinti negali. Su K. U. pažįstami, bendravę. Jo paklausė, kada grąžins skolą už elektroninę cigaretę, 70 eurų. Žino, kad K. U. tą cigaretę buvo pavogęs, todėl ne kartą jam buvo sakęs, kad jis skolingas. K. U. pasakė, kad negauna pinigų, bet prižadėjo atiduoti 50 eurų ateity. Tada kumščiu sudavė jam du-tris kartus į petį ir spyrė vieną kartą į kairės blauzdos sritį. Buvo supykęs, kad jis delsė atiduoti pinigus, todėl jam sudavė smūgį, bet ne dėl to, kad tai būtų psichinė ar fizinė prievarta, tiesiog, kad jis suprastų tai kaip priminimą dėl ilgą laiką negrąžinamos skolos. K. U. nuo smūgių nebuvo pargriuvęs. E. M. tuo metu stovėjo toliau, į pokalbį nesikišo ir smūgių nesudavė. Iš tų asmenų, kurie buvo netoli K., jokios reakcijos nebuvo. Buvo beveik tamsu, apie 17 val. K. U. smūgių nesudavė, sakė, kad paduos pinigus ir viskas. Po įvykio parašė K. U. į Facebook, kad nesiskųstų niekam, bet jam negrasino, nurodė, kad išsitrintų Facebook susirašinėjimą. Nurodytą dieną į pilvą K. U. nemušė, į krūtinę smūgių nesudavė. Nurodytus smūgius sudavė prie (duomenys neskelbtini), ne patalpoje. Papildomai apklaustas A. Š. kaltės nepripažino dėl inkriminuojamų veikų. Parodė, kad ankstesniuose parodymuose dėl K. U. sumušimo nurodė ne tos dienos įvykius, dėl ko yra jam pareikštas įtarimas. K. U. buvo sutikęs anksčiau nei 2017-10-31. Tai galėjo būti 2017-10-20 arba 21 d. Nurodė, kad sutikęs K. U., pasakė jam, kad jis turi sumokėti 50 eurų, kuriuos buvo skolingas už elektroninę cigaretę, kurią pavogė iš pažįstamo B. Jis K. U. negrasino, tik sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį petį. K. U. nenukrito, jam nieko neatsitiko. Į kitas kūno vietas nei kojom, nei rankom smūgių nesudavė. Apie tai, kad K. U. buvo sumuštas, 2017-10-31 išgirdo iš aplinkinių. Pats 2017-10-31 buvo kaime, pas močiutę. Duodamas parodymus pirmoje apklausoje nesuprato apie kokį įvykį yra klausiamas. Tik po to suprato, kad yra kaltinamas ne dėl to, ką padarė, o kažkas kitas K. U. sumušęs. Kas jį sumušė, jam nežinoma. Jo suduotas smūgis į petį negalėjo sunkiai sužaloti K. U. sveikatą. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Š. patvirtino, kad K. U. nemušė. Nurodė, kad buvo du kartai, kai buvo susitikę ir kalbėjo dėl elektroninės cigaretės. Jis tuo metu prašė K. U. grąžinti jam 50 eurų už cigaretę, kadangi ji buvo jo. Ir tik kartą jam sudavęs į petį, bet nestipriai, neturėjo skaudėti. Dėl to jokių sužalojimų K. U. atsirasti negalėjo. Negalėjo paaiškinti kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad sudavė daugiau smūgių bei spyrė K. U., nes to nebuvo. Jokioje laiptinėje su K. U. nebuvo. Apklaustas dėl naujai paaiškėjusių K. U. aplinkybių, jog sumušė pastarąjį (duomenys neskelbtini), A. Š. nepripažino, teigė, jog tokių dalykų nėra buvę ir jam nesupranta, kodėl jį stengiamasi kaltinti vis naujai atsiradusiais dalykais (3 t., b. l. 150-151, 155-156, 158-159, 161-162, 164-165, 171-172, 174).

Kaltinamasis A. Š. dėl pagarsintų parodymų paaiškino, kad prieš 3 metus, gal 2016 - 2017 metais pardavė elektroninę cigaretę, gavo dalį pinigų, nepasakys kiek. Gal 50, gal 40 liko neatiduota. B. tas asmuo, kuris pirko cigaretę. B. vienas pirko. Po to parašė, kad pavogė iš jo tą elektroninę cigaretę, įvardino, kad K. U.. Susitarė parduoti, jis pabėgo su ja. B. pasakojo kiek pamena, kad parduoti norėjo, jie susitiko, jis gal ją nupirkti turėjo, kažkas tokio. Susitiko, pasiėmė U. cigaretę į rankas ir pabėgo, o B. neatgavo. Nepamena ką B. sakė, ar grąžins pinigus. Buvo sutikęs K. kažkada prie mokyklos, ten dažniausiai matydavo. Gal 2016 - 2017 metais buvo jį sutikęs. Susitikus su nukentėjusiu, jis pats sakė, kad pavogė. Sakė negražiai padarei, pinigus reikėjo duoti, atrodo 50. Tarėsi gal 80, atrodo 30 gavo, gal 40. Nukentėjusio klausė, ar tikrai pavogei, sakė geriau grąžink pinigus. U. sutiko su viskuo, kad pavogė, kad grąžins, kai turės. Gal po mėnesio, antrą kartą sutiko prie „N.“, (duomenys neskelbtini), paklausė, kada pinigus paduos ir viskas. Sakė, kad neturi pinigų. Galvoja, kad jis buvo skolingas, pavogė elektroninę cigaretę, kuri buvo jo. Arba B., arba jam turėjo grąžinti. Koks skirtumas kam, jam turėjo pinigus atiduoti. Skolingas buvo.

Pirmoj apklausoje policijos komisariate, sakė eisi į rūsį arba sakyk, kad spyrei. Kažkokį advokatą pasisodinę buvo. Sako sakyk, kad spyrei, kad bus geriau, tada jis ir pasakė, kad spyrė. Jam taip sakė ir advokatas, sakyk taip, bus geriau. Jis tikėjo pareigūnais, kad taip bus geriau, kad pasakys, kad spyrė, trenkė. Sakė eisi į rūsį, suprato gal neis į rūsį, jei taip sakys.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina kiti įrodymai.

Nukentėjusysis K. U. parodė, kad su B. bendravo feisbuke, B. norėjo parduoti elektroninę cigaretę, o jis norėjo pirkti. Susitarė susitikti prie stadiono Alytuje. Į tą susitikimą ėjo su R. P.. Tada jam buvo 16 metų, kartais parūkydavo. Buvo pavasaris, lauke šviesu buvo. R. P. jam pasiūlė pavogti tą cigaretę. Susitiko su B., paėmė cigaretę, paskui dėžutes pasižiūrėti ir pabėgo. Tai buvo 2017 m. pavasaris. Iš kur apie tai sužinojo Š., jis nežino. Š. jį susirado ir pasakė, kad turi susimokėti 60 eurų. Jis nemokėjo, paskui Š. pradėjo reikalauti 100 eurų. Š. netoli jo mokosi, netoli gyvena, pažįstami buvo per bendrus draugus.

Š. mušė jį du kartus. 2017 m. spalio 31 d. susitiko, jis buvo ne vienas. Su juo buvo draugai E. S., D. M., L. A., E. Z.. Š. buvo su E. M.. Susitiko lauke, paskui įėjo į laiptinę su Š., kiti liko lauke. Laiptinėje jis klausė kur pinigai, jam pasakė, kad neturi, tada Š. pradėjo jį kumščiais mušti į pilvą. Sudavė gal 10-15 smūgių, sudavė stipriai.

Kitas kartas buvo prie futbolo vartų, (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį. Š. vėl reikalavo skolos už tą elektroninę cigaretę. Spyrė jam į koją 3 kartus. Tiksliai nepamena kuri koja buvo sumušta. Po to buvo atėjęs ir į mokyklą, susirado jį, vėl reikalavo 60 eurų. Mokykloje nemušė jo.

Ikiteisminio tyrimo metu K. U. yra parodęs, kad 2017-10-31 apie 19 val. ėjo iš (duomenys neskelbtini) susitikti su M. K.. Eidamas prie darželio pamatė tris jaunuolius, kurių vienas jų jį užkalbino, vienas iš jų prie jo priėmo ir pradėjo jį mušti suduodamas smūgius į šonkaulius. Kiti du jaunuoliai taip pat jam sudavė smūgius. Apibūdino jų išvaizdą. Nurodė, kad nei vieno nepažįsta, ankščiau nėra jų matęs. Po šio įvykio nelabai ką prisimena, tačiau pamena, kad nuėjo pas M. K.. Papildomos apklausos metu (2017-11-23) iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad melavo teigdamas, kad nepažįsta jį mušusių asmenų. Vienas iš jų mušusių jam pažįstamas, kuris Facebook paskyroje yra pasivadinęs "(duomenys neskelbtini)", žino, kad jis vadinamas dar "A.". Taip pat papildomai parodė, kad 2017-10-31 iki 19 val. buvo (duomenys neskelbtini), pas E. Z.. Dar buvo atėję E. S. ir asmuo vardu E. Susirašė ir susitarė su M. K. susitikti, todėl išėjo link (duomenys neskelbtini) Gal apie 20 val. buvo prie jos namų, tačiau jam durų nieks neatidarė, todėl nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kur eidamas sutiko tris jaunuolius. Vienas iš jų buvo jam žinomas kaip "(duomenys neskelbtini)" ir priėjęs, nieko nesakęs jam sudavė į šonkaulių sritį, rankomis ir kojomis. Patvirtino, kad ir kiti jaunuoliai jį mušė. Baigus mušti, "(duomenys neskelbtini)" jam pasakė, kad pasiskundus, bus dar blogiau. Papildomos apklausos metu (2017-12-19) nurodė, kad ankščiau melavo dėl jo sužalojimo aplinkybių, nes A. Š. jam liepė meluoti rašydamas per Facebook, tačiau šį pokalbį yra ištrynęs. Parodė, kad 2017-10-31 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su E. Z., E., D. M., E. S.. Būnant lauke, apie 18-19 val. pamatė A. Š. (A.) kartu su E.. Jie vartojo alų. Visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) laiptinę. Būnant joje, A. Š. užsidėjo pirštines ir priėjęs prie jo, pradėjo smūgiuoti, klausdamas kada bus pinigai už elektroninę cigaretę, kurią buvo sudaužęs. Ji priklausė B.. Paaiškino, kad buvo dalį pinigų (40 eurų) sumokėjęs B., tačiau A. Š. vistiek reikalavo pinigų (60 eurų). Pradėjus jį mušti, dauguma pasitraukė atokiau, išėjo į lauką. Liko E. S., E., kuris stovėjo toliau. A. Š. jam sudavė apie 30 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinės ir pilvo sritį. E. S. ir E. jo negynė. Po visko E. S. jo klausė ar nereikia greitosios, nes jautė stiprų skausmą pilvo srityje. Jis nuėjo link "(duomenys neskelbtini)". Kaip buvo sakęs, jo "(duomenys neskelbtini)" nieks nemušė. A. Š. bijojo, jis buvo nurodęs ką sakyti policijoje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018-03-27) K. U. nurodė, kad buvo sumuštas A. už elektrinę cigaretę. 2017-10-31 apie 16-17 val. susitiko su E. Z., L. A., E. S., D. M. (duomenys neskelbtini) Lauke sutiko A. su E.. A. jį pakvietė į laiptinę, kur jam nuėjus, jis pradėjo boksuoti į šonkaulius. Jis jį į laiptine nusivedė paėmęs už kapišono, nors jis nesipriešino. Tą matydami draugai nieko nesakė, nes patys bijojo. Į laiptinę nuėjo kartu su A., E. ir E. Viskas vyko dėl E. B. cigaretės, kurią buvo sudaužęs ir už tai buvo likę nesumokėta 10 eurų. A. liepė duoti tuos 10 eurų. Nesutikus, jis pradėjo jį boksuoti. E. išėjo iš laiptinės, nes bijojo A. Laiptinėje liko tik E. ir L., kurie pasitraukė į šoną. Jam rankomis ir kojomis buvo suduoti smūgiai. Nuo smūgių pritrūko oro. A. draugas E. pradėjo jį ginti, kiti nieko nesakė. Po sumušimo, A. su E. išėjo. Į laiką išėjo kartu su E. ir L., jie klausinėjo dėl ko viskas taip buvo. Jiems paaiškino, kad dėl elektroninės cigaretės. Vėliau jis vienas nuėjo pas draugę M. link "(duomenys neskelbtini)". Nuvežus pas gydytojus, jam nustatyta trūkusi blužnis, skilę šonkauliai, išniręs petys. Sužalojimus padarė A. Š.. Taip pat parodė, kad A. Š. jam netrenkė į petį. Vėliau, eidamas pas draugę, buvo nukritęs, nes skaudėjo šoną. Laiptinėje nukrito nuo laiptų, nuo kurių nuslydo kairiu pečiu. Pasakojo netiesą pirmose dvejose apklausose, nes tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, jam per Facebook paskyrą parašė A. Š. "neožinti". Tai suprato kaip grasinimą. Po įvykio nebuvo sutikęs jo. Paaiškino, kad A. Š. reikia mokėti pinigus, kad nemuštų. Tie 10 eurų, kurių reikalavo, buvo kaip skola. Juos turėjo atiduoti E. B.. Atsakydamas į klausimus, K. U. nurodė, kad už cigaretę turėjo atiduoti po 30 eurų A. Š. ir E. B.. 50 eurų atidavė E. B., nes A. Š. buvo išvažiavęs, kuriam turėjo atiduoti 10 eurų. Tačiau iš jo A. Š. reikalavo 100 eurų. Apie tai kalbėjosi telefonu, grasindamas, jei nebus atnešti pinigai, tai jis bus "sudaužytas". Apie tai žinojo ir Ž. J. bei M. J., nes jiems jis papasakojo. Nurodė, kad nesupranta kodėl iš jo A. Š. reikalavo pinigų. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2019-02-06) K. U. nurodė, kad pasakojo ne visai teisingai, nes sulaukdavo grasinimų iš A. Š. ir jo draugų, pasigaudavo, duodavo į šonkaulius. Patvirtino, kad įvykio dieną į laiptinę nuėjo jis su A. Š., E. S., E. M.. A. Š. visada sutikęs jį klausdavo pinigų už elektroninę cigaretę, boksuodavo jį. Laiptinėje taip pat reikalavo pinigų, pradėjo mušti. Smūgių buvo 15-20 į pilvą, krūtinę, koją, kairę ranką. Ankščiau neminėjo spyrių į ranką, nes nenorėjo pasakoti. E. M. ramino A. Š.. Dėl elektroninės cigaretės A. Š. prieš jį smurtavo tris kartus. Kartą mokyklos stadione, spardė jam koją, kurią reikėjo dėti į longetę. Antrą kartą mokykloje pora kartų sudavė į pilvą (1 t., b. l. 183-184, 185-186, 188-189, 192-195, 2 t., 6-9).

Dėl pagarsintų parodymų, k. U. paaiškino, kad pirmi parodymai neteisingi, bijojo sakyti tiesą. Ir antri parodymai nėra tikslūs, įvykio vieta ne ta, bet pasakė, kad A. Š. buvo. Tretieji parodymai teisingi, taip viskas buvo. Parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisingi, sakė tiesą. Paskutiniai parodymai teisingi. Š. grasino jam ne vieną kartą, liepė nesakyti tiesos.

Po elektroninės cigaretės pagrobimo, gal po 2 savaičių A. pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Parašė jam per feisbuką, kad ta cigaretė buvo jo draugo ir jis turi jam atiduoti pinigus. Su B. daugiau nebuvo susitikęs. Ta pavogta cigaretė liko pas R. P.. Jis Š. sakė, kad neturi tos cigaretės, bet jis sakė, kad jam neįdomu, sakė atiduoti pinigus. Š. reikalavo 60 eurų. Susitikęs su E. B. jam atidavė 40 eurų. Tai buvo po Š. parašytos žinutės, gal po mėnesio.

Jis Š. sakė, kad atidavė B. pinigus, o jis sakė, kad čia „nalogas", bauda ir turiu jam sumokėti, o ne B.. Š. davė gal 10 ar 20 eurų, po mušimo, kai stadione mušė. Vėliau susitiko ir jis padavė jam kažkiek pinigų, nes jis vėl šoko muštis. Š. rašė "neožinti", nesakyti apie jį.

Po kojos sumušimo buvo uždėta longetė. Antras kartas buvo mokykloje, gal ir sudavė du smūgius į pilvą, neatsimena, daug laiko praėjo. Trečias kartas laiptinėje, smūgiai į pilvą. Po to nuėjo pas draugę M. K.. Po 5-10 minučių po sumušimo pradėjo labai skaudėti visur. Eidamas krito nuo laiptų, pradėjo suktis galva, temti akyse, užsigavo petį. Eidamas jautė skausmą visur, nežino ar petys buvo išnarintas, ar išsinarino krisdamas nuo laiptų. Draugei pasakė, kad padarė avariją. Ji paskambino jo tėvams, atvažiavo tėtis ir išvežė į ligoninę.

Po kelių Š. smūgių, M. Š. pasakė, kad šis baigtų, kad reikia eiti. M. draugai su Š.

Š. lankęs boksą, vyresnis, stipresnis, jis jo bijojo.

Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti neturtinę žalą 50000 eurų. Kadangi prarado 30 procentų darbingumo, norėjo tarnauti armijoje, bet neima. Turinė žala 1500 eurų. Ligoninėje kedus išmetė, striukę ir megztinį eidamas pats numetė, nes negalėjo nešti, skaudėjo. Dėl prarastų drabužių neprašau priteisti pinigų, juos reikia išminusuoti iš turtinės žalos sumos, o vaistus, vitaminus, maistą palikti.

Iki to įvykio jokių konfliktinių situacijų su Š. neturėjo, neturi pagrindo jo apklabėti.

Liudytojas J. D. parodė, kad A. Š. yra jo pusbrolis. U. yra klasiokas. Jis niekada nematė, kad Š. muštų K. U.. „(duomenys neskelbtini)“ yra kioskelis prie mokyklos, ten eidavome parūkyti. Ten eidavome parūkyti su visais klasiokais. Su K. U. sutardavo gerai. Ten ateidavo ir Š., ten greta viena kitos yra dvi mokyklos, jas skiria sporto aikštelė. Nežino kas sumušė U., žino, kad kažkoks „(duomenys neskelbtini)“. Apie jų dviejų skolas nežino. Žino, kad K. buvo pavogęs kažkokią elektroninę cigaretę, o apie skolas nieko nežino. Nukentėjęs jam nepasakojo kas jį ir kaip sužalojo.

Liudytojas D. U. parodė, kad 2017-10-31 apie 20 val. jam paskambino M. K., pasakė, kad pas ją atėjęs sumuštas K. Ji tuo metu buvo mano sūnaus draugė, jie draugavo. Jis nuvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini), vizualiai ant sūnaus sužalojimų matyti nebuvo, bet sūnus labai sunkiai ėjo. Nuvežė sūnų į ligoninę. Ligoninėje nustatė vidinį kraujavimą, padarė operaciją. Sūnus nesakė kas konkrečiai jį sumušė. Kas iš jo reikalavo pinigų, kad jis mokėtų už ramybę, tai iš pradžių jis nieko nesakė, o vėliau, kaip išaiškėjo kas jį sumušė, tada pradėjo pasakoti. Policija nustatė kas jį sumušė, nes jis pats nepasakė, neprisipažino, sūnus sakė, kad jis nenori „ožinti“. Jis nenorėjo būti „ožys“, norėjo nuslėpti. Vėliau jau jis nurodė A. Š.. Sūnus elektroninę cigaretę norėjo pirkti iš kito kažkokio asmens, B., o iš jo jau pinigų reikalavo A.. Kaip sūnus reagavo, tai bijojo, grįžus jam iš ligoninės, jį parveždavo draugas, tada sūnus jam paskambindavo, paprašydavo, kad nulipčiau, jį pasitikčiau prie konteinerių, nes sakydavo, kad jo gali laukti. Sūnus sakė, kad jam buvo parašyta į „Facebook“, kad neišduoti. Jis tuo metu buvo dar ligoninėje ir jam parašė pranešimą, aš jo asmeniškai neskaičiau. Kokio pobūdžio buvo tas pranešimas, tai kad nebandytų priduoti, kad sakytų, kad „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo, bet aš dabar žodis žodin jau nepasakysi. Tą žinutę sūnus sakė, kad jam rašė A. Š.. Sūnus iš pradžių kaltinamojo neįvardijo, policija tai nustatė, dar policija net supyko, sakė ką tu mus vedžioji už nosies, senai būtume radę, jie visai iš pradžių kitame rajone ieškojo. Sūnus po šio sužalojimo buvo įbaugintas. Vieną sykį žmona vežė sūnų į polikliniką. Dėjo langetę ant kojos, bet tada sakė, kad jį sumušė, tik mamai sakė, kad nieko nesakyti ligoninėje, kad ji pasakytų daktarams jog susižeidė sūnus žaisdamas. Sūnus sakė, kad jam koją sumušė A. Š., kokiu būdu sumušė, tai spyrė. Kokios to mušimo priežastys, to nesakė. Jis sūnaus klausė, bet jis nesakė.

Liudytojas D. U. taip pat papildomai parodė, kad atvažiavo sūnus ir pasakė kad sumušė M.. Tada jis nuvažiavo pas M. mamą. Ji jam pasakė, kad sumuštas M., kad ausis kruvina, kad iš jo reikalauja pinigų. Ji sakė, kad pinigų reikalauja dėl to, kad M. liudijo dėl K. sumušimo. Jis matė M. ausį kruviną. M. mama nebijojo, ji norėjo, ragino, kad M. kreiptųsi į policiją. Kalba buvo apie 200 eurų, žinojo iš K., kad tokios sumos reikalauja iš M..

Liudytoja L. U. parodė, kad vyrui paskambino sūnaus draugė M. ir pasakė, kad K. yra pas ją sumuštas. Vyras sūnų nuvežė į ligoninę. Nuvykusi K. rado dar priėmime, apžiūroje, koridoriuje. Matė, kad sūnus jaučiasi blogai, visas išbalęs, sąmoningas, bet atrodė prastai. Ji sūnaus klausė kas nutiko, sakė, kad jį sumušė, bet nesakė kas, mušiko neįvardijo, taip pat nesakė ir už ką jį sumušė. Pasakė, kad gavau, gavau ir matėsi, kad jam darėsi bloga. Vėliau išaiškėjo, kad jam vidinis kraujavimas, bet iš pradžių to nežinojome, tik matėsi, kad jam perkreiptas petys, nes tai matėsi akivaizdžiai. Atėjusi gydytoja iš pradžių atkreipė dėmesį į tą petį, jį bandė patvarkyti, bet sūnus pradėjo alpti ir nualpo. Tuomet atėjo kiti gydytojai, specialistai, sūnų nuo mūsų paėmė, paskui pasakė, kad kvies echoskopuotoją gydytoją, darys vidaus organų echoskopą, nes įtaria vidaus organų kraujavimą, arba lūžusius šonkaulius. Mums buvo šokas. K. jau išvežant operacijai, sūnaus žodžiai buvo „mama, tik be policijos“. Sūnus nepasakė, kas jį mušė. Sūnus, pradėjęs sveikti sakė, kad nežino, nepažįsta, laikėsi tokios pozicijos, nesakė kas jį sumušė. Iš jo buvo galima suprasti, kad jis nenori pasakoti, apie tai kalbėti, suprato, kad kažkas yra ne taip, kad sūnus kažką slepia. Ji su vyru suprato su vyru, kad sūnus žino savo skriaudiką, bet jiems nepasako kas. Policijai tiriant įvykį, tai jiems įvardijo, kad A. Š. sumušė sūnų, tai įvardijo kriminalistai, atėję pas juos į namus. Pranešė, kad nustatė kas sumušė sūnų, ir įvardijo A. Š.. Vėliau jau sūnus jiems pasakė, kad tai Š., tai įvardijo tą dieną kaip buvo atpažinimo veiksmas. Sūnus sakė, kad jį sumušė už negražintas skolas, kad reikalavo pinigų, minėjo elektroninę cigaretę. Kaip atsirado tos skolos, kaip su tuo susijusi ta cigaretė, tai tiesą pasakius nežino. Sūnus buvo minėjęs, kad jie ten su draugais, su kažkuo turėjo rankose tą elektroninę cigaretę, ji ar sudužo, ar iškrito, kad ta cigaretė neva buvo lyg A., tai turi atiduoti tuos pinigus už ją, nes ji sudaužyta. Sūnus buvo sužalotas spalio 31 d. vakare, mums pranešė M..

Jau vieną kartą buvo sūnus sužalotas. Kl tada pasakė, kad jam koją sumušė būtent A., bet ji tada ligoninėje daktarui pamelavo, kad sūnus koją susižeidė per kūno kultūrą, žaisdamas futbolą, kad jam įspyrė į koją. Taip pasakė, nes prašė sūnus, kad tuo neužsiimčiau, nes jam bus tik blogiau. Tai jei būtų tada tai pasakius, tai gal nebūtų buvę šių įvykių. Tai buvo 2016 m. pavasarį, arba rudenį. Galbūt buvo rugsėjis, ruduo. Sūnų rado gulintį lovoje. Jis pasakojo kaip jį sužalojo, nes vežė sūnų į ligoninę. Sakė, kad A. buvo atėjęs į mokyklą, reikalavo pinigų, ten yra tarp dviejų mokyklų bendras stadionas, kad ten buvo klasė, pažįstamų, draugų, kad ten buvo mokyklos pamokų laikas. Į tą stadioną atėjęs A. reikalavo pinigų, K. jų gal neturėjo, jų nedavė, tai jam kaip priminimas buvo spirta į koją. Sūnus sakė, kad pinigų reikalavo A. Š.. K. įvardijo tai kaip „nalogą, kad gyventų ramiai“.

Liudytoja L. U. papildomai parodė, kad apie įvykį su M. J. išgirdo iš sūnaus K.. Jis daugiau bendravo su Ž. J., iš jo K. gavo žinutę, kad M. sumušė, kad sumušė per K., dėl to, kad jis davė parodymus K. byloje. Žino, kad buvo reikalaujama pinigų, 200 eurų iš M. J.. Ji paskambino tyrėjai ir prokurorei, kuri tą bylą vedė. Prokurorė patarė parašyti pareiškimą policijai. Parašė pareiškimą. Apie tai žinojo ir M. darbdavys, močiutė, patėvis, visi žinojo kas įvyko ir visi siūlė rašyti pareiškimą, bet jis nenorėjo, sakė, kad patys viską išsiaiškins. Vakare vėlai į vyro telefoną skambino J., sakė, kad suma pakilo iki 300 eurų, kad reikalauja sumokėti pinigus, sakė, kad pinigų reikalauja A., ji sakė A. reikalauja. Vyras sakė, kad gali kartu nueiti su M. į policiją, arba jeigu nori gali mokėti pinigus. Kaip supratau, kad pinigus reikėjo mokėti už tai, kad jis bendravo su K.. Kad reikalaujami pinigai, ji sužinojo iš K. K. jai rodė žinutę telefone, ji ją nuskenavau ir pridėjau prie tyrimo medžiagos, ta žinutė turėtų būti. Paskui, jau po pareiškimo parašymo, M. gavo žinutę, kad „atsiimk pareiškimą ir pinigų mokėti nereikės“. J. sakė, kad pinigų reikalauja iš sūnaus M.. Ji kalbėjo su Ž., nes jis tą dieną buvo su K., sakė, kad nebandytų mokėti pinigų. Sūnus bijojo Š., audringai reagavo, M. ir Ž. sakė, kad jiems reikės išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini), jeigu jie ir toliau palaikys K. Buvo susitikusi su J., ji sakė, kad nenori veltis į tuos reikalus su policija. J. jai sakė, kad M. pareiškimą policijai parašė, bet paskui jį atsiėmė. Ji kalbėjo su J., kuri pasakė, kad M. buvo sumuštas, kad sumušė A. Š..

Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. A. Š. mokėsi ne jos mokykloje. K. U. yra buvęs jos mokyklos mokinys. Tekdavo su juos pabendrauti - padirbėti dėl pamokų lankomumo, mažų konfliktėlių būdavo, jis kažkur vis sudalyvaudavo. Daugiausiai bendravome dėl to, kad jis vengė lankyti mokyklą. Dėl ligos, sumušimo, gali pasakyti, kad ilgą laiką nežinojo, kas jam yra. Tėvai mus informavo, tiksliau jo mama informavo klasės auklėtoją, kad jis serga ir guli ligoninėje, ir tada kalba ėjo apie plaučių uždegimą. To mes nežinojome, iki tol kol neatvyko policija, tik atvykus policijai, sužinojo, kad jis buvo sumuštas, man atrodo, kad būtent tada sužinojome, kad jis buvo sumuštas. Yra daug vaikų ir sunku atsiminti kas buvo. Mes jo ieškojome kur jis yra, mama pranešė, kad jis guli ligoninėje, tačiau mes apie sumušimą nežinojome. K. rodė nuotrauką, greičiausiai jis tą nuotrauką rodė, anksčiau nei buvo sumuštas. Ji jo klausė kur yra priežastis, kodėl jis neišeina į mokyklą ir tada jis pasisakė, kad vengė eiti į mokyklą, nes bijo to vaikinuko persekiojimo, kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Ji jo klausė kodėl jis bijo eiti, jeigu tas vaikinukas mokosi kitoje gimnazijoje. K. jai pasakė, kad jis gali ateiti iki mokyklos. Ji suprato, kad jis ateidavo iki mokyklos, o gal net ir į pačią mokyklą buvo atėjęs. Ji paprašė, kad jis jai parodytų jo nuotrauką, jis ją parodė Facebook paskyroje, tas vaikinas buvo užsivadinęs (duomenys neskelbtini). To vaikino nuotrauka buvo labai neaiški ir maža, todėl ji atsispausdino tą nuotrauką, kiek įmanoma ryškiau, tačiau ji gavosi tokiais kvadratėliais. Po to, ji tą nuotrauką parodė budėtojai G. B. – V.. Jos paprašė, kad jeigu šis vaikinukas ateitų į mokyklą, jo neįleistų, o jeigu visgi jis ateitų, kad ją pasikviestų, kad ji galėtų atstovauti vaiką.

Pagarsinus liudytojos V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur yra parodžiusi, K. žino, nes jis buvo jų mokyklos mokinys, praleisdavo nemažai pamokų ir buvo linkęs veltis į problemas. Iš mokyklos išėjo 2018-01-08, pasirinko kitą mokyklą. Apie K. sumušimą sužinojo, kai jis grįžo po gydymo - 2017-12-04. Kai ligos metu teiravosi tėvų, kas nutikę, jie paaiškino, kad K. plaučių uždegimas ir jis gydosi ligoninėje. Vėliau K. pasakė pats, kad buvo sumuštas. Tada jis socialinei pedagogei pasakė, kad bijo vieno vaikino, (duomenys neskelbtini) pravarde. Minėjo, kad tas asmuo gali ateiti į mokyklą jo ieškoti. K. minėjo, kad jau buvo atėjęs. Per Facebook paskyrą parodė to jaunuolio nuotrauką. Minėtą nuotrauką moteris padalino visoms budėtojoms, kad pamatę jaunuolį informuotų ją. Nuo to momento, kai nuotrauka buvo padalinta, nė viena iš budėtojų nepranešė apie tai, kad tas vaikinas būtų atėjęs. Viena iš budėtojų G. B., atpažino tą jaunuolį ir sakė, kad kažkada jis buvo užėjęs ir kalbėjo su K., bet kada tai buvo, tai nežinia. Tuo laikotarpiu - 2017m. gruodžio mėn. K. niekas nesidomėjo ir jo neieškojo. A. Š. jai yra nežinomas (2 t., b. l. 169-170).

Liudytoja dėl pagarsintų parodymų paaiškino, kad anksčiau geriau atsiminė įvykį, šiuo metu visko jau nepamenu.

Grįžus K. į mokyklą, su juo kalbėjosi, kad jeigu vėl bus tokių situacijų, kad jis kuo greičiau ją informuotų. Po to, kai jis pasisakė, ji iš karto informavo tėvus apie tai. Ji skambino jo mamai, sakė, kad vaikui yra toks nerimas, kad viena iš priežasčių yra ta baimė. K. tikrai vengė lankyti mokyklą arba bėgdavo iš pamokų, iš gautos informacijos galėjo daryti prielaidą, dėl ko jis nelanko mokyklos, būtent dėl to vaikinuko. K. žargonu maždaug pasakojo, kad jis bijo to vaikinuko. Jis sakė, kad bijo to vaikinuko, nes jį sumuš. Ji negali pasakyti dėl ko jį galėjo sumušti.

Ji tvirtina tą faktą, kad K. pasakė pats, kad buvo sumuštas. Jam sugrįžus į mokyklą, Ji tikrai kvietėsi jį pokalbiui ir kalbėjosi apie tai. Ji savo parodymus tvirtina, jie teisingi. Reikia tais parodymais vadovautis, ji nemelavo juos duodama ir reikia tais parodymais vadovautis.

Liudytoja L. J. parodė, kad nepažįsta nei Š. nei U. Ji dirbo, kai atėjo U. tėvas pas ją ir pasakė, kad sumušė jos sūnų M. Tada ji su U. tėvu nuvažiavo pas M. į darbą. Pasakė, kad jis kreiptųsi į policiją, M. norėjo kreiptis į medikus, sakė išsiims abdukciją. Jis paskui sakė, kad policininkai juokėsi, kad nesimato kur sumuštas. Kitą dieną ji nuėjo pas M. į namus, jis pasakė, kad atsiėmė pareiškimą iš policijos, nes melavo. Buvo tylus ir man daugiau nieko neaiškino. Ji supratau, kad jam grasino, o kitą dieną jis jau pasakė, kad melavo. M. nuėjo į policiją, kad gautų nukreipimą pas medicinos ekspertus, o kitą dieną atsiėmė viską. Sužalojimų ji nematė. Jis buvo pasimetęs, tylėjo. Grasino dėl to, kad pasakė, kad matė, kas mušė K. U.. M. iš pradžių sakė, kad jį sumušė. Jis parėjo vakare apie 20:30 val. tada ir sakė, kad jam grasina. Kai nuėjo į policiją sakė, kad jį sumušė vakare. Ji pasakojo U. ir U., kad M. grasino, kalbėjo apie įvykį. M. sakė, kad jam grasino, dėl to, kad jis liudijo apie to grasintojo veiksmus. Jį išdavė kažkoks draugas. M. minėjo tą berniuką, kurį sumušė. M. sakė, kad grasina tas, kuris sumušė K. U.. Sakė, kad jam grasino, kažkokių pinigų prašė. Žino, kad prašė 200 eurų. Jis atsiėmė pareiškimą, tuo viskas ir pasibaigė. Ji jo klausė kodėl jis atsiėmė pareiškimą, jeigu jam grasina. M. buvo tylus, prie nieko nesikabinėdavo. Jis jaudinosi kai nuėjo atsiimti pareiškimo. Pinigų iš jo reikalavo už tai, kad liudijo dėl K. U. sumušimo. Matė, kad M. ausis buvo įdrėksta. Kad sužalota lūpa nematė.

Į prokuroro klausimą liudytoja L. U. parodė, kad ji buvo atėjusi pas J. į darbą, kalbėjosi. J. sakė, kad iš sūnaus reikalauja pinigų už tai, kad jis liudijo, kad matė jos sūnaus K. sumušimą. Ji pasakojo, kad M. turi susimokėti baudą, už tai, kad liudijo, susimokėti už liudijimą. Ji pas J. atėjusi buvo tada, kada jau M. buvo atsiėmęs pareiškimą iš policijos. Ji sakė, kad viskas aprimo, kad jie nenori niekur veltis.

Liudytoja L. J. patvirtino, kad taip buvo kaip sako U.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. Š. močiutė. Nuo 2017 m. pabaigos anūkas A. Š. atėjo pas ją gyventi. A. Š. yra našlaitis, nes jis neturi tėvų, jo tėvai mirę. Jis prieš tai gyveno pas kitą močiutę, kita močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), o ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji apie savo anūką gali pasakyti, kad tai yra vaikas nuoširdus, geras, ji be jo, kaip be rankų. Ji pati slaugo mamą 90 m., jai labai anūkas padeda, tai jis yra jos ramstis, jis gailestingas. Ji netiki, kad jis gali kažką nuskriausti, jis net gyvūnėlių gaili jei pamato ką skriaudžiant. Šiuo metu jis mokosi statybininku profesinio rengimo centre. Jam buvo 13 m. kai jis tapo našlaičiu. Jis yra vienas, nei brolių, nei seserų neturi, tai mano dukros sūnus.

Liudytoja I. R.-J. parodė, kad ji tyrė bylą dėl K. U. sumušimo, o dėl M. J. žino tiek, kad tiriant bylą, U. jai paskambino ir pasakė, kad M. J. buvo sumuštas (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad jis pilnametis, turi teisę kreiptis į policiją rašyti pareiškimą. Kiek jai žinoma, jis tą pareiškimą ir parašė. M. J. pareiškimą dėl sumušimo tyrė ne ji, o veiklos skyriaus pareigūnai. U. jai sakė, kad M. J. sumušė A. Š., bet kokios konkrečiai ten buvo aplinkybės, nepamena. Ji M. J. buvo apklausus K. U. sumušimo byloje. Toje byloje beveik visi liudytojai stengėsi nieko nenurodyti, teigė nieko nematę, nežino. Aplinkybės buvo surašytos iš M. J. žodžių, tai ką jis sakė, ji nieko nepridėjo, viską užrašė iš jo žodžių. K. U. kai pakeitė parodymus, tai pasakė, kad jis bijo Še.. K. U. apklausiamas būdavo nervingas. Akistatos buvo daromos tarp U. ir Š. Kai buvo ruošiamasi akistatai, reikėjo laiko nukentėjusiam nusiraminti, jis sakė, kad bijo, darėm pertrauką jam nusiraminti. Procesas įvyko, jie sėdėjo per atstumą vienas prieš kitą, akistata įvyko, kiekvienas laikėsi savo parodymų. D. U. paprašė M. J. papasakoti apie Š. kas jam žinoma. K. U. buvo apklausiamas kelis kartus. Jis iš pradžių net minėjo kitą vietą kur buvo sumuštas, vėliau pripažino, kad jį sumušė A. Š.. Man nėra žinomos aplinkybės, kad nukentėjusysis norėtų apkalbėti A. Š..

Liudytojas E. M. parodė, kad pažįsta A. Š. ir K. U., esam iš vieno miesto, juos žino iš mokyklos ir gyvena netoli. Žino, kad kažkas buvo tarp jų. Teko matyti, kad Š. buvo susitikę su K. U., ką jie šnekėjo negali pasakyti, per daug laiko praėjo. Buvo kalbų, kad Š. sumušė U. dėl skolos, bet kokia skola, jis nežino. Pagal šnekas U. buvo skolingas Š. Su Š. yra draugai, pasikalba. Jis minėjo kažkokias skolas, bet už ką ir kokio dydžio nepamena ar sakė. Yra mano parodymai, jais galima remtis. Tie parodymai galbūt ir buvo teisingi, man sunku pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. yra parodę, kad su A. Š. draugai, K. U. žino tik iš matymo. Pamena, kad vieną kartą, būnant su A. Š., sutiko K. U. prie (duomenys neskelbtini). Tarp jų vyko pokalbis, pats į jį nesikišo. Tuo metu išgirdo garsą lyg būtų suduotas smūgis. Atsisukęs matė, kad abu minėti asmenys stovi, nebuvo panašu, kad būtų susimušę. Atrodė normaliai, jie išsiskyrė. K. U. nuėjo link "N.". Buvo girdėjęs, kad jis skolingas A. Š. pinigų. Vėliau girdėjo kalbas, kad K. U. buvo sumuštas kažkur "(duomenys neskelbtini)" (2 t., b. l. 150-151).

Liudytojas E. M. papildė, kad jo akimis nieko neįvyko, buvo paprastas susitikimas, jis girdėjo tik vieną pliaukštelėjimą. Dainavoje jaunimas kalbėjo, girdėjo kalbant žmones, kad K. U. buvo sumuštas. Iš ko konkrečiai girdėjo negali pasakyti, neatsimena.

Nukentėjusysis K. U. dėl liudytojo E. M. parodymų paaiškino, kad toks susitikimas buvo su Š.. Š. jį mušė, o M. stovėjo šalia. Š. sudavė ne vieną smūgį, po to jis atsidūrė ligoninėje. Po suduotų smūgių jis nenukrito, bet skausmą jautė.

Liudytojas E. B. parodė, kad nepažįsta nei Š., nei U.. K. buvo iš jo pavogęs elektroninę cigaretę. U. jam per socialinį tinklą parašė, kad nori pirkti elektroninę cigaretę. Jie susitiko ir kai U. pasiėmė į ranką apžiūrėti cigaretę, tai jis pabėgo. Jis U. nepažinojo ankščiau, susitiko su juo, nes norėjo parduoti elektroninę cigaretę. Nežino, kodėl Š. iš U. pradėjo reikalauti pinigų. Jis Š. apie tai nesakė, apie tai žinojo tik jo artimiausi draugai. Jis buvo pirkęs tą elektroninę cigaretę iš Š. Su Š. nebendravo, nieko apie tą įvykį tarp Š. ir U. nežino. Jis iš Š. elektroninę cigaretę nusipirko, bet asmeniškai jo nepažįsta. Š. pavardę sužinojo, kai buvo pakviestas apklausai, pavardę pasakė prokurorė. Su U. buvo dar vienas žmogus. Cigaretę paėmė K. ir jie pradėjo bėgti. Jis jų nesivijo. Pasipasakojo savo broliui ir dėdei kas nutiko su ta cigarete. Kai susirašinėjau dėl elektroninės cigaretės pirkimo, pasižiūrėjau jo feisbuko profilį, žinojo jo vardą ir pavardę, žinojo kaip jis atrodo. Antro žmogaus, kuris buvo kartu su juo, nežinojo. Apie K. ir pavogtą elektroninę cigaretę pasakojo tik savo draugams. Už cigaretę buvo sutarę nuo 60 iki 80 eurų, nepamena dabar tikslios sumos. Tą cigaretę buvau įsigijęs iš Š. ir sumokėjo jam 60 eurų.

Liudytojas M. J. parodė, kad su Š. nesam giminės ar draugai, o K. U. pažįsta. Nelabai ką atsimena apie K. U. sumušimą, praėjo dag laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. yra parodęs, kad apie K. U. sumušimą sužinojo 2017 m. spalio pabaigoje, kai jis gulėjo ligoninėje. K. U. pasakė, kad jį sumušė kažkoks "A." prie "N.". Ar jie turėjo bendrų reikalų, jam nežinoma. Apie tai, kad K. U. turėjo kažkam mokėti pinigus - ,,nalogus", jam nežinoma (2 t., b. l. 176).

Liudytojas M. J. dėl pagarsintų parodymų paaiškino, kad taip sakė, bet tai buvo netiesa. K. U. tėvas buvo atvažiavęs pas jį į darbą ir prašė, kad liudytų prieš A. A. Š. jo negąsdino, jo sumuštas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. J. yra parodęs, kad ankstesnių parodymų nesilaiko, nes juos duoti nurodė K. U. tėvas. Jis jam pasakė, kad sakytų, kad K. sumušė A. (t. 2, b. l.177).

Liudytojas paaiškino, pagarsinti parodymai teisingi. Melavo tyrėjai, kai buvo 2018-04-13 apklausiamas pirmą kartą. Dabar sako tiesą.

Vyras atvažiavęs prisistatė, kad yra K. tėvas, jis jo nepažinojo, atvažiavo pas jį į darbą ir prašė taip liudyti. Po to su K. sutikęs buvo, bet apie tai nekalbėjo daugiau.

Liudytojas M. J. papildomai į prokuroro klausimus paaiškino, kad sumuštas nebuvo, pareiškimą rašė, nes liepė rašyti K. tėvas, kad sumušė A. Š.. Policija priėmė jo pareiškimą. Paskui atsiėmiau tą pareiškimą iš (duomenys neskelbtini) policijos, kokias nurodė priežastis neatsimena. Sumuštas nebuvo, pinigų A. Š. iš jo nereikalavo. Motina žinojo, kad jis kreipėsi į policiją. Jis motinai nepasakojo nieko.

Nukentėjusysis K. U. dėl liudytojo M. J. parodymų paaiškino, kad jis M. sakė, kad buvo sumuštas. Sakė, kad sumušė A., t. y. Š.. J. žinojo ką vadino A.

Liudytojas D. U. dėl M. J. parodymų paaiškino, kad jis neprašė M. taip sakyti, prie jo motina L. J. pasakojo, kad jis buvo sumuštas, kad Š. jam uždėjo 200 eurų baudą. M. parašė pareiškimą policijai, bet kitą dieną atsiėmė.

Liudytojas E. S. parodė, kad apie K. U. sumušimą girdėjo. K. sakė, kad kažkas ten nutiko ir jis buvo ligoninėje, konkrečiai nenurodė. K. sakė, kad jį sumušė, detaliau jis nepasakojo, o jis nesidomėjo.

Liudytoja M. K. parodė, kad pažįsta K. U., o Š. nepažįsta. Žino, kad K. buvo sužalotas, kad jų santykiai su Š. nebuvo geri. Buvo namuose, kai dėdė K. G. K. atvežė pas ją. K. sakė, kad jam skauda pilvą, iškvietė jo tėvus, atvažiavo jo tėvai, nuvežė jį į ligoninę. Kai jau buvo galima lankyti, klausė kas jam nutiko. K. jai sakė, kad jį sumušė A.. Jis nepasakojo visko kaip mušė, bet pasakojo kas mušė, pasakė kur. Sakė, kad sumušė A., žinojau, kad A. vadina Š.. Tuo metu nežinojo dėl ko bet galvojo, kad dėl nedidelės skolos. Ji yra mačiusi prie mokyklos per ilgąją pertrauką kaip Š. smurtavo. Tai buvo tais pačiais metais, 2017 m. pavasarį. K. buvo sugipsuota koja, K. stovėjo pasirėmęs, A. jam grasino, spyrė į tą sugipsuotą koją. Pokalbio nebuvo didelio, gal tik pora keiksmažodžių ir spyris. Priežastis buvo pinigai ar kažkas panašaus, bet žino, kad dėl pinigų. A. norėjo griečiau gauti pinigų, bet už ką ir kiek nežino. A. jį sutikęs klausdavo kada bus pinigai, visaip keikdavo, sumos neminėjo. Tuo metu, kai K. sumušė, ji su K. bendravo nedaug, nesikalbėjo apie visus įvykius. K. eidavo namo per aplinkui, bijojo Š. Iš draugų K. sumušimo aplinkybių negirdėjau. K. U. geras, draugiškas. Mano, kad skola nebuvo pagrįsta, K. nelabai pasakojo apie savo reikalus. Tik sakydavo, kad kabinasi dėl pinigų.

Liudytoja G. V. (B.) parodė, kad K. U. pažįsta. Kas jį persekiojo, negaliu pasakyti. Kokių problemų jis turėjo, nesigilino. Mokykloje dirbo. Apie K. U. sumušimą nežino nieko. K. buvo iššaukiamo elgesio, šiek tiek nepagarbus, rūkantis, mokyklos teritorijoje rūkydavo. Nepagarbus, neklausydavo, elgdavosi taip, kaip jam patikdavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvau apklausta, sakė tiesą. Gal ir buvo nuogirdos iš socialinės darbuotojos, kad U. persekiojo, daug laiko praėjo, neprisimenu apie tą įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Liudytoja G. V. (B.) yra parodžiusi, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje budėtoja, kurios pagrindinė funkcija yra stebėti ateinančius ir išeinančius asmenis į mokyklos pastatą, nukreipti į atitinkamus asmenis ir pan. pažįsta K. U., kuris jau nebesimoko (duomenys neskelbtini) mokykloje dėl elgesio ir lankomumo problemų, jis buvo išsiskiriantis nemandagiu elgesiu asmuo. Mokykloje kibdavo ne tik prie bendraamžių, bet ir prie kitų mokinių, mėgdavo atkreipti į save dėmesį - keletą kartų vaikščiojo po mokyklą su cigarete rankoje taip atkreipdamas kitų dėmesį į save. Yra buvę atvejų, kuomet prie mokyklos vaikščiodavo ne mokyklos mokiniai, bet kad kas kada būtų ieškoję ar laukę prie mokyklos K. U., tai jai nežinoma. Jai tik žinoma, kad K. eidavo skųstis pas socialinę pedagogę, kad jį kažkas persekioja, bet jos budėjimo metu, tokių įvykių nebuvo užfiksuota. Socialinė pedagogė buvo davusi nuotrauką vaikinuko, kuris neva gali ateiti į mokyklą ieškoti K., jis pasirodė matytas, bet kad jis būtų kada ieškojęs K., to ji teigti negali (2 t., b. l. 156-157).

Liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Daugiau nieko nekalbėjo su socialine darbuotoja. Toks buvo pirmas atvejis per jos darbo praktiką, kad kažkas kažką persekiotų.

Liudytoja R. B. parodė, kad apklausė M. J., buvau priėmusi jo pareiškimą. Sunku prisiminti, kadangi net neatsimena kaip tas žmogus atrodo, tai buvo seniai. Dirbo operatyvinėje grupėje, susitinka su dauguma žmonių, negali pasakyti, kokios jis buvo būsenos. Priimant pareiškimą asmuo yra supažindinamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Žmogus žinodamas pasirašė. Ką jis pasakė, tą užpildė apklausoje, paėmiau pareiškimą. Policijos komisariate tai buvo daroma. Pareiškimą iš M. J. priėmė. Priimant pareiškimą ir apklausiant asmenį priklauso teisių išaiškinimas, įspėjamas asmuo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus skundimus. Pagal procesinius dokumentus priklauso įspėti dėl atsakomybės priimant pareiškimą, turėjo būti parašas. Tą asmenį apklausiant jis yra įspėtas. Viskas vyko policijos komisariate. Lyg nurodė prie pastato kažkur, dabar neįvardinsiu aplinkybių. Ar kas su juo kartu buvo atėję, nežino, kabinete jis vienas buvo. Atėjo rašyti pareiškimą, ir jį apklausė. Jis dėl sužalojimų pretenzijų nereiškė, kaip matosi apklausoje, pas medikus nevyko. Gal pasiūliau pačiam nuvykti pas specialistus, jei bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tik pareiškimą priėmė ir apklausė. Pirminiai veiksmai yra atlikti, apklausa, o paskui jau vyksta tyrimas. Medžiaga į veiklos skyrių pateko, tą pačią dieną atiduodama, pagal rezoliuciją viršininkui perduodama veiklos skyriui. Nežino koks sprendimas buvo priimtas. Jos išaiškinimus tas asmuo dėl melagingų parodymų suprato, jei pasirašė, rašė pareiškimą.

Liudytoja I. B. parodė, kad M. J. pareiškimą buvo parašęs, kad jį sumušė Š., prisimena tą tyrimą. Tokia praktika, dirba, kai gauna surinktą medžiagą, priima sprendimą. Ji nemato žmonių, neatlikinėja apklausų. Buvo gautas pareiškimas, asmuo apklaustas vieną dieną, ant rytojaus pareiškė, kad nieko nenori, pretenzijų neturi. Lyg iš piktumo parašė pareiškimą, kad pamelavo. Jei praeitų ilgesnis laikas, 2 - 3 dienos, būtų tyrimą atlikę. Jei kreipiasi iš karto, priima sprendimą. Nepradėjo iš karto ikiteisminio tyrimo dėl melagingų parodymų. Suderinus su viršininkais sprendimą siunčia į prokuratūrą. Laukiama apskundimo termino. Perduodama medžiaga vyr. tyrėjams.

Jos funkcijos paskirti užduotis tyrėjams, jie apžiūri įvykio vietas. Jai atnešė medžiagą, o ant rytojaus tas žmogus parašė kitą pareiškimą, todėl tyrimo neatlikinėjo. Nutarime parašyta, kad pareiškimas gautas, asmuo nurodė, kad pretenzijų neturi, išgalvojo tą situaciją. Kodėl pirminius parodymus kaip melagingus vertinom, negaliu atsakyti. Iš gautų pareiškimų padarė tokią išvadą. Būna daug tokių pareiškimų, kad reiškia pretenzijas, paskui neigia. Atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą vertino, kad asmuo melagingai liudija. Dėl to atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Taikėm administracinį kodeksą, pagal administracinę teiseną buvo nubaustas dėl šito įvykio, kadangi nei smurtas negalėjo būti iškeltas, nei melagingas tarnybų iškvietimas. Kodėl šitas straipsnis buvo parinktas, nepasakys. Administracinė byla dėl šitų melagingų parodymų davimo buvo iškelta. Gal čia jos aplaidumas. Buvo surašytas protokolas, vyresniajam tyrėjui perdavė. Kiek atsimena, surašė vyr. tyrėjas S. protokolą. Žino, kad buvo sumokėta suma paskirta. A. S. jį baudė. Kito ikiteisminio tyrimo nežino.

Akistatos tarp A. Š. ir E. B. metu, kiekvienas laikėsi savo parodymų, E. B. nurodė, kad nieko neprašė, kad kas išieškotų pinigų už jo elektroninę cigaretę, A. Š. sutiko, kad E. B. neprašė jo išieškoti pinigų (2 t., b. l. 69-70).

Akistatos tarp K. U. ir E. B. metu, K. U. pakeitė savo parodymus, t. y., anksčiau teigęs, kad buvo sumokėjęs E. B. pinigų už elektroninę cigaretę, nurodė, kad E. B. pinigų visai nemokėjo. K. U. akistatoje nurodė naujų aplinkybių, kad iš E. B. elektroninė cigaretė buvo pavogta, tačiau vogė ne jis, o kartu buvęs draugas R. P.. E. B. pinigų už cigaretę negavo nei euro, taip pat ir neatgavo el. cigaretės. K. U. nurodė, kad E. B. už cigaretę nieko nemokėjo, buvo sumokėjęs A. Š. 60 eurų (2 t., b. l. 71-73).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-10-31 19.30 val. gauta informacija, kad į priėmimo skyrių pristatytas K. U., kurį sumušė nepažįstami asmenys (1 t., b. l. 9).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmuo, vadinamas "A.", "(duomenys neskelbtini)" yra A. Š. (3 t., b. l. 47).

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad atliekant stacionaraus kompiuterio Magnum (kuriuo naudojasi A. Š.) apžiūrą, nustatyta, kad minėtu kompiuteriu 2017-10-31 nebuvo naudotasi, nebuvo naršoma bei nebuvo naudotos programos be interneto. Kompiuterio Asus (naudotojas A. Š.) metu nustatyta, kad minėtas kompiuteris neįsijungia, neveikia, todėl nėra galimybės nuskaityti informaciją apie kompiuterio naudojimą įvykio metu (3 t., b. l. 51, 59).

Apžiūros protokole apžiūrėta išreikalauta K. U. medicininė dokumentacija, kurioje fiksuoti jo apsilankymai gydymo įstaigoje. Nurodyta, kad 2017-05-15 lankėsi dėl kojos traumų, kurias patyrė buityje (3 t., b. l. 92-102).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. U. krūtinės ir pilvo sumušimas, blužnies plyšimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 70).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje išorinių sužalojimo žymių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką be pagalbos galėjo judėti bei atlikti kitus valingus veiksmus (3 t., b. l. 74).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po blužnies plyšimo, jos pašalinimo operacijos metu nukentėjusysis prarado didelę dalį, 30 proc. ir daugiau procentų bendro darbingumo ( 3 t., b. l. 78).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad K. U. blužnis galėjo plyšti ir jam nugriuvus nuo laiptų ir pilvo sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Konkrečiai atsakyti, būtent nuo kokio poveikio ar smūgiavimo metu, ar griuvimo metu K. U. plyšo blužnis, ekspertas atsakyti neturi galimybės. Didesnė tikimybė, kad K. U. blužnis plyšo nuo poveikio, patirto smūgiavimo būdu. K. U. su plyšusia blužnimi galėjo judėti (vaikščioti) (3 t., b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad liudytojas M. J. kreipėsi į policiją 2018-10-23 su pareiškimu, kad jį sumušė A. Š. už tai kad liudijo policijoje, o 2018-10-31 M. J. atsiėmė pareiškimą, teigdamas, kad davė melagingus parodymus, kad jį sumušė A. Š..

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis A. Š. neigia mušęs K. U.. Duodamas paaiškinimus buvo nenuoseklus. Ikiteisminio Tyrimo metu buvo pripažinęs kad sudavė K. U. smūgius, spyrė, bet vėlesnėse apklausose neigė. Teisme dėl pagarsintų parodymų, kaltinamasis aiškino, kad jam taip sakė tyrėjai sakyti, kad bus geriau, neis į rūsį. Kodėl nukentėjęs teigia, kad jis jį sužalojo nežino. Pripažino, kad iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, kuriuos jis laikė skola jam už parduotą elektroninę cigaretę kitam asmeniui, kuris jam sumokėjo tik dalį pinigų.

Vertinant kaltinamojo parodymus viso proceso metu matyti, jog jie yra skirtingi. Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Teigė, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė du-tris kartus į petį ir spyrė į koją vieną kartą į blauzdos sritį. Buvo supykęs, kad jis delsė atiduoti pinigus, todėl jam sudavė. Sutikęs nukentėjusį vis klausdavo kada grąžins jam skolą už elektroninę cigaretę, kadangi ta cigaretė priklausė jam. Cigaretę buvo davęs vienam vaikinui ir jis už ją jam nebuvo atidavęs 70 eurų, o tą cigaretę U. buvo pavogęs . Po įvykio parašė K. į facebook, kad nesiskųstų niekam, nurodė jam, kad ištrintų susirašinėjimą. Po to, apklaustas papildomai kaltinamasis tai neigė, paaiškindamas, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė kitu laiku nei buvo parašyta pranešime apie įtarimą. Jis teigė, kad ankstesniuose parodymuose dėl U. sumušimo jis nurodė ne tos dienos įvykius. Iš šių kaltinamojo parodymų suprantama, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį tik kitu laiku, bet dėl skolos. Iš jo pirminių parodymų matyti, jog jis nurodo mušimo priežastį, teigia buvo supykęs, nukentėjęs delsė atiduoti pinigus , kuris jam buvo skolingas už elektroninę cigaretę, kadangi ta elektroninė cigaretė priklausė jam. Kaip matyti iš šių jo parodymų kaltinamasis nesumaišė įvykio, nes kalba apie tą pačią skolą už elektroninę cigaretę, tik neigė mušimo laiką. Vėliau kaltinamasis jau teigė, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė, bet vis tik nukentėjęs jam liko skolingas. Įrodymų tyrimo metu kaltinamasis parodė dar kitaip, paaiškindamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies tik todėl, kad jam apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui, kažkas iš asmenų teigė taip sakyti, nes jam taip bus geriau. Kodėl iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų su kuriuo jis asmeniškai nebuvo turėjęs jokių finansinių reikalų ir įsipareigojimų vienas kitam, jis paaiškinti negalėjo. Kaltinamojo parodymus, tai, kad jis įvykio metu 2017-10-31 buvo pas močiutę paneigė pareigūnai atlikę patikrinimą, iš kurio matyti, kad atlikus stacionaraus kompiuterio Magnum (kuriuo naudojasi A. Š.) apžiūrą, nustatyta, kad minėtu kompiuteriu 2017-10-31 nebuvo naudotasi, nebuvo naršoma bei nebuvo naudotos programos be interneto, minėtas kompiuteris neįsijungia, neveikia. Be to, juos paneigia ir kiti esantys byloje duomenys .

Teismas kaltinamojo A. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymus vertina visumoje (tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) su visų ištirtų įrodymų visetu.

Kaltinamojo prieštaringais ir ginčytinais parodymais galima tikėti tik tiek kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, vertinant kaltinamojo parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis įrodymų tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus, o parodymus davė tik po visų liudytojų ir nukentėjusiojo apklausų, (o tai neatspindi nekalto asmens pozicijos), akivaizdu, kad kaltinamasis pasirinkęs tokią gynybos taktiką siekė duoti tokius parodymus atsižvelgiant į tai kokius parodymus duos liudytojai bei nukentėjęs, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šių parodymų davimo metu kaltinamasis keitė savo parodymus. Todėl esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo parodymais galima tikėti tik tiek kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Nors kaltinamasis nurodo, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir nepripažįsta, kad savavališkai vykdė savo tariamą teisę susigrąžinti skolą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam K. U., būtent reikalavimo pagrindu grąžinti skolą, dėl savanaudiškų paskatų, ir tai patvirtina ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis K. U. patvirtino, kad jį sužalojo kaltinamasis, reikalavo pinigų, suprato, kad už elektroninė cigaretę. Po to grasino, kad pasiskundus bus dar blogiau. Nukentėjęs nurodė, kad ankščiau nepasakojo visos tiesos dėl jo sužalojimo aplinkybių, nes A. Š. jam pagrasino nesakyti tiesos, rašydamas per Facebook. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje A. Š. užsidėjo pirštines ir priėjęs prie jo, pradėjo smūgiuoti, klausdamas, kada bus pinigai už elektroninę cigaretę. Ji priklausė B. Baigus mušti, kaltinamasis jam pasakė, kad pasiskundus, bus dar blogiau. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad po įvykio rašė nukentėjusiajam per facebook svetainėje, kad niekam nesiskųstų, nurodė ištrinti jų susirašinėjimą, tik nepaaiškino kodėl, ir tai patvirtina jų tarpusavio bendravimą. Nukentėjusysis K. U. patvirtino, kad jis buvo sumuštas A. Š., kad negrąžino skolos už elektroninę cigaretę. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2019-02-06) K. U. nurodė, kad pasakojo ne visai teisingai, nes sulaukdavo grasinimų iš A. Š. ir jo draugų.

Vertinant nukentėjusiojo K. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie nėra nuoseklūs, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes tik dėl baimės būti vėl sumuštam, paveiktas baimės, o ne dėl kitų priežasčių. Vertinant nukentėjusio parodymų skirtingumą būtina atsižvelgti į jo amžių - tuo metu jam buvo 16 metų, į jo elgesio psichologinius ypatumus, į jo nurodytas priežastis, tai kad buvo išsigandęs, į tai, kad jis jau buvo sunkiai sužalotas, bijojo Š., todėl nesakė visos tiesos. Iš pirminių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis davė parodymus palankius kaltinamajam. Tai atsispindi jo apklausose. Šias aplinkybes, dėl nukentėjusiojo baimės, patvirtino ir liudytojas D. U.. Jis parodė, kad sūnus pyko dėl to, kad jis kreipėsi į policiją, nes bijojo, kad bus dar blogiau. Šias nukentėjusio nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad grasinimai buvo įvykdyti, nukentėjęs buvo sumuštas, todėl jam buvo pagrindo bijoti kaltinamojo dėl jo grasinimų, todėl pripažino skolą ir žadėjo jam atiduoti pinigus.

Liudytojų ir pačio nukentėjusio parodymais nustatytos aplinkybės, dėl nukentėjusio elgesio dalyvaujant cigaretės pirkime, o po to jo elgesį vertinant kaip vagystę, ir buvo ta priežastis dėl ko kaltinamasis reikalavo pinigų ir sužalojo nukentėjusį. Ši nustatyta kaltinamojo reikalavimas pinigų iš nukentėjusiojo buvo priežastis, o po to ir jo sumušimas, nustatyta liudytojų, nukentėjusio ir iš dalies pačio kaltinamojo parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Tai nebuvo išgalvota istorija siekiant apkalbėti kaltinamąjį. Kitų priežasčių mušti nukentėjusiojo Š. nebuvo.

Be to, įvertinus nukentėjusiojo parodymų neišsamumą ir jų keitimo reikšmę kaltinimo pagrįstumui, matyti, jog jų prieštaringumas iš esmės atsispindi dėl parodymų duotų apie cigaretės įsigijimo aplinkybes ir jo santykį su liudytoju B., kuris dėl cigaretės praradimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, tačiau jo parodymai dėl Š. veiksmų, jo elgesio, nesiskiria išskyrus tai, kad jis ikiteisminio tyrimo pradžioje davė kaltinamajam palankius parodymus. Iš nukentėjusio pirminių parodymų matyti, jog jis bijodamas kaltinamojo siekė nutylėti apie asmenį, kuris jį sužalojo, dėl baimės dėl grasinimų, o ne dėl kitų priežasčių. Motyvo apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusiam nebuvo. Liudytoja B. taip pat patvirtino, kad K. jai buvo sakęs, kad bijo vieno vaikino, nes jį sumuš. Ši liudytoja apie tai informavo mokyklos budėtojus.

Nukentėjęs K. U. ikiteisminio įrodymų tyrimo metu parodė, kad Š. reikalavo 60 eurų, pasakė jam grąžins, bet nenunešė jam pinigų. B. grąžino 40 eurų, ir apie tai pasakė Š., tačiau Š. atsakė, kad čia nalogas- bauda, ir jam turi sumokėti, o ne B.. Š. davė gal 10 ar 20 eurų, kai stadione mušė, vėliau susitiko ir jis jam padavė kažkiek pinigų, nes jis vėl šoko muštis. Grasinimų buvo daug, feisbuke Š. rašė „neožink“ - nesakyk apie jį. Jis nemokėjo paskui, jis pradėjo reikalauti 100 eurų .

Tai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumui turėjo įtakos kaltinamojo elgesys, iš pradžių jis neteisėtai reikalauja iš kaltinamojo pinigų naudodamas psichinę prievartą - tai yra, grasinant jį sumušti, ir savo ketinimus įgyvendina smurtaudamas prieš nukentėjusįjį jį mušdamas, ir tai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam, įvertinus jo jauną amžių, socialinę brandą, įvykio metu jam buvo 16 metų, buvo pagrindo bijoti kaltinamojo, kad jo grasinimai dėl tolesnių smurtinių veiksmų yra realūs ir gali būti įgyvendinti. Ir kaltinamasis A. Š. savo ketinimus įgyvendina, sumušdamas nukentėjusįjį K. U., tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Ir vis tik nukentėjęs papasakojo, kas jį sužalojo, papasakojo tiesą tik tėvų dėka, kurie padėjo jam nugalėti baimę, kreipėsi į policiją siekdami apsaugoti sūnų nuo gresiančio smurto.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo K. U. parodymai, kad jį sužalojo kaltinamasis A. Š. yra teisingi ir vadovausis, grįsdamas kaltinamojo A. Š. kaltę.

Liudytojas E. B. parodė, kad K. buvo pavogęs cigaretę, paėmė cigaretę ir pabėgo. Po to su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Cigaretę pirko iš A. Š. ir sumokėjo 60 eurų. Neprašė kaltinamojo A. Š. dėl cigaretės ar pinigų susigrąžinimo. Nežino kodėl Š. iš K. U. pradėjo reikalauti pinigų. Jam apie tai nesakė, su Š. nebendravo. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti pinigų už daiktą iš nukentėjusiojo. Be to, ir iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu B. kalba apie savo cigaretę, o ne apie Š., o Š. tam neprieštaravo ir jau netvirtino, kad B. jam skolingas. Taip pat liudytojas E. B. paneigė A. Š. paaiškinimą, kad E. b. buvo dar nesumokėjęs visų pinigų. Liudytojas patvirtino, kad A. Š. už cigaretę buvo sumokėjęs visus pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusio gražinti neva turimą skolą, naudojant psichine prievartą bei fizinį smurtą ne vieną kartą, apie tai nukentėjęs buvo pasakojęs liudytojai M. K.. Ši liudytoja parodė, kad nukentėjęs jai sakė, kad Š. reikalauja pinigų. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad K. jai pasakė, kad jį sumušė A. Š..

Liudytojai D. U. ir L. U.patvirtino, kad sūnus K. jiems pasakė, kad jį sumušė A. Š..

Liudytoja M. K. patvirtino, kad yra mačiusi, kaip A. Š. smurtavo prieš K. U., spardė į sugipsuotą koją. Taip pat patvirtino, kad K. U. pasakė, kad jį sužalojo A. Š..

Liudytojas E. M. yra patvirtinęs, kad buvo įvykęs A. Š. K. U. susitikimas prie (duomenys neskelbtini) namo, į jų pokalbį nesikišo, bet tuo metu išgirdo garsą lyg būtų suduotas smūgis. Šis liudytojas buvo įvykio metu, kada buvo K. U. sunkiai sutrikdyta sveikata. Šis liudytojas yra A. Š. draugas, todėl vengė nurodyti visų faktinių aplinkybių, įvykusių įvykio vietoje. Tačiau patvirtino, kad įvyko susitikimas A. Š. ir K. U., kad jie kalbėjosi, ir kad jis girdėjo garsą lyg būtų suduotas smūgis. Teismas daro išvadą, kad šis liudytojas patvirtino esmines faktines aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo K. U. nurodytoms faktinėmis aplinkybėmis – kad su A. Š. susitiko (duomenys neskelbtini) namo, ir to susitikimo metu A. Š. jam sudavė smūgius.

Liudytojas M. J.taip pat yra ikiteisminio tyrimo metu patvirtinęs, kad K. U. pasakė, kad jį sumušė "A.". O policijos duomenimis yra nustatyta, kad „A.“ yra vadinamas A. Š.. Papildomoje apklausoje liudytojas pakeitė parodymus, ir teigė, kad jo taip prašė K. U. tėvas liudyti prieš A. Š.. Teismas, ištyręs išreikalautą ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl M. J. sumušimo, įvertinęs liudytojos L. J. parodymus, daro išvadą, kad liudytojas M. J. pakeitė parodymus dėl poveikio, kurį jam padarė A. Š..

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Specialisto išvadose ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad K. U. krūtinės ir pilvo sumušimas, blužnies plyšimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje išorinių sužalojimo žymių neužfiksuota, todėl nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką be pagalbos galėjo judėti bei atlikti kitus valingus veiksmus. Po blužnies plyšimo, jos pašalinimo operacijos metu nukentėjusysis prarado didelę dalį, 30 proc. ir daugiau procentų bendro darbingumo.

Teismas konstatuoja, kad specialisto išvados neprieštarauja nurodytoms esminėms faktinėms įvykio aplinkybėms, o tik jas patvirtina. Taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl kvalifikuojančio požymio – savanaudiškų paskatų. Remiantis Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, yra aiškiai aptartas šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Taigi, šioje byloje kaltinamojo A. Š. savanaudiškos paskatos pasireiškė nepagrįstai gauti piniginių lėšų iš nukentėjusiojo K. U..

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies taikymas turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat ir tuo, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018 ir kt.). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiškumo būseną, įtampą, dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortą, depresiją ar kitokią liguistą būseną, sveikatos pablogėjimą ar net psichikos sutrikimą. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis gali lemti ir atsiradusius padarinius, kita vertus, pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė prievartą. Turi būti atskleisti ir tokios prievartos padarinių pobūdis bei turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Šioje byloje kaltinamasis A. Š. naudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį K. U.. Nukentėjusysis jautė pastoviai baimę, kad bus sumuštas. Tą patvirtino liudytoja, kad K. U. vengė eiti į mokyklą, siekdamas išvengti A. Š. persekiojimo ir mušimo. Didelės žalos nukentėjusiojo K. U. teisėms ir teisėtiems interesams padarymas yra nustatytas specialisto išvada, kad K. U. buvo padaryta sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. Š. neteisėtai reikalaudamas iš K. U. sumokėti 60 eurų už neva jam priklausančią elektroninę cigaretę, kurią iš B. nukentėjusysis yra pavogęs, panaudojo prieš K. U. fizinį smurtą, ko pasekoje jam buvo sutrikdyta sunkiai sveikata. Taip nukentėjusiajam K. U. buvo padaryta teisėms ir teisėtiems interesams didelė žala.

Kaltinamojo A. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį A. Š. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų: pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 294 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Š. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bei XI skyriaus nuostatomis, kurios reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kadangi A. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Sprendžiant kaltinamajam bausmės skyrimo klausimą, būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą, sunkiai sužalojo nukentėjusį, sukėlė nukentėjusiajai sunkias pasekmės, nukentėjęs prarado didelę dalį, 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, padarytos žalos neatlygino, nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas išskirtinai teigiami, yra pakankamai jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, todėl įvertinus šių aplinkybių visumą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už labai sunkaus nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausmę neviršijant sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, už nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę artimą minimumui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė nusikaltimus, būdamas nepilnamečiu, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant jo atžvilgiu LR BK 92 straipsnio nuostatas (2011-12-22 metų įstatymo redakcija).

LR BK 92 straipsnyje buvo nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti bausmės vykdymą.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015, 2K-212-648/2016). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Taip pat kasacinės instancijos praktikoje yra konstatuota, kad visų pirma atsižvelgtina į tai, kad paskiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75, 92 straipsnių nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 ir 92 straipsniuose nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 ir 92 straipsnių nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017). Taip pat kasacinės instancijos praktikoje konstatuota, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Bausmės vykdymo laikotarpiu probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. Š. asmenybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kad nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nuo nusikaltimų padarymo daugiau nenusikalto, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

Civilinis Ieškinys

Nukentėjusysis K. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 50 000 Eurų žalos atlyginimo ir 1500 turtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos prašo nepriteisti už drabužius, o priteisti už vaistus, vitaminus ir maistą. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Visgi, išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015–2018 metais nagrinėtas baudžiamąsias bylas dėl sunkaus, taip pat ir kvalifikuoto, sveikatos sutrikdymo matyti, kad 12 000 eurų ir didesnes neturtinės žalos sumas šios kategorijos bylose teismai paprastai priteisia tuomet, kai, be kitų aplinkybių, nustatomi jau minėti reikšmingi, ilgalaikiai ar net visam laikui išliekantys neigiami sveikatos padariniai (pvz., nukentėjusysis neteko didelės dalies darbingumo, baudžiamosios bylos Nr. 2K-193-507/2015, 2K-7-489/2016, 2K-300-222/2017, taip pat jau minėta baudžiamoji byla Nr. 2K-334-699/2017), nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-351-222/2015, 2K-111-696/2015), nukentėjusysis neteko regėjimo viena akimi (baudžiamosios bylos Nr. 2K-244-942/2015, 2K-17-648/2017, 2K-24-689/2019), tapo neįgalus, negalintis pasirūpinti savimi (baudžiamoji byla Nr. 2K-160-507/2016; 1A-212-1076/2019).

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį bei teismine praktika. Taip pat teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 50 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Tokios žalos atlyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygį, bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaltinamasis A. Š. nukentėjusįjį sužalojo iš savanaudiškų paskatų. Nukentėjusiajam padarė sunkų kūno sužalojimą, kurio pasekoje neteko 30 procentų darbingumo. Taip pat atsižvelgia į teisminę praktiką analogiškose bylose dėl neturtinės žalos priteisimo (2K-334-699-2017; 2K-509-489/2015;). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiojo K. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai ir priteisiama 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis dėl turtinės žalos atsisakė dalies ieškinio ir prašė priteisti tik už vaistus, vitaminus ir maistą. Ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas dėl vaistų, vitaminų ir maisto. Priteistina 512 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 303 str.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., 294 str. 2 d. ir jį nubausti:

- pagal LR BK 135 str. 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal LR BK 294 str. 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus laisvės atėmimo.

Taikyti LR BK 92 straipsnio (Įstatymo redakcija 2011-12-22) nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Įpareigoti atlyginti turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 82 str. 1 d. 2 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Asmens dokumentų paėmimą panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti A. Š..

Priteisti iš kaltinamojo A. Š. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eurų neturtinei žalai ir 512 (penkis šimtus dvylika) eurų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K. U..

Daiktinius įrodymus:

Laikmenas su apklausų įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, - sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagas ((duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Vitunskas