Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. e2-1646-1097/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e2-1646-1097/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28685-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
G. J.
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1646-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28685-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 2.1.5.1.2.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovei G. J.,

trečiojo asmens 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ atstovams G. S. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei G. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 73-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. J., prašydamas priteisti iš atsakovės 558,60 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. GT364111 pagrindu buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2018 m. birželio 3 d. apraustasis turtas buvo aplietas vandeniu iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Užliejimo metu padarytą žalą ieškovas atlygino draudėjui išmokėdamas 558,60 Eur draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266, 6.1015 straipsnių pagrindu ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. J. atsiliepime į ieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad nėra visų jos civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes nėra duomenų, jog 2018 m. birželio 3 d. ieškovo apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovei priklausančio buto (CK 6.246 straipsnis). Atsakovės teigimu, žala atsirado dėl prastos gyvenamojo namo stogo bei sienų būklės, nes ant stogo susikaupęs lietaus vanduo nubėgo per butus, kartu padarydamas žalos ir atsakovės bute. Taip pat ieškovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą draudimo bendrovės reikalavimams ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

4. Trečiasis asmuo 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Viršuliškės“ atsiliepime į ieškinį su atsakovės nurodytais teiginiais bendrijos atžvilgiu nesutiko ir prašė laikyti, kad bendrijos atsakomybės dėl atsiradusios žalos nėra. Nurodė, kad po įvykio bendrijos atstovai apžiūrėjo virš apdraustojo buto buvusius butus (butus Nr. 68, 51, 47) ir nustatė vandens apliejimo priežastį – vandens pratekėjimą iš šalto vandens vamzdžių atsakovei priklausančiame bute Nr. 72. Teiginiai dėl vandens pratekėjimo nuo stogo neįrodyti: atsakovės buto apžiūros metu jokio lubų ar sienų apliejimo nepastebėta, o atsakovė savo pastabose ant apžiūros akto pripažino, jog iki atvykstant bendrijos komisijai šalto vandens čiaupas jau buvo užsuktas ir veržlė prie skaitiklio priveržta – tai yra atsakovės kaltės pripažinimas. Stogas nuolat tikrinamas ir yra techniškai tvarkingas, jokių nusiskundimų dėl jo negauta. Be to, 2018 m. birželio mėnesį visame Vilniaus mieste kritulių nebuvo, todėl teiginiai dėl vandens tekėjimo nuo stogo, nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog apdraustas butas užlietas iš atsakovei priklausančio buto, o prieš atvykstant namo bendrijos komisijai atsakovės bute vandens sklendės jau buvo užsuktos ir avarija likviduota iki bendrijos apsilankymo. Ginčo avarijai įvykus apžiūros aktuose nebuvo fiksuotas vandens pratekėjimas į atsakovės butą iš viršaus, o tai turėtų būti matoma, jei vanduo nubėgo į dar žemesnius butus. 2018 m. birželio mėnesį užpylimų nuo namo stogo nefiksuota, stogas neremontuotas. Taip pat nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš delikto, o ne iš draudimo teisinių santykių, todėl sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atsakovės teigimu, neįrodyta, kad vanduo būtų tekėjęs iš atsakovei priklausančio buto: įvykio dieną atsakovės bute vandens nebuvo, antrą dieną po įvykio komisija rado tik kondensatą ant skaitiklių ir drėgnas vonios grindis, nes atsakovė buvo jas išplovusi, o trečią dieną po įvykio atsakovės bute dėl vandens poveikio nuslinko tapetai, iš viršaus bėgo vanduo ties tamsiu kambariu. Atsakovė po įvykio vandens sklendžių neužsuko, tik pasuko. Ieškinys turi būti atmestas taikant vienerių metų senaties terminą, nes reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė atmesti ieškinio teiginius dėl trečiojo asmens atsakomybės dėl ginčo įvykio; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis apylinkėmis ir išdėstytais argumentais. Teigė, kad apžiūros aktai patvirtina, jog bendri vandentiekio tinklai pažeisti nebuvo; to neginčijo ir atsakovė. Pateikta hidrometeorologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad lietaus nurodytu laikotarpiu nebuvo, kreipimųsi dėl stogo remonto poreikio taip pat nebuvo fiksuota. Taip pat teigė, kad vandens sklendė atsakovės bute buvo užsukta ir viskas sutvarkyta dar iki komisijai apžiūrint atsakovės butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2017 m. spalio 14 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GT364111 pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 28 d. iki 2018 m. spalio 27 d. apdraudė draudėjai M. T. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. t. 1, b. l. 4-5). Ieškovo apdraustas butas 2018 m. birželio 3 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos (e. t. 1, b. l. 6, 7-8, 13-14, 17). Dėl padarytos žalos ieškovas 2018 m. birželio 18 d. išmokėjo draudėjai M. T. 558,60 Eur draudimo išmoką (e. t. 1, b. l. 9, 18) ir dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka 2018 m. liepos 30 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę G. J., kaip į už žalą atsakingą asmenį – buto Nr. 72, iš kurio, ieškovo teigimu, išsiliejo vanduo, savininkę (e. t. 1, b. l. 15). Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.

9. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

10. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad turtas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto valdytojo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2128-258/2013).

11. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas, keldamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovei. Atsakovė neginčijo faktų, kad ieškovo apdraustas butas buvo aplietas vandeniu, kad dėl to turtui padaryta ieškovo nurodomo dydžio žala, kad yra priežastinis vandens tekėjimo ir atsiradusios žalos ryšys. Pabrėžtina, kad atsakovė taip pat neginčijo fakto, kad žalą padaręs vanduo tekėjo žemyn per atsakovei priklausantį butą, tačiau savo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės atsakomybę dėl atsiradusios žalos atsakovė ginčijo nurodydama, kad žalos padaręs vanduo tekėjo nuo stogo ir apgadino ne tik ieškovo apdraustą turtą, tačiau ir pačios atsakovės butą. Taigi, esminis nagrinėjamos bylos klausimas – fakto nustatymas: žalos ieškovo apdraustam turtui padariusio vandens tekėjimo priežastis buvo atsakovės bute ar ne.

12. Šiam faktui nustatyti šalys teikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2018 m. birželio 3 d. į bendriją dėl užlietų butų kreipėsi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 47, 68, 51 savininkai (e. t. 1, b. l. 19). 2018 m. birželio 4 d. 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Viršuliškės“ butų apžiūros akte fiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nustatyta, jog aplieta kambario siena, lubos; nurodyta priežastis – užpylimas iš (duomenys neskelbtini), užpylimo priežastis nenustatyta (e. t. 1, b. l. 10). 2018 m. birželio 5 d. 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Viršuliškės“ butų apžiūros akte fiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nustatyta, jog aplieta kambario siena, lubos; priežastis – užpylimas iš (duomenys neskelbtini), užpylimo priežastis nenustatyta (e. t. 2, b. l. 105). 2018 m. birželio 5 d. 73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Viršuliškės“ butų apžiūros akte fiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, apie užliejimą. Atvykęs santechnikas nustatė, kad vanduo pilasi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Į pastarąjį butą negalima buvo įeiti, nes niekas neatidarė durų, todėl buvo užsuktas vandens tiekimas stove nuo 40 iki 72 buto. Tą pačią dieną buvo gauta pranešimų apie užpildymą iš butų Nr. 51 ir Nr. 47. Į butą Nr. 72 2018 m. birželio 4 d. atvykus bendrijos atstovams ir apžiūrėjus butą, nustatyta, kad priėjimo prie bendrojo naudojimo stovų nėra, nes jie aklinai uždaryti. Apžiūrėjus buto vandentiekio tinklą buvo aptikta, kad vonioje, kur įrengti vandens apskaitos skaitikliai, tarp šalto vandens skaitiklio ir įvadinės sklendės pastebėtas drėgnas paviršius; kas pašalino gedimą nežinoma. Bendrojo naudojimo vandens tinklo (stovo) pažeidimų nėra (e. t. 1, b. l. 11-12; 21-22; 32-33). Vienoje iš į bylą pateiktų akto kopijų yra buto Nr. 72 savininkės atsakovės prierašas, kad ji nesutinka su tuo, jog skaitiklio sutvirtinimo vietoje aptiktas sudrėkimas galėjo užpilti kaimynus, ir nurodo, jog tuo metu, kai atvyko komisija, šalto vandens čiaupas jau buvo užsuktas ir veržlė prie skaitiklio priveržta, ką reikėjo padaryti ,,verčiant būtino reikalingumo“ (e. t. 1, b. l. 133-134). 2019 m. sausio 21 d. pažymoje dėl apdrausto turto (duomenys neskelbtini)Nr. 19-56 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Viršuliškės“ nurodo, kad 2018 m. birželio 3 d. vandens užliejimo priežastis yra užliejimas iš buto Nr. 72, bendrojo naudojimo įrangos pratekėjimo nerasta, defektų nenustatyta, o į butą Nr. 72 bendrijos darbuotojai buvo įleisti tik 2018 m. birželio 5 d. ir surašė avarijos tyrimo aktą (e. t. 1, b. l. 19)

13. Atsakovės teigimu, pateikta 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Viršuliškės“ pažyma yra netiksli, nes joje nurodyta realių faktų neatitinkanti informacija. Atsakovė paaiškino, kad įvykio metu 2018 m. birželio 3 d. ji buvo sodų bendrijoje ir jai priklausančiame bute nieko nebuvo. Tą patį vakarą grįžusi į butą, atsakovė nieko įtartino nepastebėjo, išskyrus tai, kad buvo užsuktas vanduo. Kitą dieną, 2018 m. birželio 4 d. anksti ryte atvyko 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Viršuliškės“ trijų narių komisija, kuri, viską apžiūrėjusi, surašytame akte išdėstė, jog nieko įtratino neaptiko, apliejimo šaltinio nenustatė ir sutarė atvykti kitą dieną apžiūrėti sienoje įmontuotų vamzdžių. 2018 m. birželio 5 d. komisijos pageidavimu atsakovė, nuplėšusi tapetais apklijuotas dureles, parodė komisijai visus sienoje esančius vamzdžius ir juos nufotografavo. Tą patį vakarą, atvykusi į savo butą, atsakovė pastebėjo, kad nuo durų staktos tamsiajame kambaryje bėga vanduo. Buvo akivaizdu, kad vanduo veržiasi nuo namo stogo. Vieno kambario tapetai nušliaužė žemyn. Kambario laminatas prie tamsaus kambario buvo išsipūtęs nuo drėgmės. Visur buvo matyti, kad vanduo ir drėgmė pažeidė buto lubas ir sienas. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovė nusprendė užfiksuoti jos butui padarytą žalą ir kreipėsi į nepriklausomą ekspertą. Su ekspertu užsuko pas greta gyvenantį kaimyną, jo bute koridoriuje esančios lubos buvo šlapios, su dėmėmis nuo drėgmės.

14. Grįsdama šiuos teiginius, kad vanduo tekėjo ne iš jai priklausančio buto, o nuo namo stogo, atsakovė pateikė atsakovės užsakymu sudarytą 2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. 18.07-FAKA01 (e. t. 1, b. l. 53-57). Akte nurodoma aplinkybių fiksavimo data – 2018 m. liepos 31 d., o akto išvadoje konstatuojama, jog UAB ,,Finance property“ įgaliotas atstovas apžiūros metu užfiksavo ir patvirtina, kad užsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra aplietas vandeniu, kuris skverbiasi per lubas, bei apgadinta turto vidaus apdaila (e. t. 1, b. l. 57). Taip pat atsakovė pateikė 2019 m. spalio 28 d. rašytinį liudytojos A. S. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog liudytoja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Liudytoja paaiškina, kad 2018 m. birželio mėnesį nuo 3 iki 6 dienos per stogą bei išorines sienas buvo užlieti keli butai; butas Nr. 72 nuostolių patyrė 2018 m. birželio 5 d., t. y. jame apsilankiusi liudytoja teigia mačiusi, kaip bėgo vanduo ties tamsiu kambariuku nuo staktos, bute buvo aiškiai matomos šlapios dėmės prie lubų ir sienų viršuje, laminatas kambaryje prie tamsaus kambariuko buvo iškilęs, didžiojo kambario sienos šlapios, nuo drėgmės ką tik nučiuožęs tapetas. Liudytoja tvirtina, kad buvo aiškiai matyti, jog vanduo bėgo per stogą bei sienas iš viršaus (e. t. 1, b. l. 38). Taip pat atsakovė pateikė foto nuotraukas, kuriose fiksuoti laiptinės, vandens pažeistų sienų vaizdai (e. t. 1, b. l. 46-52), bei duomenis apie atsakovės bute suvartotą karšto vandens kiekį (e. t. 1, b. l. 58-66) ir apie atsakovės bute suvartotą šalto vandens kiekį (e. t. 1, b. l. 69-74). Šie duomenys, atsakovės teigimu, patvirtina, kad vandens nutekėjimo iš atsakovės buto nebuvo, nes birželio mėnesį vandens suvartojimo padidėjimo nebuvo, priešingai – vandens nesuvartota ar suvartota gerokai mažiau nei įprastai. Grįsdama teiginius dėl susikaupusio vandens ant namo stogo, atsakovė pateikė meteo.lt duomenis – 2018 m. balandžio mėn. apžvalgą apie buvusius orus.

15. Trečiasis asmuo 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Viršuliškės“ paaiškino, kad apžiūros aktuose fiksuota, jog vanduo tekėjo iš atsakovei priklausančio buto. Atstovo, kuris buvo ir aktą surašiusios komisijos narys, teigimu, komisijai atvykus apžiūrėti atsakovės buto, į butą įleido vyrukas, kuris nurodė, kad vonioje buvo išsilieję vandens, kurį jau susėmė. Komisijos nariai matė, jog atsakovės buto vonioje vyko remontas, vonioje buvo šlapios grindys. Trečiojo asmens atstovo vertinimu, vandentiekio avarijos priežastis, buvusi atsakovės bute, buvo pašalinta dar iki atvykstant komisijai, o atsakovės buto sienos ir lubos buvo sausos. Komisijos tikslas buvo patikrinti bendrųjų vandentiekio sistemų būklę ir jos pažeidimų nenustatyta. Taip pat paaiškino, kad namo stogas buvo nuolat prižiūrimas ir tvarkingas, jokių nusiskundimų dėl stogo būklės nebuvo gauta. Grįsdamas teiginius, jog vanduo tekėjo ne nuo stogo, o iš atsakovės buto, trečiasis asmuo papildomai rėmėsi 2019 m. gruodžio 10 d. liudytojo V. J. U., statinių techninės priežiūros inžinieriaus, rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. birželio 3 d. namo stogas buvo techniškai tvarkingas, pastoviai vykdomi stogo profilaktiniai darbai, o atsakovė iki užpylimo, po jo 2018 metais ir iki šiol nesikreipė su prašymais į 73-iają bendriją dėl stogo remonto (e. t. 1, b. l. 106). Teiginiams apie nuolatinę stogo priežiūrą ir nusiskundimų dėl jo nebuvo pagrįsti trečiasis asmuo pateikė kopijas iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo, paaiškindamas, jog šiame žurnale fiksuojami visi gyventojų nusiskundimai ir jų šalinimas (e. t. 2, b. l. 144-150). Taip pat trečiasis asmuo pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-3251, kurioje pateikiama informacija apie orų sąlygas nuo 2018 m. birželio 3 d. iki birželio 6 d. (e. t. 1, b. l. 113). Vilniaus meteorologinės stoties duomenimis nurodytu laikotarpiu kritulių nebuvo.

16. 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad yra atsakingas už bendrijos prižiūrimus bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus. Nurodė, kad 2018 m. birželio 3 d. 8 gyvenamojo namo aukšte esančio buto savininkas pranešė apie vandens tekėjimą. Buvo nustatyta, kad bute Nr. 68 vanduo pylėsi iš viršaus. Į viršuje esantį atsakovės butą nepavyko įeiti, todėl buvo užsuktas visas vandens stovas. Ryte į atsakovei priklausantį butą komisija įėjo ir bendrojo naudojimo vandens tinklo pažeidimų nesurado. Vandens sklendės atsakovės bute buvo užsuktos, o, jas atidarius, jokių pratekėjimų nebuvo. Liudytojas patvirtino bute nepastebėjęs jokių aiškiai matomų sienų ar lubų apliejimo vandeniu požymių. Vonioje grindys buvo drėgnos / šlapios. Liudytojo teigimu, atsakovė nieko neminėjo, kad jos butas aplietas iš viršaus; buvo kalbama apie vandentiekį. Liudytojo nuomone, avarija įvyko buto vidaus tinkluose, o per naktį vandens tekėjimo priežastis pašalinta prieš atvykstant komisijai.

17. 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad jos butas, esantis aukštu aukščiau aplieto buto, buvo sausas, apie apliejimą ji sužinojo iš atsakovės. Atsakovė buvo pakvietusi ją apžiūrėti atsakovės buto, nurodydama, jog draudimo bendrovė kreipėsi dėl buto apliejimo. Liudytoja nurodė, kad atsakovės buto sienos ir lubos buvo pažeistos vandens, grindų pažeidimų ar defektų dėl vandens ji nematė. Apie namo stogo problemas liudytoja nurodė nieko nežinanti ir negirdėjusi. Liudytoja negalėjo nurodyti tikslios datos, kada apžiūrėjo atsakovės butą, nurodė, jog tai galėjo būti 2018 m. vasara. Taip pat nurodė, kad byloje pateiktus rašytinius jos paaiškinimus surašė atsakovė ir paprašė liudytojos pasirašyti. Rašytinių paaiškinimų surašymo ir pasirašymo laiko liudytoja neprisiminė.

18. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

19. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aptartus byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė atsakovės bute išsiliejęs vanduo (CPK 185 straipsnis). Šią aplinkybę, kad vanduo liejosi iš buto Nr. 72, patvirtina butų apžiūros aktai. Atsakovei priklausančio buto 2018 m. birželio 5 d. apžiūros akte nurodyta, kad pastebėtas drėgnas paviršius, bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos pažeidimų nėra, o šalto vandens sklendė užsukta. Apžiūros aktą surašiusi komisija vandens pratekėjimo priežasčių nenustatė, tačiau, kaip patvirtino liudytojas V. S. ir trečiojo asmens atstovai, apžiūros tikslas yra nustatyti ne tikslią avarijos priežastį, o patikrinti, ar avarijos nesukėlė bendrojo naudojimo vandentiekio sistema. Tokio defekto nebuvo nustatyta, tačiau fiksuota ir tai, jog, komisijai atvykus, šalto vandens sklendė buvo užsukta. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės prierašas apžiūros akte, kuriame atsakovė pati nurodė, jog tuo metu, kai atvyko komisija, šalto vandens čiaupas jau buvo užsuktas ir veržlė prie skaitiklio priveržta, ką reikėjo padaryti ,,verčiant būtino reikalingumo“. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog sklendės neužsuko, o tik pasuko. Vis dėlto, tokie teiginiai nepaneigia pirmiau nurodytų akte fiksuotų aplinkybių ir leidžia pripažinti, kad, komisijai atvykus į atsakovės butą, vanduo buvo užsuktas atsakovės bute buvusių asmenų. Atsakovė teigia, kad jos buto apžiūros aktas ir bendrijos šio akto pagrindu surašyta 2019 m. sausio 21 d. pažyma neatitinka faktinės situacijos, nes komisija buvo atvykusi ne vieną, o du kartus, tačiau, atsižvelgiant į surašytų dokumentų turinį, į bendrijos komisijos tikslą pirmiausia patikrinti bendrojo naudojimo vamzdynų būklę, aplinkybė, jog galimai komisija buvo atvykusi kelis kartus, nes primą kartą atvykusi negalėjo apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynų, neturi įtakos vertinant apžiūros akte fiksuotas faktines aplinkybes. Atsakovė taip pat nepaaiškino aplinkybių, susijusių su komisijos nario trečiojo asmens atstovo nurodyta aplinkybe, kad, komisijai atvykus, jie buvo į butą įleisti asmens, kuris minėjo valęs pribėgusį vandenį; kad atvykus pastebėta, jog atsakovės buto vonios grindys drėgnos. Atsakovė, neigdama tokią galimybę, nurodė, jog bute gyvena jos dukra, nors prieš tai teismui buvo aiškinusi, kad butas, jai išvykus į sodų bendriją, būna tuščias. Taigi, atsakovė savo paaiškinimuose nebuvo nuosekli, o aplinkybė, jog ginčo bute galimai gyvena kiti asmenys, leidžia kritiškai vertinti atsakovės paaiškinimus dėl įvykių eigos ginčo įvykio metu ir po to. Atsakovė neneigė ir to, jog vonios grindys buvo drėgnos, aiškindama, kad grindis buvo išplovusi prieš komisijos vizitą. Atsakovės pateikti duomenys apie suvartotą karštą ir šaltą vandenį taip pat nepaneigia ginčo avarijos atsakovės bute galimybės, nes vandens sunaudojimas yra fiksuojamas jį naudojančių asmenų, todėl šie duomenys negali patikimai patvirtinti arba paneigti vandens nutekėjimo galimybės.

20. Kita vertus, atsakovės pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti, kad ginčo įvykį sukėlęs vanduo bėgo nuo gyvenamojo namo stogo (CPK 178 straipsnis). Bendrijos apžiūros aktuose nėra fiskuota, kad atsakovės buto sienos ar lubos būtų pažeistos vandens. Atsakovė šią aplinkybę įrodinėjo pateiktu 2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktu Nr. 18.07-FAKA01 (e. t. 1, b. l. 53-57), tačiau, kaip matyti iš paties akto teksto, akte nurodoma aplinkybių fiksavimo data – 2018 m. liepos 31 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių po ginčo įvykio 2018 m. birželio 3 d. Akte užfiksuota, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra aplietas vandeniu, kuris skverbiasi per lubas, bei apgadinta turto vidaus apdaila, tačiau tai nepatvirtina, jog šie pakenkimai turtui atsirado būtent 2018 m. birželio 3 d. Atsakovės prašymu apklaustos liudytojos A. S. parodymai taip pat nepaneigia bendrijos apžiūros aktuose fiksuotų ir komisijos nustatytų aplinkybių dėl vandens tekėjimo iš atsakovės buto. Liudytojos parodymai tiksliai neatitiko jos pasirašytų rašytinių paaiškinimų, kurie, kaip patvirtino liudytoja, buvo surašyti atsakovės, o liudytoja juos tik pasirašė: rašytiniuose paaiškinimuose liudytoja teigė, jog atsakovės buto grindys buvo sugadintos vandens, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja to nepatvirtino, nurodydama, jog buto grindys nebuvo sugadintos. Liudytoja negalėjo nurodyti tikslaus vizito atsakovės bute laiko, tačiau patvirtino, jog atsakovė ją pasikvietė dėl to, kad draudimo bendrovė ėmė kelti klausimą dėl vandens išsiliejimo padarytos žalos. Taigi, tikėtina, jog liudytoja atsakovės bute lankėsi ne iš karto po įvykio, o vėliau. Dėl to nėra galimybės patvirtinti, kad liudytojos nurodyti atsakovės buto sienų ir lubų defektai atsirado dėl ginčo įvykio 2018 m. birželio 3 d. Atsakovės teiginių apie jos buto apliejimą nuo namo stogo nepatvirtina ir pačios atsakovės elgesys – byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į bendriją dėl vandens tekėjimo į jos butą nuo namo stogo ar teikusi prašymus bendrijai dėl stogo remonto (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teigdama, kad daugiabučio namo, kuriame įvyko įvykis, stogas ir sienos yra prastos būklės, nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti tokius teiginius. Atsakovės pateiktos nuotraukos šios aplinkybės neįrodo, nes nėra aišku, nei kada šios nuotraukos padarytos, nei kurios gyvenamojo namo vietos jose fiksuotos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog būtų buvę gyventojų nusiskundimų stogo būkle, jo remonto darbų ar pan. Šios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovės prašymu apklausta kaimynė A. S., nurodžiusi, jog apie stogo problemas ar remontą nėra girdėjusi. Tuo tarpu trečiasis asmuo pateikė gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, patvirtinantį teiginius apie skundų registravimą ir atsakovės ar kitų gyventojų skundų stogo būkle vandens pratekėjimo laikotarpiu nefiksavimą. Atsakovė teigia, kad vanduo tekėjo nuo stogo dėl lietaus, tačiau trečiojo asmens pateikta pažyma iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtina, jog tuo laikotarpiu, kai įvyko pratekėjimas, lietaus Vilniuje nebuvo. Atsakovė, bandydama įrodyti lijus, pateikia su ginčo įvykiu nesusijusius duomenis – iš internetinio puslapio meteo.lt ištrauktą apžvalgą apie 2018 m. balandžio mėnesio orus. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad prieš ginčo įvykį būtų lietaus. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovės teikti paaiškinimai ir įrodymai nenuoseklūs, prieštaringi, dalis jų negali būti susieti su ginčo įvykiu 2018 m. birželio 3 d. (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad nėra tikslių duomenų dėl vandens pratekėjimą lėmusių priežasčių ir aplinkybių. Tačiau bylos duomenys leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad vanduo tekėjo ne nuo stogo, o iš atsakovei priklausančio buto, t. y., nesant kitų galimų užliejimo šaltinių, darytina išvada, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute (CPK 178 straipsnis). Dėl to, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas laiko nustatytu faktą, kad vanduo, sukėlęs žalą ieškovo apdraustam butui, ištekėjo iš atsakovei priklausančio buto (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės, kaip buto, kuriame įvyko žalos padaręs įvykis, savininkės deliktinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės įvykiu padarytos žalos atlyginimą tenkintinas.

22. Padarytos žalos dydį ieškovas įrodinėjo pateikdamas įvykių išklotinę, turto žalos įvertinimo skaičiuotę, defektų aktą, draudžiamojo įvykio tyrimo aktą, draudimo išmokos mokėjimo nurodymą (e. t. 1, b. l. 6-8, 13-14, 17, 18). Atsakovė ieškovo nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 558,60 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (558,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties termino

24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

25. Byloje ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, nurodė, jog turėtų būti taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams reikšti nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovas teigė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi, keliamas klausimas – koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam (žalą patyrusiam) asmeniui, CK 6.1015 straipsnyje įtvirtinta subrogacijos tvarka reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius už žalos atsiradimą atsakingam asmeniui.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi, tuo atveju, kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai skolininkui nustačius civilinės atsakomybės sąlygas atsiranda pareiga atlyginti savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Taigi – taip pat ir ieškinio senatį tokiuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančios teisės normos.

28. Nagrinėjamu atveju draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjui (draudėjui) draudimo išmoką už patalpų užliejimu padarytą žalą, nukreipė subrogacinį reikalavimą į buto, kuriame įvyko vandens pratekėjimas, savininkę atsakovę. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Dėl to, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką už ginčo butą sumokėjo 2018 m. birželio 18 d. (e. t. 1, b. l. 18), t. y. taikytino CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas nėra praleidęs.

29. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (e. t. 1, b. l. 23) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat trečiasis asmuo byloje prašė priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą – 17,88 Eur, kuriuos trečiasis asmuo sumokėjo už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą (e. t. 1, b. 2, b. l. 114, 115). Atsižvelgiant į tai, kad pažyma buvo teikiama siekiant paneigti atsakovės teiginius dėl kritulių, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir jų atlyginimas trečiajam asmeniui priteistinas atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y., ieškinį tenkinus, iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

31. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,76 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, iš atsakovės valstybei priteistina 13,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 300665654), iš atsakovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 558,60 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (558,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui 73-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Viršuliškės“ (j. a. k. 225119740) iš atsakovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,88 Eur (septyniolika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,76 Eur (trylika eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė