- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- e2S-867-513/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03879-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- M. M.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo ir pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais. Prašyme nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas yra visiškai nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma nagrinėjamos bylos pirmos instancijos teisme, kadangi nutarimas iš esmės keičia nesusituokusių asmenų turto teisinio režimo reguliavimą, todėl yra pagrindas civilinę bylą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime neteisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos M. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu. Prašyme pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 421 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir šią aplinkybę vertino kaip naują aplinkybę, nes vienas iš atsakovų abejoja partnerystės santykių teisinio reglamentavimo neįteisinimo teisėtumu. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 nurodydama analogišką CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintą pagrindą bei išdėstydama iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su nesusituokusių asmenų turto teisinio režimo reguliavimu ir jo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas vertino, kad pareiškėja jokių naujų aplinkybių ar kito teisinio pagrindo atnaujinti procesą nenurodė, todėl laikė, kad prašymas tapatus jau išnagrinėtam pareiškėjos prašymui dėl proceso atnaujinimo. Teismas pažymėjo, kad nors prašymas papildytas nauja aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą Nr. 1B-12/2024 ir priėmė nutarimą, tačiau vertino, kad tai iš esmės nekeičia prašymo pagrindo. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartyje nurodė, kad proceso atnaujinimas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimu, kuria atitinkamas norminis teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, negalimas. Tai reiškia, kad ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl norminio akto atitikties Konstitucijai taip pat negali būti laikytinas teisėtu pagrindu atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartyje nurodė, kad civilinė byla, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti, išnagrinėta pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti prašymą dėl nuostatų, susijusių su bendro gyvenimo neįregistravus santuokos atitikties Konstitucijai išaiškinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši aplinkybė turėtų įtakos įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumui ir vertinimui. Prašymo nagrinėjimas pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pagrindus iš esmės reikštų galutinės ir įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1610-1025/2025 peržiūrėjimą, o tokia situacija prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui (CPK 18 straipsnis).
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra iš esmės tapatus teismo jau išnagrinėtam prašymui dėl proceso atnaujinimo, todėl atsisakė jį priimti. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka ir CPK 111 straipsnio reikalavimų, nes jame yra įtraukti kasacinio skundo argumentai ir prašymai kasacinės instancijos teismui.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. M. (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Asmeniui garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (inter alia 1997 m. spalio 1 d., 2001 m. liepos 12 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (2022 m. vasario 10 d. nutarimas).
CPK 370 straipsnyje reglamentuojamas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teisme. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi pirmos instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes toks pagrindas nėra numatytas CPK 370 straipsnio 1 dalyje.
Nesutinka, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra iš esmės tapatus teismo jau išnagrinėtam prašymui dėl proceso atnaujinimo. Sutiktina, kad prašymo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra tapatus skundžiamoje teismo nutartyje nurodytoms priimtoms teismo nutartims, tačiau pažymi, kad prašymai išnagrinėtose bylose dėl proceso atnaujinimo nebuvo priimti, nebuvo išnagrinėti iš esmės ir nebuvo priimti teismo sprendimai. CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nurodyti visiškai skirtingas motyvas – Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas, kuris turėtų būti teismo vertinama kaip visiškai nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjamos pirmos instancijos teisme.
Nurodo, kad savo teises gina nuo 2013 metų, ilgą procesą lėmė ne jos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o valstybės neveikimas ir teisėtų Lietuvos piliečiams duotų lūkesčių nevykdymas, nes jau ilgiau kaip 24 metus valstybė nepriima partnerystės įstatymo, todėl neįsigalioja CK XV skyriaus nuostatos, pagal kurias pergyvenęs sugyventinis įgytų turtines paveldėjimo teises (CK 3. 230, 3.232 straipsnių nuostatos). Taigi, valstybė ilgiau kaip 24 metus naudojasi šio teisiniu vakuumu ir pažeisdama teisės viršenybės principą pergyvenusius nesusituokusius asmenis palieka be paveldėjimo teisės ir be jokių turtinių teisių apsaugos. Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas iš esmės suteikė galimybę nesusituokusiems asmenims ginti savo pažeistas turtines teises, o iki šio nutarimu ji iš viso nebuvo subjektas, galintis pareikšti ieškinį ir ginti savo turtines teises. Konstitucinio teismo aiškinimo pagrindu galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (2022 m. vasario 10 d. nutarimas).
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 priimtas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo teisiniams argumentams. Po šio nutarimo priėmimo įsigaliojo CK XV skyriaus nuostatos, kurios nebuvo ir negalėjo būti taikomos išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kaip tapatų atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nustatė, kad šis prašymas yra tapatus jau anksčiau išnagrinėtam prašymui. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą. Nors apeliantė argumentuoja, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes toks pagrindas nėra numatytas CPK 370 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 374 straipsnyje atskirai imperatyviai yra įtvirtinta, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Taigi, nors ši teisės norma skundžiamoje nutartyje atskirai nenurodyta, tai nereiškia, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas šis įstatyme įtvirtintas apribojimas pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog CPK 374 straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo.
Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) susipažinus su ankstesnio pareiškėjo prašymo, kuris buvo pateiktas ir išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1610-1025/2025 dėl proceso atnaujinimo, turiniu, nustatyta, kad pareiškėja prašymą taip pat grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 421 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams. Pareiškėja šias aplinkybės vertino, kaip naujas aplinkybes, nes vienas iš atsakovų abejojo partnerystės santykių teisinio reglamentavimo neįteisinimo prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėja, kaip ir nagrinėjamu atveju, abejojo teisinio reglamentavimo, kurį teismai taikė išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisėtumu ir atitikimu konstitucijai pažymėdama, kad ji, kol nėra priimtas partnerystės įstatymas, neturi teisės į mirusio sugyventinio palikimą, o taip pat į būsto pagerinimo išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1610-1025/2025 pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. pareiškėjos atskirojo skundo netenkino ir nurodė, jog, visų pirma, pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė iš esmės atsirado 2024 m. birželio 26 d., t. y. Konstituciniam Teismui priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai. Tuo tarpu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo kreipėsi ir atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo, galutinai buvo išnagrinėtas 2024 m. gegužės 23 d. Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negalima vertinti kaip egzistavusios bylos nagrinėjimo metu. Antra, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsirado pagrindas atnaujinti civilinę bylą, jei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte). Tačiau kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas išimtinai tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo nutarimas dėl akto neatitikties Konstitucijai priimamas išnagrinėjus būtent individualų konstitucinį skundą. Šiuo proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-710/2021, 12 punktas; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 27 punktas). Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad net jei ir Konstitucinis Teismas priimtų palankų sprendimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. kreipimąsi, kuriuo grindžiamas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą, tačiau toks priimtas nutarimas negalėtų būti pagrindu atnaujinti procesą, kadangi Konstitucinis Teismas spręs ne pagal individualų pareiškėjos konstitucinį skundą. Trečia, civilinė byla, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti, išnagrinėta pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti prašymą dėl nuostatų, susijusių su bendro gyvenimo neįregistravus santuokos atitikties Konstitucijai išaiškinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši aplinkybė turėtų įtakos įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumui ir vertinimui. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarime pagal M. M. peticiją Nr. 31838/19 konstatavo, kad pareiškėja ir jos miręs partneris turėjo pakankamai galimybių užtikrinti savo paveldėjimo teises, t. y. pasinaudojant testamentu; pareiškėja ir partneris turėjo galimybę užsitikrinti savo santykių teisinį pripažinimą ir apsaugą sudarydami santuoką; pareiškėjai turėjo būti aišku, kad jie neturi galimybės įregistruoti partnerystės ir užtikrinti pareiškėjai paveldėjimo teisių tokiu būdu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bei atkreiptinas dėmesys, kad pats Vyriausybės kreipimasis į Konstitucinį Teismą neturi teisinės reikšmės, tik Konstitucinio teismo nutarimas dėl individualaus pareiškėjos konstitucinio skundo, galėtų būti pagrindu atnaujinti bylą, tačiau esamu atveju tokia situacija neegzistuoja. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kadangi ji neatitinka vieno iš požymių – neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
Vertindamas, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad pareiškėja byloje pasinaudojo teismų instancinė sistema ir civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 2023 m. lapkričio 8 d. priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-564-459/2024, o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė buvo pateikusi du kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2024 m. liepos 1 d. ir 18 d. nutartimis atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad neegzistuoja viena iš sąlygų, kad procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais nurodydama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 421 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas yra visiškai nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teisme, kadangi nutarimas iš esmės keičia nesusituokusių asmenų turto teisinio režimo reguliavimą, todėl yra pagrindas civilinę bylą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
Vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus kitiems anksčiau teismo išnagrinėtiems prašymams, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-976-1112/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-553/2019; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1622-790/2020; 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1295-464/2021; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-672-467/2024). Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą papildytas aplinkybe, jog Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. priėmė išnagrinėtos civilinės bylos ginčo teisiniams santykiams aktualų nutarimą, tačiau ši aplinkybė, įvertinus abiejų prašymų dėl proceso atnaujinimo turinį, nelemia jo netapatumo nuo aukščiau aptarto išnagrinėto prašymo. Abu prašymai grindžiami ginčo teisiniams santykiams aktualaus teisiniu reglamentavimo prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, prašyme esant nurodytoms toms pačioms aplinkybėms, kurios teismų jau buvo įvertintos, darytina išvada, jog pateiktas prašymas yra tapatus ankstesniam prašymui dėl proceso atnaujinimo, juo labiau, kad aptarta Vilniaus apygardos teismo nutartimi pasisakyta ir dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, priimto ne pagal individualų konstitucinį skundą, teisinės reikšmės sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Kaip minėta, CPK 374 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas kaip pakartotinį atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimo nagrinėjimą, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista papildant jos motyvus CPK 374 straipsniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.