- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-224-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03879-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė (pirm.), Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-618/2019 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, ir pagal atsakovės M. M. patikslintą priešieškinį ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovę M. M. iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 1), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas 2, o abu kartu – Butai), priteisti iš atsakovės 195,73 Eur už Buto 1 sunaudotą elektros energiją ir 311,27 Eur už administravimo bei komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., iš viso 507,00 Eur.
2. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui prašymą (DOK-54674), prašydama iškeldinti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių Butų, atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovei teisę iškeldinti atsakovę, išieškant iš atsakovės vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, be ieškinyje nurodytos 507,00 Eur sumos, priteisti iš atsakovės 1 629,96 Eur už valstybės patirtas/apmokėtas už komunalines paslaugas (pagal iki 2018 m. gruodžio 10 d. pateiktas paslaugų tiekėjų sąskaitas).
3. Ieškovė 2019 m. sausio 25 d. pateikė teismui prašymą (DOK-4191), kuriame nurodė, kad už paveldėtų Butų paslaugas ieškovė yra iš viso sumokėjusi 2 282,66 Eur. Ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. teismui taip pat pateikė prašymą (DOK-20124), kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn. už paveldėtų Butų paslaugas yra iš viso sumokėjusi 2 282,66 Eur.
4. Ieškovė nurodė, jog J. B. (J. B.) nuosavybės teise priklausė Butai. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė VMI 2014 m. rugsėjo 22 d. paveldėjo J. B. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – Butus. VMI kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos AVPK) dėl asmens, gyvenančio Butuose, nustatymo. Klaipėdos AVPK patvirtino, kad Bute 2 gyvena atsakovė M. M., o Bute 1 niekas negyvena. Ieškovės atstovai keletą kartą vyko į Butą 1, tačiau durų niekas neatidarė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama perduoti raktus nuo Butų, tačiau atsakovė Butų raktų iki šiol nėra perdavusi. Ieškovė nurodo, kad ji nuo 2014 m. rugsėjo mėn. kas mėnesį mokėjo už minėtuose butuose sunaudotą elektros energiją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovės 2 439,87 Eur sumą, nurodytą 2019 m. gegužės 3 d. pažymoje apie skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gegužės 2 d.
5. Atsakovė M. M. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, 15 800 Eur už Buto 2 pagerinimą ir 8 400 Eur už Buto 1 pagerinimą. Nurodo, kad ji nuo 1993 m. liepos 23 d. naudojosi Butais, juos ženkliai pagerino, todėl turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Aplinkybę, jog tarp atsakovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai šeimyniniai santykiai bei aplinkybę, kad atsakovė pagerino Butus, konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovė turėjo pakankamai piniginių lėšų prisidėti prie Butų pagerinimo. Teismo ekspertė L. Ch. 2019 m. balandžio 29 d. pateikė nekilnojamojo turto statymo (remonto) darbų vertės konsultacinę išvadą, iš kurios matyti, kad Buto 2 statybos (remonto) darbų vertė 2019 m. balandžio 17 dienai yra 15 800 Eur, o Buto 1 –8 400 Eur. Taigi, visos Butų pagerinimo išlaidos sudaro 24 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o patikslintą priešieškinį atmetė ir nusprendė iškeldinti atsakovę M. M. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, nuosavybės teise priklausančių Butų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės M. M. 2 331,83 Eur nuostolių VMI bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R. išdavė VMI 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notaro registro Nr. DR-4135), kurio pagrindu Valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, t. y. Butus bei 4 030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų. VĮ Registro centro duomenimis Butai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas – 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notaro registro Nr. DR-4135) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmimo - perdavimo aktas. Taigi, ieškovė, kaip Butų savininkė, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų Butus valdyti, naudoti ir jais disponuoti, taip pat ginti pažeistas teises. Aplinkybę, jog atsakovė šiuo metu gyvena Bute 2, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė negyvena Bute 1, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė perdavė ieškovei Buto 1 raktus. Be to, atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė lankosi minėtame bute, jį prižiūri, ten yra likę jos daiktai. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovė faktiškai valdo ir naudojasi Butu 1.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė savo veiksmais pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo tenkino.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, kad nors pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė termino, per kurį prašo iškeldinti atsakovę iš Butų, o reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikė kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. prašymu (DOK-54674), tačiau atsižvelgęs į tai, kad minėtas reikalavimas neblogina atsakovės padėties, jį tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nemokėjo.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo prievolę sumokėti: 621,49 Eur už UAB „Vėtrungės būstas“ Butui 1 suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. vasario mėn.; 179,57 Eur už UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Butams suteiktas paslaugas; 1 317,62 Eur už UAB „Klaipėdos energija“ Butui 1 suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.; 112,02 Eur už UAB „Klaipėdos vanduo“ Butui 1 suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2019 m. kovo mėn.; 53.10 Eur už AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir AB „Lesto“ Butui 1 suteiktas paslaugas; 129.72 Eur už AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir AB „Lesto“ Butui 2 suteiktas paslaugas.
12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nemokėjo, dėl ko susidarė skola, kuri yra laikytina ieškovės nuostoliais. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas ieškovės faktiškai sumokėtas sumas už Butams teiktas komunalines paslaugas bei ieškovės prašomas priteisti sumas, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2 331,83 Eur nuostolių atlyginimo suma, o kita ieškinio dalis atmestina.
13. Teismas atmetė atsakovės M. M. priešieškinio reikalavimus dėl išlaidų už Butų pagerinimus priteisimo iš ieškovės, konstatavęs, kad atsakovės argumentai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje buvo nustatęs, kad tarp atsakovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai šeimyniniai santykiai ir atsakovė pagerino Butus, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad vėlesnėje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016, kuria paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje nebuvo analizuojamas ir nustatytas kiekvieno sugyventinio įnašas ir tai akcentuota Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje. M. M. indėlis nagrinėjant bylą pirmąjį kartą nebuvo įrodinėjimo dalykas, jis nebuvo net įrodinėjimo dalis. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog vadovautis ir remtis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje, kaip vientisame teisės akte, neįrodinėtais ir nurodytais neįrodinėtais faktais ieškovės M. M. įnašo turto pagerinimo kontekste kaip prejudiciniais, negalima.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Butai M. M. asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerinti iš esmės, M. M. savo esminio indėlio į turto pagerinimą neįrodė. Jos įnašas, kuris šioje byloje konkrečiai nenustatytas, tačiau nepakankamas dalinei nuosavybei sukurti, bylos kontekste vertintinas kaip išlaidos einamajam remontui.
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie Butų pagerinimo, kad Butai buvo pagerinti jos lėšomis, taip pat duomenų, patvirtinančių konkretų įnašo dydį bei pagerinimo įtaką turto vertei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovę iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių Butų bei priteisti iš atsakovės 195,73 Eur už Buto 1 sunaudotą elektros energiją ir 311,27 Eur už administravimo bei komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., iš viso 507,00 Eur. Tačiau ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė prašymą (DOK-54674) dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriuo prašė ne tik prijungti papildomus dokumentus prie nagrinėjamos civilinės bylos, bet ir iškeldinti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš Butų, atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovei teisę iškeldinti atsakovę, išieškant iš atsakovės vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, be ieškinyje nurodytos 507,00 Eur sumos, priteisti iš atsakovės 1 629,96 Eur už valstybės patirtas/apmokėtas už komunalines paslaugas. Šis dokumentas atsakovei nebuvo siunčiamas susipažinti, nebuvo prašoma pateikti savo argumentus ar atsikirtimus į nurodytus prašymus, todėl atsakovė šių procesinių dokumentų negalėjo laikyti procesiniais dokumentais. Dėl minėtų aplinkybių teismas suvaržė atsakovės procesines teises gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų ir šis pažeidimas laikytinas esminiu procesinių teisės pažeidimu, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
16.2. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2019 m. sausio 25 d. prašymą (DOK- 4191) ir 2019 m. gegužės 3 d. prašymą, kuriuose nurodė, kad už Butams suteiktas paslaugas ieškovė iš viso yra sumokėjusi 2 282,66 Eur. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikto pradinio ir galutinio ieškinio reikalavimai iš esmės skiriasi nuo teismo sprendime aptartų ir išnagrinėtų ieškovės reikalavimų, t. y. ieškovė pateiktuose prašymuose papildomai suformulavo visiškai naują reikalavimą, skirianti nuo pradinio ieškinio, kurio prašė priteisti susidariusius nuostolius dėl Buto 2, o tai, atsakovės vertinimu, yra ieškinio dalyko pakeitimas.
16.3. Be to, ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nebuvo suformuluotas reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė iškeldinti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių Butų. Skundžiamame teismo sprendime pažymima, kad tokio pobūdžio prašymas neblogina atsakovės padėties, o priešingai papildomai suteikė 15 dienų išsikelti iš ginčo butų. Atsakovės vertinimu, jeigu toks ieškovės reikalavimas būtų atitikęs procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jis būtų siunčiamas susipažinti ir pateikti savo argumentus dėl jų, atsakovė neabejotinai būtų prašiusi teismo iškeldinimą atidėti ne 15 dienų, o ženkliam didesniam, tikėtina 6 mėn. laikotarpiui, per kurį ji galėtų susirasti kitą gyvenamąjį būstą ir į jį su daiktais persikelti. 15 dienų terminas yra aiškiai per trumpas, įvertinus tai, kad atsakovė turi neįgalumą.
Atsiliepimas
16.4. Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo, nes teismas netinkamai šio reikalavimo dalyje netinkamai taikė materialines teises normas, t. y. atsakovės vertinimu, notarė nepagrįstai išdavė ieškovei 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, dėl ko tebevyksta teisminiai ginčai ir atsakovei negali būti kildinama civilinė atsakomybė dėl susidariusių nuostolių atlyginimo.
16.5. Teismas, atmesdamas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus, nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui netaikė jokios materialinės teisės normos, o tik remdamasis kitų teismų sprendimų analizę konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog Butai buvo pagerinti jos lėšomis. Tačiau byloje nebuvo kilęs ginčas dėl būsto pagerinimo išlaidų dydžio, o kilo ginčas dėl partnerių asmeninių įneštų indėlių į būsto pagerinimą. Teismui konstatavus, kad tarp atsakovės M. M. ir J. B. buvo susiklostę faktiniai partnerystės santykiai, kurios jungė sudaryta jungtinės veikos sutartis, o jungtinės veiklos sutarties pagrindu į būstų pagerinimą buvo sukurtas veiklos rezultatas (būsto pagerinimas), atsakovės vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo turėjo būti šiems santykiais taikoma civilinės teises normos reglamentuojančios jungtinės veiklos sutarties institutą. Šios instituto teisės normų reguliavimas teikia, kad nenustačius jungtinės veiklos dalyvių konkretų įnašą į bendrą turtą laikoma, kad jungtinės sutarties dalyvių įnašai yra lygūs.
17. Ieškovė VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. VMI ne neteisėtu būdu, o vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalies ir 5.62 straipsnio nuostatomis, mirus palikėjui J. B., šiam neturint įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, pateikė prašymą notarui dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurio pagrindu notarė 2014 m. rugsėjo 22 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimus.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės M. M. teiginiais, kad ji nesuprato ieškovės galutinių reikalavimų teismui ir jos procesinės teisės buvo suvaržytos. 7 metus su valstybe besibylinėjanti atsakovė, turinti jos teises atstovaujantį advokatą, negalėjo nežinoti, kad ieškovė patiria išlaidas, administruodama paveldėtą turtą, kurio neatlaisvina atsakovė. Todėl negalima sutikti su atsakove, kad dėl atsakovės kelerius metus trukusių ginčų turėjo būti keičiamas ieškinio dalykas. Pagrindinis ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę M. M. iš valstybei priklausančių Butų liko tas pats, o sukonkretintas iškeldinimo terminas iš esmės ieškovės reikalavimo nepakeitė.
17.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016 nustatyti faktai patvirtinta, kad turtas atsakovės M. M. asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės, ji savo asmeninio indėlio į turto pagerinimą neįrodė.
17.4. Faktas, jog siekdama pagrįsti atsakovės indėlį į būstų pagerinimo išlaidas, tačiau kas kelis mėnesius keisdama reikalavimų dydį (2018 m. gruodžio 6 d. priešieškiniu reikalavo 58 640,60 Eur, 2019 m. vasario 21 d. – 61 243,76 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. –24 200 Eur), tik patvirtina, kad iš esmės jokių realių įrodymų atsakovė parteikti negali. Pateikta teismo ekspertės L. Ch. Nekilnojamojo turto statybos (remonto) darbų vertės konsultacinė išvada vertintina kritiškai: ji priimta vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis dėl metinių vartotojų kainų pokyčių (metinės infliacijos) bei A. S. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2014 m. birželio 7 d. išvadomis/aktais, nustatytomis pagal bylos baigtimi suinteresuoto asmens atsakovės M. M. nupasakojimus, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje jau yra pasisakęs.
17.5. Atsakovei apeliaciniame skunde vėl keliant klausimą dėl po J. B. mirties nepagrįstai VMI išduotų paveldėjimo dokumentų, ieškovė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018, kuria paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, pažymėta, kad atsakovė neturėjo teisės paveldėjimo teisės į J. B. paliktą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovės ieškinio elementų ir jų modifikavimo
20. Atsakovė M. M. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma teigdama, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo ne pagal pradinio ieškovės ieškinio reikalavimus, bet pagal ieškovės pateiktuose prašymuose papildomai suformuluotus visiškai naujus reikalavimus, kas, atsakovės manymu, buvo ieškinio dalyko keitimas. Be to, vienas iš minėtų prašymų net nebuvo siųstas atsakovei susipažinti, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovės procesines teises gintis nuo ieškovės pareikštų reikalavimų ir šis pažeidimas, atsakovės vertinimu, laikytinas esminiu procesinių teisės pažeidimu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais atsakovės argumentais.
21. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014).
22. Atitinkamai, teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CPK 265 straipsnio 2 dalis), išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga nustatyti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrindą sudarančias faktines bei teisines aplinkybes (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama iškeldinti atsakovę M. M. iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių Butų bei priteisti iš atsakovės 195,73 Eur už Buto 1 sunaudotą elektros energiją ir 311,27 Eur už administravimo bei komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., iš viso 507,00 Eur.
24. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-75-618/2019, ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui prašymą (DOK-54674), kuriuo prašė: 1) priimti naujus įrodymus; 2) iškeldinti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš Valstybei nuosavybės teise priklausančių Butų, atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovei teisę iškeldinti atsakovę, išieškant iš atsakovės vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka; 3) be ieškinyje nurodytos 507,00 Eur sumos, priteisti iš atsakovės 1 629,96 Eur už valstybės patirtas/apmokėtas už komunalines paslaugas (pagal iki 2018 m. gruodžio 10 d. pateiktas paslaugų tiekėjų sąskaitas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Ieškovė 2019 m. sausio 25 d. pateikė teismui prašymą (DOK-4191), kuriame nurodė, kad už paveldėtų Butų paslaugas ieškovė yra iš viso sumokėjusi 2 282,66 Eur.
26. Pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucijomis ieškovės pateikti prašymas (DOK-54674) ir prašymas (DOK-4191) buvo priimti į bylą, tačiau nebuvo išsiųsti atsakovei susipažinti ir pateikti savo nuomonei dėl prašymo reikalavimų. Taip pat, kaip girdėti iš pirmosios instancijos teismo parengiamųjų posėdžių garso įrašų, nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė dėl pateiktų prašymų nebuvo užsiminę po prašymų pateikimo vykusiuose teismo 2020 m sausio 29 d. ir 2020 m. kovo 28 d. parengiamuosiuose posėdžiuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas skundžiamą sprendimą iš dalies tenkino ne tik ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, bet ir ieškovės pateiktų prašymų, kuriais iš esmės buvo pildomi pradinio ieškinio reikalavimai (nustatytas atsakovės iškeldinimo terminas, priteista keturgubai didesnė suma nei buvo prašoma pradiniame ieškinyje, be to, ji priteista ne tik už Buto 1, bet ir už Buto 2 komunalines paslaugas, nors tokio reikalavimo pradiniame ieškinyje nebuvo).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Minėta, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, negali daryti ir įtakos dispozityviai ieškovo teisei pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškinio formulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas suprantamas kaip ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – kaip faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
28. Taigi, teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali nei pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas konkrečią bylą, pakeisti ieškinio dalyko arba faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis). Bylos (ginčo) nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui pateiktame ieškinyje, tiksliai suformuluodamas jame savo reikalavimus ir juos pagrįsdamas, ir tik toks ieškinys leidžia teismui bei antrajai ginčo šaliai identifikuoti, kurį iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų ieškovas yra pasirinkęs. Antroji ginčo šalis, iš ieškinio žinodama, kokius jos veiksmus ieškovas laiko jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiais veiksmais, gali tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus (CPK 12, 17 straipsniai).
29. Proceso įstatymas (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Tačiau keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, arba šiuos ieškinio elementus patikslindamas, arba nurodydamas, jeigu jie nebuvo ieškinio pareiškimo metu, bet tokį ieškinį teismas visgi priėmė nagrinėti, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta raštu ir būtent pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. protokoline parengiamojo posėdžio nutartimi, nustatęs, kad parengiamojo posėdžio metu byloje atlikti visi būtini parengiamieji veiksmai ir perėjęs į teismo posėdį, suklydo, nepasiūlęs ieškovei raštu suformuluoti patikslinto ieškinio ir nenustatęs atsakovei termino išdėstyti raštu ir jos poziciją dėl patikslintų ieškinio reikalavimų (ieškinio pagrindo) bei nurodyti įrodymus, kuriais bus grindžiami jos atsikirtimai.
31. CPK 141 straipsnio 1 dalyje, be kita, ko, nustatyta, kad dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar ieškovės prašymų priėmimo stadijoje pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas ir būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, o tuo pačiu ir užtikrinama tinkama atsakovės teisė į gynybos įgyvendinimą, t. y. teismas turėjo pasinaudoti CPK 138 straipsnyje įtvirtintu ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė prašymų priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo dalyko (ieškinio pagrindo) sukonkretinimas įvyko tik žodžiu teismo posėdyje, pažeidžiant CPK 111 straipsnio 1 dalies ir 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškovės pateiktiems prašymams ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir juos priimdamas, tačiau neišsiųsdamas atsakovei su jais susipažinti, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir netinkamai veikė pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui stadijoje (CPK 138 straipsnis, 141 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pats ginčas, atsakovei apeliaciniame skunde nurodant ir tokius argumentus, kaip jos teisės įrodinėti nepagrįstas apribojimas. Šio procesinio pažeidimo, atsižvelgiant į priešingos šalies, kuriai pareikštas reikalavimas, teises bylos nagrinėjimo metu pasinaudoti atitinkamomis teisminės gynybos priemonėmis (CPK 141 straipsnio 2 dalis), negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, juolab kad tai susiję ir su procesiniais veiksmais, kurie atliekami pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
33. Padarius išvadą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti proceso teisės pažeidimai, kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šio apeliacinio proceso rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jau po civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo 2020 m. kovo 5 d. posėdyje atsakovė 2020 m. kovo 30 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl mediacijos taikymo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo, taip pat į tai, kad ieškovė nėra pateikusi nuomonės dėl šio atsakovės prašymo, atsakovės prašymo priėmimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.