Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, ir pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė atsakovei M. M. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus nutartyje. Nurodė, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 672 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl iškeldinimo ir 597 Eur žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus ((24 200 Eur + 2 331,83 Eur) x 3 proc. x 75 proc.). Teigia, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad yra sumokėjusi žyminį mokestį, todėl nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 672 Eur žyminį mokestį ir pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovams nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

10. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad skundas turi trūkumų, t. y. nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

12. CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas teismui teikiamas ieškinys turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikdama apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 672 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl iškeldinimo ir 597 Eur žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus ((24 200 Eur + 2 331,83 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis).

13. Atskiruoju skundu nurodoma, kad apeliantei yra žinoma, jog pateikiant apeliacinį skundą turi būti sumokamas žyminis mokestis bei teismui pateikiami tai patvirtinantys įrodymai, tačiau teigia, jog atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo ji buvo atleista, sudaro pagrindą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011). Be to, CPK 83 straipsnio 3 punktas numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apeliantė kartu su apeliaciniu skundu ne tik kad nepateikė prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Tai reiškia, jog nesant apeliantės pagrįsto prašymo dėl jos atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo pasinaudoti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio institutu.

14. Dar daugiau, pati apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog jai yra žinoma, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat nurodė, kad pateikdama priešieškinį, ji iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tiek pirmosios instancijos teisme, tiek parengiant apeliacinį skundą ji naudojosi advokato R. K. paslaugomis, todėl darytina išvada, kad jai buvo žinoma kreipimosi į teismą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio procedūra. Visos šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei apeliacinio skundo priėmimo klausimus, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, todėl apeliantei nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši apeliacinio teismo nutartis neatima iš apeliantės galimybės teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei M. M. terminą apeliacinio skundo trūkumams pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį ištaisyti iki 2019 m. lapkričio 8 d.