- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-564-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03879-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, ir pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo: 1) iškeldinti atsakovę M. M. (toliau – Atsakovė) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių butų (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius atsakovei teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę iškeldinti atsakovę, išieškant iš atsakovės vykdymo išlaidas Sprendimų vykdymų instrukcijoje nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovės 4 023,14 Eur išlaidas / nuostolius, susijusius su paveldėto nekilnojamojo turto, butų (duomenys neskelbtini), išlaikymu, administravimu, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. sausio 20 d., ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad J. B. (J. B.) mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. rugsėjo 22 d. paveldėjo J. B. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos AVPK) dėl asmens, gyvenančio minėtuose butuose, nustatymo. Klaipėdos AVPK patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Ieškovės atstovai keletą kartą vyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama perduoti raktus nuo butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė minėtų raktų iki šiol nėra perdavusi. Ieškovė nurodo, kad ji nuo 2014 m. rugsėjo mėn. kas mėnesį mokėjo už minėtuose butuose sunaudotą elektros energiją. 2016 m. sausio 5 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, prašydama perrašyti sutartis dėl elektros energijos tiekimo jos vardu. Butų administratorius nurodė, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas paskutinis mokėjimas gautas iki 2014 m. gruodžio 1 d., todėl ieškovė nuo 2014 m. spalio mėn. sumokėjo visas susidariusias skolas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir priešieškinį, juo prašo priteisti iš ieškovės: 1) 42 222 Eur už butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 2) 1 533 E. J. B. laidotuvių išlaidų priteisimo.
4. Atsakovė nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka, nes visą laiką nuo J. B. mirties sąžiningai mokėjo už komunalines paslaugas, o su mirusiuoju J. B. kartu nesudarę santuokos pragyveno 20 metų ir visą tą laikotarpį vedė bendrą ūkį. Papildomai nurodė, kad atsakovė palaiko 2018 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. vasario 21 d. priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-75-618/2019 nurodytas faktines aplinkybes ir neatsisako reikalavimo dėl būsto pagerinimo išlaidų bei velionio laidojimo išlaidų prisiteisimo, ji nuo 1993 m. liepos 23 d. naudojosi ginčo butais, juos žymiai pagerino, todėl turi teisę į šių išlaidų atlyginimą. Papildomai pažymėjo, jog pagal 2022 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 68 400 Eur (pirminiame priešieškinyje rinkos kaina buvo 46 000 Eur ), buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 41 000 Eur (pirminiame priešieškinyje vidutinė rinkos kaina buvo 28 100 Eur ). Atsakovė būsto pagerinimo išlaidų kaštus skaičiuoja pagal pagerinimo išlaidų apskaičiavimo aktus, pateiktus civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014, ir turto pagerinimo ekspertizės aktus, pateiktus civilinėje byloje Nr.2A-145-639/2015. Išnagrinėtų civilinės bylos duomenų civilinėse byloje pagrindu matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas 63,92 proc., tai sudarytų 26 199 ( 41 000*63,9/100=26 199) Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas 83,96 proc., tai sudarytų 57 428,64 Eur (68 400*83,96/100=57 428,64 ). Taigi abiejų butų pagerinimo kaštai sudaro 98 428,64 Eur.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, kad su atsakovės reikalavimais nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014 nurodytos aplinkybės, kuriomis atsakovė bando grįsti pateiktą priešieškinį, negali būti laikomos prejudiciniais faktais, kadangi minėta nutartimi teismas panaikino pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą ir perdavė bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Prejudiciniais faktais šiuo atveju laikytinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015 nustatytos aplinkybės, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, jog atsakovė įnašą į turto pagerinimą įrodinėjo liudytojų parodymais, medžiagų įsigijimo sąskaitomis faktūromis, mokėjimo kvitais, darbų užsakymų sutartimis, aplinkybe, kad plėtojo verslą ginčo laikotarpiu. Liudytojai A. Ž., A. K., A. K., L. M. pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą pirmąjį kartą nurodė, kad M. ir J. darė remontus, atsakovė rūpinosi sugyventiniu, tačiau jokios konkrečios informacijos apie šios piniginius įnašus pasakyti negalėjo. Minėtuose teismo sprendimuose patvirtinta, kad turtas atsakovės asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės, ji savo asmeninio indėlio į turto pagerinimą neįrodė. Ieškovė pažymėjo, kad byloje pateikta teismo ekspertės L. C. N. turto statybos (remonto) darbų vertės konsultacinė išvada vertintina kritiškai, kadangi ji priimta vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis dėl metinių vartotojų kainų pokyčių (metinės infliacijos) bei A. S. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2014 m. birželio 7 d. išvadomis / aktais, kurie parengti pagal pačios atsakovės nupasakojimus. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, jog, vertinant A. S. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2014 m. birželio 7 d. ekspertizės aktus, jie kompleksiškai neinformatyvūs, abstraktūs ir nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių. Aktai nepatvirtina konkretaus atsakovės įnašo dydžio, fakto, kad būtent ji minėtus darbus finansavo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; nusprendė iškeldinti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovės VMI nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovės 4 023,14 Eur nuostolių ieškovei VMI; priteisti iš atsakovės 200 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismo pagrindiniai motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad ieškovė kaip nekilnojamojo turto – butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, gyvenamąjį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises. Atsakovė suprasdama, kad šis turtas jai nepriklauso, juo faktiškai valdydama ir juo naudodamasi, ji savo veiksmais pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Bylos duomenys patvirtina, jog jokio teisėto pagrindo valdyti ginčo turtą – du butus, atsakovė neturi, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo tenkintas visiškai, atsakovė per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldintina iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais (CK 4.34, 4.95, 4.98 straipsniai).
6.2. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė visą šį laiką gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nemokėjo.
6.3. Teismas pažymėjo, jog siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kokiu būdu ir iš kokių tiekėjų VMI gauna sąskaitas už ginčo butams suteiktas komunalines, administravimo paslaugas, teisme kaip liudytoja buvo apklausta VMI darbuotoja V. V.. Be to, ieškovės atstovės bylai 2023 m. kovo 28 d. pateikė daugiau nei 300 lapų priedų su visais per šį laikotarpį sumokėtų komunalinių mokesčių kvitais, patvirtinančiais, jog kiekvieną mėnesį valstybė, atstovaujama VMI, apmoka abiejų ginčo butų komunalinius mokesčius.
6.4. Teismas nurodė, kad atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nemokėjo, dėl to susidarė skola, kuri yra laikytina ieškovės nuostoliais. Nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo Nr. DR-4135 išdavimo ieškovei dienos, iki 2022 m. sausio 20 d. ieškovė patyrė papildomų išlaidų (nuostolių), susijusių su ieškovei nuosavybės teise priklausančių butų išlaikymu ir jų administravimu, kurios pagal byloje pateiktus duomenis iš viso sudaro 4 023,14 Eur (1.922,71 + 178,71 + 198,58 + 219,43 + 247,56 + 1.256,15). Šie nuostoliai (4 023,14 Eur) priteisti ieškovei iš atsakovės.
6.5. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-242-642/2014 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei VMI dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuriuo M. M. prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į turtą, priklausiusį J. B. nuosavybės teise – butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei 3 800 vnt. Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų. Minėtą ieškinį M. M. grindė aplinkybe, jog tarp jos ir J. B. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai – ji su J. B. nuo 1993 m. liepos 13 d. iki (duomenys neskelbtini)., t. y. iki J. B. mirties, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo susiklostę faktiniai šeimos santykiai, jie kartu tvarkė bendrą namų ūkį, įrengė ir remontavo ginčo butus iš bendrų lėšų. M. M. teigė, jog ji 1999 m. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gautas 25 000,00 Lt pinigines lėšas skyrė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui, kurio metu buvo keičiamos grindys, langai, durys, pertinkuotos bei sutvarkytos lubos, sienos, taip pat pakeista visa santechnika, atnaujinti baldai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu minėtą ieškinį atmetė.
6.6. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, jog konstatavus, kad tarp sugyventinių susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir M. M. prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo, svarbu išsiaiškinti, koks jos įnašas į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą buvo atliktas, t. y. kiek M. M. investavo piniginių lėšų ir įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą ir kokie M. M. tenkančio turto dalių dydžiai, ir, atsižvelgiant į tai, parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, t. y. natūra ar pinigine kompensacija. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-145-639/2015 pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovėms VMI, notarei D. R. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Valstybė paveldėjo J. B. turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų, panaikinti šių objektų teisinę registraciją, pripažinti M. M. nuosavybės teisę į ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¾ 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų, pripažinti Valstybei nuosavybės teisę į ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų, priteisti Valstybei iš M. M. 15 410,00 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį turtą – ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų ir šį turtą pripažinti M. M. nuosavybės teise.
6.7. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, jog būtų patvirtintas faktas, kad M. M. ir J. B. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį įsigyti du butus ir akcijas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), J. B. buvo privatizuotas 1992 m. kovo 14 d. pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Taigi jis įgytas anksčiau (1992 m. kovo 14 d.) nei atsakovė ir J. B. pradėjo gyventi kartu (1993 m. liepos 13 d.), todėl jis niekaip negalėjo būti jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendras įsigijimo tikslas (sutarties dalykas). Tas pats pasakytina ir apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį J. B. paveldėjo pagal 2000 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą. Taigi šį turtą (butą) J. B. paveldėjo (įgijo asmenines nuosavybes teises) dėka N. Č. testamento ir jokio atsakovės įnašo į šio turto įgijimą nėra.
6.8. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. birželio 22 d. nutartyje teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje, viena vertus, pasisakė, kad sutuoktiniai siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais, kita vertus, minėtoje nutartyje kiekvieno sugyventinio įnašas analizuojamas ir nustatytas nebuvo, tai akcentuota Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje. Atsakovės indėlis nagrinėjant bylą pirmąjį kartą nebuvo įrodinėjimo dalykas, jis nebuvo net įrodinėjimo dalis. Be to, pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodyta, kad vienas iš aspektų, lėmusių pagrįstumą apylinkės teismo nutartį panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo, buvo tikslas nustatyti, „kiek ieškovė investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą“. Teismas nurodė, jog vadovautis ir remtis Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje, kaip vientisame teisės akte, neįrodinėtais ir nurodytais neįrodinėtais faktais atsakovės įnašo turto pagerinimo kontekste kaip prejudiciniais, negalima. Taigi Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014 nėra nustatytos aplinkybės dėl atsakovės išlaidų už butų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą, todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatuota, jog ji pagerino ginčo butus, yra vertinta kaip nepagrįsta.
6.9. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo turtą pagerino iš esmės, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog savo lėšomis butus, esančius (duomenys neskelbtini), pagerino iš esmės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytas prejudicinis faktas, jog tuo atveju, jei atsakovė patyrė išlaidų už butų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą, šios išlaidos nesąlygojo turto pagerinimo iš esmės.
6.10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, jog liudytojų parodymai nepatvirtino, kad atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie butų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo. Šios aplinkybės bei konkrečių išlaidų už butų pagerinimą taip pat neįrodo to, jog atsakovė ginčo turto įsigijimo laikotarpiu plėtojo verslą. Teismas taip pat pripažino nepagrįsta atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji ginčo butų pagerinimui skyrė 25 000,00 Lt, gautus pardavus jai priklausantį bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi VMI pateikti išrašai iš Gyventojų registro patvirtina, jog atsakovė ne 1999 m., o 1997 m. vasario 18 d. pardavė bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną nusipirko 32/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
6.11. Teismas nurodė, jog 2016 m. balandžio 6 d. ir 7 d. ekspertizės aktuose nustatytos atliktų statybos (remonto) darbų vertės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė yra 41 812,08 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė – 19 431,68 Eur (atitinkamai pagal teismo ekspertės L. C. 2019 m. balandžio 17 d. konsultacinę išvadą 2019 m. balandžio 17 d.: buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė – 15 800,00 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė – 8 400,00 Eur), kadangi šie ekspertizės aktai sudaryti pagal atsakovės nupasakojimus, t. y. atsakovės suteiktą vienašališką informaciją. Be to, ekspertizės aktai yra neinformatyvūs, abstraktūs ir nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ginčo butų pagerinimas buvo atliktas būtent atsakovės lėšomis ir nepatvirtina atsakovės įnašo dydžio.
6.12. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pagal VSDFV 2014 m. rugsėjo 5 d. pažymą atsakovė laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir per nurodytą laikotarpį jos draudžiamosios pajamos iš viso sudarė 32 881,22 Lt. Pagal VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. pažymą jos netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. sudarė 38 429,24 Lt. Nagrinėjamu atveju atsakovė papildomų duomenų apie savo pajamas laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 iki 2013 m. gegužės 23 d. nepateikė. Taigi atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. buvo mažesnės už 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktuose nurodytas statybos (remonto) darbų išlaidas (77 654,00 Lt). Atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad J. B. invalidumo / netekto darbingumo pensijos išmokos laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. sudarė 136 523,40 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog atsakovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktuose nurodytiems remonto darbams atlikti.
6.13. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 17 d. konsultacinėje išvadoje pateikiamos A. S. parengtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. lokalinėse sąmatose bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. lokalinėse sąmatose nurodytos statybos (remonto) sąnaudos įvertinant metinę infliaciją, t. y. remonto darbų vertė 2019 m. balandžio 17 d. Vis dėlto, siekiant nustatyti atsakovės įnašą į butų pagerinimą, svarbu atsižvelgti į šio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertinant, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokį butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertės pokytį nulėmė būtent atlikti statybos (remonto) darbai, todėl atsakovės reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pagerinimo.
6.14. Teismas nustatė, kad atsakovė prašydama priteisti jai iš valstybės J. B. laidojimo išlaidas, pateikė UAB „Aterna“ 2013 m. gegužės 26 d. laidojimo paslaugų užsakymo kvitą ir Sutartį dėl priimto užsakymo kapavietės sutvarkymui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad būtent atsakovė savo lėšomis apmokėjo veliono laidojimo ir kapavietės priežiūros paslaugas, todėl šis atsakovės reikalavimas atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teisėja V. Č. buvo neobjektyvi ir šališka, bylos nagrinėjimo eigoje buvo suformavusi nuomonę apie išankstinį teismo sprendimą.
7.2. Nurodo, kad ginčijamame sprendime nurodoma apskundimo tvarka pažymint, kad teismo sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nors šioje byloje, atsakovės manymu, teismo sprendimas yra skundžiamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo gavimo dienos.
7.3. Nurodo, kad atsakovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. ginčo butų darbų apskaitos aktus, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė jų priėmimo klausimo.
7.4. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12d. nutartimi yra netenkintas atsakovės atstovo prašymas skirti būsto pagerinimo ekspertizę. Teismo nutarties išvadose nurodoma, kad prašomos ekspertizės skyrimas yra netikslingas, nes ekspertizė nėra tiesiogiai susijusi su atsakovės įrodinėjimo dalyku. Teismo nutarties motyvai akivaizdžiai parodo, kad teisėja turi išankstinę nuostatą dėl pareikšto priešieškinio, kadangi atsakovė priešieškiniu įrodinėjo butų pagerinimo išlaidų dydį, o teismas pasisakė, kad pagerinimo išlaidų nustatymas nėra tiesiogiai susijęs su įrodinėjimo dalyku.
7.5. Nurodo, kad teisėjos šališkumą pagrindžia, jog ginčijamame sprendime buvo remiamasi anksčiau teismų išnagrinėtomis civilinėmis bylomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-128- 460/2016), kurios nebuvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos, teismo posėdžio metu šių bylų duomenys nebuvo skelbiami ir tiriami.
7.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovei vesti bylą neturint tam įgaliojimų, pasisakyti dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų ir su juo susijusių procesinių dokumentų, nors ieškovės įgaliojimo apimtis apsiribojo tik palaikyti ieškovės ieškinį, tačiau neapėmė pasisakymų dėl priešieškinio reikalavimų.
7.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. vasario 6 d. protokoline nutartimi patikslintą priešieškinį, pažeidė CPK 225 str. 2 p. nuostatas, nes patikslinto priešieškinio ir jos priedo ieškovei neišsiuntė, termino atsiliepimui nenustatė, neišklausė ieškovės atstovės nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, mediacijos proceso bei taikaus ginčo sprendimo būdo. Teismas padarė analogišką procesinį pažeidimą, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-224-613/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą tuo pagrindu, kai teismas neišsiuntė atsakovei procesinių dokumentų su jais susipažinti.
7.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovės atstovavimo teisės, leido, kad atsakovei atstovautų atstovas, kuris nėra susipažinęs su civiline byla, nemoka rusų kalbos ir negali susikalbėti su atsakove, nepasiūlė atsakovei pakeisti atstovą kitu tinkamu atstovu.
7.9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas teisinio pagrindo, priteisė iš jos 4 023,14 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei. Mano, kad reikalavimus dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas turėjo reikšti atsakovei tokias paslaugas teikusios įmonės, o jeigu tokį reikalavimą pareiškė ieškovė, tai teikiančios paslaugas įmonės į bylą turėjo būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, nes esant galimam ieškinio patenkinimui atsakovė turėtų regreso teisę teikti reikalavimą dėl neteisėto praturtėjimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
7.10. Nurodo, kad, atsakovės vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo turėjo būti taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos sutarties institutą.
7.11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės, nes jai pirmosios instancijos teisme buvo suteikta 100 proc. nemokama teisinė pagalba.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
8.1. Nurodo, kad apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo atsisakant tenkinti prašymą dėl ekspertizės skyrimo nepagrįsti, nes teismas turi teisę, o ne pareigą skirti ekspertizę.
8.2. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog teismas neišsprendė atsakovės pateiktų įrodymų priėmimo klausimo, nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktus papildomus įrodymus priėmė rezoliucija ir ieškovė pateiktus atsakovės įrodymus gavo 2022 m. rugpjūčio 18 d.
8.3. Nurodo, kad tik pati šalis sprendžia dėl savo teisinio patarėjo pasirinkimo, o ne teismas.
8.4. Nurodo, kad ieškovės atstovė turėjo ir turi visus įgaliojimus veikti šioje byloje.
8.5. Pažymi, kad ieškovė teismo posėdžiu metu pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nepritaria taikiam ginčo išsprendimui ir mediacijos taikymui šioje byloje.
8.6. Pažymi, kad apeliantės argumentai dėl jungtinės veiklos sutarties instituto nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo ir nuostolių priteisimo bei atmetė atsakovės reikalavimą dėl butų pagerinimo išlaidų ir laidotuvių išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. išdavė ieškovei 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., turtą, t. y. butus, esančius (duomenys neskelbtini), bei 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų.
13. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamasis turtas – butai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmimo–perdavimo aktas.
14. 2015 m. atsakovė kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei valstybė paveldėjo 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų, ir panaikinti šių objektų teisinę registraciją; pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į turtą, priklausiusį J. B. nuosavybės teise: ¾ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¾ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalis 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; pripažinti Lietuvos Valstybei nuosavybės teisę į turtą, priklausiusį J. B. nuosavybės teise: ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybei 15 410,00 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią J. B. turto dalį: ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį 4 030 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir šią turto dalį pripažinti atsakovei nuosavybės teise. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu šį atsakovės ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2023 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovės VMI, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir priteisiant iš atsakovės 4 023,14 Eur nuostolių ieškovei VMI; ir priteisiant iš atsakovės 200 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; atsakovės priešieškinys, kuriuo prašyta priteisti iš ieškovės: 1) 42 222 Eur už butų, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 2) 1 533 E. J. B. laidotuvių išlaidų priteisimo atmestas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teisėja V. Č. buvo neobjektyvi ir šališka, bylos nagrinėjimo eigoje buvo suformavusi nuomonę apie išankstinį teismo sprendimą.
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kadangi nustatyta, jog apeliantė jau 2024 m. kovo 21 d., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nagrinėjamoje byloje (t.11, b. l. 196). Šis apeliantės pareiškimas buvo išnagrinėtas ir 2024 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės nutartimi pareiškimas netenkintas (t. 11, b. l. 198–199). Apeliantė pareiškimą grindė aplinkybėmis, kad teisėja nepriėmė pareiškėjos apeliacinio skundo, Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį panaikino ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perdavė Klaipėdos apylinkės teismui spręsti iš naujo. Pareiškėja nurodė, jog reiškia nušalinimą, nes teisėja priėmė jai nepalankų sprendimą.
18. 2024 m. kovo 25 d. nutartyje pažymėta, kad apeliantė pareiškime nušalinti teisėją pagrindu nurodo aplinkybes, kurios iš esmės orientuotos ne į teisėjos šališkumą galinčias pagrįsti aplinkybes, bet į teisėjos priimtų procesinių sprendimų bei procesinių veiksmų kritiką (dėl teisėjos procesinių veiksmų – atsisakymo priimti apeliacinį skundą). Nagrinėjamu atveju apeliantė vėlgi teisėjos šališkumą grindžia aplinkybėmis dėl nepalankaus jai priimto 2023 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo ir 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti ekspertizę.
19. Teisėjų kolegija pritardama ir 2024 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytiems motyvams, pažymi, jog tiek teisėjos priimti procesiniai sprendimai bei tiek ginčijamas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje nevertintini kaip teisėjos šališkumo įrodymas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, kad teismų procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje nėra bylą nagrinėjančio teismo šališkumą įrodantis pagrindas.
20. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi yra netenkintas jos atstovo prašymas skirti būsto pagerinimo ekspertizę. Teismo nutarties išvadose nurodoma, kad prašomos ekspertizės skyrimas yra netikslingas, nes ekspertizė nėra tiesiogiai susijusi su atsakovės įrodinėjimo dalyku. Apeliantės nuomone, teismo nutarties motyvai akivaizdžiai parodo, kad teisėja turi išankstinę nuostatą dėl pareikšto priešieškinio, kadangi atsakovė priešieškiniu įrodinėjo butų pagerinimo išlaidų dydį, o teismas pasisakė, kad pagerinimo išlaidų nustatymas nėra tiesiogiai susijęs su įrodinėjimo dalyku.
21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantė remiasi jau atliktais pagerinimo ekspertizės aktais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 2A-145-639/2015 ir Nr. 2A-829-163/2014, o be to, pagerinimo darbus nurodė atlikusi vėliausiai 2012 metais. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė nuo 1993 m. liepos 23 d. iki šiol naudojasi ginčo butais. Įvertinant byloje nagrinėjamo priešieškinio ginčo dalyką, šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės reiškiamas prašymas dėl ekspertizės nėra tiesiogiai susijęs su atsakovės įrodinėjimo dalyku ir yra perteklinis bei netikslingas, todėl pagrindo skirti atsakovės prašomą ekspertizę byloje nėra. Juolab, kad tokios ekspertizės skyrimas užvilkintų ir taip ilgai užsitęsusį šios bylos nagrinėjimą ir padidintų bylinėjimosi išlaidas.
22. Įvertinusi 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad teismas turėjo išankstinę nuostatą dėl pareikšto priešieškinio ir todėl netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra tinkamai ir išsamiai motyvuota, motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius bei teisinius aspektus, atsižvelgta ne tik į ieškovės argumentus, bet ir pasisakyta, kodėl nesutinkama su apeliantės prašymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose jau nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. (remiantis palikimo perėjimo valstybei liudijimu), todėl remiantis CPK 7 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokios ekspertizės skyrimas užvilkintų ir taip ilgai užsitęsusį šios bylos nagrinėjimą ir padidintų bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliantė nurodo, kad ginčijamame sprendime nurodoma apskundimo tvarka – pažymint, kad teismo sprendimas skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nors šioje byloje, atsakovės manymu, teismo sprendimas yra skundžiamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo gavimo dienos.
24. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos, kaip nurodo apeliantė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė tinkamą sprendimo apskundimo tvarką.
25. Apeliantė nurodo, kad atsakovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, t. y. ginčo butų darbų apskaitos aktus, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė jų priėmimo klausimo.
26. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija priėmė apeliantės atstovo prašymą pridėti prie bylos darbų apskaičiavimo aktus, adresu (duomenys neskelbtini), ir juos išsiuntė ieškovei. Ieškovė minėtus aktus gavo 2022 m. rugpjūčio 18 d., tą patvirtino ir pati ieškovė savo atsiliepime, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė apeliantės pateiktų įrodymų priėmimo klausimą.
27. Apeliantė vėlgi teigia, jog teisėjos šališkumą pagrindžia tai, jog ginčijamame sprendime buvo remiamasi anksčiau teismų išnagrinėtomis civilinėmis bylomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-829-163/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-128- 460/2016), kurios nebuvo prijungtos prie nagrinėjamos bylos, teismo posėdžio metu šių bylų duomenys nebuvo garsinami ir tiriami.
28. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu bei kitais įrodymais pirmosios instancijos teismui dar 2017 m. kovo 10 d. pateikė anksčiau minėtus teismų sprendimus ir nutartis, kurie 2017 m. kovo 15 d. pirmosios instancijos teismo rezoliucija buvo priimti ir nustatytas 14 dienų terminas apeliantei atsiliepimams pateikti (t. 1, b. l. 33–48). Be to, grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, 2020 m. balandžio 14 d. pirmosios instancijos teismo rezoliucija anksčiau minėtas civilines bylas teismas prijungė prie nagrinėjamos bylos. Taip pat pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Be to, pažymėtina, kad, išklausius 2023 m. spalio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad teismas klausė bylos šalių, ar reikia pagarsinti bylos medžiagą, ar šalys yra susipažinusios su byloje esančiais įrodymais, ar galima pereiti prie baigiamųjų kalbų, abiejų šalių atstovai patvirtino, kad su bylos medžiaga yra susipažinę ir pagarsinti neprašė (20 minutė). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apeliantės minimų civilinių bylų pagarsinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime galėjo remtis anksčiau teismų išnagrinėtomis civilinėmis bylomis.
29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas leido ieškovei vesti bylą neturint tam įgaliojimų, pasisakyti dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų ir su juo susijusių procesinių dokumentų, nors ieškovės įgaliojimo apimtis apsiribojo tik palaikyti ieškovės ieškinį, tačiau neapėmė pasisakymų dėl priešieškinio reikalavimų.
30. Teisėjų kolegija tokius apeliantės teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kadangi, remiantis bylos duomenis, iš pateikto bylai ieškovės atstovės įgaliojimo (t. 8, b. l. 83) turinio matyti, kad ieškovės įgaliota atstovė D. P. turi teisę atstovauti VMI prie FM interesams Lietuvos Respublikos teismuose bei kitose valstybės institucijose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus: visišką ar dalinį atsisakymą nuo ieškinio ar kito reikalavimo, ieškinio ar kito reikalavimo pripažinimą, ieškinio ar kito reikalavimo pagrindo ar dalyko pakeitimą, taikos sutarties sudarymą, teismų sprendimų ar nutarčių apskundimą, duoti išvadą byloje, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, vykdomųjų raštų gavimą ir pateikimą vykdyti. Taigi darytina išvada, jog įgaliotam asmeniui nagrinėjamoje byloje buvo suteiktos visos ieškovo teisės, o tai reiškia ir pasisakyti dėl apeliantės priešieškinio reikalavimų.
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. vasario 6 d. protokoline nutartimi patikslintą priešieškinį, pažeidė CPK 225 str. 2 p. nuostatas, nes patikslinto priešieškinio ir jos priedo ieškovei neišsiuntė, termino atsiliepimui nenustatė, neišklausė ieškovės atstovės nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, mediacijos proceso bei taikaus ginčo sprendimo būdo. Teismas padarė analogišką procesinį pažeidimą, dėl kurio Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-224-613/2020 panaikino pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą tuo pagrindu, kai teismas neišsiuntė atsakovei procesinių dokumentų su jais susipažinti.
32. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia ginti ne jos, o tariamai ieškovės pažeistas teises, nors įstatymas tokios teisės apeliantei nenumato, kadangi apeliantė gali ginti tik savo (t. y. suinteresuoto asmens), o ne kaip nagrinėjamu atveju nurodo, ieškovės pažeistas teises, tuo labiau, kai pati ieškovė atsiliepime nurodo, kad su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes 2023 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo, buvo informuota apie apeliantės pateiktą ir teismo priimtą patikslintą priešieškinį. Ieškovė pirmosios instancijos teismui posėdžio metu buvo nurodžiusi, jog atsižvelgdama į pakankamai ilgai trunkantį šios bylos nagrinėjamą bei apeliantės jai teiktą tik vieną ir ieškovei nenaudingą pasiūlymą buvo išsakiusi nuomonę, kad nepritaria taikaus ginčo išsprendimui ir mediacijos taikymui šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės nurodomas procesines teises.
33. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovės atstovavimo teisės, leido, kad atsakovei atstovautų atstovas, kuris nėra susipažinęs su civiline byla, nemoka rusų kalbos ir negali susikalbėti su atsakove, nepasiūlė atsakovei pakeisti atstovą kitu tinkamu atstovu.
34. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. apeliantė pati nutraukė teisinių paslaugų sutartį su jai anksčiau byloje atstovavusiu advokatu R. K. (t. 11, b. l. 45). Naujoji advokatė V. G. apeliantei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirta 2023 m. rugsėjo 13 d. (t. 11, b. l. 52). Išklausius pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. (5 min. trukmės posėdis) posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad posėdis buvo atidėtas atsakovės atstovės prašymu, kadangi atstovė su atsakove nespėjo suderinti pozicijos dėl atsakovės ligos. Išklausius 2023 m. spalio 19 d. (27 min. trukmės posėdis) posėdžių garso įrašą, nustatyta, kad buvo apklausta atsakovės draugė – liudytoja, atsakovės advokatė tinkamai apklausė liudytoją, uždavė jai daug klausimų, tikslino aplinkybes. Posėdžio metu pasisakė ir pati atsakovė, tikslino aplinkybes ir paminėjo ir nesusijusius su nagrinėjama byla faktus, tokius, kaip kad su naująja advokate norėjo surašyti naują ieškinį, tačiau jai advokatė pasakė, kad dar nėra susipažinusi su visomis atsakovės civilinėmis bylomis, todėl padėti negali. Išklausius abu pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė buvo netinkamai atstovaujama savo atstovės ar kad advokatė nebuvo susipažinusi su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad posėdžių metu apeliantei buvo paskirta vertėja, kuri užtikrino, kad visa posėdžių metu pateikiama informacija būtų suprantama apeliantei, pati apeliantė posėdžių metu nieko neminėjo apie tai, kad negali susikalbėti su savo advokate, o jos advokatė nėra susipažinusi su nagrinėjama byla.
35. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo principas. Taigi pati apeliantė turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir nuspręsti, ką pasirinkti savo atstovu. Nagrinėjamu atveju, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paskyrus atstovę, apeliantė bet kada galėjo pati atsisakyti jos paslaugų advokatei neatliepus apeliantės poreikių ar netinkamai vykdant savo pareigas, kaip apeliantė nurodo skunde. Pažymėtina tai, kad CPK nenumato galimybės teismui spręsti advokato nušalinimo ar jo tinkamumo procese klausimus. Nagrinėjamu atveju apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, o CPK 161 straipsnio 1 dalis numato, jog kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nebuvo be atstovo, jai atstovavo profesionali advokatė, todėl tik ji pati galėjo nuspręsti dėl savo advokatės tinkamumo / netinkamumo jai atstovauti byloje, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos siūlyti apeliantei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nes apeliantė ir taip buvo atstovaujama advokatės.
36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas teisinio pagrindo, priteisė iš jos 4 023,14 Eur nuostolių ieškovei. Mano, kad reikalavimus dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas turėjo reikšti atsakovei tokias paslaugas teikusios įmonės, o jeigu tokį reikalavimą pareiškė ieškovė, tai teikiančios paslaugas įmonės į bylą turėjo būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, nes esant galimam ieškinio patenkinimui atsakovė turėtų regreso teisę teikti reikalavimą dėl neteisėto praturtėjimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Įvertinus ginčijamo sprendimu motyvus ir byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad apeliantė gyveno ir neteisėtai naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, naudojosi jame teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau už šias paslaugas nemokėjo, dėl to susidarė skola, kurią padengė ieškovė ir kuri yra laikytina ieškovės nuostoliais. Ieškovė bylai 2023 m. kovo 28 d. pateikė daugiau nei 300 lapų priedų su visais per ginčo laikotarpį sumokėtų komunalinių mokesčių kvitais, patvirtinančiais, jog kiekvieną mėnesį valstybė, atstovaujama VMI, apmoka abiejų ginčo butų komunalinius mokesčius, kurie nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ieškovei dienos, iki 2022 m. sausio 20 d. sudarė 4 023,14 Eur.
38. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 4 023,14 Eur ieškovės patirtų išlaidų, apmokant abiejų ginčo butų komunalinius mokesčius.
39. Apeliantės teiginiai, kad reikalavimus dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas turėjo reikšti atsakovei tokias paslaugas teikusios įmonės, o ne ieškovė, atmestini kaip visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, kadangi reikalavimus šiuo atveju turėjo teisę pareikšti ir pareiškė tas asmuo, kuris ir apmokėjo apeliantės susidariusias skolas. Pažymėtina, kad pati apeliantė nesutikdama su jai suteiktų komunalinių paslaugų kainomis turi teisę pareikšti savo reikalavimus jai paslaugas teikusioms įmonėms.
40. Apeliantė teigia, kad sprendžiant klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo turėjo būti taikomos civilinės teisės normos reglamentuojančios jungtinės veiklos sutarties institutą.
41. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesinius dokumentus ir ginčijamo sprendimo motyvus neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra dėl ginčo būstų pagerinimo išlaidų apeliantei priteisimo.
42. Pažymėtina, kad dėl jungtinės veiklos sutarties instituto taikymo buvo sprendžiama civilinėse bylose Nr. 2-145-639/2015, Nr. 2A-128-460/2016. Būtent šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu (atsakovės teigimu), pripažinimo. Apeliantė įrodinėjo, kad investavo į du butus asmenines lėšas, prižiūrėjo statybos darbus, rūpinosi remontais, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės reikalavimus atmetė. 2016 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-128- 460/2016 konstatuota, kad apeliantės pateikti ekspertizės aktai neįrodo jos konkretaus įnašo. Remonto darbų organizavimas, jų priėmimas, kontroliavimas nesuteikia teisės spręsti dėl dalinės nuosavybės pagrindimo, o vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu. Kolegija nurodė, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, jog būtų patvirtintas faktas, kad ji ir velionis buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį dviejų butų ir akcijų įsigijimui. Pažymėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas apeliantės asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės, apeliantė savo esminio indėlio į turto pagerinimą neįrodė. Jos įnašas nepakankamas dalinei nuosavybei sukurti, bylos kontekste vertintinas kaip išlaidos einamajam remontui. Taigi civilinėse bylose Nr. 2-145-639/2015, Nr. 2A-128-460/2016 sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas jungtinės veiklos sutarties pagrindu pripažinimo, jau buvo konstatuota, kad apeliantė neįrodė tarp šalių buvus jungtinės veiklos sutarčiai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo vadovautis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos sutarties institutą.
43. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 200 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės, kadangi jai pirmosios instancijos teisme buvo suteikta 100 proc. nemokama teisinė pagalba.
44. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais, atsižvelgdama į tai, kad CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovė (kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėja) buvo atleistos nuo žyminio mokesčio, todėl žyminio mokesčio išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl šis įpareigojimas atsakovei sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą šalintinas iš pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą,
„Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Iškeldinti atsakovę M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovės M. M. 4 023,14 Eur nuostolių ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.