- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1427-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39120-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- N. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-355-930/2020 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo bei atsakovės N. M. priešieškinį ieškovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. ieškiniu, kurį tikslino, prašė: i) nutraukti tarp ieškovo A. M. ir N. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) pripažinti, kad šalys nepalaiko santuokinių ryšių ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. lapkričio mėnesio; iii) palikti šalims santuokines pavardes; iv) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove N. M.; v) priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; vi) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; vii) padalinti santuokoje įgytą turtą; viii) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 35 009,29 Eur kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę bendrai santuokoje įgyto turto dalį; ix) nustatyti prievolės pobūdį; x) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos piniginės kompensacijos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; xi) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį, kurį tikslino, grindė tuo, kad:
1.1. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems, pasitikėti vienas kitu. Sutuoktinių požiūriai į šeimą ir gyvenimo vertybes pasikeitė, prasidėjo konfliktai, barniai. Nuo 2018 m. spalio mėnesio šalys pradėjo gyventi atskirai.
1.2. Šalys santuokoje bendrai įgijo turtą, kurio vertė sudaro 127 370 Eur: 1/230 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 116 570 Eur); negyvenamąją patalpą-sandėliuką (vidutinė rinkos vertė 2 500 Eur); 3 360/299 360 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5 350 Eur); transporto priemonę „SKODA FABIA“ (vidutinė rinkos vertė 2 800 Eur). Pagal būsto kreditavimo 2013-08-12 sutartį, sudarytą su Luminor bank AS (buvęs AB DnB bankas), likusi nesumokėta būsto kredito dalis 2019-10-16 – 57 351,42 Eur. Atskaičiavus iš bendro sutuoktinių turto mokėtinas skolas, lieka 70 018,58 Eur (127 370 Eur – 57 351,42 Eur) vertės bendro dalintino turto, todėl kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti po 35 009,29 Eur.
1.3. Atsakovė su dukra gyvena santuokoje bendrai įgytame bute, naudojasi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, todėl ieškovas sutinka, kad bendras sutuoktinių turtas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant 35 009,29 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę kilnojamo ir nekilnojamo turto dalį. Po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui Luminor Bank AS pagal būsto kreditavimo 2013-08-12 sutartį paliktina solidaria šalių prievole. Kadangi visas santuokoje įgytas turtas priteistinas atsakovei, todėl ji įpareigotina mokėti kredito įmokas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškovo A. M. ieškinį, kuris buvo tikslintas, prašė jį tenkinti iš dalies, t. y. patikslintą ieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo sutuoktiniams priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei pavardžių keitimo tenkinti, likusioje dalyje (dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo ir kreditorių) netenkinti. Nurodė, kad nesutinka, jog turtas natūra būtų priteistas tik atsakovei. Atsakovė neturi galimybės išmokėti ieškovui 35 009,29 Eur kompensacijos. Butas įsigytas skolintomis lėšomis, todėl atsakovei priteisus tokį turtą iškiltų grėsmė atsakovei nepajėgiant vykdyti prievolių kartu su nepilnamečiu vaiku netekti būsto. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė turi realias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją. Tai, kad atsakovė turi kitą butą, nepatvirtina fakto, jog atsakovė gali išmokėti kompensaciją. Turimas asmeninis nekilnojamasis turtas yra vienintelis atsakovės pragyvenimo šaltinis. Šalių nekilnojamąjį turtą tikslinga dalinti abiem šalims natūra lygiomis dalimis. Butas yra trijų kambarių, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buto negalima padalinti natūra.
3. Atsakovė N. M. priešieškinyje prašė: i) šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; iii) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; iv) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 372,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės; v) visus įsipareigojimus pagal Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal kredito sutartį Nr. 4100-2013-84482 po santuokos nutraukimo palikti vykdyti šalims solidariai; vi) santuokos metu šalių įgytą ir jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 96 443 Eur) po santuokos nutraukimo padalinti taip: ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui ir ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei; vii) santuokos metu įgytą ir jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomą sandėliuką, esantį pastate, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip: ½ dalį sandėliuko asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei ir ½ dalį sandėliuko asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; viii) santuokos metu šalių įgytą ir jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomą automobilių stovėjimo patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip: ½ dalį automobilio stovėjimo patalpų asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei ir ½ dalį automobilio stovėjimo patalpų asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; ix) santuokos metu šalių įgytą ir jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomą 1/230 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalinti taip: ½ dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei ir ½ dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui; x) santuokos metu atsakovės vardu įgytą transporto priemonę „SKODA FABIA“ po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovei; xi) nustatyti, jog atsakovė už atsakovei paliekamą santuokoje įgytą didesnę bendro turto dalį turi išmokėti ieškovui 1 400 Eur piniginę kompensaciją per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; xii) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur kompensaciją už ½ dalį už privalomuosius buto, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėtus mokesčius nuo 2018 m. gegužės mėn. iki ieškinio pateikimo dienos nustatant, kad 500 Eur ieškovas atsakovei išmoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; xiii) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 95 Eur kompensaciją už ½ dalį sumokėtos baudos pagal 2018-04-19 nutarimą administracinėje byloje Nr. A18.-1149-1057/2018 nustatant, kad 95 Eur ieškovas atsakovei išmoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; xiv) nenustatyti termino susitaikymui; xv) po santuokos nutraukimo išlaikymo iš ieškovo atsakovė nereikalauja; xvi) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; xvii) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. Santuoką ištiko krizė, ieškovo elgesys pasikeitė. Ieškovas neteikė moralinės paramos, neprisidėjo prie namų ruošos darbų, išsikeldavo gyventi atskirai. Šalys gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio.
3.2. Santuokos metu jungtine sutuoktinių nuosavybe turimas nekilnojamasis turtas turėtų būti padalintas ieškovui ir atsakovei po ½ dalį, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemonę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad negalima padalinti turto natūra. Bendras negrąžintas kredito likutis ieškinio pateikimo dieną – 59 073,56 Eur, išskaičiavus prievolės dengimui reikiamą lėšų sumą, bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 46 817,44 Eur. Piniginės lėšos (santaupos), esančios ieškovo sąskaitose, yra įgytos santuokos metu, todėl turėtų būti dalinamos po ½ dalį.
4. Ieškovas A. M. atsiliepime į atsakovės N. M. priešieškinį prašė priešieškinį tenkinti iš dalies: i) dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iš dalies dėl reikalavimų, susijusių su turtu, priešieškinį tenkinti; ii) dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, realios turtinės padėties nustatymo, turto padalinimo, turto išlaikymo išlaidų, prievolinių įsipareigojimų kreditoriams padalijimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie realią turtinę padėtį ar gaunamas pajamas iš buto nuomos, duomenų apie atsakovės vardu sumokėtas baudas ir turimas ar turėtas santaupas banke. Nesutinka nei su nekilnojamo turto vertėmis, nei su atsakovės nurodomu turto padalijimo po santuokos nutraukimo būdu. Yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, nes buto techniškai padalinti neįmanoma. Santykiai tarp sutuoktinių konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo kitą butą. Tai eliminuoja atsakovės motyvą, jog jos turtinė padėtis bloga ir ieškovo prašomas turto padalinimas atsakovei turės per didelę finansinę naštą. Ieškovas neturi kito būsto, todėl piniginė kompensacija suteiktų ieškovui galimybę įsigyti kitą turtą. Ieškovas būstu nesinaudoja nuo 2018 m. gegužės mėnesio.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime nurodė, kad tarp banko ir šalių 2013-08-12 sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 67 944,86 Eur kreditas būstui įsigyti. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas buto, sandėliuko ir automobilių stovėjimo patalpos, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Abiejų sutuoktinių atsakomybė bankui išlieka solidari.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: i) šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę M., atsakovei – M.; iii) nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; iv) nustatė ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką; v) priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui 2019-08-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vi) nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra atsakovė; vii) nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. lapkričio mėn.; viii) priteisė šalims po ½ dalį buto, sandėliuko ir automobilių stovėjimo vietos (3 360/598 720 dalis), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat po 1/460 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ix) priteisė atsakovei transporto priemonę „SKODA FABIA“; x) priteisė ieškovui 1 400 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią transporto priemonę „SKODA FABIA“, atidedant sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo įvykdymą 1 mėnesiui; xi) priteisė iš atsakovės ieškovui 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 400 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; xii) nustatė kad prievolė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal kreditavimo 2013-08-12 sutartį Nr. 4100-2013-84482 yra solidari šalių prievolė; xiii) priteisė ieškovui iš atsakovės 1 013,53 Eur kompensaciją už ieškovo po santuokos iširimo ir ieškinio pateikimo teismui dienos sumokėtas kredito įmokas; xiv) priteisė iš atsakovės ieškovui 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 013,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; xv) priteisė atsakovei iš ieškovo 95 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; xvi) nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500 Eur kompensaciją už sumokėtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų mokesčius nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki priešieškinio pateikimo 2019-08-12.
6.1. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Sprendė, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6.2. Apylinkės teismas nustatė, kad, be kita ko, šalys turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1/230 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3 360/299 360 dalis automobilių stovėjimo patalpos ir sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių teisės į nuosavybę vienodos, nė viena iš šalių neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių 3 kambarių butas yra dalus objektas, kadangi šalys gali naudotis atskirais buto kambariais, nusistatyti naudojimosi butu tvarką. Tai, kad bute nėra atskirų sanitarinių mazgų, skaitiklių, negali būti priežastimi teigti, kad butas yra nedalus daiktas. Byloje nesprendžiamas naudojimosi butu tvarkos klausimas, todėl atsakovė neturėjo pareigos įrodyti, kad galima atskirti naudojimui atskiras buto dalis, o tai, kad tarp šalių gali kilti ginčai dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo negali būti laikoma pakankamu pagrindu nedalinti buto šalims natūra. Ieškovas šalių konfliktiškus santykius grindė į bylą pateiktais garso įrašais, kuriuose užfiksuoti šalių konfliktai, tačiau ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie įrašai daryti 2018-10-21, t. y. iki šalių santuokos iširimo. Apylinkės teismas sprendė, kad pateikti įrodymai nereiškia, jog santuokai iširus, pasibaigus skyrybų procesui buvę sutuoktiniai būtinai ir toliau konfliktuos tarpusavyje. Apylinkės teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentu, kad turto padalinimas, kuomet atsakovei tektų visas turtas ir pareiga mokėti ieškovui kompensaciją, neproporcingai pažeistų atsakovės interesus, kadangi atsakovei tektų pareiga mokėti ne tik kompensaciją, bet ir kredito įmokas. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas tokiu būdu, dėl kurio vienas bendraturčių, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų.
6.3. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario 49 300 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kompensaciją atsakovė galėtų išmokėti tik pardavusi turtą, t. y. galimybė išmokėti kompensaciją priklausytų nuo to, ar atsirastų pirkėjas ir už kokią sumą butas galėtų būti perleistas. Kitų lėšų, iš kurių atsakovė galėtų sumokėti ieškovui kompensaciją atsakovė neturi. Apylinkės teismas, įvertinęs atsakovės pragyvenimui, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, sprendė, kad likusių lėšų nepakaktų ieškovo prašomai kompensacijos sumai sumokėti. Atsakovės į bylą pateiktoje pajamų deklaracijoje nurodytos atsakovės 2018 m. gautos 49 600 Eur pajamos, tačiau iš 2018-01-18 dovanojimo sutarties, trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymos matyti, kad lėšos deklaruotos kaip atsakovės gautos dovanos (buto) vertė, todėl realiai tokiomis lėšomis, iš kurių galėtų sumokėti kompensaciją ieškovui, atsakovė nedisponuoja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 sprendimo dalį, kuria ieškovui ir atsakovei priteista po ½ dalį buto, sandėliuko ir automobilių stovėjimo aikštelės (po 3 360/299 360 dalis), esančios (duomenys neskelbtini), po 1/230 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti butą, sandėliuką ir stovėjimo aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), bei 1/230 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninėn atsakovės nuosavybėn, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 33 609,29 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais bei motyvais:
7.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl trijų kambarių buto, sandėliuko, automobilio parkavimo vietos ir dėl 1/230 dalių žemės sklypo padalijimo būdo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo būdo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptariamu klausimu santuokos nutraukimo byloje. Teismas iš esmės rėmėsi iki 2015 m. suformuota teismų praktika, kai ginčo klausimui spręsti taikytina naujesnė teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2018-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1487-345/2018).
7.2. Teismas nepagrįstai įvertino sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumą. Atsakovė, tvirtindama, jog trijų kambarių butas yra dalus, turėjo atitinkamą įrodinėjimo naštą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsakovė patvirtino, kad bute izoliuoti tik du kambariai, iš kurių vienas priklauso ir įrengtas dukros poreikiams tenkinti. Atsakovė gyvena ginčo bute, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Atsižvelgiant į atsakovei priklausančią buto dalį laikytina, kad nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą būtų pažeistos, padalijant šalių butą lygiomis dalimis natūra.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nenurodė, kaip šalių turto padalijimas pažeidžia jos interesus. Atsakovės teiginiai apie galimybių išmokėti ieškovui kompensaciją nebuvimą nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą nepagrįstu. Ieškovas turto padalijimo būdu siekia išvengti ne tik konfliktų tarp šalių, bet ir apsaugoti jų nepilnamečio vaiko interesus, o tai svarbesnis siekis, nei atsakovės galimybės ieškovui sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją.
7.4. Tenkinus ieškovo reikalavimą ir priteisus atsakovei visą ginčo turtą natūra, atsakovei tenkančio bendro ginčo turto vertė būtų 124 570 Eur, todėl atsakovė turėtų sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją 33 609,29 Eur. Tokia priteistinos kompensacijos suma nelaikytina neproporcingai didele atsakovės turimam turtui bei atsižvelgiant į atsakovės amžių, darbingumą bei kitą turimą turtą. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise dar priklauso kitas brangus nekilnojamas turas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 49 300 Eur). Iš atsakovės pateiktos turto ir pajamų deklaracijos bei atsakovės parodymų matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje, be aukščiau nurodyto turimo turto, papildomai gavo 16 000 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, 5 000 Eur piniginę kompensaciją bei 5 600 Eur iš sandorių (2018 01 22 būsto nuomos sutarties nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2020-03-04), kas sudaro 26 600 Eur. Minėta aplinkybė suponuoja apie atsakovės gerą turtinę padėtį. Teismo išvada, kad atsakovei tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta ir tokiu būdu nukentėtų jos interesai, laikytina nepagrįsta.
7.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo butas yra nevienintelė atsakovės gyvenamoji patalpa. Net ir tuo atveju, jei atsakovei priteisus butą natūra atsakovei kiltų sunkumų sumokant ieškovui priteistiną 33 609,29 Eur kompensacijos sumą, atsižvelgiant į bendrą atsakovei priklausančių dviejų butų vertę (124 570 Eur + 49 300 Eur) ir gaunamas pajamas, atsakovei nekiltų pavojaus prarasti paskutinį gyvenamąjį būstą. Esant būtinumui, atsakovė galėtų priimti sprendimą dėl vieno iš būtų realizavimo. Ieškovas lieka be gyvenamo būsto ir solidarioje prievolėje kartu su atsakove, tačiau atsakovei išmokėjus ieškovui piniginę kompensaciją, ieškovui atsiranda reali galimybė įsigyti kitą nekilnojamą turtą ar bent turėti piniginę sumą pirmam įnašui sumokėti.
7.6. Teismas netinkamai vertino konfliktiškus šalių santykius, t. y. neįvertino esančių įrodymų, patvirtinančių galimybių šalims toliau bendrai valdyti ir naudoti butą nebuvimą. Byloje yra garso ir vaizdo įrašų, patvirtinančių atsakovės nepagarbų elgesį ieškovo atžvilgiu bei konfliktų provokavimą. Toks šalių elgesys užkerta kelią dviem bendraturčiams tuo pačiu metu naudotis ginčo turtu. Tai reiškia, kad padalijus turtą natūra nukentėtų vienos iš šalių interesai. Padalijus ginčo turtą natūra sumažėtų turto dalies paklausa, kas lemtų buto nuvertėjimą. Būsto atidalijimo sutuoktiniams lygiomis dalimis būdas yra netinkamas nagrinėjamo ginčo atveju.
7.7. Teismas, padalindamas šalims po ½ dalį nedalomo turto, o ypač 3,23 m² sandėliuką ir automobilio parkavimo vietą, skirtą vienam automobiliui, nesilaikė teisinio principo, kad dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
8. Atsakovė N. M. atsiliepime į ieškovo A. M. apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantas klaidingai teigia, kad teismas turėjo pareigą vadovautis ieškovo cituota teismų praktika. Precedento taikymas galimas tik tokiu atveju, kai precedentas sukurtas analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Apelianto nurodytose bylose faktinės aplinkybės netapačios šalių ginčui.
8.2. Apeliantas bando suklaidinti teismą ir bylos aplinkybes perfrazuoja sau palankia linkme. Atsakovė neteigė, kad vienas iš bute esančių kambarių yra įrengtas tik dukros poreikiams. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad padalijus turtą tarp šalių natūra pablogėtų nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovė nemano, kad dėl to, jog teismas nusprendė turtą padalinti natūra pablogėjo nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos. Šalių butas didelis (bendras plotas 64,71 m²). Teismui pateikti įrodymai, kad butą sudaro trys kambariai, iš kurių du izoliuoti. Iš teismui pateikto buto plano matyti, kad, esant poreikiui, bute būtų galima suformuoti ir dar vieną papildomą kambarį, todėl atsakovė, apeliantas ir nepilnametis vaikas turėtų atskirą gyvenamąją erdvę. Teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nebuvo sprendžiamas turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas, todėl atsakovė neturėjo įrodinėti, ar yra galimybė turtą atidalyti. Šalių nepilnametis vaikas laikinai naudojasi vienu izoliuotu kambariu, tačiau kambarys nėra išimtinai įrengtas pagal vaiko poreikius. Susidarius situacijai, kuomet apeliantas norėtų įsikelti gyventi į vieną iš kambarių, atsakovė sudarytų tam sąlygas. Pats apeliantas apsisprendė nesinaudoti turimu turtu ir tą pareiškė teismo posėdyje per atstovę. Atsakovė ieškovui nesudaro kliūčių naudotis turimu turtu.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti apelianto reikalavimą dėl ginčo turto, susidarytų situacija, kad atsakovė negalėtų ieškovui išmokėti kompensacijos. Priešingai nei teigia apeliantas, tai yra svarbi aplinkybė vertinant turto padalijimo būdo parinkimą. Apeliantas nesiekia apsaugoti nepilnamečio vaiko interesų, o siekia tik kuo didesnės naudos sau. Jei teismas būtų patenkinęs apelianto prašymą dėl turto padalijimo, ne tik, kad vaiko interesai nebūtų apginti, priešingai – iškiltų realus pavojus vaiko gyvenamosios vietos turėjimui. Apeliantas atsakovės galimybę išmokėti kompensaciją įrodinėjo vien aplinkybe, kad atsakovė turi asmeninio turto (butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Vien faktas, kad atsakovė turi kitą butą nesudaro pagrindo teigti, jog ji turėtų galimybę ieškovui išmokėti 33 609,29 Eur kompensaciją. Atsakovė turi pareigą apeliantui pagal priimtą teismą sprendimą išmokėti papildomai 2 413,53 Eur (už transporto priemonę ir paskolos įmokas) ir 847,87 Eur (bylinėjimosi išlaidų).
8.4. Atsakovei neturint santaupų, mokėtina suma apeliantui finansiškai nepakeliama. Atsakovė, norėdama įvykdyti tokį sprendimą, būtų priversta turimą butą parduoti, tačiau nėra garantijų, kad sugebėtų butą parduoti už tokią sumą, kurią gavusi galėtų atsikaityti su apeliantu. Pardavusi turtą atsakovė prarastų gaunamas iš turto pajamas, atsakovės finansinė padėtis dar labiau pablogėtų. Ginčo turtas įsigytas skolintomis lėšomis, butui taikyta hipoteka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė paskolos negeba tinkamai vykdyti, todėl yra grėsmė, kad ir ateityje atsakovė neturės galimybės mokėti paskolos. Dėl pasaulinio mastu paskelbtos pandemijos prognozuojamas nekilnojamojo turto kainų kritimas.
8.5. Byloje nepateikta įrodymų, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl turto naudojimosi ir/ar disponavimo, ar kitų aplinkybių. Atsakovė apelianto atžvilgiu nenusiteikusi konfliktiškai. Šalių santykiai iki skyrybų proceso, kurie buvo įtempti, nesudaro pagrindo konstatuoti itin konfliktiškus šalių santykius. Laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami priimant sprendimą dėl turto pasidalijimo. Šalys turi galimybę ginčo butu naudotis kartu. Pats apeliantas supranta ir pripažįsta, kad ginčo turtu naudotis kartu yra visos galimybės. Apeliantas tik formaliais pagrindais ir savo paaiškinimais įrodinėjo šalių konfliktinius santykius, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė. Patenkinus apelianto reikalavimą dėl turto padalijimo būtų patenkinti tik vienos šalies interesai, kas reikštų, jog būtų pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas.
8.6. Paskolos likutis bylos nagrinėjimo metu buvo 59 073,56 Eur. Atėmus turimos paskolos dydį, turto vertė būtų 65 496,44 Eur. Pusę šios sumos atsakovė turėtų sumokėti apeliantui, jei būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl turto padalijimo, taigi atsakovė neįgytų turto už 124 570 Eur. Atsakovės gautos 26 600 Eur pajamos nesudaro pagrindo teigti, kad jos turtinė padėtis gera. Atsakovės gauta 5 000 Eur kompensacija susijusi su jos atleidimu iš darbo. 16 600 Eur atsakovė gavo tuomet, kai dar turėjo gerai apmokamą darbą, tačiau bylos nagrinėjimo metu dėl etatų mažinimo atsakovė buvo atleista. Faktiškai atsakovės pragyvenimo šaltinis buvo tik iš nuomos gautos pajamos ir vienkartinė kompensacijos suma. Tai, jog apeliantas siekia palikti ginčo turtą natūrą atsakovei nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdų atsakovė gauna didesnę turto vertę ar pan. Pats apeliantas tvirtina, jog atsakovė neturi galimybės išmokėti kompensacijos, nebent parduotų turimą turtą. Teismas privalo aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti priteistą kompensaciją.
8.7. Konfliktinių santykių tarp šalių buvimas nenustatytas. Byloje pateikti garso ir vaizdo įrašai daryti iki šalių santuokinių santykių nutrukimo. Konfliktų iniciatorius būdavo pats apeliantas, o ne atsakovė. Buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo. Šalys turi realias galimybes naudotis ginčo turtu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (buto, sandėliuko ir automobilių stovėjimo aikštelės, taip pat 1/230 dalies žemės sklypo) padalijimo būdo (apylinkės teismas sprendimu šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį). Ieškovas pageidauja, kad šalių santuokos metu sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas atsakovei, o atsakovė ieškovui išmokėtų 33 609,29 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo, nutrauks šalių santuoką
12. Susipažinus su ieškovo (apelianto) A. M. apeliacinio skundo argumentais nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja dėl to, kad: pirma, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos turto padalijimo būdo klausimais santuokos nutraukimo byloje; antra, teismas nepagrįstai įvertino turto padalijimo įvykdymo realumą; trečia, atsakovė nenurodė, kaip šalių turto padalijimas pažeidžia jos (atsakovės) interesus; ketvirta, 33 609,29 Eur kompensacijos suma nelaikytina neproporcingai didele; penkta, ginčo butas nevienintelė atsakovės gyvenamoji patalpa; šešta, teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių galimybes šalims toliau bendrai valdyti ir naudoti butą nebuvimo; septinta, padalindamas šalims po ½ dalį 3,23 m² sandėliuką ir automobilio parkavimo vietą teismas nesilaikė principo, kad dalydamas turtą teismas turi turtą dalinti taip, jog turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdytų racionaliai naudoti turto pagal paskirtį.
13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
14. Pasisakant dėl apelianto argumentų, susijusių su nukrypimu nuo vyraujančios teismų praktikos, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis), aiškinant CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nurodyta, jog: i) turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis; ii) aptartas prioritetas neabsoliutus, tačiau kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.; iii) konfliktiški santykiai savaime nepakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo; iv) šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą; v) parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, nutarties 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, nutarties 63 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, nutarties 61 punktas).
15. Aptarta šio procesinio sprendimo priėmimo momentu naujausia kasacinio teismo praktika rodo, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimas nepakitęs ir toliau laikomasi pozicijos, jog turto padalijimas natūra yra prioritetinis, o kitoks turto padalijimo būdas yra išimtinio pobūdžio. Išimtinis pobūdis reiškia, kad turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suformuluotos taisyklės. Pastebėtina, jog apelianto cituojama kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 taip pat nurodo analogišką aukščiau aptartam teisinį reguliavimą. Vien tai, kad apelianto cituojamojoje byloje buvo priimtas kitoks teisinis rezultatas (nekilnojamasis turtas buvo priteistas vienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant kitą sutuoktinį sumokėti kompensaciją) nereiškia, jog ir analizuojamo ginčo atveju, vertinant individualias ginčo aplinkybes, turi būti priimamas analogiškas apelianto cituotai nutarčiai rezultatas. Pastebėtina ir tai, kad apelianto cituojamojoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 abi šalys prašė turtą priteisti viena kitos asmeninėn nuosavybėn, t. y. abi ginčo šalys norėjo viso nekilnojamojo turto priteisimo asmeninėn nuosavybėn (žr. analizuojamos nutarties 2–3, 28 punktus). Tai reiškia, kad nagrinėjamo ginčo ir apelianto cituojamos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi (liet. argumentai (reikalavimai), kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Apelianto cituojamoje Vilniaus apygardos teismo 2018-05-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1487-345/2018 ratio decidendi nuo ginčo šioje byloje taip pat skiriasi, kadangi cituotoje byloje vienas iš sutuoktinių ½ dalintino buto dalį valdė asmeninės nuosavybės teise, todėl dalintinas buvo ne visas, o tik ½ dalis buto (t. y. po ¼ dalį buto kiekvienai šaliai). Aplinkybė, jog kitam sutuoktiniui atitektų tik ¼ dalis (priklausytų tik 12,69 m² dalintino buto ploto) būtent ir sąlygojo nukrypimą nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prioritetinės turto padalijimo natūra taisyklės civilinėje byloje Nr. 2A-1487-345/2018 (žr. aptartos nutarties 1–2, 5, 16, 27 punktus). Aptartos aplinkybės teisėjų kolegiją įgalina konstatuoti, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi vyraujančia teismine praktika, o individualizavęs faktines bylos aplinkybes, ir pagrįstai nuo bendrosios (ir prioritetinės) taisyklės nenukrypo.
16. Pasisakant dėl buto, sandėliuko ir automobilio stovėjimo aikštelės dalumo nustatyta, kad ginčo butas yra 3 kambarių, bendro 64,71 m² ploto (59,45 gyvenamojo ploto) (el. b. t. 1, b. l. 15). Tiek sandėliukas (3,32 m² ploto, tiek automobilių stovėjimo aikštelė priskirtina negyvenamosioms patalpoms (el. b. t. 1, b. l. 32–70, 74–75). Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčo buto nuotraukomis, taip pat jo išplanavimu (planu) (žr. nekilnojamojo turto vertinimo 2019-10-10 ataskaitos priedus) nustatė, kad butas turi kambarį (bendras su virtuve ir koridoriumi bei 2,9 m² lodžiją) 31,18 m² ploto, du 14,40 m² ir 16,87 m² ploto atskirus kambarius, sanitarinį mazgą (vonios ir tualeto patalpą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, nenustatė, kad butas būtų nedalus. Nepateikta duomenų apie tai, jog techniškai negalimas didžioje kambario pertvarkymas suformuojant atskirą patalpą. Bute yra trys savarankiški kambariai (patalpos), kas reiškia, kad tiek šalys, tiek nepilnametis vaikas gali turėti po atskirą patalpą. Teisėjų kolegija pritaria, jog normaliai buto eksploatacijai nebūtina turėti dviejų sanitarinių mazgų bei virtuvių. Aptartos patalpos (sanmazgas bei virtuvė) gali būti naudojamos ir bendrai. Konstatuotina, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad dalinamas butas būtų nedalus objektas. Nenustatyta nei techninių, nei teisinių kliūčių buto padalijimui natūra.
17. Apeliantas teigia, kad atsakovė nenurodė, kaip šalių turto padalijimas ieškovo (apelianto) nurodytu būdu pažeidžia jos (atsakovės) interesus. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aptarto argumento, pažymi, jog ne atsakovė turi įrodinėti, kad ieškovo nurodomas turto padalijimo būdas kaip nors pažeis atsakovės teises, o ieškovas, siekdamas ne bendrojo ir prioritetinio nekilnojamojo turto padalijimo būdo, tačiau išimtinio (turto priteisimo asmeninėn vieno sutuoktinio nuosavybė, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją) turto dalijimo būdo, turėtų įrodinėti prašomo turto padalinimo būdo poreikį ir situacijos išimtinumą, kuris pateisintų nukrypimą nuo bendrųjų taisyklių Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Konstatuotina, jog ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie poreikį nukrypti nuo bendrosios CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytos turto (buto) padalijimo natūra taisyklės.
18. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad 33 609,29 Eur kompensacijos suma nelaikytina neproporcingai didele. Pasisakant dėl aptartos aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, jog 33 609,29 Eur suma, įvertinus šalių turtinę padėtį, laikytina didelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirbo samdomą darbą iki 2019-07-15 (el. b. t. 3, b. l. 102–105). Atsakovė nurodė, jog dėl etatų mažinimo buvo atleista, o skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudarys apie 900 Eur atskaičius mokesčius (šalys duomenų apie tai, kad apylinkės teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės darboviete, būtų pasikeitusios nenurodė). Nors atsakovė ir turi kito nekilnojamojo turto (1 kambario, bendro 37,02 m² ploto (20,23 m² gyvenamo ploto) butą, esantį (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 30–31), kuris nuomojamas (nuomos mokestis – 400 Eur) (el. b. t. 2, b. l. 85–86), tačiau įvertintina, kad su atsakove nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kas reiškia, kad jai tenka daugiau pareigų, susijusių su nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo spręsti, kad 33 609,29 Eur suma būtų tokia, kuri atsakovei nesudarytų finansinių sunkumų. Abi šalys turi solidarią prievolę bankui, t. y. turi mokėti būsto kreditą (el. b. t. 1, b. l. 83–86). Vien ta aplinkybė, jog atsakovė turi kitą nekilnojamojo turto objektą savaime nereiškia, kad egzistuoja pateisinamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios (prioritetinės) CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytos turto dalijimo natūra taisyklės. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (esantis (duomenys neskelbtini)) yra tik vieno kambario, o kadangi su atsakove nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo turto padalijimas natūra labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kadangi po ginčo turto padalijimo vaikas turi atskirą patalpą (kambarį).
19. Pasisakant dėl galimybių šalims toliau bendrai valdyti ir naudoti butą (ne)buvimo teisėjų kolegija akcentuoja, jog objektyvių duomenų apie tai, kad šalys negalėtų bendrai valdyti ginčo buto nėra. Net ir tuo atveju, jeigu šalių santykiai ir yra konfliktiški, tokia aplinkybė nereiškia, kad būtina nukrypti nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios (prioritetinės) taisyklės. Aukščiau cituota kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis) rodo, kad šalys (buvę sutuoktiniai) turėtų prisiimti santuokos metu įgyto turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Tai, kad šalys apsižodžiuoja ar turi neigiamus nusistatymus viena kitos atžvilgiu nepagrindžia aplinkybės, jog turto negalima padalinti natūra, taip pat normaliai juo naudotis.
20. Apeliantas taip pat nurodė, kad 3,23 m² sandėliuko ir automobilio parkavimo vietos padalijimas po ½ dalį trukdytų racionaliai naudoti turtą pagal paskirtį. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Tiek sandėliukas, tiek automobilio parkavimo vietos suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (el. b. t. 1, b. l. 32–71, 74–75), kas reiškia, jog aptartais objektais gali būti disponuojama atskirai nuo buto. Tiek sandėliukas, tiek automobilio stovėjimo vieta yra negyvenamosios patalpos, kas reiškia, jog tokiu turtu yra paprasčiau naudotis dėl jo tikslinės paskirties. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, jog dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir dėl to dažnai nebūna Lietuvos Respublikoje, kas reiškia, kad poreikio faktiškai naudotis automobilio stovėjimo aikštele ir/ar sandėliuku ieškovas dažnai neturi. Be to, dėl tokio turto galima nusistatyti naudojimosi tvarką. Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog techniškai negalima būtų atskirti (padalinti) sandėliuko patalpos į dvi dalis. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu patvirtintas buto atidalinimo natūra po ½ dalį pagrįstumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ir sandėliuko bei automobilio parkavimo vietos padalijimas po ½ dalį labiau atitinka byloje nustatyto turto padalinimo principą bei tvarką.
21. Ginčo objektu taip pat buvo ir dalis žemės sklypo, esančio, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 17–31). Viena vertus, šalys procesiniuose dokumentuose dėl aptarto sklypo plačiau nepasisakė. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad ant aptarto žemės sklypo stovi daugiabutis namas, kuriame yra šalių ginčo butas. Tai reiškia, kad žemės sklypas yra iš esmės skirtas daugiabučiam pastatui eksploatuoti, jis turi būti dalijimas tokiu pat būdu, kokiu dalijamas ir butas, t. y. natūra. Priešingų argumentų apeliantas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
22. Kiti (likę) ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei aplinkybėmis nei naikinti, nei keisti skundžiamo teismo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
24. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
25. Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 375 Eur žyminio mokesčio, o likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio 354 Eur prašė atidėti (el. b. 4 t. b. l. 117, 118). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-14 nutartimi nutarė tenkinti ieškovo A. M. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo – atidėjo 354 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo (el. 4 t. b. l. 126-127). Kadangi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, ieškovui atidėta 354 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą.
26. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 1 000 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 4, b. l. 140).
27. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje ). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovo apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos protingo dydžio, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.