Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje dėl turto padalijimo ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad atsakovas neginčijo dalintinų daiktų vertės, yra nepagrįstos, kadangi prieštaravimai dėl daiktų vertės buvo nurodyti teismo posėdžio metu, teismas įrodymus šiuo atveju vertino tik ieškovės naudai. Tarp šalių kilus ginčui dėl daiktų vertės, teismas jų įvertinti nepasiūlė, iš atsakovo priteisė kompensaciją už visą kilnojamojo turto vertę, kuri ieškovės buvo nustatyta nepagrįstai. Neįmontuotus daiktus (dulkių siurblį, skalbimo mašiną, televizorių, miegamojo minkštus baldus, svetainės baldus) ieškovė galėjo pasiimti. Pažymėjo, kad teismas ieškovei galėjo priteisti piniginę kompensaciją tik už jos turto dalį, t. y. 1700 Eur. Be to, pagrindu iš atsakovo priteisti kompensaciją negali būti faktas, kad ieškovė gyvena pas tėvus namuose ir neturi kur padėti daiktų. Dėl automobilio Toyota Corolla Verso, v/n (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu neįtraukto į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą, apeliantas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo minėtą turtą pripažinti asmenine nuosavybe ir šio turto neįtraukti į dalintiną turtą nebuvo. Be to, turtas, įgytas santuokos metu, yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe iki tol, kol nėra įrodyta, kad šis turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Apie tai, kad automobilis pirktas už dovanotas lėšas, atsakovui nebuvo žinoma, nes tokios sutarties nebuvo. Teismas automobilio nepripažino ieškovės asmenine nuosavybe, automobilį priteisė ieškovei, o piniginė kompensacija atsakovui nebuvo priteista. Dovanojimo sutartį teismas turėjo vertinti kritiškai, ji buvo surašyta fiktyviai, taikytasi prie mokėjimo datos, kada atsakovei buvo pervestos lėšos kaip dovana. Atsakovui niekada nebuvo žinoma apie minėtą sutartį. Teismas, priteisdamas kompensaciją, vadovavosi tarp šalių susiklosčiusiais įtemptais santykiais, ieškovės išėjimą gyventi pas tėvus. Darydamas tokias išvadas teismas prieštaravo savo išvadoms, kad santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, faktui, kad atsakovas yra nekonfliktiškas ir būdamas pareigūnu neturi jokių nuobaudų. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad tarp šalių kils konfliktai ir dėl to parinkti sprendimu nustatytą turto padalijimo būdą (kompensacijos išmokėjimą ir ieškovės buto dalies priteisimą atsakovui). Priteisdamas kompensaciją teismas nesiaiškino, ar atsakovas gali tokį įpareigojimą įvykdyti – buto dalis yra įkeista bankui, mokamas kreditas, kurį jis moka vienas, nors prievolė solidari. Kito turto, kurį galėtų įkeisti, atsakovas neturi, galimybės gauti paskolą nėra, turi mokėti dukrai išlaikymą, taip pat išlaikyti butą. Butas yra dalus, jame yra izoliuoti kambariai, patalpų perplanuoti ar investuoti lėšų nereikia. Pažymėjo, kad teismas neišsprendė dėl solidarios prievolės AB SEB bankas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kaip ji bus vykdoma.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų dėl turto padalijimo ir vertės bei rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Dėl kilnojamojo turto dalijimo būdo, baldai yra pritaikyti butui, todėl juos dalinti natūra netikslinga, ekonomiškai nepagrįsta bei neracionalu, egzistuoja objektyvios priežastys padalyti kilnojamąjį turtą ne natūra.Ieškovė nurodė, kad pinigų dovanojimo sutartis sudaryta vadovaujantis įstatymais, absoliučių pinigų dovanojimo sutarties negaliojimo aplinkybių byloje nėra nustatyta, todėl teismas sprendime teisingai konstatavo, jog automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dalintino turto bendrą balansą neįtraukiamas ir priteisiamas ieškovei. Atsakovas teiginių dėl to, kad gauti pinigai buvo panaudoti kitiems tikslams, nepagrindė. Dėl nekilnojamojo turto (buto) padalijimo, ieškovė ginčo bute negyvena, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, atsižvelgiant į dalintino buto bei ieškovei priklausančią jo dalį (ieškovei atitektų vienas 12,69 m² kambarys), vadovaujantis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą būtų pažeistos, padalijant šalių butą lygiomis dalimis natūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumą ir priėmė teisingą sprendimą visą butą natūra priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalių solidarios atsakomybės prieš trečiąjį asmenį AB SEB bankas yra pagrįstas.Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje vertino ir pasisakė dėl solidariosios sutuoktinių atsakomybės kreditoriams klausimo po santuokos nutraukimo, nesant kreditoriaus sutikimo dėl prievolių pagal 2010 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimo. Savaime aplinkybė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nepasisakė dėl prievolės AB SEB bankui po santuokos nutraukimo vykdymo, nepaneigia skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados ir argumentų, jog nesant AB SEB banko kaip šalių kreditoriaus sutikimo, prievolės pagal kredito sutartį negali būti modifikuojamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių atsakomybė šiam kreditoriui yra solidari, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstydamas patenkintos ieškinio dalies turinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto dalintino turto, turto padalijimo būdo bei vertės.Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą nepagrįstai neįtraukė automobilio Toyota Corolla Verso, v/n (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė reikalavimo minėtą turtą pripažinti asmenine nuosavybe ir šio turto neįtraukti į dalintiną turtą nekėlė. Apeliantas nežinojo apie minėto automobilio pirkimą už ieškovės tėvų dovanotas lėšas, o teismas savo ruožtu pateiktą dovanojimo sutartį turėjo vertinti kritiškai, atsakovui kompensacija už automobilį nepriteista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant įrodymus, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 8 d. pinigų dovanojimo sutartimi (b. l. 78) tarp ieškovės ir jos motinos buvo sudaryta pinigų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovės motina padovanojo ieškovei 3000 Eur dovaną automobilio įsigijimui. 2016 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymu („paskirtis – tėvų dovana“) minėta suma pervesta ieškovei (b. l. 79). Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl sutarties fiktyvumo, į bylą nepateikė. Ieškovė CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą įrodyti, kad minėtas automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, įvykdė, dovanojimo sutartyje aiškiai išreikšta dovanotojos (ieškovės motinos) valia sutartyje nurodytą sumą perleisti ieškovei, pareigos minėtą sutartį tvirtinti notarine tvarka CK nenumato, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilio nepriskyrė prie dalintino sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto argumentas dėl ieškovės neteikto reikalavimo minėtą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe yra nepagrįstas, kadangi ieškovės prašymas į tarp šalių dalintino turto balansą neįtraukti automobilio šiuo atveju vertintinas kaip tapatus atsakovo nurodytam reikalavimui. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (LAT 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Apelianto teigimu, prieštaravimus dėl daiktų vertės jis nurodė teismo posėdžio metu, o tarp šalių kilus ginčui dėl daiktų vertės, teismas jų įvertinti nepasiūlė. Pažymėjo, kad neįmontuotus daiktus (dulkių siurblį, skalbimo mašiną, televizorių, miegamojo minkštus baldus, svetainės baldus) ieškovė galėjo pasiimti. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto nurodytais argumentais, kadangi jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių savo teiginius, apeliantas nepateikė. Tuo tarpu ieškovės nurodytos daiktų vertės (virtuvės baldai (vertė 1 000 Eur), šaldytuvas (vertė 250 Eur), kaitlentė (vertė 250 Eur), miegamojo baldai (vertė 800 Eur), minkšti baldai (vertė 300 Eur), televizorius (vertė 400 Eur), skalbimo mašina (vertė 300 Eur), dulkių siurblys (vertė 100 Eur)) laikytinos protingomis ir atitinkančiomis įprastas minėtų daiktų orientacines kainas. Teismas pareigos atsakovui siūlyti įvertinti minėtų daiktų kainas neturi, kadangi vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalis savo iniciatyva teikia įrodymais, kurie pagrindžia jos teiginius. Kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip kompensaciją už minėtus daiktus ieškovei iš atsakovo priteisė bendrai 3400 Eur sumai. Šiuo atveju, visų daiktų nenuginčytai vertei esant 3400 Eur, iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteista piniginė kompensacija už ieškovės turto dalį, t. y. 1700 Eur – šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turto padalijimo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgęs į šalių santykius ir ieškovei priklausančio buto dalį, teismas pagrįstai nusprendė ieškovei priteisti kompensaciją už atsakovui atitenkančią jos 1/4 buto dalį. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas, ginčydamas skundžiamo sprendimo dalį, kuria padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, nenurodo, kaip šalių turto padalijimas pažeidžia jo interesus. Apelianto teiginiai apie galimybių išmokėti ieškovei kompensaciją nebuvimą nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą turto padalijimo būdą. Teismo nustatytu turto padalijimo būdu siekiama išvengti konfliktų tarp šalių bei apsaugoti jų nepilnamečio vaiko interesus, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju savo esme yra svarbesnis siekis nei atsakovo galimybės ieškovei sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad atsakovas prašymo išdėstyti teismo sprendimu priteistos kompensacijos apmokėjimą ieškovei pirmosios instancijos teismui nepateikė. Ginčo dėl to, kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė buto vertę, byloje nėra. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal 2010 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai palikta solidaria sutuoktinių prievole, kadangi prievolės modifikavimui kreditorius sutikimo neišreiškė, kita vertus, šalys ginčo dėl to taip pat nekėlė. Pažymėtina, kad apelianto teiginys, jog teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kaip minėta prievolė bus vykdoma, rezultato dėl šios prievolės pobūdžio po santuokos tarp šalių nutraukimo nekeičia. Kreditoriui nedavus sutikimo palikti prievolę atsakovo asmeniniu įsipareigojimu, teismas, priešingai nei teigia apeliantas, sprendimo motyvuose nurodė, kad prievolė palieka abiejų sutuoktinių solidariąja prievole. Siekiant aiškumo, tikslintina skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, joje nurodant minėtos prievolės paskirstymo tarp sutuoktinių rezultatą. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimi ieškovei 1158 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Teismo skaičiavimu, mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 1258 Eur (100 Eur už santuokos nutraukimą, 1058 Eur už turtinį reikalavimą ir 100 Eur už neturtinę žalą). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, skundžiamame sprendime konstatavo, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo jos naudai priteisė 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (230,00 Eur). Žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas, paskirstyta taip: iš ieškovės valstybei priteista 579 Eur, iš atsakovo – 579 Eur + 72 Eur dalyje už išlaikymą (iš viso 651 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nutartimi keičiamas iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos dydis už kilnojamuosius daiktus, todėl konstatavus, kad 50 procentų ieškovės reikalavimų išlieka patenkintų, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl priteistos kompensacijos už kilnojamuosius daiktus, iš šalių priteistinos valstybei, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatant iš ieškovės valstybei priteisti 553,50 Eur, iš atsakovo – 625,50 Eur. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme tarp šalių nekeičiamas, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistos kompensacijos dydžio sumažinimas patenkintų ieškinio reikalavimų dalies skaičiaus nekeičia. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikia tai įrodančius dokumentus (b. l. 132). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl, iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą (priteistos kompensacijos dydį sumažinus nuo 3400 Eur iki 1700 Eur), jai iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 267 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2018 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui 365,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiama 243 Eur, iš ieškovės – 122 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyse dėl kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir tas dalis išdėstyti taip:

„Priteisti iš A. J. 1700,00 Eur A. J. už A. J. atitenkančius kilnojamuosius daiktus.“.

„Priteisti iš atsakovo A. J. 625,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.“.

„Priteisti iš ieškovės A. J. 553,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.“.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą, rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant:

„Ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. prievolė pagal 2010 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB SEB bankas, po santuokos nutraukimo yra solidari.“.

Likusiose dalyse Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo A. J. 267,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. J. 243,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. J. 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.