Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma. Atsakovė kartu su nepilnamete dukra gyvena šalims nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Pokalbio su Tarnybos specialiste metu šalių dukra nurodė, kad jai patinka gyventi šiame bute, su mama, kuri ja rūpinasi. Su tėčiu matosi retai. Tarnyba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, vaiko nuomonę, neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygos yra aiškios ir užtikrinančios vaiko interesus bei maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis galimai patenkintų vaiko interesus.

Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir išvadą teikiančios institucijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, informuotas tinkamai, išvadą teikianti institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ieškinyje, atsakovės priešieškinyje ir teismo posėdyje atsakovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Šalys gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Kadangi bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims sutinkant, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje prašė palikti šalims santuokines pavardes. Todėl šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo turima pavardė „M.“, atsakovei paliekama santuokinė pavardė „M.“.

Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, kadangi vaikas nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su ja. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia 745 Eur: 140 Eur maistui, 170 Eur būsto išlaidoms (komunalinės paslaugoms, televizijai, paskolos mokesčiui), 50 Eur kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms, 10 Eur dovanoms auklėtojai, fotonuotraukoms, 10 Eur įvairioms rinkliavoms mokykloje, 25 Eur vaistams, vitaminams ir maisto papildams, 50 Eur odontologo paslaugoms, 20 Eur higienos ir buities priemonės, 2 Eur rankšluosčiams, 2 Eur patalynei, 6 Eur kirpėjo paslaugoms, 10 Eur žaidimams, lavinimo priemonėms, 10 Eur vaiko gimtadieniui, vaiko draugų gimtadieniams ir šventinėms dovanoms (Šv. Kalėdoms, Naujiems metams, Šv. Velykoms), 10 Eur kultūros renginiams, 40 Eur dailės būreliui, 80 Eur fortepijono pamokoms, 50 Eur kurui, 60 Eur aprangai. Ieškovė į bylą pateikė drabužių, avalynės, knygų bei laisvalaikio paslaugų pirkimo kvitus, komunalinių mokesčių sąskaitas, neformaliojo vaikų švietimo teikimo sutartį, iš kurios matyti, kad šalių dukra nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lanko dailės būrelį, odontologo paslaugų teikimo sąskaitas faktūras. Remiantis į bylą pateikta 2019-12-11 pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir 2019-12-10 pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovas gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi vertingo nekilnojamojo turto, iš kurio gauna papildomų pajamų. Remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko, todėl turi didesnes galimybes dirbti papildomai, gauti papildomų pajamų ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisė į išlaikymą atsiradimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau nei už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Atsakovė neformulavo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, nenurodė aplinkybių, dėl kurių iš ieškovo turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. kad iki priešieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas neteikė nepilnamečiam vaikui išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsakovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku taikomi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jis turi teisę bendrauti su dukra 7 kartus per savaitę bei atsižvelgiant į dukters užimtumą, netrukdomai bendrauti su dukra telefonu ir kitos programinės įrangos pagalba; ieškovui esant Lietuvoje, jis pagal galimybes bendrauja su dukra ir praleidžia su ja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val.; apie planuojamą praleisti su dukra savaitgalį ieškovas įspėja atsakovę trumpąją SMS žinute prieš 1 (vieną) mėnesį; ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiima dukrą iš mokyklos ar kitos įstaigos ir praleidžia su ja ne mažiau kaip dvi valandas bei pagal galimybes paruošęs pamokas, atveža dukrą į namus ne vėliau kaip iki 19.00 val.; ieškovas su dukra bendrauja dvi savaites visų savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjęs atsakovę trumpąja SMS žinute prieš du mėnesius; dukros gyvenimo kartu su tėvu terminas, esant vieno tėvo pageidavimui ir kito sutikimui, atostogų metu gali būti pratęstas iki vieno kalendorinio mėnesio per metus; ieškovas pagal galimybes su dukra bendrauja ir praleidžia didžiąsias šventes - Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – neporiniais metais dukrą pasiimdamas šventės išvakarėse ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, iki 19.00 val. parveždamas ją namo; apie planuojamas praleisti su dukra šventines dienas ieškovas įspėja atsakovę trumpąją SMS žinute prieš du mėnesius. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tačiau prašė patikslinti ją, nurodant konkretų bendravimo laiką. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu su tokiu prašymu sutiko.

Tarnybos išvadoje nurodyta, kad šalys turėtų susitarti dėl konkrečios ir aiškios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrintų vaiko interesus ir maksimalų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Tarp šalių nesant ginčo, automobilis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovei, iš jos ieškovui priteisiant 1400 Eur kompensaciją už atsakovei tenkantį turtą. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti 1 mėnesio terminą kompensacijai sumokėti. Ieškovas prieštaravimų dėl tokio termino nustatymo nepareiškė, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad dėl kompensacijos išmokėjimo sutinka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad mokėtina kompensacijos suma yra didesnė nei ieškovės gaunamos pajamos, todėl sumokėti ją iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, įvertinant jos turtinę padėtį, jai būtų sudėtinga, dėl tokios pareigos nustatymo gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Teismo vertinimu, prievolės sumokėti kompensaciją atidėjimas 1 mėnesio terminui ieškovo teisių ir teisėtų lūkesčių nepažeis, esminės žalos jo turtinei padėčiai nepadarys ir teismo sprendimo esmės nepaneigs, todėl prašymas atidėti kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį mokėjimą 1 mėnesio terminui tenkinamas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalys turi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 1/230 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3360/299360 dalis negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo patalpos ir negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šio turto padalijimo. Ieškovas prašo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 35009,29 Eur dydžio kompensaciją, paskaičiuotą iš turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės atėmus neišmokėtos dalies kredito turtui įsigyti dydį ir pridėjus kompensaciją už automobilį. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutinka ir prašo visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis – po ½ dalį. Ieškovas savo poziciją motyvuoja tuo, kad ginčo turtas nėra dalus, kad esant konfliktiniams santykiams tarp šalių jis negali būti dalijamas natūra, kad atsakovė turi kitą būstą, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kurį pardavusi gali išmokėti kompensaciją už jai tenkančią ieškovo turto dalį, sudarant atsakovui galimybę įsigyti kitą būstą, kuriame galėtų gyventi. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu motyvuoja tuo, kad turtas yra dalus, kad šalių santykiai nebėra konfliktiški ir jos gali kartu naudotis ginčo butu, kad buto, įsigyto už banko paskolą, kuri nėra grąžinta, priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją, neatitiktų lygiateisiškumo principo, pažeistų atsakovės interesus ir vaiko teisę į būstą, tuo atveju jei atsakovė nebūtų pajėgi viena mokėti kredito, neatitiktų atsakovės galimybių išmokėti kompensaciją.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė viena iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes. Sutuoktinių turtą gali sudaryti įvairūs daiktai – tiek dalūs, tiek nedalūs. Dalūs yra tokie daiktai, kurių sudėtinės dalys turi savarankišką vertę ir gali būti panaudotos pagal paskirtį. Nedalūs daiktai yra tokie, kurie negali būti padalyti į atskiras dalis, nepažeidžiant daikto kaip visumos, arba, jeigu ir gali būti padalyti, tai dėl padalijimo netenka savo vertės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį. Akivaizdu, kad šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas trijų kambarių butas yra dalus objektas, kadangi šalys gali naudotis atskirais buto kambariais, nusistatyti naudojimosi juo tvarką. Tai, kad bute nėra atskirų sanitarinių mazgų, skaitiklių, negali būti priežastimi teigti, kad butas yra nedalus daiktas. Teismų praktikoje idealiosiomis dalimis dalinami ir vieno kambario butai, kadangi net ir tokiu atveju, padalintas atitinkamas daiktas nepraranda savo vertės, yra įmanomas naudotis pagal paskirti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas naudojimo butu tvarkos klausimas, todėl atsakovė, neturėjo pareigos įrodyti, kad galima atskirti naudojimui atskiras buto dalis, o tai, kad tarp šalių gali kilti ginčai dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo negali būti laikoma pakankamu pagrindu nedalinti buto šalims natūra.

Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Ieškovas šalių konfliktiškus santykius grindė į bylą pateiktais garso įrašais, kuriuose užfiksuoti šalių konfliktai. Tačiau ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie įrašai daryti 2018-10-21, iki šalių santuokos iširimo. Taigi pateikti įrodymai patvirtina buvus šalių konfliktinius santykius iki santuokos iširimo. Tačiau tai nereiškia, kad santuokai iširus, pasibaigus skyrybų procesui buvę sutuoktiniai būtinai ir toliau konfliktuos tarpusavyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalių santykiai konfliktiški šiuo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

Reikalavimų dėl kito santuokoje įgyto turto šalys nereiškė, teismo posėdžio metu dėl tokio poreikio nepasisakė.

Abi šalys prašė prievolę trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, palikti solidaria šalių prievole. Ieškovas, prašydamas priteisti atsakovei visą šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą butą, taip pat prašė įpareigoti atsakovę mokėti kredito, per tris dienas kompensuoti ieškovo sumokėtas sumas, jei kredito įmokas padengtų ieškovas, kaip solidarus skolininkas, priteisti už atsakovę sumokėtas kredito įmokas nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė į bylą pateikė 2019-02-23 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su UAB „SB lizingas“, iš kurios matyti, kad po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, atsakovė gavo 1000 Eur kreditą prekei iš UAB „Muzikos faktorius“ įsigyti.

CK 3.67 straipsnyje reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Taigi turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, yra asmeninės kiekvieno sutuoktinio prievolės.

Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia CK 3.100 straipsnyje nurodytais pagrindais, tarp jų – nutraukus santuoką. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už ją sumokėtas kredito įmokas nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-11-05 iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2019-10-15), nurodo, kad šiuo laikotarpiu sumokėjo 2027,12 Eur, pateikė 1173,01 Eur sumokėjimo įrodymus (Luminor Bank sąskaitų išrašai). Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ieškovo pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, sutiko, kad turi pareigą padengti 1/2 dalį šalims pradėjus gyventi skyrium sumokėtų kredito įmokų, sutiko su ieškovo nurodyta 1013,53 Eur šios dalies suma.

CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 95 Eur kompensaciją už iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtų lėšų sumokėtos 190 Eur atsakovui skirtos baudos. Į bylą pateiktas atsakovui išduotas 2018-05-12 pranešimas apie 190 Eur baudos už administracinį teisės nusižengimą sumokėjimą.

CK 3.115 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.