Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-243-443/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-20
Bylos Nr.: e2-243-443/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arturas Rauktys
Ieškovas: G. E.
Atsakovas: R. B.
Advokatai: Violeta Naujokienė, Agnė Labutytė Raškevičė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-243-443/2024Teisminio proceso Nr.2-19-3-01698-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

MARIJAPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Miglei Banevičienei,dalyvaujant ieškovei G. E., jos atstovė advokatei Agnė Labutytei Raškevičei,atsakovui R. B., jo atstovei advokatei Violetai Naujokienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikiančia institucija byloje esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 5.1 punktą, kuriuo R. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B., kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant G. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise naudotoja ir nustatyti, kad atsakovas R. B. teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B. kiekvienam po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant G. E. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise naudotoja; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 6 dalį, kuria buvo nustatyta R. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. B. ir A. B. tvarka ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi A. B. tvarką: 1. R. B. bendrauja su sūnumi A. B. vieną kiekvieno mėnesio savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir pirmadienį pristato vaiką į ugdymo įstaigą. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. R. B. bendrauja su sūnumi A. B. vieną kiekvieno mėnesio savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš mokyklos (po pamokų, prailgintos grupės, būrelių) iki sekmadienio 18 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; vasaros ir kasmetinių šventinių atostogų metu iki sekmadienio 20 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2. R. B. bendrauja su sūnumi A. B. vieną kiekvieną mėnesio sekmadienį – antradienį nepertraukiamai (dvi paras). Tėvas pasiima vaiką sekmadienį (laikotarpyje tarp 10-11 val.) ir atitinkamai antradienį pristato ir palieka vaiką ugdymo/mokymo įstaigoje; pirmadieniais vaikui turi būti užtikrintas ugdymo/mokymosi procesas įstaigoje, išskyrus vasaros/kasmetines šventines atostogas; 3. Tuo atveju, jeigu R. B. nedirbs slenkančiu, o dirbs įprastu darbo grafiku, tuomet R. B. bendrauja su sūnumi A. B. kiekvieną savaitės trečiadienį. Vaiką tėvas pasiima trečiadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir ketvirtadienį pristato vaiką į ugdymo įstaigą; 4. Tuo atveju, jeigu R. B. nedirbs slenkančiu, o dirbs įprastu darbo grafiku, tuomet R. B. bendrauja su sūnumi A. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir sekmadienį 18 val. pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; vasaros ir kasmetinių šventinių atostogų metu iki sekmadienio 20 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; 5. R. B. bendrauja su sūnumi A. B. pusę visų jų kalendorinių atostogų metu. Nelyginiais metais – R. B. bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais – antrąją atostogų dalį. Pranešant tikslią atostogų datą motinai G. E. ne vėliau kaip prieš 30 dienų; 6. Šv. Kūčias lyginiais metais sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Kūčių dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina jį pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 13.00 val.; 7. Šv. Kalėdų šventes nelyginiais metais sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Kalėdų dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ne anksčiau kaip 13.00 val. ir grąžina jį antrą Šv. Kalėdų dieną į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 8. Naujųjų metų šventes lyginiais metais sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos švenčių dienos pasiimant vaiką laikotarpyje tarp 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir grąžinant sekančią dieną ne vėliau kaip iki 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 9. Šv. Velykų šventes lyginiais metais sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Velykų dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki 12.00 val. ir grąžinant jį antrą Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 10. Sūnus A. B. „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu R. B. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos tėvas pasiima „Tėvo dieną“ iki 12.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 11. A. B. gimimo diena – spalio 16 d., nelyginiais metais švenčiama su tėvu R. B., o lyginiais metais su motina G. E.; 12. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi A. B. išvykti į užsienį ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo vaikai yra išvykę į užsienį, kelionės metu privalo leisti vaikams netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis; 13. R. B. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi A. B. ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaiko ugdymo/mokymo įstaigas, į jo užklasinės veiklos būrelius, susirinkimus ir t.t.; 14. G. E. įsipareigoja leisti vaikui A. B. laisvai bendrauti su tėvu kiekvieną dieną pokalbiui telefonu laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tuo atveju, kai vaikas bus pakankamo amžiaus turėti savo mobilųjį telefoną, planšetę ar kompiuterį, bendravimas telefonu, SMS žinutėmis bei bendravimas internetu, t. y. naudojantis programomis: skype, viber, facebook, gmail bei šiai dienai dar nežinomomis bendravimo priemonėmis bei programomis, bus neribojamas; 15. Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) mama negali prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais minėtam laikotarpiui, tai jų priežiūra perduodama vaikų tėvui R. B.; 16. Bendravimo grafikas (dienos, laikas) gali būti keičiamas tik šalių susitarimu (rašytiniu), atsižvelgiant į tėvo/motinos užimtumą, darbo grafiką ar kitas svarbias aplinkybes, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, pranešant raštu, sms žinute, el. paštu; 17. Tuo atveju, jei dėl ligos sunkumo, bendravimo su tėvu dieną, vaikas negalės praleisti su tėvu, tuomet, bendravimas su tėvu turės būti perkeliamas į kitą savaitgalį ar kitą mėnesio dieną, priklausomai nuo bendravimo grafiko; 18. Vaiko ligos atveju, jog esant poreikiui Šalys privalo dalintis pakaitomis kas antrą kartą pasirūpinti nedarbingumu. Gultis į ligoninę su vaiku. Vaiko ligos atveju ne gydymo įstaigoje Šalys privalo, jog slaugymui nedarbingumus dalinasi pakaitomis kas antra kartą arba kaskart po pusę ligos laikotarpio – pirmoji pusė mamai, antroji tėčiui; 19. Teismo nustatytą Tvarką galima keisti tik dvišaliu susitarimu ir tik raštu; 20. Tvarka privaloma vykdyti nepažeidžiant kitos šalies teisių ir interesų. Jei vykdant Tvarką yra padaroma žala kitai šaliai, tai žalą padariusi šalis atsako įstatymų nustatyta tvarka ir turi ją atlyginti; 21. Visos papildomos dienos, kurias Atsakovas nori praleisti su sūnumi A. B., turi būti Ieškovei žinomos ir apie jas pranešama ne mažiau kaip 5 kalendorinės dienos iki to laiko Ieškovę informuojant raštu, sms žinutėmis, el. paštu, nurodant tikslias dienas ir valandas, t. y. kelintą valandą atitinkamą dieną tėvas pasiims vaikas ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Taip pat ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra G. B. tokią tvarką: atsakovas R. B. maksimaliai bendraus su dukra G. B. ir dalyvaus jos auklėjime, rūpinsis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o Ieškovė G. E. savo ruožtu įsipareigoja netrukdyti dukros ir atsakovo R. B. bendravimui, apie tai iš anksto susitarus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad R. B. piktybiškai nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, veikia priešingai vaikų interesams, su dukra G. iš viso nepalaiko jokių ryšių, su ja nebendrauja. Taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, kad sūnų kada nori, tada pasiima iš darželio, vaiko negražina mamai. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka kiekvieno mėnesio vieną darbo savaitės dieną pagal iš anksto savo pateiktą darbo grafiką yra racionalesnė ir geresnė. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimą telefonu kiekvieną dieną laikotarpyje nuo 19 val. iki 20 val. Sūnui A. B. jau eina šešti metai, vaikas nėra mažas, todėl bendravimo apribojimas telefonu, nustatant bendravimą vieną valandą ir tik konkrečiu laiku, pažeidžia ne tik vaiko, bet ir atsakovo interesus. Ieškovė nurodo, kad tuo atveju kai vaikas bus pakankamo amžiaus turėti savo mobilųjį telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį, bendravimas bus neribojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dukters poreikių lentelėje yra nurodžiusi nemažą sumą už telefono ryšio paslaugas, todėl kyla klausimas, kodėl atsakovas negali bendrauti su sūnumi skambinant jam dukters turimu telefono numeriu. Keisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nėra jokio pagrindo. Be to, nuo priimto teismo sprendimo praėjo vos vieneri metai laiko. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu buvo nustatyta, kad R. B. įsipareigoju teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B., kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, priėmimo dienos ir iki jų pilnametystės. Šį savo įsipareigoja visą laiką atsakovas vykdė ir vykdo. Ieškovė su teismo sprendime nurodyta 150 Eur suma sutiko ir tam neprieštaravo, kad ji yra per maža tenkinti vaikų poreikius. Todėl praėjus vos metams po teismo sprendimo priėmimo ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti priteistą išlaikymo dydį.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriuje apie G. E. ir R. B. situaciją dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinomi. Registruoti vaiko teisių pažeidimai – 2022 m. rugpjūčio 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tėvai po skyrybų nesusitaria dėl bendravimo tvarkos su vaikais. Vaiko tėvas galimai nesusitaręs su vaiko motina jį pasiima motinos neinformavęs. 2022 m. rugsėjo 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnamečio A. B. tėvai nors ir pasitvirtinę bendravimo su vaiku tvarką, bet nesutaria dėl jos, vienas kitą kaltina, kad nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos. 2022 m. spalio 11 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2022 m. spalio 11 d. buvo gautas VšĮ Šakių socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodyta, jog nepilnamečio tėvas R. B. nepriima atvejo vadybos pagalbos, sprendžiant klausimus dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi. 2022 m. gruodžio 14 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnamečio A. B. tėvai nors ir pasitvirtinę bendravimo su vaiku tvarką, bet nesutaria dėl jos, vienas kitą kaltina, kad nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos. 2023 m. kovo 14 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnamečio A. B. tėvai nors ir pasitvirtinę bendravimo su vaiku tvarką, bet nesutaria dėl jos, vienas kitą kaltina, kad nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos. 2023 m. balandžio 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko tėvai nesutaria, konfliktuoja tarpusavyje, o tai pažeidžia vaiko interesus. 2023 m. balandžio 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ir (ar) giminaičiais. 2023 m. balandžio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ir (ar) giminaičiais. 2023 m. liepos 11 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Vaiko tėvas kreipėsi į skyrių, kad jam trukdoma bendrauti su vaiku, kad vaikui neigiamą įtaką daro vaiko motinos sugyventinis. Motina kreipėsi į Skyrių dėl tėvo netinkamo elgesio prie vaiko. Bendraujant su vaiku nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 2023 m. liepos 13 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko motina nurodė, jog 2023 m. liepos 13 d. tėvas iš ugdymo įstaigos pasiėmęs sūnų, jo kitą dieną (2023 m. liepos 14 d.) į ugdymo įstaigą nepristatė. Nepilnamečio tėvas galimai pažeidė teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. 2023 m. liepos 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Vaiko tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, konfliktuoja tarpusavyje, o tai pažeidžia vaiko interesus, daro vaikui neigiamą įtaką.

Per 2023 metus Marijampolės Skyriuje buvo penkis kartus atlikti ginčo šalių vaikų situacijų vertinimai. 2023 m. kovo 31 d. buvo atliktas pagalbos vaikui ir šeimos poreikio vertinimas, nustatytas kompleksinės pagalbos poreikis, tačiau nebuvo nustatytas specialiųjų socialinių paslaugų poreikis, G. E. geba savarankiškai kreiptis dėl reikiamos pagalbos ir paslaugų. Šeimai skirtos bendrosios socialinės paslaugos, kurias teikia atvejo vadybininkas. Ieškovei ir atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė dėl vaikų teisių neužtikrinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. E. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu yra pažįstami virš 20 metų. Susilaukus vaikų, susituokė. Visą laiką gyveno kartu. Biudžetas buvo bendras. Mokesčius mokėjo per pusę. Dažniausiai ji rūpindavosi vaikais. Išsiskyrė 2022 m. birželio 23 d. Kai skyrėsi, atsakovas sakė, kad norės vaikams pats ką nors nupirkti, prisidės, todėl ji sutiko su 150 Eur išlaikymu. Ką įsipareigojo žodžiu, nieko nevykdė. Tvarkos atsakovas nesilaiko. Jos netenkina 250 Eur suma. Dukra pas tėtį retai būna, o sūnų atsakovas retai kada pasiima nustatytu grafiku. Ji nežino dėl ko nereikia jam mergaitės. Mokesčiai būna 80-90 Eur, dukra paauglė, telefono išlaidos yra 40 Eur už mėnesį, higienos prekės ir pan. Ieškovė gauna 1 800 Eur į rankas. Tie pinigai tikrai būtų skiriami vaikams. Buvo sūnui dantų operacija, bet tėtis neprisidėjo geranoriškai. Santykiai su atsakovu yra konfliktiški, nežino kodėl – gal žmogus dar nenori jos paleisti. Atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Ji norėtų, kad būtų konkretumas ir aiškumas. Jis dažniausiai netikėtai parašo, kad pasiims vaiką kitu laiku nei nustatyta. Ji turi kitą vaiką, kurio niekada nepasiima, kuria reikia pasirūpinti. Kūčių rytą pasiėmė vaiką 10 val., o 17 val. jai pranešė, kad jam reikia į darbą reikia. Svarbu, kad būtų sutartas laikas, apibrėžtas bendravimo laikas, nes jeigu tik ji neatsiliepia telefonu – tarkim dėl buvimo duše ar užimtumo, atsakovas tuoj pat skambina į Vaikų teises. Atsakovas atsiunčia el. paštu dienas, kada jis gali pasiimti vaiką. Atsiliepia telefonu ji visada, kada tik gali. Apie negalėjimą pasiimti vaiką atsakovas praneša arba iš vakaro arba tą pačią dieną. Už abu vaikus gauna 192 Eur išmoką.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis per savo gyvenimą gal tik kokius tris mėnesius nedirbo. Išsiskyrė dėl to, kad ieškovė susirado meilužį darbe. Jai kas mėnesį nusiunčiami grafikai. Ieškovė per mėnesį sugeba kelis kartus kreiptis į visas tarnybas. Jis kreipėsi, kai ieškovė vieną kartą telefono ragelio nekėlė. Mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė. Pas jį vaikas irgi būna per mėnesį 10 dienų. Jis sutinka mokėti 250 Eur. Jam tinka ta jau sudaryta sutartis, bet ieškovė daro viską, kad ji neveiktų. Su siūloma nauja bendravimo tvarka nesutinka – daug sudėtingesnė ta siūloma tvarka. Prašo palikti tą tvarką, kuri buvo. Iš jo pusės buvo viskas daroma laiku. Dukra pati nusprendžia kada jai ateiti ir kiek būti. Ieškovė viską daro, kad jis nebendrautų su dukra ir tai tęsiasi jau ne vienerius metus. Tokios tvarkos neįmanoma bus laikytis. Siūlo seną tvarką palikti. Yra sūnui pirkęs rūbų, kelnių, megztinių, bet čekių nerenka. Jam sudėtingiau laikytis naujos tvarkos bendravimo bus. Darbo grafikas keičiasi. Ieškovė nesilaiko dabartinės tvarkos. Jis nesakė Vaikų teisėms, kad senoji tvarka netinka. Jis sako dabar, kad senoji tvarka tinka, o ieškovės siūloma netinkama. Yra punktas, kad galima keisti tvarką. Vaikas būna iki 17 val. darželyje. Jam apribotos teisės bus skambinti. Jo teisės bus apribojamos.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Skyriuje gaunami pranešimai nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. Negali atsakyti, kiek kartų kreipėsi tėvas, ir kiek kartų kreipėsi motina. Yra atvejų, dėl kurių kreipėsi abu tėvai. Ginčas tarp tėvų akivaizdus – yra jų nesusikalbėjimas. Bet kokią teismo patvirtintą tvarką, esant tokiam tėvų nusistatymui ir požiūriui vienas į kitą, šalims bus sunku laikytis. Atsakovas nebendradarbiauja su Socialinių paslaugų specialistais. Atsakovas nepriima pagalbos, nurodo, kad ji jam nereikalinga. Šalių dukra nurodė, kad jos su tėvu yra tik formalus bendravimas. Prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja vaikų geriausiems interesams. Bendravimo tvarka vargu ar būtų įgyvendintina, tačiau skyriaus nuomone bendravimo tvarka galėtų būti keičiama dėl šalių konfliktiškumo – tuo siekiant didesnio konkretumo ir tinkamo tvarkos įgyvendinimo užtikrinimo. Dabar ieškovės siūloma tvarka būtų tikslesnė. Skyriaus nuomone, nėra reikalavimų, kurie prieštarautų vaikų interesams, tokia siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant situaciją, nestebina ir yra priimtina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkto 6.1.1.-6.1.14. papunkčiais buvo nustatyta tokia atsakovo R. B. ir nepilnamečių vaikų G. B. ir A. B. bendravimo tvarka:

6.1.1. R. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi A. B. du kiekvieno mėnesio savaitgalius pagal iš anksto savo pateiktą darbo grafiką raštu vaikų motinai G. B. kiekvieno mėnesio pradžioje ne vėliau kaip per dvi dienas nuo mėnesio pradžios (atsiunčiant reg. laišku, el. paštu ar tiesiogiai į rankas). Vaikus tėvas pasiima penktadienį 17.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir iki sekmadienio 19.00 val., grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą;

6.1.2. R. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi A. B. kiekvieno mėnesio vieną darbo savaitės dieną pagal iš anksto savo pateiktą darbo grafiką raštu vaikų motinai G. B. kiekvieno mėnesio pradžioje ne vėliau kaip per dvi dienas nuo mėnesio pradžios (atsiunčiant reg. laišku, el. paštu ar tiesiogiai į rankas). Tėvas pasiima vaikus po pamokų/darželio iš ugdymo/mokymo įstaigų ir sekančią dieną pristato juos į ugdymo/mokymo įstaigas;

6.1.3. R. B. bendrauja su dukra G. B. ir sūnumi A. B. pusę visų jų kalendorinių atostogų metu. Nelyginiais metais – R. B. bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais – antrąją atostogų dalį;

6.1.4. Šv. Kūčias lyginiais metais dukra G. B. ir sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Kūčių dienos, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki 10.00 val., ir grąžinant juos pagal tvarką, numatytą 6.1.5. punkte;

6.1.5. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes dukra G. B. ir sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos švenčių dienos, pasiimant vaikus ne vėliau kaip iki 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos, ir grąžinant kitą dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

6.1.6. Šv. Velykų šventes lyginiais metais dukra G. B. ir sūnus A. B. praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Velykų dienos, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki 12.00 val., ir grąžinant juos antrą Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

6.1.7. Dukra G. B. ir sūnus A. B. „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu R. B. Vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos tėvas pasiima „Tėvo dieną“ iki 12.00 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

6.1.8. G. B. gimimo diena – (duomenys neskelbtini), nelyginiais metais švenčiama su tėvu R. B., o lyginiais metais – su motina G. B.;

6.1.9. A. B., gimimo diena – (duomenys neskelbtini), nelyginiais metais švenčiama su tėvu R. B., o lyginiais metais – su motina G. B.;

6.1.10. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais išvykti į užsienį ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, informuojant ir gavus sutikimą (raštu) kito iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo vaikai yra išvykę į užsienį, kelionės metu privalo leisti vaikams netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis;

6.1.11. R. B. turi teisę laisvai bendrauti su vaikais ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaikų ugdymo/mokymo įstaigas, į jų užklasinės veiklos būrelius ir t.t.;

6.1.12 G. B. turi sudaryti sąlygas vaikams laisvai bendrauti su tėvu kiekvieną dieną telefonu, SMS žinutėmis bei bendrauti internetu, t. y. naudojantis programomis: skype, viber, facebook, gmail bei šiai dienai dar nežinomomis bendravimo priemonėmis bei programomis;

6.1.13. Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) mama negali prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais minėtam laikotarpiui, tai jų priežiūra perduodama vaikų tėvui R. B.;

6.1.14. Bendravimo grafikas (dienos, laikas) gali būti keičiamas šalių susitarimu (žodiniu, rašytiniu), atsižvelgiant į tėvo užimtumą, darbo grafiką ar kitas svarbias aplinkybes, ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, pranešant telefonu, sms žinute, el. paštu ar kt.

Taip pat šalys minėtu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkto 5.1 papunkčiu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams susitarė, jog R. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B. kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant G. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise naudotoja. Pinigus skirtus vaikų išlaikymui R. B. įsipareigoja pervesti į asmeninę G. B. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

Byloje pateikti dokumentai, šalių paaiškinimai, institucijos pateikta išvada patvirtina, kad tarp vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos bei išlaikymo sūnui ir dukrai dydžio pakeitimo (padidinimo). Tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra nesutarimų nekyla, galimas yra maksimalus bendravimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad po minėto teismo sprendimo šalių santykiai buvo ir yra įtempti, konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, ieškovės teigimu atsakovas ne visada laikosi įsipareigojimų būti su vaiku kaip nustatyta teismo tvarkoje, pasitaiko atvejų, kad prieš pats pasimatymą su sūnumi laiką, atsakovas informuoja, kad neatvyks pasiimti sūnaus arba grąžins sūnų ieškovei anksčiau sutarto laiko, praneša ieškovei tik iš vakaro ar tą pačią dieną. Atsakovo teigimu, ieškovė ne visada atsiliepia telefonu, kuomet jis nori bendrauti su sūnumi. Atsakovo nuomone, ieškovės siūlomos bendravimo su sūnumi tvarkos bus sudėtingiau laikytis, jo teisės bus apribojamos. Ieškovė, siekdama išvengti konfliktų, kuomet jai negalint atsiliepti telefonu, atsakovas praneša Vaiko teisių specialistams, bei užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, o būtent galimybę bendrauti su tėvu, nurodo, kad būtina nustatyti detalesnę atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Atsakovas teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko su siūloma bendravimo tvarka, tačiau jokių pasiūlymų, kaip ją galima būtų koreguoti, nepateikė. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, teismo posėdžio metu pritarė ieškovės siūlomai detalesnei atsakovo bendravimo tvarkai su sūnumi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas , vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių ir išvadą teikiančios institucijos atstovės pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaikais, į šalių tarpusavio įtemptus santykius, į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo dažnai kyla nesutarimai dėl aukščiau nurodytu sprendimu patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (dėl bendravimo su sūnumi), ir į tai, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra konkretesnė, sprendžia, jog yra tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikas pakeitimo tuo, kad pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tuo, kad išaugo maisto, komunalinių ir kitų būtinų paslaugų kainos.

Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3873-630/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.1 papunkčiu šalys susitarė, jog R. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B. ir A. B., kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, gauna apie 1 300 Eur atskaičius mokesčius, o ieškovės darbo užmokestis yra apie 1 800 Eur atskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų neturi ar kad jam būtų nustatytas nedarbingo lygis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais ir tuo, kad padidėjo maisto, komunalinių ir kitų būtinų paslaugų kainos. Taigi, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaikų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Todėl ieškovė byloje turi įrodyti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, palyginus su buvusiais 2022 metais poreikiais ir jiems reikalingas didesnis išlaikymo dydis, nei buvo nustatytas galutiniu teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ieškovė, tiek jos atstovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog nuo 2022 metų pasikeitė vaikų poreikiai – dukra yra paauglė (15 m. amžiaus) ir jos poreikiai paskutiniu metu pasidarė iš esmės tokie pat, kaip ir suaugusio žmogaus, sūnus (5 m. amžiaus) lanko darželį. Vaikai auga, keičiasi jų poreikiai, reikia pirkti drabužius, avalynę, maistą, skirti lėšų higienos prekėms, vitaminams ir pan. Atsakovas kiekvienam vaikui per mėnesį sutinka skirti po 250 Eur.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt.

Iš ieškovės pateiktų vaikų poreikių paskaičiavimo lentelių matyti, kad šalių dukros G. B. poreikiams per mėnesį reikia skirti 700 Eur, o sūnaus A. B. – 620 Eur.

Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas 2023 metais buvo 840 Eur (atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 300 Eur. Ieškovė nurodė, kad gauna 192 Eur išmoką už abu vaikus.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl vertintina, jog abu tėvai turi užtikrinti vaikų poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

Kaip minėta ankščiau, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, pareiga rūpintis vaikais – kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, užtikrinant jų emocinių ir kitų poreikių tenkinimą, priežiūrą juo slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Ieškovė atlieka namų ruošos darbus, užtikrinti vaikų gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vežiojant bei pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taigi, jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda. Paminėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su dukra bendrauja retai.

Teismas pažymi, kad nors vaikų išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų (Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-221/2019; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1852-601/2018).

Teismas , vadovaudamasis tuo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybės, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog padidėjo vaikų poreikiai. Be to, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, laikytina, kad atsakovas objektyviai turi galimybių teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o ne didesnę naštos dalį perkelti vienai ieškovei. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių. Teismo vertinimu, atsakovas nededa maksimaliai pastangų, kad tinkamai gebėtų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl lygiomis dalimis abu tėvai turi prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas 100 proc., todėl ieškovė įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji patyrė 1 660 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių. Taigi ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1 660 Eur.

Taip pat šioje byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus 100 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistinos taip pat ir pašto išlaidos. Taigi iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 14,57 Eur.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus visiškai reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumų (150x12x0,03x0,75x2)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nustačius bendravimo tvarką iš atsakovo valstybei priteistina ir 110 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas , įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą bendravimo tvarkos 6 punktą (6.1-6.1.14 papunkčius) ir nustatyti tokią atsakovo R. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. B.:

1. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną kiekvieno mėnesio savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir pirmadienį pristato vaiką į ugdymo įstaigą. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną kiekvieno mėnesio savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš mokyklos (po pamokų, prailgintos grupės, būrelių) iki sekmadienio 18 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; vasaros ir kasmetinių šventinių atostogų metu iki sekmadienio 20 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną kiekvieną mėnesio sekmadienį – antradienį nepertraukiamai (dvi paras). Tėvas pasiima vaiką sekmadienį (laikotarpyje tarp 10-11 val.) ir atitinkamai antradienį pristato ir palieka vaiką ugdymo/mokymo įstaigoje; pirmadieniais vaikui turi būti užtikrintas ugdymo/mokymosi procesas įstaigoje, išskyrus vasaros/kasmetines šventines atostogas;

3. Tuo atveju, jeigu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbs slenkančiu, o įprastu darbo grafiku, tuomet R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną savaitės trečiadienį. Vaiką tėvas pasiima trečiadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir ketvirtadienį pristato vaiką į ugdymo įstaigą;

4. Tuo atveju, jeigu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbs slenkančiu, o įprastu darbo grafiku, tuomet R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. Vaiką tėvas pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos iki ugdymo įstaigos darbo laiko pabaigos ir sekmadienį 18 val. pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; vasaros ir kasmetinių šventinių atostogų metu iki sekmadienio 20 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;

5. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusę visų jų kalendorinių atostogų metu. Nelyginiais metais – R. B. bendrauja pirmąją atostogų dalį; lyginiais metais – antrąją atostogų dalį. Pranešant tikslią atostogų datą motinai G. E. ne vėliau kaip prieš 30 dienų;

6. Šv. Kūčias lyginiais metais sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Kūčių dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina jį pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 13:00 val.;

7. Šv. Kalėdų šventes nelyginiais metais sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Kalėdų dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ne anksčiau kaip 13.00 val. ir grąžina jį antrą Šv. Kalėdų dieną į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.;

8. Naujųjų metų šventes lyginiais metais sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu nuo pirmos švenčių dienos pasiimant vaiką laikotarpyje tarp 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir grąžinant sekančią dieną ne vėliau kaip iki 17.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

9. Šv. Velykų šventes lyginiais metais sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu nuo pirmos Šv. Velykų dienos pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos iki 12.00 val. ir grąžinant jį antrą Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą;

10. Sūnus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu R. B.. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos tėvas pasiima „Tėvo dieną“ iki 12.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

11. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo diena – (duomenys neskelbtini), nelyginiais metais švenčiama su tėvu R. B., o lyginiais metais su motina G. E.;

12. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su sūnumi A. B. išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų. Vienas iš tėvų, su kuriuo vaikai yra išvykę į užsienį, kelionės metu privalo leisti vaikams netrukdomai bendrauti su kitu tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis;

13. R. B. turi teisę laisvai bendrauti su sūnumi A. B. ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaiko ugdymo/mokymo įstaigas, į jo užklasinės veiklos būrelius, susirinkimus ir t.t.;

14. G. E. įsipareigoja leisti vaikui A. B. laisvai bendrauti su tėvu kiekvieną dieną pokalbiui telefonu laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. Tuo atveju, kai vaikas bus pakankamo amžiaus turėti savo mobilųjį telefoną, planšetę ar kompiuterį, bendravimas telefonu, SMS žinutėmis bei bendravimas internetu, t. y. naudojantis programomis: skype, viber, facebook, gmail bei šiai dienai dar nežinomomis bendravimo priemonėmis bei programomis, bus neribojamas;

15. Jei dėl kokių nors priežasčių (ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių) mama negali prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais minėtam laikotarpiui, tai jų priežiūra perduodama vaikų tėvui R. B.;

16. Bendravimo grafikas (dienos, laikas) gali būti keičiamas tik šalių susitarimu (rašytiniu), atsižvelgiant į tėvo/motinos užimtumą, darbo grafiką ar kitas svarbias aplinkybes, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, pranešant raštu, sms žinute, el.paštu;

17. Tuo atveju, jei dėl ligos sunkumo, bendravimo su tėvu dieną, vaikas negalės praleisti su tėvu, tuomet, bendravimas su tėvu turės būti perkeliamas į kitą savaitgalį ar kitą mėnesio dieną, priklausomai nuo bendravimo grafiko;

18. Vaiko ligos atveju, jog esant poreikiui Šalys privalo dalintis pakaitomis kas antrą kartą pasirūpinti nedarbingumu. Gultis į ligoninę su vaiku. Vaiko ligos atveju ne gydymo įstaigoje Šalys privalo, jog slaugymui nedarbingumus dalinasi pakaitomis kas antra kartą arba kaskart po pusę ligos laikotarpio – pirmoji pusė mamai, antroji tėčiui;

19. Teismo nustatytą Tvarką galima keisti tik dvišaliu susitarimu ir tik raštu;

20. Tvarka privaloma vykdyti nepažeidžiant kitos šalies teisių ir interesų. Jei vykdant Tvarką yra padaroma žala kitai šaliai, tai žalą padariusi šalis atsako įstatymų nustatyta tvarka ir turi ją atlyginti;

21. Visos papildomos dienos, kurias Atsakovas nori praleisti su sūnumi A. B., turi būti Ieškovei žinomos ir apie jas pranešama ne mažiau kaip 5 kalendorinės dienos iki to laiko Ieškovę informuojant raštu, sms žinutėmis, el. paštu, nurodant tikslias dienas ir valandas, t. y. kelintą valandą atitinkamą dieną tėvas pasiims vaikas ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktu (6.1-6.1.14 papunkčiai) nustatytą atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad atsakovas R. B. maksimaliai bendraus su dukra G. B. ir dalyvaus jos auklėjime, rūpinsis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o ieškovė G. E. savo ruožtu įsipareigoja netrukdyti dukros ir atsakovo R. B. bendravimui, apie tai iš anksto susitarus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3873-630/2022 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis sąlygą (5.1 punktas) ir nustatyti, kad atsakovas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia periodinėmis išmokomis po 300 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 12 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai šių vaikų poreikiams tenkinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 660 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,57 Eur (keturiolikos eurų penkiasdešimt septynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys