Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Inreal valdymas“ kreipėsi į teismą skundu prašydama panaikinti 2016 m. birželio 28 d. BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta atmesti pasiūlymą dėl BUAB „Broner“ nuomos teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvertinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Inreal valdymas“ skundas atmestas.

Pareiškėja UAB „Inreal valdymas“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2016 m. birželio 28 d. BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti ir skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti.

Apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės UAB „Inreal valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma įpareigoti BUAB „Broner“ bankroto administratorę UAB „Vantolina“ sustabdyti paskelbtų BUAB „Broner“ turto varžytynių (varžytynių skelbimo Nr. 128976) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Prašymas grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl turto pardavimas varžytynėse nėra galimas. Įvykdžius varžytynes, jų atšaukimas taptų nebeįmanomas, BUAB „Broner“ nebegalės vykdyti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, BUAB „Broner“ administratorė tęstų neteisėtai pradėtas BUAB „Broner“ turto pardavimo iš varžytynių procedūras, kurias įvykdžius parduoto turto naujas vertinimas būtų neįmanomas, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas jokių neigiamų padarinių nesukeltų, administratorė turėtų galimybę tęsti varžytynių procedūras net ir teismui priėmus pareiškėjai nepalankų sprendimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, kiltų nauji teisminiai ginčai tarp BUAB „Broner“ kreditorių ir varžytynėse turtą įsigijusių asmenų. Valstybinių žemės sklypų nuomos teisė negali būti pardavimo objektas, t. y. žemės sklype nesant statinių, pati valstybinės žemės nuomos teisė savaime negali būti perleidžiama. Varžytynėse parduodamos ne nuomos teisės į žemės sklypus, o patys žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso ne bankrutuojančiai įmonei, o Lietuvos Respublikai, t. y. parduodamas turtas, kuris nepriklauso BUAB „Broner“.

Prašymas atmestinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – aplinkybių, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nustatymas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinėje instancijoje gal būt apeliantei palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę pareiškėja grindžia tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius BUAB „Broner“ turto pardavimo iš varžytynių procedūras naujas parduoto turto vertinimas būtų negalimas, t. y. teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Minėta, jog laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja prašo taikyti tam, kad būtų užtikrintas jai palankaus teismo sprendimo dėl jos reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą įvykdymas. Ginčo kreditorių susirinkime buvo svarstytas ir atmestas pasiūlymas įvertinti BUAB „Broner“ nuomos teisę į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja teismui skundė kreditorių susirinkimo nutarimą dėl žemės sklypų nuomos teisės vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą pripažino nepagrįstu ir skundą atmetė. Tuo tarpu pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su žemės sklypų pardavimo iš varžytynių proceso sustabdymu. Todėl darytina išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jos nėra susijusios su pareiškėjos materialiuoju reikalavimu, pareikštu nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos byloje dėl paskelbtų žemės sklypų pardavimo varžytynių pripažinimo neteisėtomis, tačiau šioje apeliacinėje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėtas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 144 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inreal valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.