- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-464-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01897-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui E. M. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. T. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu (2024-06-20 CBP-4064) prašė nutraukti 2021 m. lapkričio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: įpareigoti atsakovą E. M. (toliau – ir atsakovas) grąžinti ieškovui automobilio kainą – 8 600 Eur, o ieškovą – grąžinti atsakovui automobilį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2021 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį Toyota Avensis už 8 600 Eur. Atsakovas deklaravo, kad automobilio rida 178 000 km, tačiau 2024 m. atliekant automobilio aptarnavimo darbus UAB „Autotoja” buvo nustatyta, kad automobilio rida klastota, tikroji rida dar 2019 m. vasario mėnesį buvo 301 984 km, 2021 m. lapkričio mėnesį 178 225 km, 2022 m. balandžio mėnesį 185 542 km, o 2023 m. lapkričio mėnesį 214 212 km. Atsakovas neigė ridos klastojimo faktą ir pateikė neaiškios kilmės dokumento kopiją, kurioje nurodyta Automobilio rida 177 390 km. Ieškovas, žinodamas tikrąją automobilio ridą, nebūtų sudaręs automobilio pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2024-07-30 DOK-17956) prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad praėjus 3 dienoms po sutarties sudarymo, atsakovas atsakydamas į ieškovo prašymą pateikė informaciją apie žinomą automobilio ridą. Iškart po automobilio pirkimo praėjus vos trims dienoms, ieškovui jau buvo žinoma informacija apie automobilio ridos galimus neatitikimus. Ieškinio dėl netinkamos kokybės daikto 2 metų senaties terminas yra praėjęs, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovas savarankiškai, nedalyvaujant atsakovui, galimai atliko techninių reikalavimų ir nustatytų procedūrų neatitinkančią mechaninę ir skaitmeninę intervenciją, o nenustatytos kvalifikacijos asmenys atliko tam tikrus transporto priemonės ardymo ar kitus darbus, ko pasekoje identifikavo visiškai nepagrįstus galimus gedimus ir jų pagrindu teikia reikalavimus atsakovui. Ieškovas po sutarties sudarymo atliko techninę automobilio apžiūrą, jį užregistravo ir su automobiliu pravažiavo virš 40 tūkst. kilometrų ir automobilį intensyviai naudojo daugiau nei 2 metus ir 7 mėnesius. Be to, 2022 m. ieškovo dispozicijoje buvęs automobilis patyrė draudiminį įvykį. Ieškovą tenkino jo sužinota informacija apie automobilį ir savo konkliudentiniais veiksmais jis sutiko su sutarties tolesniu vykdymu, nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovui iki to momento, kai sugalvojo parduoti automobilį, t. y. po sutarties sudarymo ir informacijos apie galimą automobilio ridos neatitikimą sužinojimą praėjus 2 metams ir 7 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas įvertino, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovas sužinojo ir pripažino faktą apie automobilio ridos galimus neatitikimus. Jis sutiko su sutarties tolesniu vykdymu ir nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovui iki to momento, kai sugalvojo parduoti automobilį, t. y. po sutarties sudarymo ir informacijos apie galimą automobilio ridos neatitikimą sužinojimą praėjus 2 metams ir 7 mėnesiams.
7. Teismas sprendė, kad ieškinio dėl netinkamos kokybės daikto 2 metų senaties terminas yra praėjęs, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. jau žinojo apie galimus neatitikimus ir apie automobilio patikras neinformavo atsakovo ir tokiais savo veiksmais pats nepakankamai bendradarbiavo. Ieškovas nei pretenzijos atsakovui pateikimo metu, nei ieškinyje nepateikė dokumentų ar įrodymų, kuriais nustatyta, kad jo pasirinktame servise atliktos automobilio defektacijos išvados yra gautos tinkamai ir sertifikuotais įrenginiais, o išvadose būtų galima nustatyti, kokiomis gamintojo parengtomis naudojimo instrukcijomis buvo vadovautasi defektuojant automobilį, ar naudotos matavimo priemonės, kurioms pagal teisės aktų reikalavimus periodiškai turi būti atliekama metrologinė patikra, jos turi galiojančios metrologinės patikros atlikimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat nėra pateikta informacija apie asmenis, kurie atliko automobilio defektaciją ir šių asmenų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nepateikė jokių automobilio patikros ar defektacijos išvadų atsakovui nei pretenzijoje nei ieškinyje. Ieškovas nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų, kad automobilis yra netinkamas naudoti.
8. Ieškovas apie galimą automobilio ridos neatitikimą sužinojo praėjus 3 d. po sutarties sudarymo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų, jog tokia informacija apie automobilį jo netenkina ir dėl to jis reiškia pretenzijas ar reikalavimus atsakovui. Ieškovas užregistravo automobilį savo vardu, atliko privalomąją techninę apžiūrą, intensyviai naudojo automobilį beveik trejus metus ir su juo nuvažiavo daugiau nei 40 tūkst. kilometrų. Toks ieškovo elgesys leido teismui daryti išvadą, kad buvusi automobilio techninė būklė ir galimi kiti defektai ar aplinkybės dėl nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, jį tenkino, ir savo konkliudentiniais veiksmais jis sutiko su sutarties tolesniu vykdymu ir per protingą terminą (beveik 3 metus) jis nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovui.
9. Teismas įvertinęs, kad ieškovas įsigijo tvarkingą ir sutartį atitinkantį automobilį, praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo paprašė papildomos informacijos apie automobilio ridą iš atsakovo su tikslu, kad turėti kažkokį dokumentą įrodantį ridą kažkada ateityje norint jį parduoti, užregistravo automobilį savo vardu, atliko privalomąją techninę priežiūrą ir eksploatavo automobilį 2 metus ir 7 mėnesius, eksploatuoja jį toliau, nuvažiavo su automobiliu virš 40 tūkst. kilometrų, sprendė, kad ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu (2024-12-18 DOK-29084) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, jų pagrindu darė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, spręsdamas dėl ieškovo sužinojimo momento apie ginčo automobilio ridos neatitikimą, nesilaikė teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas klaidingai ir nepagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas.
10.2 Teismas nepagrįstai ieškovo sužinojimo apie ginčo automobilio ridos neatitikimo momentą prilygino 2021 m. lapkričio 17 d. datai, kai 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovas gavo iš atsakovo patikslinimą, kuriame atsakovas nurodė, jog ginčo automobilio rida sutarties sudarymo metu buvo 177 800 km. Teismas darė kritikos neatlaikančias išvadas, jog neva ieškovas po sutarties sudarymo turėjo abejonių dėl tikrosios automobilio ridos, tačiau nuo sutarties sudarymo nesikreipė į atsakovą dėl daikto kokybės trūkumų, todėl ieškinys pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą dvejų metų ieškinio senaties terminą.
10.3 Teismo išvados prieštarauja nenuginčytiems rašytiniams įrodymams ir ieškovo paaiškinimams: oficialaus automobilių gamintojo „Toyota“ atstovybės Lietuvoje UAB „Autotoja“ serviso raštui, kuriame nurodyta, kad patikrinus automobilį pagal indentifikavimo (VIN) numerį matoma, kad dar 2019 m. vasario mėn. automobilio rida buvo 301 984 km (1 t. 2-3 l.); Toyota Baltic AS Estijos padalinio atsakymui, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 2 d. ginčo automobilio rida buvo fiksuota 301 984 (1 t. 42 l.); automobilių tikrinimo platformos „CarVertical“ ataskaitai, iš kurios matyti, kad ginčo automobilio rida galėjo būti suklastota (1 t. 18 l.). Įrodymai patvirtina, kad atsakovas tiek automobilio skelbime, tiek sutartyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ginčo automobilį, taip esmingai suklaidino ieškovą (pirkėją) dėl apsisprendimo (ne)sudaryti tokio daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Minėti įrodymų atsakovas nepaneigė ir nenuginčijo.
10.4 Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas dar 2021 m. lapkričio mėn. turėjęs įtarimų dėl automobilio ridos nesikreipė nei į asakovą, nei į teismą. Ieškovas apie tikrąją automobilio ridą sužinojo tik 2024 m. kovo mėn., kai iš gamintojo atstovo Lietuvoje serviso UAB „Autotoja“ gavo informaciją, kad automobilio skydelyje automobilio rida neatitinka tikrosios (1 t. 2-3 l.). Ieškovas tik 2024 m. kovo mėn. sužinojo, kad tikroji automobilio rida sutarties sudarymo metu buvo ne mažesnė kaip 301 984 km. 2024 m. birželio 20 d. ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Ieškinio senaties pradžia yra 2024 m. kovo mėn., kai ieškovas gavo atsakymą iš UAB „Autotoja“ dėl automobilio ridos neatitikimų. Šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir analizuotos.
10.5 Iki 2022 m. sausio 1 d. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje buvo numatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Minėta įstatymo nuostata neteko galios nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2024 m. kovo mėn., todėl darytina išvada, jog nei CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija iki 2022-01-01), nei CK 1.125 str. 8 d. numatytas dvejų metų ieškinio senaties terminas, ieškovui 2024 m. birželio 20 d. kreipiantis į teismą nebuvo praleistas.
10.6 Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovas apie ginčo automobilio rido neatitikimą sužinojo 2021 m. lapkričio 17 d., gavęs atsakovo patvirtinimą apie automobilio ridą. Atsakovas ieškovui pateikė galimai paties atsakovo suklastotos pirkimo-pardavimo sutarties momentinę ekrano nuotrauką, kurioje nurodyta automobilio rida 177 390 km (1 t. 32 l.). 2021 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje, ieškovo gautoje iš „Regitra“, viršutinėje dalyje, kur turi būti įrašomi duomenys apie automobilio ridą, duomenų apie ridą nėra įrašyta, t. y. palikta tuščia eilutė. Reiškia, jog nei atsakovas, nei Prancūzijos pardavėja sudarytoje sutartyje neatskleidė tikrosios automobilio ridos, buvusios 2021 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau tos pačios 2021 m. rugpjūčio 24 d. sutarties, kurią atsakovas siuntė ieškovui, pastaram pasiteiravus dėl tikrosios ridos, iškarpoje, 2021 m. rugpjūčio 24 d. sutarties eilutėje duomenys apie automobilio ridą yra įrašyti, automobilio rida nurodyta 177 390 km. Teismo posėdyje atsakovas patvirtino, jog pats atsakovas į ieškovui 2021 m. lapkričio 17 d. siųstą sutarties fragmentą pats įrašė duomenis, jog automobilio rida 177 390 km.
10.7 Nepagrįsti teismo motyvai, jog ieškovas neįrodė, kuo ridos neatitikimas pasireiškė negalėjimu naudotis automobiliu. Teismo sprendimas prieštarauja CK 6.333 straipsnio, 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismų formuojamai praktikai.
10.7.1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
10.7.2 Analogiškoje savo faktinės aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2A-442-480/2024 Kauno apygardos teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, būdamas rūpestingas pardavėjas, kaip pats teigia, atsakovas galėjo sužinoti savo automobilio ridą (pasitikrinti ją) ir ją nurodyti sutartyje. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę. Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovas žinojo ar ne, apie automobilio ridos suklastojimą, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.
10.7.3 Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1570-601/2022 sprendė, jog tai, kad apeliantas nebuvo sąžiningas su ieškovu patvirtina tai, jog apeliantas nepranešė ieškovui apie automobilio apgadinimus (ką privalomai turėjo nurodyti sutartyje) bei nepranešė apie atsuktą automobilio ridą. Nors apeliantas teigia, kad pats nežinojo apie klaidingus automobilio ridos duomenis, tačiau tai nepanaikina (negali panaikinti) pardavėjo atsakomybės pirkėjui už parduodamo daikto kokybę.
10.7.4 Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-700-613/2023 pasisakė, kad apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, kad ridos suklastojimą reikėtų vertinti ne tik kaip melagingos informacijos apie parduodamą daiktą pateikimą, bet ir kaip paslėptą daikto trūkumą, kurio pasekmės jį įsigijusiam asmeniui pasireikš vėliau – tiek būtinybe esminius automobilio agregatus, detales keisti kur kas anksčiau, nei galima buvo planuoti įsigyjant automobilį, tiek valdant mažesnės vertės, nei sumokėta daiktą, tiek gaunant ženkliai mažesnę kainą, nei turėtų, pardavimo atveju. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais bei pažymi, jog automobilio rida yra vienas iš faktorių, sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas. Byloje nėra duomenų, kad automobilio įsigijimo metu būtų nustatyti akivaizdūs mechaniniai trūkumai, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį automobilio naudojimą, tačiau tai nereiškia, kad jis neturi minėtų paslėptų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirkėjui atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl sutiktina su apelianto teiginiais, jog informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu.
10.7.5 Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.
10.8 Tuo atveju, jei ginčo automobilis būtų paliktas ieškovui, susiklostytų teisiniu požiūriu ydinga teisinė situacija, kai ieškovas (sąžiningas ir teisėtas automobilio pirkėjas) įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, patirs neigiamas pasekmes dėl to, kad nežinodamas įsigijo automobilį, kurio rida neatitinka tikrosios.
Šalies argumentai
10.8.1 Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2BE-717 buvo priimti pakeitimai reikalavimai „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“, kurio 1.2.2 p. numatyta, kad nuo 2023 m. liepos 7 d. atliekant transporto priemonės techninę apžiūrą ir užfiksavus, kad odometro rodmenys turi akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių, tai bus vertinama kaip didelis trūkumas, dėl ko transporto priemonei nebus suteiktas galiojantis leidimas dalyvauti viešajame eisme.
10.8.2 Ieškovas ne tik patirtų finansinius nuostolius, nes įsigytas automobilis dėl ankstesnio jo naudojimo intensyvumo (net 123 tūkst. km didesnės ridos nei buvo deklaruota) dažniau patirtų gedimų, tame tarpe ir rimtų, tačiau ieškovas būtų priverstas koreguoti (taisyti) odometro rodmenis į tikrąją ridą savo sąskaita. Be to, ieškovas nusprendęs parduoti tokį automobilį patirtų nuostolių, nes jo vertė gerokai sumažėjo.
10.9 Teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, ir kad tokiais atvejais paties teismo įrodinėjimo našta proceso šalims paskirstoma skirtingai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-01-09 DOK-767) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
11.1 Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, t. y. teismas konstatavo, kad ieškinio dėl netinkamos kokybės daikto 2 metų senaties terminas yra praėjęs, todėl ieškinys turi būti atmestas. Apeliantas praėjus 3 dienoms po sutarties sudarymo, 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie pardavėjui žinomą automobilio ridą. Apeliantas pats dar 2021 m. lapkričio mėnesį patikrino automobilio istoriją duomenų bazėje www.carvertical.com ir gavo informaciją apie galimai netikslius automobilio ridos duomenis, ir dėl to 2021 m. lapkričio 17 d. el. laišku atsakovui nurodė (tekstas netaisytas): „kadangi car vertical sako vienaip, tai būtinai turiu tūrėti kažkokį dokumentą įrodantį ridą kažkada ateityje norint parduoti“. Būtent 2021 m. lapkričio 17 d. yra tiksli data, kai apeliantas sužinojo apie galimai netikslius automobilio ridos duomenis. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų, jog tokia informacija apie automobilį jo netenkina ir dėl to jis reiškia pretenzijas ar reikalavimus atsakovui.
11.2 Ieškovas remiasi tik Toyota Baltic Customer Relations LT (toliau – ir Toyota atstovas) laiško kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Ieškovas net ir teikdamas ieškinį teismui be kita ko nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo automobilio rida yra klastota. Ieškovas rėmėsi tik jam Toyota atstovo atsiųstu laišku, kurio turinys kelia abejones, kadangi net ir pačiame tekste nurodoma, kad pateikiama informacija nėra patikima. Ginčo automobiliui nebuvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu būtų tinkamai nustatyta, ar ginčo automobilio rida yra klastota, ar ne. Įrašas šiame Toyota atstovo minimame laiške, duomenų bazėje galėjo būti ir klaidingai įrašytas dėl žmogiškos klaidos faktoriaus. Todėl nenustačius ginčo automobilio kompiuterinėje įrangoje esančių ir užfiksuotų ridos duomenų, kategoriškai teigti, kad rida yra klastota, galimybės nėra.
11.3 2024 m. kovo 21 d. pretenzijoje atsakovui, ieškovas nurodo, kad „įsigijus automobilį, atliekant automobilio aptarnavimo darbus UAB „Autotoja“ buvo nustatyta, kad automobilio rida klastota“, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad remonto ir techninės apžiūros darbus atlikdavo reguliariai ir jokių ridos klastojimo faktų nebuvo užfiksuota.
11.4 Duomenys į CarVertical ataskaitą patenka taip pat iš įvairių duomenų bazių, o ne iš automobilių atitinkamų kompiuterinių sistemų, kuriuose ir yra saugoma tikroji informacija apie automobilio tikrąją ridą. Todėl įvertinus aplinkybes, kad pats Toyota atstovas abejoja pateikiamos informacijos, kuri yra užfiksuota jų techninėje duomenų bazėje, patikimumu, tuomet ir remtis šia informacija nėra pagrindo.
11.5 Apeliantas nepateikė informacijos ir neginčijamų duomenų, kad atsakovas suklastojo automobilio ridą ir padarė esminį sutarties pažeidimą.
Šalies argumentai
11.6 Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo automobilis net iš pažiūros neatrodo, jog jis yra su didesne rida, nei užfiksuota odometro rodmenyse. Per visą ieškovo valdymo laikotarpį ginčo automobilis nebuvo remontuojamas, kas įrodo, kad jo rida nėra suklastota.
11.7 Apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-193- 421/2020, tačiau byloje nėra pateikta informacijos ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas žinojo ar nežinojo apie automobilio ridos galimą neatitikimą. Apeliantas pats savo 2021 m. lapkričio 17 d. el. laišku informavo atsakovą apie galimą ridos neatitikimą, atsakovas to ir neneigė.
11.8 Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nenutraukus pirkimo-pardavimo sutarties, apeliantas atsiduria akivaizdžiai nepalankesnėje situacijoje, nei atsakovas. Priešingai, tai atsakovas, jei būtų buvęs priimtas priešingas teismo sprendimas, atsidurtų nepalankesnėje situacijoje ir patirtų nuostolius, kadangi jis turėtų atsiimti trejus metus naudotą automobilį, su kuriuo nuvažiuota daugiau nei 40 tūkstančių kilometrų. Be to, 2022 m. ieškovo dispozicijoje buvęs automobilis patyrė draudiminį įvykį, todėl jo finansinė vertė dar daugiau sumažėjusi nei iki jį parduodant apeliantui.
11.9 Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra verslininkas, o apeliantas – vartotojas. Atsakovas yra fizinis asmuo, pardavęs automobilį ne verslo tikslais, todėl sutartis negali būti pripažįstama vartojimo sutartimi, o apeliantas vartotoju.
11.10 Apeliantas po to, kai iš atsakovo sužinojo automobilio ridą, užregistravo automobilį savo vardu, atliko privalomąją techninę apžiūrą, aktyviai naudojo automobilį beveik trejus metus ir su juo nuvažiavo daugiau nei 40 tūkst. kilometrų, todėl vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi – apeliantas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi automobilį įsigijo Prancūzijoje, pateiktoje sutartyje nenurodyta automobilio rida (1 t. 96, 105-106 l.).
15. Internetinėje svetainėje www.autoplius.lt 2021 m. spalio 13 d. patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį Toyota Avensis VIN (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodoma automobilio rida 178 000 km, pirma registracija 2016 m. sausio mėn., pirmoji registracijos šalis Prancūzija, be defektų, kaina 8 990 Eur (1 t. 13-14 l.).
16. Ieškovas minėtą automobilį iš atsakovo įsigijo pagal 2021 m. lapkričio 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio pagaminimo metai 2016, sutartyje nurodoma automobilio kaina 8 000 Eur (1 t. 10-12 l.).
17. Carvertical 2024 m. kovo 7 d. sugeneruotoje ataskaitoje nurodoma paskutinė žinoma automobilio rida 214 212 km, rasti 5 ridos įrašai: 2016 m. sausio mėnesį – 11 km, 2019 m. vasarį – 301 984 km, 2021 m. lapkritį – 178 255 km, 2022 m. balandį –185 542 km, 2023 m. lapkričio – 214 212 km (1 t. 15-31 l.).
18. Ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. el. laiške atsakovui nurodė, kad „Kadangi Carvertical sako vienaip, tai būtinai turiu turėti kažkokį dokumentą įrodantį ridą kažkada ateityje norint parduoti“ (1 t. 73 l.). (Pastaba: kalba netaisyta.)
19. Atsakovas pateikė automobilio įsigijimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. sutarties fragmentą, kuriame nurodoma 177 390 km rida (1 t. 32 l.).
20. Ieškovas pateikė atsakovui 2024 m. kovo 21 d. pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (1 t. 34-37 l.).
21. Atsakovas 2024 m. balandžio 3 d. atsakyme į pretenziją ieškovui nurodė, kad pastarasis buvo informuotas ir žinojo apie galimus neatitikimus automobilio ridos klausimu, su tuo sutiko, toliau naudojosi automobiliu savo reikmėm daugiau kaip dvejus metus ir nereiškė jokių pretenzijų pardavėjui. Reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės) taikomas sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas (1 t. 38-41 l.).
22. Latvijos atstovo Toyota Baltic 2024 m. balandžio 25 d. atsakyme (vertimas į lietuvių kalbą) nurodoma, kad 2019 m. vasario 2 d. atliekant automobilio garantinius darbus Prancūzijoje užregistruota transporto priemonės rida 301 984 km (1 t. 42 l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo sužinojimo apie automobilio ridos neatitikimo momentą prilygino 2021 m. lapkričio 17 d. datai, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą dvejų metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas teigia, apie tikrąją automobilio ridą sužinojęs tik 2024 m. kovo mėn., kai iš gamintojo atstovo Lietuvoje serviso UAB „Autotoja“ gavo informaciją, kad automobilio skydelyje automobilio rida neatitinka tikrosios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
24. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų (netinkamos kokybės).
25. Apeliantas sužinojimo apie ridos neatitikimus momentą, ridos klastojimo faktą grindžia automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje serviso UAB „Autotoja“ gauta informacija, Toyota Baltic AS Estijos padalinio atsakymu, automobilių tikrinimo platformos „CarVertical“ ataskaita, savo paaiškinimais.
26. Nagrinėjamu atveju internetinėje svetainėje www.autoplius.lt automobilio rida nurodyta 178 000 km. Apeliantas atsakovui adresuotame elektroniniame laiške, be kita ko, rašo „Kadangi Carvertical sako vienaip, tai būtinai turiu turėti kažkokį dokumentą įrodantį ridą kažkada ateityje norint parduoti“ (1 t. 73 l.). Apeliantas šio elektroninio laiško turinio neneigė. Atsakovas pateikė apeliantui automobilio įsigijimo, t.y. 2021 m. rugpjūčio 24 d. sutarties fragmentą, kuriame nurodoma automobilio rida – 177 390 km. Minėto elektroninio laiško turinys labiau patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovas sužinojo ir pripažino faktą apie automobilio ridos galimus neatitikimus.
27. Apeliantui po automobilio įsigijimo kilus abejonių dėl jo ridos, pastarasis jokių aktyvių veiksmų atsakovo atžvilgiu dėl savo galimai pažeistų teisų gynimo nesiėmė. Apeliantas neneigė, kad automobiliu naudojosi, juo nuvažiavo daugiau nei 40 tūkst. kilometrų. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas apie galimą automobilio ridos neatitikimą sužinojo praėjus 3 d. po sutarties sudarymo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų, jog tokia informacija apie automobilį jo netenkina ir dėl to jis reiškia pretenzijas ar reikalavimus atsakovui. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. birželio 20 d. (CBP-4064).
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dėl netinkamos kokybės daikto dvejų metų senaties terminas yra praėjęs, todėl ieškinys atmetamas.
29. Nors apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog tarp šalių kilęs ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, ir kad tokiais atvejais paties teismo įrodinėjimo našta proceso šalims paskirstoma skirtingai, tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra verslininkas, o apeliantas – vartotojas. Atsakovas yra fizinis asmuo, pardavęs automobilį ne verslo tikslais, todėl sutartis negali būti pripažįstama vartojimo sutartimi, o apeliantas vartotoju.
30. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog ieškovas neįrodė, kuo ridos neatitikimas pasireiškė negalėjimu naudotis automobiliu. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
31. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kad yra pagrindas taikyti išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą, nutraukiant sutartį.
Dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo turinio atitikimo CPK 270 straipsnio reikalavimams
32. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, faktines bylos aplinkybes, jų pagrindu darė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, spręsdamas dėl ieškovo sužinojimo momento apie ginčo automobilio ridos neatitikimą, nesilaikė teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
33. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
34. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog teismas turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023).
35. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Toks aiškinimas gali būti grindžiamas tuo, kad dalis byloje nurodytų argumentų gali būti nesusiję su byloje keliamu ginču, neturėti esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, tai vien tai, kad bylai išnagrinėti esminės reikšmės neturinčios aplinkybės ar įrodymai nebuvo išsamiai aptarti teismo sprendime, paprastai nelemia šio sprendimo neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvų išsamumą ir įrodymų tyrimą, jį apeliaciniame skunde iš esmės motyvuoja dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ridos klastojimo aplinkybėmis, automobilio 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenų nepatikimumu, teismų praktika dėl automobilio ridos klastojimo, neigiamų pasekmių apelianto atžvilgiu atsiradimo, nes nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai netenkinti, taikius ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
40. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė dvi išankstines sąskaitas už teisines paslaugas (2024 m. lapkričio 18 d. – 200 Eur, 2025 m. sausio 8 d. – 1 800 Eur), du mokėjimo nurodymus: 2024 m. lapkričio 19 d. – 200 Eur, 2025 m. sausio 8 d. – 1 800 Eur.
42. 2024 m. lapkričio 18 d. išankstinėje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodomas teisinių paslaugų pobūdis: pasiruošimas bylos nagrinėjimui teisme, teisinės konsultacijos ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios išlaidos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jų priteisti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteisiamos.
43. 1 800 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui priteisiama 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.