Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1298-562/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: e2A-1298-562/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20701-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Atsakovas: D. D.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest“
Trečiasis asmuo: K. T.

Kategorijos

2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1298-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20701-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.2.7; 2.6.10.2; 3.3.1.14; . (S) . .

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Memel invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 12 152,64 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei vadovauja trečiasis asmuo K. T., kuris yra ir ieškovės vienintelis akcininkas. Iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei vadovavo atsakovas D. D. K. T. 2022 m. rugsėjo 15 d., iš atsakovo perėmus dalį ieškovės veiklos dokumentų, tapo žinoma, jog jos atžvilgiu buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdytas išieškojimas bendrai 12 152,64 Eur sumai (dvi 5 500 Eur dydžio baudos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0178/22/01199 ir Nr. 0178/22/01198 bei 1 152,64 Eur vykdymo išlaidos). Vykdomosios bylos buvo pradėtos dėl ieškovei atsakovo vadovavimo metu skirtų baudų už 2021 m. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme – savavališką statybą. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovas, savo vadovavimo metu, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo paskirtos baudos, be to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl šių baudų sumokėjimo ir nesugebėjo laiku įvykdyti administracinių nurodymų, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kuris sukėlė papildomą turtinę žalą ieškovei (priskaičiuotas ir nurašytas vykdymo išlaidas), dėl šios priežasties visas ieškovės turtas buvo areštuotas ir antstolis ruošėsi pradėti varžytynes dėl ieškovės turto realizavimo, o 2022 m. liepos 28 d. išieškojimą vykdantis antstolis priverstinai nurašė 12 152,64 Eur iš ieškovės areštuotos banko sąskaitos.

3. Ieškovė ieškinyje taip pat akcentavo, kad dėl atsakovo itin didelio aplaidumo, atliekant vadovo pareigas ir užtraukiant ieškovei administracinę atsakomybę, ji bendrai patyrė viso 12 152,64 Eur dydžio turtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti, vadovaujantis atsakovo vadovavimo laikotarpiu galiojusių ieškovės įstatų 4.3-4.5 punktais ir aktualiu teisiniu reguliavimu. Ieškovės patraukimas administracinėn atsakomybėn įrodo atsakovo didelį neatsargumą, pasireiškiantį nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kadangi atsakovas, vykdydamas savavališkas statybas ir tuo pažeisdamas SĮ nuostatas, veikė tą suvokdamas. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokoluose užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, iš kurių matyti, jog atsakovas statybas vykdė žinodamas, jog statyboms nėra išduoti atitinkami statybą leidžiantys dokumentai. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė įstatymuose ir ieškovės veiklos dokumentuose (įstatuose) nustatytas pareigas elgtis protingai, sąžiningai ir teisėtai (laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų). Ieškovės įsitikinimu, atsakovas numatė, kad ieškovei gali būti skiriama bauda už vykdomą teisės pažeidimą, tuo ieškovei padarant turtinę žalą, tačiau atsakovas nesiekė, jog ieškovės veikla atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl toks atsakovo veikimas yra neteisėtas, nerūpestingas, neprotingas, nepateisinamai rizikingas ir prieštaraujantis ieškovės interesams.

Atsiliepimas

4. Atsakovas D. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du gretimi sklypai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai), kurių paskirtis – kita, o jų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Aptartuose žemės sklypuose yra leistina vienbučių ir (ar) dvibučių gyvenamųjų namų statyba bei eksploatavimas pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Žemės sklypai buvo suformuoti padalijus (pertvarkius) ieškovei nuosavybės teise priklausiusį didesnio ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo suderintas su visomis kompetentingomis valstybės ir savivaldos institucijomis, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri pritarė sklypo pertvarkymo projekto sprendiniams 2020 m. balandžio 24 d. raštu bei patvirtino šį projektą 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A30/2693/20. Formuojant padalijimo būdu žemės sklypus, kartu buvo išspręsti ir aktualūs susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų klausimai: žemės sklypų pietinėje dalyje bei gretimoje laisvoje valstybinėje žemėje numatyti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai ir žemės sklypų servitutai, gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas keliui bei inžinerinėms komunikacijoms numatytoje vietoje įrengti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 49SK-2219-(14.49.109 E.) galutinai patvirtinus sklypo pertvarkymo projektą, ieškovė, pasitelkusi kompetentingus projektuotojus, parengė mažaaukščių gyvenamųjų (vienbučių) namų statybos projektą. Atsakovas akcentavo, kad statybos projektas buvo rengiamas vadovaujantis tuo metu galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir kitus reikalavimus teritorijai, kurioje yra žemės sklypai, o taip pat su Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderintais sklypo pertvarkymo projekto sprendiniais, todėl, anot atsakovo, papildomai rengti žemės sklypų detaliojo plano, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo teisinio pagrindo. Parengtas statybos projektas 2021 m. birželio 14 d. buvo įkeltas į IS „Infostatyba“, šiam statybos projektui buvo pareikšta tik viena esminė pastaba – reikalavimas sumokėti infrastruktūros plėtros įmokas. Todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog visi statybos projekto sprendiniai yra atitinkantys galiojančių teisės ir normatyvinių aktų reikalavimus, o vienintelė kliūtis gauti statinių statybą žemės sklypuose leidžiantį dokumentą – nesumokėtas infrastruktūros plėtros mokestis, kuris, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apskaičiavus, buvo sumokėtas. Atsakovas, pagrįstai tikėdamasis, jog visos kliūtys gauti statybą žemės sklypuose leidžiantį dokumentą jau yra pašalintos ir pats leidimas bus išduotas teisės aktuose nustatytu terminu (ne vėliau nei 2021 m. rugsėjo pradžioje), taip pat įvertinus tai, kad 2 metai buvo skirti žemės sklypų formavimo projekto bei statybos projekto derinimams, matydamas realias planuojamų statybų ženklaus pabrangimo rizikas, pradėjo statybos projekte numatytų statinių statybos darbus žemės sklypuose dar negavęs tai leidžiančio dokumento. Atsakovas pažymėjo, jog Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2021 rugpjūčio 31 d. – 2021 m. rugsėjo 2 d. (toliau – inspekcija) pranešus apie daromą pažeidimą, visi pradėti statybos darbai buvo sustabdyti iki bus gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantis dokumentas. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto raštu atsakovas buvo informuotas, jog, siekiant vystyti numatytą nekilnojamojo turto projektą žemės sklypuose, privalo būti parengtas teritorijos, kurioje yra žemės sklypai, detalusis planas. Todėl, nepaisant visų jau atliktų darbų (parengto ir suderinto sklypo pertvarkymo projekto, parengto statybos projekto, 2 metus trūkusių įvairių derinimų) bei jiems patirtų pakankamai ženklių išlaidų, atsakovui buvo nurodyta viską pradėti iš naujo nuo pat pirmojo – teritorijos planavimo – etapo, t. y. iš naujo rengti bei derinti sprendinius, kurie 2019-2021 m. jau buvo parengti bei suderinti su visomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, siekdamas išvengti ilgalaikių teisminių ginčų, pabandė iš naujo pradėti visus nekilnojamojo turto projekto vystymo procesus, ir dar 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas inicijuoti žemės sklypo (teritorijos) detalųjį planą. Nustačiusi savavalės statybos žemės sklypuose faktą, inspekcija 2021 m. spalio 5 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211005-00107, PNSSP-00-211005-00108, PNSSP-00-211005-00109 ir PNSSP-00-211005-00110, bei 2022 m. sausio 5 d. – nutarimus administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-1 ir Nr. NSA-2, kuriais skyrė ieškovei 5 500 Eur dydžio baudas už savavalę statybą kiekviename iš žemės sklypų.

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, kad vienintelis ieškovės akcininkas K. T. tik 2022 m. rugsėjo 15 d. sužinojo apie inspekcijos paskirtas nuobaudas bei ieškovės pareigą šias nuobaudas sumokėti. Atsakovas teigė, kad nuo pat nekilnojamojo turto projekto vystymo pradžios (2019 m.) trečiasis asmuo aktyviai ir nuolatos dalyvavo nekilnojamojo turto projekto žemės sklypuose vystyme bei buvo nuolatos sistemingai informuojamas el. paštu apie visus esminius įvykius verslo projekte, su trečiuoju asmeniu buvo derinami visi esminiai tiek projektavimo-statybos, tiek ir projekto vystymo finansiniai klausimai. Todėl, atsakovo įsitikinimu, trečiasis asmuo žinojo apie visas esmines nekilnojamojo turto projekto aplinkybes ir joms pritarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1654-1099/2023 ieškovės ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo D. D. ieškovei UAB „Memel invest” 12 152,64 Eur žalos atlyginimo; priteisė 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 152,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2 774 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2020-2022 m., faktiškai buvo ieškovės vadovu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad de jure ieškovės vadovu buvo paskirtas ir įregistruotas atsakovas D. D., tačiau atsakovas byloje įrodinėjo, kad iš esmės buvo tik de jure vadovas, o faktiniu ieškovės vadovu buvo trečiasis asmuo K. T. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas jo oficialaus vadovavimo ieškovei laikotarpiu (2019 m. birželio – 2022 m. rugpjūčio mėn.) iš esmės buvo ir de jure, ir faktiniu bendrovės vadovu, t. y. atliko vadovui būdingas funkcijas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šią išvadą patvirtino tiek byloje surinkti rašytiniai dokumentai, tiek šalių ir liudytojų paaiškinimai.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai trečiajam asmeniui nėra reiškiami, todėl teismas plačiau dėl jo vaidmens ieškovės bendrovėje (ar trečiasis asmuo veikė kaip (antras) faktinis ieškovės vadovas ir kt.) ir atitinkamai dėl jo atsakomybės nesprendė. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai pažymėjo ir tai, jog net jeigu ir būtų nustatyta, kad trečiasis asmuo veikė kaip antras faktinis ieškovės vadovas, tokiu atveju abiejų vadovų atsakomybė būtų solidari, tačiau ši aplinkybė būtų reikšminga tik sprendžiant dėl jų (atsakovo ir trečiojo asmens) tarpusavio santykių/atsakomybės pasidalijimo. Tačiau aplinkybė, kad trečiasis asmuo žinojo apie vykdomas statybas bei kad jos buvo pradėtos vykdyti be statybą leidžiančių dokumentų ir tam neprieštaravo/sutiko, nešalina atsakovo, kaip ieškovės vadovo (tiek de jure, tiek de facto), atsakomybės dėl tokių savavališkų statybų pradėjimo.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu ieškovės veiklos organizavimu, t. y. pažeidžiant teisės aktų imperatyviąsias normas pradėjus vykdyti statybas, kurios įsiteisėjusiais inspekcijos aktais/nutarimais pripažintos savavališkomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė ir jo kaltės prezumpcijos, kadangi žinojo/turėjo žinoti, jog statybos pradėtos vykdyti neturint statybą leidžiančių dokumentų, t. y. neteisėtai ir atitinkamai galėjo/turėjo numatyti, jog dėl šių veiksmų ieškovei gali grėsti tam tikros sankcijos (šiuo atveju buvo paskirtos baudos), todėl, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikė tyčia. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1654-1099/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Memel invest“ ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui D. D., bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, kurios reglamentuoja civilinę atsakomybę, de facto vadovo nustatymo teisines pasekmes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovės patirtą žalą. Atsakovo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ieškiniu iš atsakovo prašomos priteisti sumos susidarė ieškovei įgyvendinant nekilnojamojo turto, esančio adresais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektus, kuriuose už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ieškovės atžvilgiu buvo surašyti 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SNA-1, ieškovei paskiriant 5 500 Eur baudą bei 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SNA-2, ieškovei paskiriant 5 500 Eur baudą. Šios sumos buvo perduotos priverstinai išieškoti antstoliui vykdymo procese, todėl ieškovė taip pat yra sumokėjusi 1 152,64 Eur vykdymo išlaidų.

10.2. Pažymi, jog byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo, ieškovės akcininku, turinčiu kontrolinį akcijų paketą, buvo nuo 2019 m. gruodžio 2 dienos. Atsakovas ieškovės vadovu buvo paskirtas nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 dienos.

10.3. Akcentuoja, kad 2020 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikus UAB „Eturas“ ieškinį nenagrinėtą, teismas įvertino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tenkindamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė ieškovei 16 080,90 Eur. Ieškovės patirta nuostolių suma yra visos jos naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo pripažintos pagrįstomis, t. y. 16 080,90 Eur. Ieškovė patyrė nuostolius dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos nebuvo užtikrintos. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo atmestas ir nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo buvo panaikinta.

Atsiliepimas

10.4. Atsakovas nurodo, kad su ieškovės veikla susijusias sutartis derindavo bei modifikuodavo trečiasis asmuo, o atsakovui bendrovės dokumentai trečiojo asmens buvo persiunčiami tik pasirašymui ir grąžinimui trečiajam asmeniui. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės antspaudas visą laiką buvo tik trečiojo asmens žinioje. Atsakovo nuomone, byloje surinktų įrodymų pakako padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas į ieškovės vadovo pareigas buvo paskirtas tik formaliai, kadangi faktiniu ieškovės vadovu nuo atsakovo paskyrimo dienos realiai buvo trečiasis asmuo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino, todėl nagrinėjamoje byloje neturėjo objektyvaus pagrindo padaryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo ir de jure, ir de fakto ieškovės vadovu.

10.5. Atsakovas akcentuoja, jog trečiajam asmeniui visada buvo žinoma apie ieškovės atliekamus veiksmus įgyvendinant objektą, kadangi būtent trečiasis asmuo buvo atsakingas už su objekto įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimą ir juos pats faktiškai priimdavo. Trečiajam asmeniui taip pat buvo žinoma ir informacija apie tai, jog ieškovė objekte negalėjo pradėti statybos rangos darbų, kadangi formaliai neatitiko visų būtinų statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nepaisant to, būtent trečiasis asmuo priėmė sprendimą objekte faktiškai vykdyti statybos rangos darbus, už kuriuos ieškovei buvo paskirtos administracinės baudos ir kurių atlyginimo ieškovė reikalauja iš atsakovo. Faktą, jog trečiasis asmuo žinojo apie vykdomas statybas bei, kad jos buvo pradėtos vykdyti be statybą leidžiančių dokumentų ir tam neprieštaravo/sutiko, skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino ir pats trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, būtent trečiasis asmuo laikytinas atsakingu už visas ieškovei kilusias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog egzistuoja visos trečiojo asmens atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovei padarytų nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir trečiojo asmens veiksmų įtakos ieškovės interesų pažeidimui, teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje buvo įrodytos visos atsakovui tariamai taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos.

10.6. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino trečiojo asmens veiksmų, kas lėmė, jog tinkamai nebuvo nustatytas dėl ieškovei kilusios žalos atsakingas asmuo ir visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Nurodytos aplinkybės taip pat lėmė, jog teismas nepagrįstai nevertino atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

11. Ieškovė UAB „Memel invest“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovės vertinimu, atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir su tuo susijusią teismų formuojamą praktiką, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tačiau visa tai grindžia tik savo nesutikimu su sprendimo motyvais, kurį jau yra išdėstęs savo procesiniuose dokumentuose ir kurį teismas jau įvertino. Skundu atsakovas iš esmės neginčija sprendimo, o tik siekia pakartotinio savo teiginių įvertinimo, nors pirmosios instancijos teismas sprendime savo išvadas pagrindė visuma bylos įrodymų, vadovaudamasis įstatymu, kurį aiškino ir taikė tinkamai.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovė nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde remiasi teismų praktikos išaiškinimais, pateiktais bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios ir net nėra panašios į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, atsakovo nurodoma praktika ir teisinis reglamentavimas, atleidžiantis vadovą nuo atsakomybės, taikytinas tais atvejais, kai vadovas pažeidžia lojalumo pareigą ir/ar pasinaudojama juridinio asmens turtu/informacija savo asmeninei naudai be dalyvių sutikimo. Ieškovė pabrėžia ir tai, jog net ir šie teismų pateikti išaiškinimai niekaip nepaneigia ieškovės ieškinio pagrindų, kadangi byloje buvo nustatyta, kad atsakovas jo oficialaus vadovavimo ieškovei laikotarpiu (2019 m. birželio – 2022 m. rugpjūčio mėn.) būdamas ir de jure, ir faktiniu bendrovės vadovu, netinkamai organizavo ieškovės veiklą.

11.3. Ieškovė pažymi, jog atsakovas siekia pakartotinio aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens veiksmais ieškovės veikloje, išnagrinėjimo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje nustatyta, o atsakovas jokiais naujais motyvais neginčija, jog būtent jis (atsakovas) vadovavo ieškovei tiek faktiškai, tiek teisiškai, todėl esant tokiai neginčijamai išvadai atsakovo skundo motyvai apie bet kokį atsakomybės perkėlimą kitam asmeniui, neturi jokios teisinės vertės ir jų nagrinėjimas yra beprasmis. Ieškovė taip pat pabrėžia, jog trečiojo asmens atsakomybės klausimas byloje negali būti nagrinėjamas dar ir dėl to, nes ieškovė, kaip kreditorė, pareiškė reikalavimą tik atsakovui, todėl spręstinas tik jo atsakomybės klausimas.

11.4. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas neįrodė ne tik jokios trečiojo asmens kaltės dėl jo atliktų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, bet ir trečiojo asmens atsakomybės pagrindų, t. y. veiksmų neteisėtumo, kuris šalintų ar mažintų atsakovo atsakomybę. Priešingai, byloje nustatytas aiškus ir konkretus atsakovo, kaip vadovo, turėtų teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas.

11.5. Ieškovė pabrėžia, jog atsakovas, tyčia nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad ieškovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, aiškiai yra atsakingas už tokiais veiksmai ieškovei padarytą žalą, todėl atsakomybė už šios žalos atlyginimą jam pritaikyta pagrįstai. Atsakovo skunde nėra jokių pagrindų naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo visiškai tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl ieškovės UAB „Memel invest“ buvusio vadovo D. D. atsakomybės už bendrovei padarytą žalą atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo itin didelio aplaidumo, atliekant vadovo pareigas ir užtraukiant ieškovei administracinę atsakomybę, ji bendrai patyrė 12 152,64 Eur turtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti, kadangi žalos padarymo metu būtent atsakovas buvo ieškovės vadovas. Ieškovė byloje taip pat pateikė įrodymus, jog žala ieškovei kilo dėl atsakovo vadovavimo metu jai paskirtų baudų už 2021 m. padarytus administracinius nusižengimus, o būtent, už savavališką statybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, žalos dydžio, neišaiškino neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių ir tokiu būdu padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, neatskleidė bylos esmės, todėl negalėjo teisingai spręsti bylos ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo.

17. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais, t. y. dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo; dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

18. Įvertinus ieškovės procesinius dokumentus, nustatyta, jog ieškovė atsakovo atsakomybę kildino iš CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens vadovų fiduciarinių pareigų pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, jog juridinio asmens valdymo organo narys turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui ir jo organams, o šio straipsnio 7 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

19. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pareiškė teisinio pobūdžio argumentus, jog faktiškai jis įmonei nevadovavo. Atsakovas taip pat įvardijo faktinį ieškovės vadovą – trečiąjį asmenį K. T., su kuriuo, anot atsakovo, kartu derino sandorius, susijusius su savavališka statyba, o trečiajam asmeniui, priešingai nei nurodė ieškovė procesiniuose dokumentuose, buvo žinomos visos aplinkybės apie savavališkas statybas.

22. Šie materialinio teisinio pobūdžio atsakovo atsikirtimai nagrinėjamai bylai yra aktualūs, nes, kaip jau minėta, praktikoje galimi atvejai, kai verslo sprendimą priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 36 punktas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

23. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai nustatyti kasacinio teismo praktikoje, yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio. Ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

24. Taigi, tai suponuoja, jog visais atvejais teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už kilusią žalą bei vertindamas jo neteisėtus veiksmus ir šių veiksmų apimtį, turi itin atidžiai įvertinti, ar juridinio asmens de jure vadovas yra ir faktinis vadovas. Teismas taip pat turi vertinti ir tai, ar juridinio asmens vadovas su kitu juridinio asmens dalyviu (kurio veikimas gali būti traktuojamas kaip faktinio vadovo veikimas) neteisėtų veiksmų juridinio asmens atžvilgiu neatliko bendrai, t. y. nėra solidariai atsakingi.

25. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, bendra kaltė, kai neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.

26. Situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu būdu dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalą, yra įvairių. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

27. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatytos šios pagrindinės faktinės aplinkybės – ieškovės vadovu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas atsakovas D. D. Nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 21 d. įmonėje buvo 2 akcininkai, t. y. G. J. ir K. T. 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas buvo atleistas iš ieškovės vadovo pareigų, o nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei vadovauja trečiasis asmuo K. T. Nustatyta, kad 2021 m. buvo parengtas dviejų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas, kurį parengė UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“. Nurodytas projektas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2021 m. birželio 14 d. buvo įkeltas į IS „Infostatyba; 2021 m. birželio 7 d. tarp ieškovės ir UAB „Geomsta“ buvo sudaryta statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartis Nr. 20210607, pagal kurią UAB „Geomsta“ įsipareigojo teikti nurodytų vienbučių gyvenamųjų namų statybos techninės priežiūros paslaugas; 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė raštus Nr. A51-71561/21(2.14.3.8E-AD25) ir Nr. A51-71562/21(2.14.3.8E-AD25), kuriuose apskaičiuotos infrastruktūros plėtros įmokos adresams (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šias įmokas ieškovė sumokėjo; 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas raštu Nr. A51-84983/21(3.3.2.26E-VMA) informavo ieškovę, jog siekiant vystyti numatytą nekilnojamojo turto projektą žemės sklypuose, privalo būti parengtas teritorijos, kurioje yra žemės sklypai, detalusis planas; 2021 m. spalio 4 - 6 d. inspekcija surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-211004-00111, SSA-00-211004-00112, SSA-00-211004-00113, SSA-00-211004-00114, 2021 m. spalio 4 - 5 d. inspekcija surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-211005-00079, PNSD-00-211005-00080, PNSD-00-211005-00081, PNSD-00-211005-0082; 2021 m. spalio 5 d. inspekcija surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211005-00107, PNSSP-00-211005-00108, PNSSP-00-211005-00109 ir PNSSP-00-211005-00110; 2021 m. spalio 6 d. inspekcija surašė kvietimus Nr. 2D-16779 ir 2D-16778; 2021 m. gruodžio 15 d. inspekcija surašė ieškovei administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-98; 2022 m. sausio 5 d. inspekcija surašė nutarimus administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui (Nr. NSA-1 ir Nr. NSA-2), kuriais ieškovei paskirtos dvi baudos po 5 500 Eur, kurių pagrindu ieškovės atžvilgiu buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0178/22/01199, kurioje buvo vykdomas išieškojimas dėl 5 500 Eur baudos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai; 2) vykdomojo byla Nr. 0178/22/01198, kurioje buvo vykdomas išieškojimas dėl 5 500 Eur baudos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. 2022 m. liepos 27 d. antstolis Dainius Šidlauskas priėmė patvarkymą Nr. Nr. S-22-178-9595, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti ieškovės lėšas, kurias sudarė 12 152,64 Eur suma. Antstolis taip pat priėmė turto arešto aktą Nr. S-22-23008, kuriuo areštavo ieškovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas 12 152,64 Eur sumai. 2022 m. liepos 28 d. antstolis Dainius Šidlauskas nuo ieškovės areštuotos banko sąskaitos priverstinai nurašė nurodytą 12 152,64 Eur sumą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kai buvo pradėtos ir vykdomos savavališkos statybos bei surašyti administracinio nusižengimo protokolai, kurių pagrindu iš ieškovės priverstinai išieškota 12 152,64 Eur dydžio suma, ieškovės vadovas de jure buvo atsakovas D. D. (minėta, jog atsakovas ieškovės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.).

29. Kita vertus, nustatyta, jog byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo teiginius, kad sudarydamas sandorius, kurių pagrindu ieškovei kilo žala, atsakovas veikė ne vienas, o kartu su trečiuoju asmeniu, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovės akcininku, t. y. byloje pateikti atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimai elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad atsakovas persiųsdavo trečiajam asmeniui informaciją, susijusią su statybomis žemės sklypuose, o taip pat ir informaciją, susijusią su su administracinio nusižengimo protokolo surašymu; byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp trečiojo asmens ir UAB „Incora“, kuri turėjo vykdyti statybos techninę priežiūrą. Iš byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų taip pat matyti, kad UAB „Incora“ klausimus, susijusius su statybos technine priežiūra, derino tiek su atsakovu, tiek ir su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, UAB „Incora“ 2021 m. gegužės 12 d. elektroninis laiškas, kuris buvo adresuotas tiek atsakovui, tiek ir trečiajam asmeniui; UAB „Incora“ vadovo 2021 m. birželio 8 d. laiškas, kuriame UAB „Incora“ vadovas nurodė, kad: <..> „susitikę su K. keletą kartų, nutarėme sutartį nutraukti abipusu susitarimu“ <..> (kalba netaisyta). Liudytojas I. Š. (minėtas UAB „Incora“ vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove sudarė sutartį dėl statybų projekto valdymo. Liudytojas patvirtino, jog derybos dėl minėtos sutarties vyko tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu, vykdavo bendri susitikimai. Liudytojas taip pat bendravo ir su atsakovu, ir su trečiuoju asmeniu dėl sutarties nutraukimo, o dėl avanso grąžinimo apskritai buvo tartasi su trečiuoju asmeniu. Liudytojo nuomone, atsakovas ir trečiasis asmuo veikė kaip verslo partneriai. Liudytoja G. M., kuri teikė ieškovei projektavimo paslaugas, teigė, kad bendravo su atsakovu kaip su ieškovės vadovu, vieną kartą bendravo su trečiuoju asmeniu, tačiau nežinojo jo vaidmens įmonėje. Liudytoja taip pat manė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo veikė bendrai. Liudytojas A. B. nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Anibeta“ 2021 m. gegužės mėnesį su ieškove sudarė rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Liudytojas teigė, jog dėl sutarties sudarymo bendravo ir su atsakovu, ir su trečiuoju asmeniu. Dėl statybų pradžios liudytojas tarėsi su atsakovu ir trečiuoju asmeniu bendrai. Po sutarties sudarymo su atsakovu bendravo toliau, kuris pasirašydavo atliktų darbų aktus.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Nutarties 29 punkte nurodyti duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo kartu su atsakovu aktyviai dalyvavo sandoriuose, kurie buvo susiję su savavališkomis statybomis, todėl jam buvo žinoma tiek apie šių sandorių sudarymą, tiek ir apie pačias statybas bei statybų eigą, taip pat ir aplinkybės dėl administracinių nusižengimų protokolų. Tačiau šios bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo vertinamos nagrinėjant bylą teisme, pirmosios instancijos teismui apsiribojus, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai trečiajam asmeniui nėra reiškiami, todėl plačiau dėl jo vaidmens ieškovės bendrovėje (ar trečiasis asmuo veikė kaip (antras) faktinis ieškovės vadovas ir kt.) ir atitinkamai dėl jo atsakomybės nepasisakė. Taigi byloje neatskleistos ir nevertintos svarbios ginčui išspręsti aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens vaidmeniu statybos procese bei bendrovės valdyme. Pažymėtina, kad faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, todėl nenustatė visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai fiduciarines pareigas įmonei pažeidžia tiek de jure vadovas, tiek faktinis vadovas, ir dėl jų bendrų veiksmų kyla žala, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, kadangi jei bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net jeigu ir būtų nustatyta, jog trečiasis asmuo veikė kaip antras faktinis ieškovės vadovas, tokiu atveju abiejų vadovų atsakomybė būtų solidari (šitos aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas), bet ši aplinkybė būtų reikšminga tik sprendžiant dėl jų (atsakovo ir trečiojo asmens) tarpusavio santykių/atsakomybės pasidalijimo, kadangi jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teisėjų kolegija tik iš dalies su šiomis teismo išvadomis sutinka, nes jei kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu, tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl galimo atsakovo ir trečiojo asmens objektyvaus bendrininkavimo padarytos žalos atžvilgiu, todėl netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo pareigą pasiūlyti ieškovei įtraukti trečiąjį asmenį K. T. kitu procesiniu statusu, t. y. atsakovu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįgyvendino bei neišaiškino K. T. neįtraukimo atsakovu procesinių padarinių.

36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

39. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta BurdulienėRosita PatackienėDainius Rinkevičius