Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. 2024 m. sausio 4 d. teisme gautas nuteistojo A. N. pareiškimas, kuriuo jis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad bausmės atlikimo metu jis vykdė jam paskirtas užimtumo priemones, mokėjo įsiskolinimus, o jo progresas buvo žymus, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

9. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam įstatyme numatytą, šiuo atveju – BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, nuteistojo pateiktais dokumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, A. N. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundo argumentus įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarantį formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji vertinama kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime (Asmens bylos 1 t., b. l. 79, 112), mokosi, užsiima individualia ūkine veikla – medžio apdirbimo ir gaminių iš medžio kūrimo bei gamybos darbais (1 t., b. l. 118), stengiasi atlyginti žalas, bendrauja su artimaisiais, dalyvauja jam skirtose programose, jam periodiškai leidžiama išvykti už įstaigos ribų be sargybos (1 t., b. l. 123, 129, 131, 144; 2 t., 2 d., b. l. 54, 77, 87, 119, 134, 142, 150), suteiktos ir trumpalaikės išvykos (2 t., 2 d., b. l. 14, 94, 135), tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį (1 t., b. l. 117; 2 t., 2 d., b. l. 1, 6–7, 58), įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 78). Vis dėlto, šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka: 2022 m. birželio 1 d. – už neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų turėjimą (2 t., 2 d., b. l. 45, ), 2023 m. vasario 24 d. – už tai, kad į laisvės atėmimo vietą grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, kartą svarstytas Drausmės komisijos posėdyje, nuobauda neskirta (2 t., 2 d. b. l. 75). Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį A. N. charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tokių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama A. N. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinus tiek Komisijos nustatytus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, tiek ir nuteistajam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, sutiktina tiek su Komisijos, tiek ir su apylinkės teismo išvada, kad lygtiniam paleidimui taikyti nuteistojo pakartotinio elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi, o ne tik stebimi rizikos svyravimai.

12. Nuteistasis skunde pažymi apylinkės teismą neįvertinus aplinkybių, kad jis 2023 m. gruodžio 5 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas, jam ne kartą leista išvykti iš laisvės atėmimo vietos be sargybos ar palydos, tačiau aukštesnysis teismas negali sutikti su šiais skundo argumentais. Iš nutarties turinio matyti, kad nutartį teismas priėmė įvertinęs nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį, o taip pat ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, kurioje yra visi nuteistojo minimi bei dar kartą aukštesniajam teismui pateikti dokumentai (Asmens bylos 2 dalies II tomas). Todėl vien tai, kad teismas neįvardijo kiekvieno trijų tomų Asmens byloje esančio dokumento, nesuteikia pagrindo išvadai, kad šie duomenys nebuvo įvertinti. Pritartina, kad asmens byloje nėra pastarojo – 2023 m. gruodžio 5 d. laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos nuteistųjų grupės į kitą, tačiau, pastebėtina, yra ankstesni šią nuteistojo perkėlimo iš vienos nuteistųjų grupės į kitą patvirtinantys nutarimai. Nors ir sutiktina su nuteistojo nuomone, kad jo pateiktas Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimas apie jo lankomus asociacijos susirinkimus ir dalyvavimą diskusijose patvirtina teigiamą asmens pokytį ir teigiamai jį charakterizuoja, tačiau vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nekeičia priimto sprendimo esmės ir nesuteikia pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą.

13. A. N., be kita ko, melagingais vertina laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos teismui pateiktus duomenis apie jo ne/vykdomus atsiskaitymus dėl skolinių įsipareigojimų pagal antstolių vykdomuosius dokumentus ir teikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. Pateikta Išskaičiuotų pagal vykdomuosius raštus apskaitos kortelė patvirtina, kad antstoliai T. U. ir E. R. vykdo 8486,84 Eur skolos ieškovės naudai ir 1650 Eur alimentų įsiskolinimo iš A. N. išieškojimą, kas mėnesį iš asmens išskaičiuojant po 45,63 Eur sumą. Pastebtina, kad Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime skundžiamame nutarime nėra nurodyta, jog nuteistasis nevykdo skolinių įsipareigojimų. Minėtame nutarime asmens turimi finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka tiesiog įvertinti kaip vienas iš jo elgesį neigiamai charakterizuojančių kriminogeninių rizikos veiksnių. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad teismui pateikti Komisijos duomenys yra melagingi, juolab, kad jie nustatyti ir išsamiai aptarti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. lapkričio 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-4158, su kuria pasirašytinai supažindintas ir pats nuteistasis (Asmens bylos 2 t., 2 d., b. l. 180–188, 4.4. p.).

14. Nuteistasis skundu aukštesniajam teismui taip pat abejoja apylinkės teismo nešališkumu priimant skundžiamą nutartį, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu daro tokias išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyvaus nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2023). Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, šiuo atveju jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo byloje nenustatyta, jų nenurodė ir nuteistasis savo skunde, o vien tai, kad buvo priimtas kitoks teismo sprendimas, nei nuteistasis tikėjosi, nesuteikia pagrindo išvadai dėl teismo šališkumo. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip deklaratyvūs.

15. Pažymėtina, jog išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtiniam paleidimui taikyti, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtiniam paleidimui taikyti. Skundo argumentai apie, nuteistojo nuomone, nepakankamai įvertintas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, skundžiamos nutarties išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Šiuo atveju teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

16. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo A. N. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.