Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl 2024 m. gegužės 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos nutarimo Nr. RV-24-2704, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme – 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda – ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams su 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d., Lietuvos apeliaciniame teismui atmetus nuteistojo A. N. apeliacinį skundą, ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti.

2. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. SV-24-16184 nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai: nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; išsilavinimo stoka bei oficialaus darbo pasiūlymo neturėjimas; polinkis pasiduoti neigiamai įtakai; pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka; finansiniai įsipareigojimai ir galima finansinio stabilumo stoka ateityje; drausmine tvarka baustas. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis). Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 6 d.

3. Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. RV-24-4378 nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai, jog vis dar yra nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: kriminalinė patirtis; finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka; esant mažiau struktūrizuotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai; smurtinis elgesys pavartojus alkoholio; kartais pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka. Taip pat nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebimas tik jos valdymas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – stebėti tik rizikos svyravimai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi. Nuteistajam rekomenduota dengti įsiskolinimus; pateikti darbo pasiūlymą; dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2024 m. gegužės 16 d.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkintas nuteistojo A. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo A. N. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai A. N. netaikė lygtinio paleidimo, ir padarė išvadą, kad A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nutarė, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. 2024 m. sausio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nuteistojo A. N. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. RV-24-2704 nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Iš minėto nutarimo matyti, jog Lygtinio paleidimo komisija rėmėsi Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio, įvykusio 2024 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. RV-24-2676, 2024 m. balandžio 25 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-24-2350. Nutarime nurodė, jog nuteistasis atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė patirtis, finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai, smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, kartais pasireiškiantis impulsyvumas. Bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Už padarytus pažeidimus skirtos 2 drausminės nuobaudos. Nors gyvenimo sąlygos nėra tiesiogiai susijusios su asmens nusikalstamu elgesiu, destabilizuojanti aplinka bei joje esantys neigiamai charakterizuojami žmonės gali aktyvinti kitus nuteistojo kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo darbiniai įgūdžiai ir motyvacija mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys, tačiau išsilavinimo stoka bei oficialaus darbo pasiūlymo neturėjimas gali apsunkinti įsitraukimą į darbo rinką. Turimi finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nors palaikantys ryšiai su artimaisiais gali daryti teigiamą įtaką nuteistojo reintegracijai, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tai gali būti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Nors pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo sąveikos su aplinkiniais pokyčiai, mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai gali vėl išryškėti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nėra pagrindo manyti, kad su emocine gerove susiję veiksniai turės tiesioginės įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, tačiau gali aktyvuoti kitus kriminogeninius veiksnius bei būti reikšmingi siekiant išlaikyti prosocialų gyvenimo būdą. Nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals. Lygtinio paleidimo komisijos vertinimu, visi anksčiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); dengti įsiskolinimus; tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2024 m. lapkričio 9 d.

7. Nuteistasis A. N. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. RV-24-2704 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nurodo, jog jam atlikinėjant bausmę Komisijos posėdis vyksta jau kelintą kartą. Nurodo, jog pakartotinio vertinimo komisijos metu teikiant pakartotinį paleidimą iš pataisos įstaigos administracija argumentuoja teismui savo reglamentą tais pačiais argumentais, kurie yra abstraktūs ir nepagrįsti, jog vadovaujamasi ne faktais, o daromomis prielaidomis. Jis nuteistas pagal BK 180, 135 ir 140 straipsnius, pagal kuriuos atliko didžiąją bausmės dalį, iš kurios atlikti bausmės yra likę vos trečdalis. Be to, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu atliekant bausmę pataisos įstaigoje vertinamas jo, kaip nuteistojo, elgesys, bei vertinami kriminogeniniai veiksniai, rodantys, ar nuteistasis gali ar negali po bausmės atlikimo, ar paleidžiant lygtinio paleidimo metu nusikalsti. Per bausmės laiką buvo daroma OASys vertinimo metodika, kurios metu buvo nustatyta pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio atsiradimo riziką. Per bausmės atlikimo laiką „gavo“ lengvą grupę, buvo skirtas išvykimas be palydos, be sargybos suteikiamos išvykos į namus 3 paroms. Nurodo, jog pateikta Lygtinio paleidimo komisijos protokolo išvada yra abstrakti ir neatitinkanti tikrovės. Su draugais iš praeities artimų ryšių nepalaiko. Bausmės atlikimo metu sugebėjo pakeisti aplinką, įsivardinti tai, kas įtakojo jo elgesį. Šiuo metu pakeitė gyvenimo nuostatas. Deda visas pastangas, kad galėtų būti doru Lietuvos piliečiu, kurtų šeimą, dirbtų, mokėtų mokesčius ir stiprėtų kaip asmenybė. Atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo ir mokslo išsilavinimo siekė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad atsižvelgiant į teikiamą išsilavinimą, darbą yra naudojami Valstybės ir mokesčių mokėtojų finansinės lėšos, o jį paleidus lygtinio paleidimo metodu būtų palengvinti socialiniai įgūdžiai mokslo ir specialybės įgijimas, nes įgyti specialybę Šiaulių kalėjime nėra galimybės, o būdamas laisvėje tęstų mokslą Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog atlikinėdamas bausmę iš pataisos įstaigoje gaunamo uždirbto užmokesčio moka turimus įsiskolinimus. Būdamas laisvėje žada susirasti geresnį darbą, o gaudamas stabilias pajamas didesnėmis sumomis darytų mokėjimus. Šiuo metu atsiribojęs nuo netinkamos kompanijos ir aplinkos. Mano, jog yra pasitaisęs ir gali gyventi pagal visuomenės standartus, todėl teismo prašo tenkinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes tik tokiu būdu bus pasiektas teisingumas.

7.1. 2024 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauti nuteistojo A. N. 2024 m. birželio 4 d. papildomi paaiškinimai. Nuteistasis A. N. nurodo, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo ne pilnos sudėties, kad komisija susidarė iš 4 asmenų, o ne iš 6, kurie objektyviai įvertintų esamas aplinkybes ir pateiktų turinį. Dėl komisijos sudėties trūkumo išvada pateikta ne faktais, o faktų prielaidomis. OASys vertinimo metu įstaigos darbuotoja - psichologė neobjektyviai ir nekompetentingai vertino jo, kaip nuteistojo, elgesį bei jo įdėtas pastangas per bausmės atlikimo laiką. Administracija, neobjektyviai vertindama jo pozityvias pastangas ir nelaikydama jo daromos pažangos, savo tokiais veiksmais bei nepagrįstais faktais jį demonizuoja bei žlugdo. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų bei veiksmų, kuriuos pats pasirinko daryti, šiuo metu stengiasi ir deda visas pastangas sumažinti kriminogeninius veiksnius: 1) alkoholio prevencija, detoksikacija, užimtumas; 2) aplinka. Pasirinko tik artimą aplinką – šeimos narius, atsisakė draugų; 3) įkalinimo įstaigoje yra 2 kartą. Šiuo metu atlieka bausmę. Įstaigos administracija Komisijai teikia duomenis, kad įkalinimo įstaigoje jis jau 3 kartą. Tokiais veiksmais Komisijos nariai ir teismas yra klaidinami. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu dėl pateiktų duomenų neobjektyviai gali būti įvertintos visos aplinkybės, kreipdamasis į teismą šiuo papildomu paaiškinimu nuteistasis tiki teismo teisingumu bei nešališkumu, objektyvaus įvertinimo.

7.2. Šiuo metu jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę kitose laisvės atėmimo vietose, lygtinio paleidimo metu turi ir gali būti paleisti į nakvynės namus bei krizės centrus, kuriuose jis ir apsistotų, o jo lygtinio paleidimo metu jį prižiūrinti institucija galėtų jį kontroliuoti. Šiaulių kalėjimo administracija tyčia ir šališkai klastodama dokumentus, jų turinį, siekia, kad jis neišeitų į laisvę, kad toliau atlikinėtų bausmę, taip užkirsdama kelią daryti jam pažangą bei leisti jam gyventi pagal visuomenės standartus. Nurodo, kad Šiaulių kalėjimo administracija: 1) nesuteikia galimybės įgyti specialybės, kelti kvalifikacijose; 2) nesudaro galimybės tinkamai atlikti bausmės, kadangi be sargybos neužtikrina perkėlimo į tinkamą padalinį ir nepaleidžia lygtinai. Tokiais savo neteisėtais veiksmais jį žlugdo bei užkerta kelią į laisvę ir šeimos sudėtį. Šiaulių kalėjimo administracijai yra įsipareigojęs bei nurodęs vykdyti šiuos įpareigojimus: 1) dengti įsiskolinimus (juos dengia iš gautų darbinių pajamų); 2) tęsti mokslus (mokslus tęsia kalėdamas. Paleistas lygtinai galėtų tęsti mokslus, įgyti specialybę, labiau plėsti akiratį); 3) nedaryti teisės pažeidimų (pažeidimų nedaro įsivertindamas pasekmes, kadangi gyvena ir stengiasi viską suprasti pagal visuomenės standartus). Teismo prašo tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį paleisti lygtinai. Pasižada teismui gyventi tinkamai ir dorai pagal visuomenės standartus, dirbti, tęsti mokslus ir mokėti priteistus įsiskolinimus.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalimi, apie gautą skundą ir teisę pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą, nuteistajam ir prokurorui pranešta tinkamai. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. lygtinis paleidimas galimas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. 2021 m. gruodžio 30 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus tarpinius rizikos nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus buvo stebėti rizikos svyravimai. 2024 m. balandžio 25 d. atlikus pakartotinį A. N. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebima pažanga ją mažinant. Taigi, nuteistojo A. N. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

12. Skundžiamu nutarimu Lygtinio paleidimo komisija nustačiusi nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius kriminogeninius rizikos veiksnius, galinčius paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė patirtis, finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai, smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, kartais pasireiškiantis impulsyvumas, padarė išvadą, kad nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals, ir nutarė nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo netaikyti.

13. Iš nuteistojo A. N. skundo turinio ir pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, jog nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, leidžiančiais manyti, jog jis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis savo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – atostogų išleidimu į laisvę ir jo grįžimu į įstaigą, darbu, palaikančiais ryšiais su artimaisiais šeimos nariais, įsiskolinimų dengimu, aplinkos/draugų ir gyvenimo nuostatų pakeitimu. Teismo nuomone, nors nuteistojo A. N. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Kaip nurodyta nuteistojo A. N. 2024 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvadoje, bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau stebima rizikos mažėjimo tendencija, nuteistasis tapo sąmoningesnis pasirinkdamas bendravimui aplinką, alkoholio vartojimo atžvilgiu. Tikėtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas keistis ir atsisakyti alkoholio vartojimo, ugdyti problemų atpažinimo įgūdžius turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui.

14. Skundžiamu nutarimu Lygtinio paleidimo komisija nustatė, kad tęstinių veiksmų reikalauja kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis, finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai, smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, kartais pasireiškiantis impulsyvumas.

15. Teismas sutinka su Lygtinio paleidimo komisija nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais, kadangi nuteistasis A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą) ir šis teistumas jam nėra pirmasis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką A. N. įvykdė praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai atliko bausmę taip pat už fizinio smurto panaudojimą (2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pražintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį). Tokiu būdu nepaisydamas jam skirtos ankstesnės arešto bausmės, nuteistasis nesugebėjo padaryti reikiamų išvadų ir kartojo ankstesnes klaidas, tačiau sukeldamas jau didesnes ir sunkesnes pasekmes nukentėjusiojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jo tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Pažymėtina, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų.

16. Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą 2024 m. balandžio 2 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-24-2350, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka lengvoje nuteistųjų grupėje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba Šiaulių kalėjime, mokosi, užsiima individualia ūkine veikla – medžio apdirbimo ir gaminių iš medžio kūrimo bei gamybos darbais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, dalyvauja jam skirtose programose, jam periodiškai leidžiama išvykti už įstaigos ribų be sargybos, suteiktos ir trumpalaikės išvykos, keturis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

17. Pažymėtina, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji A. N. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis Šiaulių kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje dirba nuo 2020 m. sausio 9 d. staliaus padėjėju, kad paleidimo atveju dirbtų statybų srityje su pusbroliu pagal verslo liudijimą, taip pat neatmeta galimybės dirbti ir valstybinėse įstaigose, jei gautų pasiūlymą iš Užimtumo tarnybos. Kitų dokumentų dėl galimo įsidarbinimo nuteistasis nepateikė, todėl atsižvelgiant į jo turimą išsilavinimą (mokosi 7 klasėje), darbinę patirtį (dažniausiai dirbo neoficialiai, Sodros duomenimis verslo liudijimą turėjo 2008-04-26 – 2008-05-25, 2017-2018), nuteistojo manymas, jog paleidimo atveju sunkumų įsidarbinti nekils, vertintinas kritiškai. Teismo vertinimu, konkretaus darbo pasiūlymo neturėjimas, darbo neturėjimas būnant laisvėje, apsunkins nuteistojo integracijos procesą, o jo galima gyvenamoji vieta (planuoja gyventi nakvynės namuose ar krizės centre, tėvai mirę, pastaruoju metu palaiko santykius su tetomis, pussesere, buvusia sugyventine) nėra pakankami, suteikiantys pagrindo teigti, jog po paleidimo nuteistasis pakartotinai nenusikals arba neįsitrauks į aplinką, kurioje vartojamas alkoholis, pradės vartoti alkoholį. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka: 2022 m. birželio 1 d. – už neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų turėjimą, 2023 m. vasario 24 d. – už tai, kad į laisvės atėmimo vietą grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, kartą svarstytas Drausmės komisijos posėdyje, nuobauda neskirta. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistajam nustatyta smurtinio elgesio, pakartotinio nusikalstamumo rizika pavartojus alkoholį. Nuteistasis pripažįsta, jog iki suėmimo vartojęs silpnus alkoholinius gėrimus, tačiau mano, kad ateityje stengsis alkoholio nevartoti, kad išlaikyti blaivybę jam padėtų tęstinis lankymasis anoniminių alkoholikų susitikimuose, esant poreikiui gultųsi į ligoninę gydymui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam alkoholio vartojimo, kaip kriminogeninio poreikio, įtaka galimam nusikalstamam elgesiui ateityje išlieka, nuteistojo motyvacija ateityje nebevartoti alkoholio ir su tuo susiję veiksmai veikia kaip apsauginis veiksnys. Taigi, teismo vertinimu, nuteistajam būtina tęsti mokslus, dalyvauti resocializacijos priemonėse, gilinant suvokimą apie priklausomybę alkoholiui ir jos dinamiką. Teismas, atsižvelgdamas į teigiamai ir neigiamai nuteistąjį A. N. charakterizuojančius duomenis, mano, jog tokių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama A. N. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinus Lygtinio paleidimo komisijos nustatytus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, nuteistajam nustatytą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, sutiktina su Komisijos socialine išvada, kad lygtiniam paleidimui taikyti nuteistojo pakartotinio elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi, o ne tik stebimi rizikos svyravimai.

18. Nuteistasis skunde pažymi, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo ne pilnos sudėties, kad komisija susidarė iš 4 narių, o ne iš 6, kad dėl komisijos sudėties trūkumo išvada pateikta ne faktais, o faktų prielaidomis. Pažymėtina, jog komisijos darbas organizuojamas vadovaujantis

2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais, kurių 21 punktas numato, jog komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas, todėl konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas priimtas teisėtos komisijos sudėties.

19. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai A. N. netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); dengti įsiskolinimus; tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Taigi, nors A. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, teismo nuomone, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.