Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl bylos peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda, A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams ir 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda.

2. 2025 m. kovo 27 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo A. N. gynėjo advokato D. Vaičiulio prašymas, kuriuo gynėjas prašo peržiūrėti nuteistajam A. N. skirtą bausmę byloje Nr. 1-82-332/2019 ir skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams arba taikyti kitas BK nuostatas, lengvinančias nuteistojo teisinę padėtį. Apskųsta Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi nuteistojo prašymas tenkintas iš dalies ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. N. nusikalstama veika, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nekeičiant už šios nusikalstamos veikos padarymą A. N. paskirtos bausmės. Likusi nuteistojo gynėjo prašymo dalis atmesta nustačius, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsiteisėję BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

II. Skundo argumentai

3. Nuteistojo A. N. gynėjas D. Vaičiulis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, peržiūrėti nuteistajam A. N. skirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-332/2019 ir skirti jam galutinę subendrintą terminuotą 2 metų laisvės atėmimo bausmę arba taikyti kitas BK nuostatas, lengvinančias nuteistojo teisinę padėtį. Skundą grindžia šiais argumentais.

3.1. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai lemia, kad dalis galutinės bausmės skyrimo ir taikymo principų galioja atsakomybėn traukiamo asmens naudai (BK 61 straipsnis), todėl galima vertinti, kad sudaro sąlygas lengvinti asmens teisinę padėtį. Nuteistajam bausmė apkaltinamuoju nuosprendžiu parinkta vadovaujantis taisykle, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, jos dydis, skaičiuojant nuo vidurkio. Aptariama pakeista BK redakcija numato sąlygą ir galimybę bausmę skaičiuoti ir taikyti nuo jos minimumo.

3.2. Įvertinus pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes taikant BK 54 straipsnio nuostatas, kartu su pakeisto BK 61 straipsnio nuostatomis, sprendžiant nuteistajam skirtinos galutinės bausmės klausimą už sunkiausią veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra pagrindas taikyti bausmės minimumą, o likusias veikas bendrinti apėmimo būdu. Tokiu būdu galutinė skirtina bausmė nuteistajam būtų 2 metai. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į pakeistą teisinį reguliavimą ir tuo pagrindu vertinant pareiškėjui skirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę, būtina vertinti ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Vertinant tiek formalius kriterijus – įstatymo pakeitimus, tiek ir papildomai nuteistojo charakteristiką, laikytina, kad jis atitinka sąlygas dėl jo veikos vertinimo ir bausmės skaičiavimo nuo jos minimumo.

3.3. Nesutinka su apygardos teismo išvada, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punktas ir 140 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiamos, todėl šių bausmių peržiūrėti nėra pagrindo. Pažymi, kad būtent įsigalioję BK pakeitimai ir nulėmė, kad bausmės skaičiavimas ir taikymo principai nustatyti palankesne nuteistajam linkme – vietoje bausmės vidurkio, bausmė skaičiuojama nuo bausmės minimumo, todėl šiuo aspektu teismas turėjo vertinti bausmės skyrimo pagrindą, kaip lengvinantį apelianto teisinę padėtį ir vadovaujantis minimumo taisykle, galėjo skirti mažesnę bausmę, nei šiuo metu skirta nuteistajam. Ši taisyklė būtų taikoma vadovaujantis BK pakeitimais, o ne nauju asmens kaltės klausimo vertinimu. Asmenį charakterizuojantys duomenys pateikiami fakultatyviai, kai galima vertinti asmens elgesį peržiūrint jam skirtą bausmę atsižvelgiant į BK pakeitimus.

3.4. Šiuo aspektu pažymi, kad prašė teismo vadovautis nurodyta BK bendros dalies bausmių skyrimo taisykle, skaičiavimu nuo sankcijos minimumo, motyvuojant, kodėl skiriama griežtesnė bausmė. Tai, kad į BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punktą buvo įtraukta alternatyvi lengvesnė sankcija, rodo, jog įstatymo leidėjas lengvina šias veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, todėl tokiu atveju peržiūrint skirtą bausmę už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, galimas ir minimumo taisyklės taikymas, kadangi visos BK nuostatos tarpusavyje turi būti taikomos sistemingai.

4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. N. gynėjo D. Vaičiulio skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. N. gynėjo skundą, bylos medžiagą bei ginčijamos nutarties argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai nuteistojo A. N. gynėjo D. Vaičiulio skundą tenkino iš dalies ir nustatė, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsiteisėję BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Panaikinti ginčijamą apygardos teismo nutartį dėl nuteistojo gynėjo skundo argumentų nėra jokio teisinio pagrindo.

6. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio 1 dalį. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Žemesnysis teismas teisingai nustatė, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 140 straipsnio 1 dalis, BK 281 straipsnio 7 dalis, išskyrus tai, kad šis straipsnis perkeltas į BK 281¹ straipsnio 1 dalį (nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusių BK pakeitimų pagrindu), keičiami nebuvo, todėl iš naujo svarstyti dėl nuteistajam už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių nėra pagrindo. Nors gynėjas nurodo, kad naujų BK pakeitimų pagrindu švelnėjo atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 13 punktą, tačiau šie argumentai nėra teisingi. Aptariamu baudžiamuoju įstatymu buvo patikslinta ir papildyta minėto punkto dispozicija, kas šiuo atveju nėra reikšminga, nes A. N. nuteistas pagal kitą, o būtent BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, o BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija šiuo atveju išliko nepakitusi.

7. Pateiktame skunde nurodoma, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsiteisėjusiais pakeitimais buvo pakeistas ir BK 61 straipsnis, kurio 3 dalyje šiuo metu nustatyta – jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Nuteistojo gynėjo teigimu, tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Aukštesnysis teismas su šiais argumentais nesutinka. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisti ir bendrieji bausmių skyrimo pagrindai bei bausmių skyrimo taisyklės, tarp jų ir prašyme minėta BK 61 straipsnio 3 dalis. Visgi minėto pakeitimų įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) buvo numatyta ir speciali būtent šio įstatymo įsigaliojimo bei taikymo tvarka, pagal kurią BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (atitinkamai reglamentavusių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių pakeitimus) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi, šiuo atveju įstatymo leidėjas nustatė ribotą dalies BK bendrosios dalies nuostatų grįžtamąją galią. Būtent šiomis teisės akto nuostatomis šiuo atveju ir turi būti vadovaujamasi, ką pagrįstai padarė žemesnysis teismas. Nuteistojo A. N. baudžiamosios bylos instancinis nagrinėjimas yra baigtas, tad minėto įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje išvardytos jo nuostatos netaikytinos.

8. Gynėjas skunde argumentų dėl apygardos teismo nutarties motyvų, kuriais buvo spręsti veikos perkvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimai, nepateikė, šios nutarties dalies neginčijo, tad dėl šių aplinkybių aukštesnysis teismas plačiau nepasisakys. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060) atsirado alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tad apygardos teismas pagrįstai perkvalifikavo veiką pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą nuteistajam už šį nusikaltimą skirti kitą, nei skirta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, bausmę, nenustatyta ir su šia išvada aukštesnysis teismas sutinka. Nuteistasis apysunkį nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, nustatytos trys jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, dėl nuteistojo veiksmų darant šį nusikaltimą sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad jis anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis. Atsižvelgiant į nurodytą sutiktina, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti įgyvendinti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo pateikta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga šių teismo išvadų nekeičia. Nuteistasis įkalinimo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, tačiau bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas du kartus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (t. 4, b. l. 140).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.