Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2019-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-332/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-21Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-60-616/2023Nutartis · 2023-07-27Šiaulių apygardos teismas
  4. TS-18-409/2023Nutartis · 2023-12-21Šiaulių apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-17Šiaulių apygardos teismas
  6. TS-16-1007/2024Nutartis · 2024-06-11Šiaulių apylinkės teismas
  7. T-54-951/2025Nutartis · 2025-04-24Šiaulių apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2025-05-26Lietuvos apeliacinis teismas
  9. TS-5-1251/2025Nutartis · 2025-08-05Šiaulių apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2025-09-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
1-82-332/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34256-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis
A. N.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-332/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34256-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.2.4.1.2.9.; 1.2.4.6.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,kaltinamajam A. N.,gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,nukentėjusiajam A. S.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., Asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nuolatinė gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. lapkričio 12 d. Telšių rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, to paties teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi bauda pakeista areštu;

2) 2011 m. vasario 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2013 m. lapkričio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2017 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra);

5) 2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi – 20 parų areštu, bausmę atlikęs 2018 m. balandžio 10 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 140 straipsnio1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2018 m. liepos 12 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.29 val., veikdamas kartu su asmeniu D. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai nukentėjusysis A. S. nesutiko su jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juos vežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti A. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) reikalaudami iš jo šio automobilio užvedimo raktelių, panaudojo prieš A. S. fizinį smurtą – A. N. tyčia jam sudavė alkūne į veidą, rankomis ir kojomis sudavė į pilvo ir krūtinės sritį, asmuo D. V., kuris yra miręs, spyrė A. S. į kairį šoną; jie bendrai ne mažiau 6 trauminiais poveikiais A. S. padarė tulžies pūslės plyšimą, veido poodines kraujosruvas, galvos, abiejų rankų ir kelių odos nubrozdinimus, kas dėl tulžies pūslės plyšimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; po to jie iš A. S. kelnių kišenės ištraukė minėto automobilio užvedimo raktelius ir jais pasinaudodami bendrais veiksmais pagrobė A. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais A. N. dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

Be to, A. N. 2018 m. liepos mėnesio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su asmeniu D. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, nukentėjusiajam A. S. priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia bendrais su asmeniu, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, suduodami rankomis smūgius nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį bei šoną, sukėlė A. S. fizinį skausmą.

I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų ir kitų ištirtų įrodymų esmė

Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. lankėsi pas draugą D. V. jo nuomojamame name (duomenys neskelbtini). D. gyveno toje pačioje teritorijoje su V. T.. Ten buvo du namai – D. nuomojosi vieną namą, o A. S. su V. T. – kitą. V. T. pažinojo iš matymo. A. S. buvo anksčiau kelis kartus matęs. D. užsimanė važiuoti pas R. K. į (duomenys neskelbtini). Jis pasiskambino R. K. ir pasakė, kad atvažiuosime. Jis tuo pačiu norėjo pasiimti daiktus iš savo sugyventinės, kuri gyveno šalia R. K.. Jis tą dieną buvo blaivus, o D. V. buvo vakarykščiai išgėręs. D. pasakė, kad nueis pas kaimyną ir paprašys, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo pas A. S.. A. S. sutiko nuvežti. Jo mašina buvo už kampo. Sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas R. K.. D. V. nuėjo pas savo sugyventinę, bet nieko nerado, nuėjo pas R. K.. D. V. nuėjo kartu su V. T., o jis liko sėdėti šalia vairuotojo priekyje. Jie pasiėmė R. K., sėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo už vairuotojo, gale per vidurį , sėdėjo V. T., R. K. sėdėjo gale už priekinio keleivio, o D. sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) užsuko pas D. seserį, jis pasiėmė ar pasiskolino 20 Eur. V. T. turėjo alaus „bambalį“. Važiuojant pro kažkokį kaimą, D. ir V. T. pradėjo ginčytis, ji visiems siūlė alaus. Vienu metu A. S. pasakė: „ko čia šauki ant mano draugės“. Tada D. sudavė jam vieną smūgį. Jis taip pat sudavė A. S. į pakaušio sritį. A. S. sustojo, jis su D. išlipo iš mašinos, abu priėjo ir pradarė vairuotojo dureles. D. liepė A. S. lipti lauk, tempė jį už diržo. Tuo metu jis ir D. sudavė A. S. kelis smūgius. V. T., pasiėmusi telefoną, išlipo ir puolė bėgti, sakė, kad skambins policijai. D. pasivijo sugyventinę, parvedė atgal į mašiną, norėjo pasodinti ją į galą, bet ji nelipo, tai D. pradaręs priekines keleivio duris, jai sudavė dar į šoną. Po to visi susėdo ir parvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) juos paleido tame pačiame kieme, kur A. S. ir D. V. gyveno. Jis nematė, ar A. S. D. V. davė pinigų. Jis pinigų iš A. S. neėmė.

Nežino, kodėl mušė A. S.. A. S. D. pirmas sudavė, nes jis pasakė: „ko šauki ant mano draugės“. Kraujo ant nukentėjusiojo nesimatė, jis nesigynė, gal išsigando, pasimetė, pasakė: „sėskit į mašiną, parvešiu į (duomenys neskelbtini), man nereik jokių pinigų už kelią“.

2018 m. liepos 12 d. apie 10 val., su D. pradėjo gerti alų. Po to abu nuėjo pas D.. D. pasakė, kad yra V. T. sugyventinis A. S., bet mašinos kieme nėra, ji stovi kažkur kitur. D. pasakė, kad reikia A. S. paprašyti, kad vėl pavežtų į (duomenys neskelbtini), ar už (duomenys neskelbtini) pas draugę. Nuėjo abu pas V. T., buvo ji ir A. S.. V. T. pasisveikino, atsistojo ir išėjo, pasakė, kad eina į miestą. Ten pas juos labai siauras praėjimas, kambarėlis mažas. Jis stovėjo prie praėjimo, D. atsisėdo ant lovos. A. S. sėdėjo ant lovos. D. jo paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini) pas draugę. A. S. pasakė, kad negali, nes yra išgėręs, kad jam atims teises, mašiną. D. pasakė: „duok man, aš pavažiuosiu“. A. S. pasakė, kad neduos. Paskui pradėjo su A. S. bendrauti, klausė iš kur jis yra, ar jis vietinis jis pasakė, iš kur yra, pasiūlė atsigerti alaus, jiems įpylė alaus, jie išgėrė, ten pabuvome apie 10-20 minučių. D. vėl pradėjo prašyti pavežti. A. S. atsisakė, atsistojo ir pasakė: „eikit lauk“. D. pasakė, kad neis, tada A. S. pasakė, kad kvies policiją. D. jį pastūmė, o jis (kaltinamasis) sudavė iš alkūnės tiesiai į veidą. A. S. pradėjo iš nosies kraujas bėgti, jis užsiėmė veidą, ir varė juos lauk, sakė, kad kvies policiją. D. vėl jam sudavė į smakrą, A. S. truputį pasvyravo, pradėjo juos kolioti, ieškojo telefono norėdamas iškviesti policiją. D. pasakė: „iškvies policiją, bus blogai“ ir spyrė iš kojos A. S. į nugarą ir šis nuvirto ant žemės. Tada D. pradėjo reikalauti mašinos raktelių. A. S. pasakė, kad raktai pas sugyventinę, liepė jai paskambinti, jis duos jos numerį. D. pasakė, kad numerio nereik, nes pats turi. D. priėjo prie A. S. ir pareikalavo vėl raktelių, pasakė, kad, jeigu neduos, rankas, kojas išsukinės, išlaužys. Paskui D. pasakė, kad reikia A. S. pakelti ant lovos. Jie jį paėmė už pečių, pakėlė, jis dešine ranka laikė jį už peties, o kaire trenkė jam į krūtinę. Jie A. S. pasodino ant lovos. D. vėl pradėjo reikalauti raktelių, vėl A. S. sudavė vieną smūgį. Šalia lovos buvo sustatyti langų rėmai, nuo smūgio A. S. trenkėsi į tuos rėmus, nuvirto ant kairio šono, matė jo prakirstą pakaušį. D. vėl reikalavo raktelių, spyrė jam pilvą. Pamena, kad A. S. prarado sąmonę. D. priėjo prie jo ir reikalavo raktelių, bet tas žmogus nieko neatsakė, gulėjo ant kairio šono. D. dešinėje kelnių kišenėje rado automobilio raktelius, jam liepė pabūti čia, o pats nuėjo atvaryti mašinos. Matyt jis žinojo, kur yra mašina. Po 3-5 minučių jis grįžo su mašina. Kai D. įėjo į kambarį, A. S. kažką šnekėjo, burbuliavo. D. pasakė, kad vežamės tą A. S.. Jie paėmė jį už pažastų ir nuvedė į mašiną, įstūmė ant galinės sėdynės. Jis atsisėdo priekyje keleivio pusėje, D. sėdo už vairo. Tik užvedus mašiną, atbėgo šaukdama V. T., šaukė, kad iškvies policiją. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), pakeliui nusipirko alkoholio, nuvažiavo pas D. draugę kažkur už (duomenys neskelbtini).Važiuojant A. S. kažką neaiškiai kalbėjo. D. sustojo, išlipo, atidarė galines dureles, ištraukė kažkokį rankšluostį ir užmetė A. S. ant veido. Važiuojant D. visą laiką šnekėjo telefonu. Nuvažiavus prie parduotuvės, atėjo jo draugė su 12-13 metų mergaite. Jis išlipo, o D. draugė atsisėdo į automobilio priekį, jie kalbėjosi 2-3 valandas. Vienu metu jam D. davė 20 Eur ir prašė nupirkti degtinės. Jis butelio nepirko, jam kilo mintis, iš kur D. gavo pinigų. D. atsakė, kad rado mašinoje. Paskui ta draugė išlipo ir jie išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini), pravažiavus geležinkelio stotį, juos pasivijo policija. Sustojus, priėjo pareigūnas su pareigūne, paprašė teisių. D. pasakė, kad neturi, tada jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Netrukus atvažiavo dar vienas policijos ekipažas, po kelių minučių atėjo policininkas, jam liepė susirinkti daiktus ir eiti iš čia. Mašinos priekyje buvo numestas jo telefonas, jis pasiėmė telefoną, alų, cigaretes ir nuėjau link (duomenys neskelbtini), pasiskambino draugui, kad jį paimtų. Draugas atvažiavo ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini).

Jis ant mašinos nelipo. Kai įsėdo į mašiną, neatkreipė dėmesio, ar automobilio stiklas buvo sugadintas. Važiuojant D. atsitrenkė į pašiūrę, dėl to buvo sugadintas kairės pusės priekinis sparnas. Sutinka su ieškiniu dėl sveikatos sutrikdymo. Su padaryta žala dėl mašinos sugadinimo, jis nesutinka, nes ne jis mašiną sugadino. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka.

Byloje esantiems parodymams patikrinti teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė kaltinamojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus.

2019 m. gegužės 11 d. A. N. parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl jam įteikto įtarimo. 2018 m. vasarą, datos tiksliai nepamena, bet galėjo būti liepos 12 d., jis nuėjo pas savo draugą D. V., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Ten su D. išgėrė kokius 3 litrus alaus. Jiems sėdint D. pasiūlė eiti iki kaimyno paprašyti, kad juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini), kur D. norėjo iš savo buvusios sugyventinės pasiimti kažkokius daiktus. Tuo metu galėjo būti apie pietus. Kas tas kaimynas, jis nežino, ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jis yra A. S. Abu su D. nuėjo pas tą kaimyną, jo namas yra šalia D. namų, netgi tame pačiame kieme. Įėjo į vidų, minėtas vyriškis kambaryje sėdėjo ant sofos-lovos, buvo ir jo sugyventinė, jos duomenų nežino. Jiems atėjus sugyventinė atsistojo ir kažkur išėjo. D. atsisėdo šalia to vyriškio ant sofos-lovos, o jis stovėjo priešais juos. D. to vyriškio paklausė, ar gali juos pavežti iki (duomenys neskelbtini), jisai atsakė, kad ne, sakė, kad yra išgėręs, kalbėjo taip, kaip nenorėdamas jų vežti. Dar A. S. pasakė, kad jei norit, alaus atsigerkit, jam ir D. įpylė po pusę stiklinės alaus. Jie alų gėrė, A. S. sakėsi, kad yra iš kažkokio miesto, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kad atvažiavo pas draugę. Bekalbant D. pradėjo vyriškio reikalauti juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini), sakė „nu nuvežk, kas čia tokio, kad esi biški išgėręs“, sakė „arba duok mašiną, aš pats nuvairuosiu“. Vyriškis nesutiko vežti, tada D. susinervino, pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais. Į tai vyriškis atsistojo nuo lovos ir pasakė jiems eiti lauk rodydamas į duris. Tuo metu D. atsistojo ir A. S. rankomis pastūmė, o jis (A. N.) dešiniosios rankos alkūne vieną kartą trenkė A. S. į veidą. A. S. susiėmė rankomis veidą, matė, kaip jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po šito smūgio A. S. vėl pareikalavo jiems išeitų iš jo namų, pasakė, kad kvies policiją ir pradėjo kažko ieškoti kišenėje, galimai telefono. Tada D. A. S. vieną kartą trenkė į nugarą, po ko šis nugriuvo ant žemės. Nepamena, ar D. jam trenkė tada ranka, ar koja. Dėl ko tas vyriškis pargriuvo ant žemės. Vyriškis pargriuvęs gulėjo labiau šonu, prie jo priėjo D. ir, paėmęs jį už peties, griežtai pasakė „duodi rakčiukus“. Po šito D. pareikalavimo vyriškis pradėjo šaukti padėkit, pradėjo šauktis pagalbos, tada D. jam rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į veidą. Po šito suduoto smūgio A. S. vis tiek šaukėsi pagalbos ir bandė keltis nuo žemės. Į tai jis (A. N.) A. S. vieną kartą rankos kumščiu trenkė į pilvą, po ko jis vėl parkrito ir atsigulė ant žemės, gulėjo ant šono. D. tuo metu buvo agresyviai nusiteikęs, vėl prišoko prie to gulinčio vyriškio ir dar kartą pareikalavo mašinos rakčiukių, sakydamas, kad duodi rakčiukus arba aš tau rankas išlaušiu. Tada A. S. jiems pasakė, kad jų neturi, jog rakčiukus turi sugyventinė. D. pasakė, kad vyriškis meluoja. Tada jis su D. paėmė A. S. už pečių, pakėlė nuo žemės ir pasodino jį ant lovos. D. jam dar kartą jam pasakė, kad pasakyk gražiuoju kur yra padėti mašinos rakčiukai, D. buvo labai agresyviai nusiteikęs. Vyriškis rakčiukų vis tiek nedavė kartodamas, kad rakčiukai yra pas sugyventinę. D. tada pradėjo vaikščioti po kambarį pirmyn, atgal, rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį tam vyriškiui į veidą, labiau į smakrą, dėl ko vyriškis nuo suduoto smūgio galva trenkėsi į stiklus. Stiklai sudužo, A. S. tais stiklais persipjovė viršugalvį, nuo sofos nugriuvo ant žemės. Tie stiklai buvo kaip langų rėmuose. A. S. pradėjo šaukti, jog jis duos jiems pinigų, tik jo nebemušti. D. pasakė, kad jiems nereikia pinigų, jam reikia automobilio rakčiukų. Jis su D. vėl paėmė A. S. už pečių ir bandė kelti nuo žemės, A. S. juos pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Tada jis (A. N.) kaire ranka, kumščiu, sudavė A. S. dar vieną smūgį į krūtinės sritį.. Kai jis A. S. sudavė smūgį, D. jį laikė. Po to jo suduoto smūgio vyriškis pusiau klūpėjo, jis jį vis dar laikė už peties, o D. koja vieną kartą spyrė A. S. į krūtinės ar pilvo sritį, po ko vyriškis susiėmė už pilvo ir pargriuvo ant žemės. Po šito smūgio A. S. susirietė ant žemės į kamuoliuką, D. dar kartą jo paklausė: „tai duodi rakčiukus, ar neduodi“, bet A. S. nieko nebeatsakė. Jie jį pajudino, suprato, kad A. S. yra be sąmonės. D. pasakė ieškom rakčiukų, D. ieškodamas rakčiukų rankomis lietė gulinčio A. S. kišenes, pasakė, jog yra jie ir rakčiukus kelnių dešiniosios kišenės. Jam D. pasakė pabūti vietoje, o jis eina parvaryti mašiną. D. grįžo po 3-5 minučių, privažiavo ne prie pat namo pagrindinių vartų, o prie siaurų varčiukų, iki namo buvo apie 50 metrų atstumas. D. namo viduje jam pasakė, kad vedamės A. S., buvo pradėjęs atgauti sąmonę. Jie A. S. paėmė už pažastų ir nuvedė į mašiną, kai jie jį vedė, A. S. tarpais pats kelis žingsnius padėdavo, tarpais jie jį vilko. Nuvedė jį iki automobilio ir jį įstūmė ant automobilio galinės sėdynės. Jis pats atsisėdo į priekį, į keleivio vietą, o D. už vairo. Kai D. užvedė automobilį, tuo metu pro tuos pačius varčiukus atbėgo A. S. sugyventinė, ji šaukė, kad kvies policiją. Jai nespėjus iki jų pribėgti, D. nuvažiavo. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini), prie sankryžos link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko alaus ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D. draugę. Važiavo į kažkokį kaimą, sustojo prie parduotuvės, kur atėjo ir ta jo draugė. Jis pats vaikščiojo lauke po gyvenvietę, o D. su drauge kažką kalbėjo ir darė automobilyje. Jis ėjo link automobilio, kai D. prasidarė langą ir jį pašaukė ir jam padavė 20 Eur liepdamas nueiti nupirkti butelį degtinės. Jis žinojo, kad D. neturėjo pinigų, jis jo paklausė iš kur tie pinigai, D. atsakė, kad rado automobilyje. Jis nėjo pirkti degtinės, nes turėjo nupirkęs 4 butelius alaus, tada visi gėrė tą alų. Jie ten išbuvo 3 valandas, A. S. visą laikotarpį išbuvo ant mašinos galinės sėdynės, nieko nekalbėjo. Po to jis su D. važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavę iki D. sesers, D. vairuodamas automobilį į kažką atsitrenkė, apgadino automobilio priekinį kairės pusės sparną. Kaip skilo priekinis automobilio stiklas, nežino. Pamena, kad tvarkė tą automobilį, nes buvo nutrūkęs automobilio gazas, buvom atsidarę automobilio variklio kapotą. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) juos kelyje sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pirma išlaipino D. ir nusivedė, jam liepė likti automobilyje, pažiūrėjo ant sėdynės gulintį vyriškį. Po kokių 5 minučių atėjo policininkas ir jam lipti iš automobilio ir eini iš čia. Jis taip ir padarė, iš automobilio pasiėmė savo telefoną, alų, daugiau nieko, svetimų daiktų nepasiėmė. Po šito įvykio praėjus dviem dienoms jis dėl kito įvykio buvo nuvykęs į policiją, bet apie jo minėtą įvykį jo komisariate niekas nieko neklausė. Už kokios savaitės jis su D. išvyko į (duomenys neskelbtini).

Galėjo būti 2018 m. liepos 9 d., jis buvo pas D.. Pamena, kad D. nuėjo pas A. S. prašyti, kad šis juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini). D. parėjęs jam pasakė, kad juos A. S. paveš. A. S. vairuojamu automobiliu jis, D. ir A. S. sugyventinė, važiavo į (duomenys neskelbtini). Neprivažiavus (duomenys neskelbtini), kažkokiam kaime, D. persigalvojo ir pasakė važiuoti pas jo seserį. Nuvažiavo iki D. sesers, po to jie vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasiėmė R. K.. Jiems grįžtant atgal jis sėdėjo ant galinės sėdynes už vairuotojo, šalia jo, per vidurį, sėdėjo A. S. sugyventinė, šalia jos – R.. D. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Minėta sugyventinė įkyriai lindo jam į akis, siūlė vis išgerti alaus, ištisai kažką kalbėjo. D. atsisukęs jai pasakė ar tu užsičiaupsi, dėl to supyko A. S.. Jis D. pasakė, ko čia šauki ant mano žmonos, ar kažkaip panašiai. Į tai D. jam rankos kumščiu trenkė vieną smūgį į šoną. Po smūgio vairuotojas sustojo, pasakė lipti lauk, jų nebeveš. Tada D. pradėjo jį keikti, po to kumščiu dar kartą trenkė A. S. į veidą. A. S. jo piktai klausė, ko jis dar sėdi, į tai jis damas ko tu čia dar sėdi, lipk lauk, tada jis A. S. dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į pakaušio sritį. Po tų suduotų smūgių vairuotojas pasakė gerai, kad parveš, ja pinigų už kelionę nereikia. Tuo viskas baigėsi, A. S. juos parvežė į kiemą, kur D. gyvena ir jie visi trys išlipo, o A. S. su sugyventine kažkur iš kiemo išvažiavo. Patikslina, kad po jo (A. N.) suduoto smūgio D. išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo durelių, ir tempė A. S. už automobilio saugos diržo sakydamas jam, kad šis liptų lauk. Nematė, ar D. dar sudavęs kokius smūgius, ar spyrė koja, bet vyriškio neištempė. Jiems sustojus, iš automobilio buvo iššokusi A. S. sugyventinė, kuri pasiėmusi telefoną bėgo ir sakė, kad kvies policiją, bet ją pasivijo D. ir parvedė atgal į automobilį. Jis pats išlipęs iš automobilio nebuvo (2 t., b. l. 136–140).

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. T. pažįsta seniai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), juos sieja artima draugystė.2018 m. liepos 12 d. jis atvažiavo pas V. T. ryte, buvo išvažiavę į gamtą. Kai grįžo namo, jau buvo po pietų. Jis su V. atsigėrė alaus, po to ji išėjo pažiūrėti fontanų, pasivaikščioti, o jis prigulė. Netrukus atėjo V. T. kaimynas kaltinamasis A. N., jis jo atsiprašė už pirmą įvykį, buvusį 2018 m. liepos 9 d., kai jį sumušė. A. N. turėjo butelį alaus, kurį gėrė atsisėdęs šalia jo, prašė jį pavežti į (duomenys neskelbtini). Jis nesutikau vežti, tada jam A. N. iš alkūnės trenkė į nosį. Jis greitai atsistojo ir puolė bėgti, bet prie durų stovėjo kitas vaikinas vardu D.. A. N. čiupo jį iš nugaros už pažastų, o D. jam spyrė vieną kartą į šoną. Jis išsimuistęs pabėgo į kambario kampą. D. prašė jo automobilio raktelių. Ant sienos buvo pakabinti jo drabužiai, tai D. drabužiuose ieškojo raktelių. Tuo metu A. N. spyrė jam porą sykių į pilvą, mušė jį rankomis, sudavė į krūtinę, į skruostą, iš kojų 6-7 kartus spyrė į šonus, D. klausė, kur mašinos rakteliai. Paskui A. N. pavilko jį ant lovos, užsigulė ir spaudė rankomis jo kaklą, jam darėsi šilta, jis prarado sąmonę. Po to atsimena, kad jį vilko, kažkuris pasakė: „eik, pažiūrėsi“. Pastebėjo, kad jo mašina jau buvo privaryta prie namo, minėti asmenys jį įmetė į automobilį ant galinės sėdynės. Atsimena, kad važiuojant buvo kažkur sustoję, jis buvo automobilyje užsirakinęs, į tai A. N. užlipo ant mašinos ir spyrė į stiklą, jis išsigandęs automobilį atrakino, iš baimės negalėjo nei bėgti, nei rėkti. Paskui atsimena, kad buvo tamsu, jis gulėjo susirietęs ant automobilio grindų, jam švietė akis. Kai pašvietė prožektoriumi jam į akis, pamatė policijos pareigūnus. Daugiau nieko neatsimena. Pabudo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (duomenys neskelbtini) ligoninėje išgulėjo 11 dienų. Neatsimena, kaip policija jį nuvežė į ligoninę.

2018 m. liepos 12 d. jis su A. N. ir D. negėrė, jiems savo automobilio nedavė. Automobilio rakteliai buvo jo kelnių kišenėje, nejuto, kaip juos ištraukė. Iš mašinos buvo pagrobtas laikrodis. Laikrodis buvo užmautas ant bėgių perjungimo svirties. Telefonas buvo jo kišenėje, neatsimena, kaip jo neteko. Po įvykio jam paskambino policininkas ir pranešė, kad jo telefoną rado kažkoks žmogus griovyje, kažkokiame kaime prie (duomenys neskelbtini).

2018 m. liepos 9 d. buvo pas V. T.. Jie buvo kieme, tada pirmą kartą matė A. N. ir D.. Tą dieną jie jo paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini). Jie buvo išgėrę, kieme gėrė alų. Sutiko, kartu su jais važiavo V. T.. V. T. sėdėjo šalia jo priekyje, o A. N. ir D. V. sėdėjo automobilio gale. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į kažkokią landynę. Jis su V. liko mašinoje, A. N. ir D. V. nuėjo į vidų. Jie greitai išėjo, A. N. sakė, kad reikia nuvažiuoti pas sesę į kaimą pasiskolinti pinigų, kad ten su juo atsiskaitys. (duomenys neskelbtini) A. N. ir D. V. į automobilį įsisodino neblaivų asmenį, jie gale sėdėjo trise. Nuvažiavo į kaimą, pavadinimo nežino, A. N. ir D. V. nuėjo į kiemą ir ten šnekėjosi su moterimi ir vyru. Jie grįžo, sakė, kad gavo 10 Eur, tada važiavo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant įvyko konfliktas, A. N. jam sudavė į veidą. Jis sustojo, A. N. išlipo iš mašinos, atidarė jo vairuotojo duris ir traukė jį lauk. Paskui išlipo D.. V. T. atsidarė duris ir pabėgo. Kai V. pabėgo, A. N. ir D. V. jį mušė, spardė. Vienas buvo iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės, abu mušė kumščiais, sudavė į veidą, šonus, abu jam spyrė. A. N. jį mušė daugiau. Iš automobilio jo neištraukė. Matė, kad kažkuris nusivijo V., ją pagavo, sakė, kad užmuš. V. pasodino į galą. Tame kaime A. N. už 5 Eur užpylė benzino, pasakė, kad jis turės juos vežiot, kur jiems reikia. Parvežė juos į (duomenys neskelbtini), ten A. N. paprašė jo 50 Eur, jis jam davė 20 Eur, kad jie atstotų. Išsiskyrė kieme. Jis niekur nesikreipė. Nuo jų suduotų smūgių buvo mėlynės, skaudėjo.

Reiškia civilinį ieškinį. Neturtinės žalos prašo 20 000 Eur, nes dėl patirto smurto jam pašalinta tulžis, ne viską gali valgyti, iki šiol jaučia smurto pasekmes. Turtinės žalos prašo priteisti 850 Eur. Savo automobilį atgavo iš stovėjimo aikštelės, už ją turėjo sumokėti 291 Eur. Remontavo automobilį, pakeitė stiklą ir sparną, remontavo variklį, nes jį užpuolę asmenys važiavo jo automobiliu be vandens, variklis ir užkaito. A. N. buvo užlipęs ant kapoto ir spyrė į stiklą, stiklas suskilo. Automobilio sparną sugadino, nes važiuojant į kažką atsitrenkė. Automobilio remontas kainavo 800 Eur. Turi jam suteiktų paslaugų kvitus – 291 Eur, 86 Eur ir 28.50 Eur sumoms. Už benziną prašo priteisti 50 Eur, nes reikėjo važinėti pas tyrėją, į medicinos įstaigas. Į 800 Eur sumą įeina išlaidos už aikštelę, stiklą, sparną, remontą.

Byloje esantiems parodymams patikrinti teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus.

2018-07-17 nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2018-07-12, vakare apie 20 val., buvo (duomenys neskelbtini), pas savo draugę V. T.. Pas ją svečiavosi. Būnant pas V. T., pas ją į namus atėjo asmuo vardu D. ir kitas asmuo vardu A.. Šių asmenų pavardžių jis nežino. Tuos asmenis yra matęs ir ankščiau, kadangi jie gyvena tame pačiame kieme, esančiame kitame name. Tie asmenys nebuvo jo pažįstami ir jis su jais jokių ryšių nepalaikė. Atėję asmenys iš karto pradėjo jo reikalauti jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelių, reikalavo, kad juos kažkur vežti. Jis atsisakė juos kur nors vežti, buvo išgėręs. Jam atsisakius vykdyti tų asmenų reikalavimus, jie jam sudavė kelis smūgius į galvos sritį, kur tiksliai ir kiek smūgių sudavė nepamena, kadangi po šių smūgių prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, buvo savo mašinoje ant galinės sėdynės, kas dar buvo automobilyje nepamena, pamena, kad iš automobilio jį traukė policijos pareigūnai. Po šio įvykio jam skaudėjo visą kūną, nes tie asmenys jį sumušė, todėl policijos pareigūnai jį nuvežė į ligoninę.

Taip pat pamena, kad prieš tris dienas laiko, t. y. 2019 m. liepos 9 d., tie patys asmenys atėjo pas draugę V. ir jo paprašė, kad juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) miestelį. Jis tuos asmenis, kartu vyko ir V. draugė, savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) prie kažkokio keturbučio. Paskui vienas iš šių asmenų jam liepė važiuoti pas seserį. Jis jiems pradėjo prieštarauti, sakyti, kad jie neatsiskaitė už kelionę ir nori, kad juos vėl vežtų. Tie asmenys pasakė, kur reikės ten ir veši. Tada jie nuvažiavo pas vieno iš tų asmenų seserį, po to važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant jam tie asmenys sudavė 4-6 smūgius į galvos sritį. Po smūgių jis sustabdė automobilį, tie jį traukė iš automobilio ir mušė į galvos sritį, tačiau iš automobilio neištraukė. Paskui visi į automobilį nuvažiavo namo (1 t., b. l. 55–57).

2018 m. lapkričio 15 d. nukentėjusysis A. S. apklausiamas papildomai parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. buvo pas savo draugę V. T. (duomenys neskelbtini). Dieną abu išgėrė alaus. Vakare V. iš namų kažkur išėjo. D. V. išeinant iš namų, pas juos į namus atėjo tas iš matymo pažįstamas A., jis atsinešė alaus. Jis su juo kartu negėrė. V. išėjus, jis su A. liko dviese. Neilgai trukus atėjo dar vienas iš matymo pažįstamas asmuo vardu D.. D. pradėjo prašyti, kad jis jį vežtų į (duomenys neskelbtini). Jis atsisakė tai padaryti, nes buvo vartojęs alaus ir nesiruošė automobiliu kur nors važiuoti. Kai jis pasakė, kad neveš, ant sofos-lovos jam iš kairės pusės sėdėjęs A. dešinės rankos alkūne jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po A. suduoto smūgio D. pradėjo reikalauti jo mašinos raktų sakydamas, kad jis pats vairuos. Jis atsisakė duoti automobilio raktelius. Matė, kaip D. pradėjo ieškoti mašinos raktelių jo rūbuose, kurie buvo pakabinti ant pakabos sienoje. Po jam suduoto pirmojo smūgio jis atsistojo, atsitraukė į kambario kampą. Tada A. apkabinęs per liemenį jį parsivilko į kambario vidurį, jie abu atsistojo prieš jį, tada D. spyrė jam į kairįjį šoną, dėl ko jam suskaudo sumuštą vietą ir jis susilenkė. Tada tas pats D. jį griebė iš nugaros už pažastų ir laikė, A. rankomis ir kojomis jam trenkė į krūtinės, pilvo sritį, t. y. saulės rezginį. A. jam rankomis ir kojomis galėjo suduoti ne mažiau dešimties smūgių, tiksliai skaičiaus pasakyti negali. Po tų suduotų smūgių jis susmuko ant žemės, atrodo, kad prarado sąmonę, nes nieko nebepamena. Po to atsimena, kad jį abu vilko, galimai į automobilį. Automobilio rakteliai buvo kelnių kišenėje, o kelnės buvo pakabintos ant pakabos, turbūt raktu jie rado. Kas vairavo jo automobilį, nežino, nematė dėl savo blogos savijautos, jis jiems pasipriešinti negalėjo. Kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, pamena, jis buvo automobilio gale, už vairuotojo sėdynės ant grindų. Nepamena, ar jis ką kalbėjo, kai jį iš automobilio ištraukė policijos pareigūnai. Pamena, kad vėl jį sodino į kažkokį automobilį, vėl važiavo, po ko atsidūrė ligoninėje.

Dėl 2018 m. liepos 9 d. įvykusio įvykio parodė, kad jam būnant vėl pas V. svečiuose, atėjo du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, D. ir A., kurie jo paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini), sakė duos 20 eurų už kelionę. Jiems nuvykus į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, D. ir A. buvo nuėję į dviaukštį namą, jie parėjo ir kartu parsivedė dar kažkokį asmenį, jo jokių duomenų nežino. Jie trys atsisėdo ant galinės sėdynės, o V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Juos pavežė dar į kažkokį kaimą, kur A. iš kažko gavo 10 Eur. Jiems grįžtant D. ir A. kažkas nepatiko, nes kažkuris nuo galinės sėdynės jam ranka sudavė smūgį į dešinįjį skruostą, po smūgio liepė sustabdyti automobilį. Jam sustabdžius automobilį D. su A. išlipo, priėjo prie jo ir jėga norėjo jį ištempti iš automobilio. Kažkuris iš šių dviejų asmenų jam rankomis sudavė į veido sritį smūgius, bet konkrečiai kuris jis pasakyti negali, nes nepamena. Galimai tas asmuo, kuris nesivijo V.. Jį praėjus mušti V. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti, o kažkuris iš vyrų ją pasivijo ir parsivedė atgal į automobilį. Po šito susigrūmimo jis nieko jiems nebesakė, sakė paveš kur reikia, į tai jie nurimo. Jis juos parvežė į (duomenys neskelbtini) ir savo noru dar davė jiems 20 Eur, kad tik nuo jo atstotų. Po jam suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, į medikus, policiją nesikreipė, rimtų sužalojimų nepatyrė (1 t., b. l. 64–66).

Liudytoja E. B. parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. patruliuojant kartu su kolega A. I. iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), už geležinkelio pervažos, pamatė pranešime nurodytą automobilį ir jį sustabdė. Ji nuėjo prie minėto automobilio, patikrinus vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Automobilio vairuotojas buvo D. V.. Jie iškvietė kolegas, dirbusius (duomenys neskelbtini), kad paimtų neblaivų vairuotoją. Automobilio gale miegojo automobilio savininkas, jį nustatė pagal dokumentą, jis buvo girtas. Nukentėjusįjį žadino, jis išoriškai nebuvo sužalotas. Automobilyje rado daiktą, panašų į ginklą, išsikvietė operatyvinę grupę, kuri paėmė rastą ginklą, automobilio savininką ir vairuotoją prisistatė į komisariatą. Gal po 2-3 valandų grįžus į komisariatą bendravo su nukentėjusiuoju, jis nieko nepasakojo, kad atėmė ar pavogė jo automobilį. Nukentėjusiajam buvo surašytas protokolas, kad perdavė automobilį neblaiviam vairuotojui, jis protokolą pasirašė, su viskuo sutiko. Ar sustabdytas automobilis buvo apgadintas, nepamena.

Liudytojas A. I. parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. dirbo su E. B.. Iš (duomenys neskelbtini) AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu. Jie tą automobilį susistabdė važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), už pervažos. Kolegė nuėjo prie automobilio, bendravo su vairuotoju, jam buvo nustatytas neblaivumas virš 1,5 promilės. Apžiūrint automobilį, ant galinės sėdynės gulėjo vyriškis, pagal automobilio dokumentus nustatė, kad jis buvo automobilio savininkas. Toliau apžiūrint automobilį, automobilyje buvo rastas galimai panašus daiktas į ginklas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė automobilio savininkui. Buvo išsikviestas papildomas ekipažas, kuriam buvo perduoti tiek automobilio vairuotojas, tiek automobilio savininkas. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Nukentėjusysis nesiskundė, kad yra sužalotas. Jis buvo pristatytas į komisariatą dėl šaunamojo ginklo ir sulaikytas 5 valandoms. Ryte po sulaikymo vežė jį į namus, tada jis pasiskundė, kad jam blogai su sveikata. Į tai jie jį nuvežė į ligoninės priėmimą ir paliko.

Liudytoja N. K. parodė, kad pažįsta V. T.. Ji anksčiau gyveno netoli jos namų, iš jos kaimyno nuomojosi butą. V. T. atbėgo verkdama pas ją, sakė, kad buvo muštynės, jos draugą A. išvežė, atėmė raktus. A. buvo atvažiavęs pas ją į svečius. Dar jis sakė, kad atėjo du vaikinai, kurie gyveno kaimyno name, jie atėmė A. mašinos raktus ir A. išsivežė. Paskui V. T. ją nusivedė į savo kambarį, matė, kad televizorius numestas ant žemės, matė kruvinus A. baltinius. V. T. verkė, dažnai skambino policijai, šaukė, kad žmogui gresia pavojus, kad jie ieškotų žmogaus.

Liudytoja V. T. parodė, kad kaltinamąjį A. N. pažįsta, ji ir jis gyveno viename kieme (duomenys neskelbtini). A. N. gyveno su draugu D..

2018 m. liepos 12 d. ji su draugu A. S. buvo pasivaišinę alumi. Atėjo kaimynas A. N. atsiprašyti už pirmą įvykį, jis labai gražiai kalbėjo. Ji išėjo į miestą. A. S. paliko su A. N.. Kai ji parėjo namo, durys buvo neužrakintos, ji pašaukė A. S. vardu, ji neatsiliepė. Pagalvojo, kad jis išėjo pas kaimynę N., gyvenančią kitoje gatvės pusėje. Ėjo pas kaimynę ir pamatė A. S. mašiną. Pagalvojo, kur A. S. važiuoja, ir iš keleivio pusės atidarė automobilio duris. Šalia vairuotojo keleivio sėdynėje sėdėjo D., paklausus, kur jis važiuoja, jis atsakė „ne jos reikalas“ ir užtrenkė duris. Kas sėdėjo už vairo, nematė. Automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Ji apie 16.00 val. parėjo namo ir ten pamatė „bardaką“: televizorius buvo apverstas, kambaryje matė kraujo, kraujo buvo ant užuolaidų, buvo kruvini A. S. marškiniai. Ji išsigando, pagalvojo, kad A. S. sumušė ir išsivežė, todėl nubėgo pas kaimynę N. pagalbos. Po to ji skambino policijai, kad A. S. ieškotų, jam skambino, bet jis neatsiliepė. Ji skambino numeriu 112 ir paskundė (duomenys neskelbtini) policiją, kad jie neieško mašinos, kai žmogui gresia pavojus. Apie 3 val. nakties policija jai pranešė, kad A. S. ligoninėje. Dieną ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Matė, kad A. S. sužalotas, mėlynas, buvo po operacijos, jam buvo trūkusi tulžies pūslė. Kalbėjo su juo, jis sakė, kad jį apsvaigino, davė į galvą, dviese tempė į mašiną. Į namus buvo atėjęs tik A., kito nematė. D. pamatė jau mašinoje. Ji iš namų išėjo apie pietus, o grįžo apie 16.00 val.

2018 m. liepos 9 d. A. S. buvo atvykęs pas ją. Pas juos atėjo A. N. ir paprašė jos ir A. S. nuvežti pas draugę. Jie sutiko, važiavo A. N. ir D., jie buvo išgėrę. Vairavo A. S., jis atsisėdo šalia jo. Nuvažiavome į kaimelį, į namą nuėjo A. N. ir D., ten pakvietė ją su A. S.. Ten pakalbėjo, po to visi grįžo į automobilį, dar į automobilio galo įsėdo pagyvenęs vyriškis, kurį reikėjo pavežti. Nuvažiavo į kaimelį, A. N. ir D. pasišnekėjo su moterimi, jie sugrįžo ir pasakė A. S.: „dabar nuveši į (duomenys neskelbtini) ir vėl atgal į tą kaimą pas sesę“. A. S. pasakė, kad parveš į (duomenys neskelbtini) ir viskas. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) A. N. liepė A. S. sustoti, sustojus A. N. pradėjo A. S. tempti nuo vairo, norėjo atimti raktelius. A. S. pasakė, kad neduos. Tada A. N. jam trenkė į galvą, pradėjo mušti kumščiais, sudavė į galvą, veidą. D. išlipo iš mašinos ir nubėgo prie vairuotojo, jis irgi mušė A. S.. Ji iššoko iš mašinos ir bėgo pagalbos, D. ją pasivijo, sušuko: „nebėk, nes tave primušiu“. Ji pakluso, visi susėdo į mašiną, ji prašė nurimti. A. N. ir D. apsiramino. Parvažiavo į (duomenys neskelbtini), A. N. ir D. prigrasino nesiskųsti, A. N. sakė, kad turi draugų, bus jiems riesta. Jie už kelionę nemokėjo, iš A. S. reikalavo pinigų, A. S. A. N. davė apie 50 Eur.

Liudytojas R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. V. pažinojo, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jam paskambino D. V., kad atvažiuoja. Pas jį atvažiavo D. V., A. N. ir vairuotojas, kurio nepažinojo, buvo apie 60 metų. D. V. ir A. N. buvo išgėrę, su savimi išgerti neturėjo. D. V. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) į svečius. Važiuojant, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugę ar draugą. D. V. ir A. N. išlipo ir trumpam įėjo į namą, po to iš ten ir išėjo. Pavažiavus kokį pusę kilometro D. V. ir A. N. užsimanė nusišlapinti, jie išlipo iš automobilio paskui priėjo prie vairuotojo lango, A. N. prašė pavairuoti: „leisk, aš iki (duomenys neskelbtini) vairuosiu“. Vairuotojas nedavė, tada pradėjo vairuotoją mušti, sudavė 2-3 smūgius. Matė rankas, kuris sudavė, nematė. Matė, kaip bandė vairuotoją ištempti iš mašinos po smūgiavimo – pradarė mašinos duris ir jį tempė. Jis sėdėjo mašinoje, nesimatė, kas tempė, matė rankomis tempiant už peties tempė. Vairuotojo ištemti nepavyko. Jis išlipo iš automobilio ir juos nuramino. Po to visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-07-13 įvykio vietos pažiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidus. Apžiūros metu nustatyta, kad namo kambaryje matyti išmėtyti daiktai, nuverstas televizorius, rasta pridaužyta stiklų, ant sienos, užuolaidų matyti stebimos kraujo dėmės, ant grindų numesti sukruvinti marškinėliai (1 t., b. l. 37–43).

Iš 2018-07-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. atpažino kaltinamąjį A. N. kaip asmenį, kuris kartu su kitu asmeniu mušė jį rankomis ir kojomis reikalaudami automobilio raktelių (1 t., b. l. 71–75).

Iš 2018-07-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. atpažino nuotraukoje pažymėtą Nr. 4 asmenį, kuris kartu su A. N. jo atžvilgiu įvykdė nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad šis asmuo tai yra D. V., miręs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–80).

Iš 2018-11-15 parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju A. S. protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. parodė namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame 2018 m. liepos 12 d. buvo sumuštas, panaudojant manekeną A. S. pademonstravo ir paaiškino aplinkybes, kaip jis buvo mušamas namuose bei automobilyje (1 t., b. l. 82–93).

Iš 2019-05-24 parodymų patikrinimo vietoje su A. N. protokolo matyti, kad jis parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis 2018 m. liepos 12 d. kartu su D. V. panaudojo fizinį smurtą prieš A. S.; panaudojant manekeną A. N. pademonstravo ir paaiškino aplinkybes, kaip jis ir D. V. sudavė nukentėjusiajam smūgius kambaryje bei automobilyje (2 t., b. l. 141–162).

2018-08-10 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai: tulžies pūslės plyšimas, veido poodinės kraujosruvos, galvos, abiejų rankų ir kelių odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti nemažiau 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. A. S. dėl tulžies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 120–121).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš BPC išreikalauti skaitmeniniai garso įrašai. Apžiūrėjus nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. į BPC dėl A. S. ir jo automobilio pagrobimo buvo skambinta 7 kartus: 14.29 val., 14.38 val., 14.57 val., 16.15 val., 16.20 val. 16.22 val., ir 22.19 val. Skambinantis asmuo prisistatė V. T. ir nurodė, kad skambina dėl draugo, kuris yra verčiamas vežti girtus asmenis, ji nežino kur yra jos draugas (A. S.), galvoja, kad jis gali būti sumuštas ar negyvas, nes namuose rado kraujo, kruvinus draugo marškinėlius ir muštynių pėdsakus. V. T. nurodo, kad matė, kaip galimi kaltininkai nuvažiavo draugo mašina „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio 22.19 val. metu kalba ir vyras, kuris nurodo, kad minėtą automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo (1 t., b. l. 164–192).

Iš (duomenys neskelbtini) informacijos matyti, kad 1991-1994 metų gamybos periodo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje yra 670 Eur (1 t., b. l. 114).

II. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta.

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015; 2K-349-648/2017).

Jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plėšimo metu, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgus į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą Pagal teismų praktiką bendrininkavimo atveju visos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).

Nukentėjusysis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. kaltinamasis A. N., veikdamas kartu su asmeniu D. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai jis nesutiko su jam priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ juos vežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti jam priklausantį automobilį, reikalaudami iš jo šio automobilio užvedimo raktelių, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Ištraukė jam iš kelnių kišenės minėto automobilio užvedimo raktelius ir pagrobė jam (A. S.) priklausantį automobilį.

A. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai:

Liudytoja V. T. parodė, kad 2018 m. liepos 12 d. savo namuose A. S. paliko su A. N.. Ji apie 16.00 val. parėjo namo ir ten pamatė „bardaką“: televizorius buvo apverstas, kambaryje matė kraujo, kraujo buvo ant užuolaidų, buvo kruvini A. S. marškiniai. Prieš įeidama į namą matė A. S. mašiną, automobilyje sėdėjo A. N. draugas D.. Automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini).

Iš 2018 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvados matyti, kad A. S. nustatyti kūno sužalojimai: tulžies pūslės plyšimas, veido poodinės kraujosruvos, galvos, abiejų rankų ir kelių odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti nemažiau 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. S. dėl tulžies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojai E. B. ir A. I. parodė, kad jie kaip policijos pareigūnai sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo neblaivus D. V., automobilio gale buvo ir nukentėjusysis A. S..

Kaltinamasis A. N. duodamas parodymus iš esmės patvirtino A. S. nurodytas aplinkybes dėl sumušimo ir jo automobilio pagrobimo.

Nustačius nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. N. nukentėjusiojo A. S. automobilio pagrobimo metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad jo kaltė dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdžius A. S. sveikatą pasireškia netiesiogine tyčia, nes suduodamas alkūne į veidą, rankomis ir kojomis į pilvo ir krūtinės sritį, jis suvokė šios veikos pobūdį, pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. jį tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Tokie kaltinamojo A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Nukentėjusysis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. A. N. kartu asmeniu D., jam juos vežant savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kryptimi (duomenys neskelbtini) sudavė jam rankomis smūgius į galvos sritį bei šoną. Netikėti šiais nukentusiojo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina liudytojų V. T., R. K. parodymai, ištirti išvardinti bylos dokumentai, kaltinamojo A. N. parodymai, jog prieš A. S. buvo panaudotas fizinis smurtas.

Nustačius nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2018 m. liepos 9 d. A. N. kartu su asmeniu D. V. panaudojo prieš A. S. fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą. Tokie A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, būdamas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554). Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-7-85-303/2017). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. teistas 2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtas 20 parų areštas. Šiam teistumui neišnykus, A. N. vėl padarė labai sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

A. N. tyčia padarė labai sunkų, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam A. N. už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant didesnius nei straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, t. y. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais.

Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su 2017 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme – 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda, kuri neįvykdyta.

Kaltinamojo A. N. (duomenys neskelbtini) sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką (3 t., b. l. 30).

IV. Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų išsprendimas

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

(duomenys neskelbtini) teritorinė liginių kasa pareiškė 2118,60 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam A. S. suteiktą gydymą. Iš pateiktos pažymos matyti, kad už A. S. suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų 2118,60 Eur (1 t., b. l. 131–132). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuos PSDF biudžeto nuostolius nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamasis A. N., kuris juos privalo pilnai atlyginti. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.

Nukentėjusysis A. S., reikšdamas civilinį ieškinį, padarytos turtinės žalos dydį įvertino 850 Eur. Patirtą turtinę žalą sudaro: 291,45 Eur už jo automobilio saugojimą aikštelėje po įvykio, 86 Eur už sudaužyto automobilio stiklo pakeitimą, 28,50 Eur už automobilio sugadinto sparno pakeitimą, 50 Eur – kelionės išlaidos pas gydytojus ir tyrėją, kas sudaro 455,95 Eur, bei likusios 394,05 Eur išlaidos, išleistos automobilio remontui. Nukentėjusiojo A. S. nurodytos 455, 95 Eur išlaidos yra pagrįstos kvitais, akivaizdu, kad jis turėjo kelionės išlaidų pas gydytojus ir tyrėją. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. 455,95 Eur turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo A. N. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. A. S. pareikštas ieškinys dalyje dėl 455,95 Eur padarytos turtinės žalos tenkintinas.

Kita prašomos atlyginti turtinės žalos ieškinio dalis dėl 394,05 Eur patirtų išlaidų automobilio remontui, netenkintina, kadangi nepateikta duomenų apie šias turėtas išlaidas. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad plėšimo būdu pagrobus automobilį buvo perkaitintas jo variklis, jis variklį suremontavo ir dėl to turėjo išlaidų. Automobilio variklio remontas yra sudėtingas, turi būti keičiamos variklio dalys. Jeigu toks remontas buvo atliekamas, A. S. turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius remonto išlaidas. A. S. šių išlaidų dokumentais nepagrindė, kitų įrodymų nepateikė.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo A. N. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata. Akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis patyrė didelį šoką, išgąstį, stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. A. S. nurodė, kad dėl spardymo į pilvą jam plyšo tulžis ir tulžies turinys išsiliejo į pilvo ertmę, dėl to patyrė didžiulį skausmą, tulžies pūslę teko pašalinti, dėl pašalinto organo jo gyvenimas tapo nevisavertis, sutriko virškinimo funkcija, miegas. Abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Nukentėjusysis A. S., reikšdamas civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos jos dydį įvertino 20 000 Eur. Teismas laiko, kad reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Nepagrįstai per didelės neturtinės žalos priteisimas, kurios atlyginimas būtų nerealus, neatitinka neturtinės žalos atlyginimo prasmės, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Be to, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-67-511/2016, 2K-160-507/2016). Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į kaltinamojo A. N. turtinę padėtį, kuri yra tik patenkinama.

Esant šios aplinkybėms, nukentėjusiajam A. S. priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo nuomone, yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiajam A. S. buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus antrinė teisinė pagalba, jam paskirtas advokatė Virginija Pluščiauskienė. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktą pažymą nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra 394,87 Eur. Šios atstovavimo išlaidos pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. N..

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs, buvo paskelbta jo paieška, jis pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą 2019 m. sausio 3 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), pagal ekstradicijos prašymą 2019 m. gegužės 10 pargabentas į Lietuvą (3 t., b. l. 30).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad ryšium su A. N. ekstradicija turėjo 2 227,05 Eur išlaidų, kurias prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. N..

Prašymas tenkintinas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėtos išlaidos susijusios su A. N. pargabenimu iš (duomenys neskelbtini), kur jis slėpėsi nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Šios išlaidos atsirado dėl A. N. kaltės, jos pagrįstos pateiktais dokumentais – sąskaitomis faktūromis, mokėjimo pavedimais, todėl, remiantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. N..

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – 2 kompaktinės plokštelės su garso įrašų kopijomis, saugomos Šiaulių apygardos teisme voke prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą –laisvės atėmimu 7 (septyniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-01-03 iki 2019-11-21.

A. N. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktines plokštelės su garso įrašų kopijomis – palikti saugoti voke prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Iš A. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 2118,60 Eur padarytų nuostolių.

Iš A. N. A. S. priteisti 455,95 Eur turtinės žalos atlyginimui. Likusioje civilinio ieškinio dalyje dėl 394,05 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį atmesti.

Iš A. N. A. S. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš A. N. valstybės naudai priteisti 394,87 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusįjį A. S..

Iš A. N. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bankas, priteisti 2 227,05 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis