Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. RV-24-4378, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme – 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda – ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams su 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d., Lietuvos apeliaciniame teismui atmetus nuteistojo A. N. apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti.

Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. SV-24-16184 nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai: nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; išsilavinimo stoka bei oficialaus darbo pasiūlymo neturėjimas; polinkis pasiduoti neigiamai įtakai; pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka; finansiniai įsipareigojimai ir galima finansinio stabilumo stoka ateityje; drausmine tvarka baustas. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis). Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 6 d.

Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. RV-24-4378 nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai, jog vis dar yra nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: kriminalinė patirtis; finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka; esant mažiau struktūrizuotoje aplinkoje galintys išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai; smurtinis elgesys pavartojus alkoholio; kartais pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka. Taip pat nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebimas tik jos valdymas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – stebėti tik rizikos svyravimai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi. Nuteistajam rekomenduota dengti įsiskolinimus; pateikti darbo pasiūlymą; dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2024 m. gegužės 16 d.

Nuteistasis A. N. nesutinka su Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. RV-24-4378 ir skundu Šiaulių apylinkės teismo prašo šį nutarimą panaikinti bei jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nuteistasis nurodo, jog šis sprendimas jo manymu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisija nepilnai koncentravosi į esminius jo bausmės atlikimo metu darytus pokyčius, bet daugiau dėmesio skyrė paties nusikaltimo analizei ir pačiam nusikaltimui, bei su juo susijusioms aplinkybėms ir pan., ką I instancijos teismas jau buvo įvertinęs ir už tai jam skyręs bausmę. Minėta Komisija taip pat nekreipė pakankamai dėmesio į Socialinio tyrimo išvadoje parengtą analizę, nors to buvo prašoma, nebuvo atsižvelgta ir į jo daromas visas pastangas bausmės atlikimo metu, siekiant realizuoti visus tikslus ir siekius nustatytus individualiame plane, neatsižvelgė į jo šeimos situacija, kad yra 3 mažamečiai vaikai ir į kitas aplinkybes, kad lanko mokyklą, moka ieškinį, bei į pažymas ir dokumentus, ir t.t., bei į resocializacijos perspektyvas darant pažangą, bei sąlygas ir galimybes dalyvauti socializacijos ir resocializacijos priemonių taikymo visumoje, ko pasėkoje, nulėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo sudarytos lygtinio paleidimo komisijos neteisingo sprendimo priėmimą netaikyti jam lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Be to, Lygtinio paleidimo komisija nesivadovavo ir teismų praktika, būtent Europos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)2 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio), nesirėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais reikalavimais, kitų teisinių šaltinių rekomendacijomis, probacijos įstatymų, savo išvadas pateikė neišsamiai ir neaiškiai, pvz., iš Nutarimo nėra aišku, ar visi komisijos nariai pasisakė netaikyti jam lygtinio paleidimo, o gal buvo ir kitokia nuomonė kitų lygtinio paleidimo komisijos narių, taip pat neįvertinus visų jo aplinkybių bei noro daugiau nenusikalsti ir laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų ir tvarkos. Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Nutarime pasisakoma abstrakčiai, pažymi tik drausmės pažeidimus, tačiau paskatinimų neįvertina, taip pat, kad pažeidimai jo manymu yra mažareikšmiai, nes akcentuojama, kad su savimi turėjo neleistinų maisto produktų (kas sudarė mėsos gaminiai, tai paprastos dešrelės), taip pat, kad parsivežė įrankių rinkinį, nors jis prieš tai klausė, ar gali parsivežti įrankių, nes užsiima individualia veikla ir jam buvo leista juos parsivežti. Dėl neblaivumo jį jau ir taip du kartus nubaudė. Nes buvo paskirta parų ir perkeltas į paprastąją grupe. Tačiau daugiau kaip metai daro pastangą, lanko įvairius kursus, programas (dokumentai pridedami). Skolas jis siekia kuo greičiau grąžinti, o įkalinimo įstaigoje antstoliai pasiima 30 procentų nuo darbo užmokesčio, ir jis papildomai savanoriškai dengia ieškinius, be to, siunčia vaikams pinigų. Sau jų pasilieka tik būtiniausioms higienos priemonėms įsigyti. Kaip tik jo noras yra teisėtais būdais grąžinti skolas. 2023-06-08 Šiaulių kalėjime sudarytos Lygtinio paleidimo komisijos Nutarimo rekomendacijose nėra pažymėta dengti įsiskolinimų, pateikti darbo pasiūlymo, tęsti mokslus, nedaryti teisės pažeidimų. Tačiau 2023-11-21 Nutarime jau atsiranda neva pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2022-12-13. Kaip matyti, 2023-06-08 Nutarime tokių pažeidimų nėra užfiksuota. Vadinasi, Šiaulių kalėjime sudaryta Lygtinio paleidimo komisija savo Nutarimuose gali savaip interpretuoti nuteistąjį ir esant bent kokiai smulkmenai netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Komisija subjektyviai aptarė jį, kaip nuteistąjį, charakterizuojančias aplinkybes, galimybę integruotis laisvėje, resocializacijos klausimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Komisijos Nutarime neatsižvelgta į teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Jis nuolat bendrauja su artimaisiais, į juos gali kreiptis iškilus problemoms, taip pat iš laisvės atėmimo vietos jis finansiškai padeda artimiesiems, siunčia vaikams pinigų, papildomai savanoriškai dengia ieškinius. Be to, bausmės atlikimo metu jis įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, adaptavosi izoliacijos sąlygomis, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Ir visos šios aplinkybės, jo teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra pavojingas visuomenei, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tik Lygtinio paleidimo komisija atsisakydama tvirtinti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą didelę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiams ir sunkumams, kas jau buvo įvertinta teismo, jam paskiriant bausmę, taip pat ir neatliktai bausmės daliai, kuri, jo nuomone, palyginus su paskirtąja bausme, yra atlikta didžioji jos dalis. Mano, kad netaikant jam lygtinio paleidimo būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Komisija neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis kaip asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Be to, jis ir toliau būtų prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, jis privalėtų ypatingai preciziškai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų bei jų nepažeidinėti, juo labiau nenusikalsti, nes nevykdant įpareigojimų, pažeidinėjant įstatymus ar elgiantis neatsakingai, lygtinis paleidimas gali būti panaikintas ir jis privalėtų atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį laisvės atėmimo vietoje. Mano, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenims lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skundžiamu nutarimu Komisija nustačiusi nuteistojo A. N. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, jog nuteistasis turi kriminalinę istoriją; mažiau struktūruotoje aplinkoje išryškėja jo polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai; pavartojus alkoholį pasireiškia jo smurtinis elgesys, negeba analizuoti ir įsivertinti tolesnių savo elgesio pasekmių, be to, nustatyta jo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka visos jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, ir nutarė nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo netaikyti.

Įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistasis nuo 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėn. lankėsi priklausomybių konsultacijose, 2022 m. kovo 28 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 5-55 leista nuteistajam A. N. užsiimti individualia kūrybine veikla, 2022 m. rugpjūčio 20 – rugsėjo 3 d. nuteistasis A. N. dalyvavo „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“ (18 akad. val.), 2023 m. rugsėjo mėn. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko paskirta padėka nuteistajam A. N. prisidedant prie spektaklio „Atpildas“ dekoracijų kūrimo ir kitų techninių darbų pasirengimo, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo finansinius įsipareigojimus, dengia įsiskolinimus ir t. t. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Kaip minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – nuteistojo kriminalinė istorija; būdingas polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai; pavartojus alkoholį pasireiškiantis jo smurtinis elgesys, kadangi nuteistasis A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą) ir šis teistumas jam nėra vienintelis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką A. N. įvykdė praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai atliko bausmę taip pat už fizinio smurto panaudojimą (2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį). Tokiu būdu nepaisydamas jam skirtos ankstesnės arešto bausmės (t. y. trumpalaikio izoliavimo nuo visuomenės), nuteistasis nesugebėjo padaryti reikiamų išvadų ir kartojo ankstesnes klaidas, tačiau sukeldamas jau didesnes ir sunkesnes pasekmes nukentėjusiojo atžvilgiu. Akivaizdu, kad A. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji A. N. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 3 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. RV-24-4378 yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais motyvais ir šį nutarimą naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. N. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.