Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-103-730/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-22
Bylos Nr.: e2A-103-730/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23376-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: B. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-103-730/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23376-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.3.2.4.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį (patikslintą) atsakovui B. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus C. A. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove); 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės; 4) padalinti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir ieškovei priteisti: a) butą (duomenys neskelbtini); b) 902,71 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo; 5) pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka ieškovei; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) po santuokos nutraukimo palikti esamas pavardes; 8) priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė sūnus C. A.. Nurodo, kad ieškovė nori išsiskirti su atsakovu, kadangi gyvenant kartu pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Konfliktai kildavo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas yra konfliktiško, nesugyvenamo charakterio, yra smurtavęs, vartoja alkoholį ir ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio tris metus. Atsakovas šiuo metu gyvena bendrame bute. Nurodo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo dėl jo polinkio į alkoholį, smurtavimo, dėl ko taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad šalys santuokoje įgijo butą, (duomenys neskelbtini). Šio turto nuosavybės teisės įregistruotos šalių vardu. Butas suvaržytas 2019 m. birželio 21 d. sutartine hipoteka. Ieškovė prašo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas liktų gyventi su motina. Turto vertė nustatyta valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu, kas sudaro 39 400 Eur. Todėl jeigu teismas laikytų, jog ieškovei atitenka 2/3 dalys buto (26 266,67 Eur), o atsakovui atitektų 1/3 dalis buto (13 133 Eur), tuomet ieškovė turėtų išmokėti 13 133 Eur kompensaciją už buto dalį atsakovui. Be to, šalys turi solidarų kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui. Kredito likutis (2022 m. lapkričio 30 d.) yra 29 876,81 Eur, todėl dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių tektų grąžinti po 14 938,41 Eur. Ieškovė galėtų prisiimti atsakovui tenkančią įsipareigojimų dalį už 14 938,41 Eur ir įskaičius už atsakovui mokėtiną kompensaciją, laikyti, jog atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 902,71 Eur kompensaciją. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nurodo, kad sūnus gyvena nuolatos nuo pat gimimo su ieškove. Atsakovas dalyvauja jo gyvenime epizodiškai, tik retkarčiais grįžta į butą. Sūnaus ir motinos ryšis yra stiprus, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Ieškovė sutinka atsakovui leisti matytis su vaiku. Pasimatymų su vaiku vieta, laikas, kitos aplinkybės, ieškovės nuomone, galėtų būti nustatomi gražiuoju, remiantis protingumo, racionalumo kriterijais. Konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 275 Eur periodinį išlaikymą. Nurodo, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 550 Eur per mėnesį, abu tėvai yra dirbantys, ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 590 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo tikslios pajamos ieškovei nėra žinomos. Mano, kad abu tėvai lygiomis dalimis turi tenkinti šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies. Sutinka dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove); sutinka su prašomu priteisti išlaikymu ir jo dydžiu; sutinka, kad po santuokos nutraukimo bendravimo tvarka būtų nustatyta gražiuoju, remiantis protingumo, racionalumo kriterijais ir pasimatymų su vaikų vieta, laikas, kitos aplinkybės pagal susitarimą su ieškove; sutinka dėl pavardžių palikimo po santuokos. Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, o santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys, gyvendamos kartu, pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Nors ieškovė nurodo, jog konfliktai kildavo dėl atsakovo kaltės, bet ieškovė nuslepia, jog pavyzdžiui 2022 m. lapkričio 16 d. konfliktas įvyko dėl ieškovės kaltės, pats atsakovas buvo sumuštas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo uždaryti areštinėje, tačiau 2023 m. sausio 10 d. atsakovas atleido ieškovei ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pabrėžia, kad pagrindiniai konfliktai šeimoje pradėjo kilti gimus sūnui. Pati ieškovė nebevykdė savo kaip sutuoktinės pareigos, o atsakovas stengėsi išlaikyti šeimą. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl turi būti atmestas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas patvirtina, kad šalys santuokoje įgijo butą, (duomenys neskelbtini), bet atsakovas nesutinka, jog šis turtas liktų ieškovei natūra, nes pats atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos. Nori, kad turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, kadangi po santuokos nutraukimo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog patvirtina, jog bankas su ieškove bei atsakovu yra sudarę kredito sutartį (duomenys neskelbtini), abu sutuoktiniai yra solidarūs bendraskoliai ir neprieštarauja dėl ieškinyje nurodyto įkeisto turto padalinimo ieškinyje nurodytu būdu.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Tuo tarpu ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas tik su minimaliais vaiko poreikiais.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „A.“, atsakovui paliko pavardę „A.“, šalims vienas kitai išlaikymo nepriteisė, nustatė šalių nepilnamečio sūnaus C. A. gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove), priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 24 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką (tais atvejais, kai atsakovas gyvens skyrium nuo vaiko): atsakovas turi teisę su savo nepilnamečiu sūnui bendrauti ir susitikti abiem tėvams ir vaikui priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Nustatyti, kad atsakovas (tais atvejais, kai atsakovas gyvens skyrium nuo vaiko) turi bendrauti su savo sūnumi ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį, po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalino šiuo būdu: nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) padalino ieškovei ir atsakovui kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį, pripažino prievolę trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB bankas“ pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 576 Eur bylinėjimosi išlaidų, atleido ieškovę ir atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

6. Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, jog šalys gyvena kartu, tačiau neveda santuokinio gyvenimo, ūkio ir kartu tarpusavyje beveik nebendrauja. Nustatė, kad iki santuokos sudarymo jau šalys turėjo konfliktų, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abipusės pagarbos nebuvimo ir nusprendė, kad šiuo atveju nustačius jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo teismas nurodė, kad ieškovė prašo palikti po santuokos sudarymo turėtą pavardę. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė, nusprendė ieškovei palikti santuokos metu suteiktą pavardę. Dėl tarpusavio išlaikymo teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė ir nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nusprendė išlaikymo iš vieno sutuoktinio kitam nepriteisti.

8. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos ir išlaikymo jam priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir atsakovas tam neprieštarauja Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė užtikrina vaiko interesus, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti 275 Eur išlaikymą detalizavo jo poreikius ir atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijui priteisė vaikui 275 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iš atsakovo ir savo iniciatyva nustatė bendravimo su vaiku tvarką.

9. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas nurodė, kad šalys turi butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė, bylos duomenimis yra 86 000 Eur. Faktiškai šalių dalintino turto balansą sudaro 86 000 Eur vertės butas, taip pat šalys turi bendrą (solidarią) 28 920,57 Eur prievolę bankui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti jai didesnę buto dalį (2/3) nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau teismas įvertinęs, jog toks reikalavimas grindžiamas tik faktu, jog su ieškove lieka nepilnametis vaikas, nusprendė šio ieškovės reikalavimo netenkinti, pažymėdamas, jog šalys neturi lėšų viena kitai, kompensacijai sumokėti, o toks reikalavimo tenkinimas tik pagerintų ieškovės turtinę padėtį, dėl ko teismas nusprendė šalių turtą (butą) padalinti natūra, tai yra po ½ dalį ir nustatė, kad likusią solidarią prievolę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje vykdys abi šalys solidariai.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 2 320 Eur, o atsakovas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys patenkintas 20 procentų ir atsižvelgdamas į tai nusprendė ieškovės naudai priteisti iš atsakovo 464 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo naudai priteisti iš ieškovės 1 040 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovės priteisė 576 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti ir ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti apeliantei asmeninės nuosavybės teise ginčo butą, įpareigojant apeliantę per dvejus išmokėti atsakovui 19 026,48 Eur kompensaciją, patenkinus šį prašymą, pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini)kredito sutartį (duomenys neskelbtini) solidaria apeliantės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka apeliantei, perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nurodo, kad apeliantė ieškiniu siekė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant apeliantei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį buto, kadangi butas yra dviejų kambarių, iš kurių viename gyvena apeliantė su vaiku. Teigia, jog šalių santykiai yra konfliktiški, vaikui augant reikės atskiro kambario, o atsakovas vartoja alkoholį ir kartais yra neprognozuojamas, dėl ko turtą padalijus natūra vaiko interesai nebus apsaugoti. Pažymi, jog atsakovas nuo buto įsigijimo nemokėjo komunalinių mokesčių, kredito įmokų. Nesutinka ir su teismo išvadomis, jog apeliantė neturi galimybių sumokėti kompensacijos. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė padalinti šalių turtą nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti butą apeliantei išmokant atsakovui kompensaciją.

11.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismas apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, nepagrįstai skaičiavo tik tuos reikalavimus, dėl kurių byloje kilo ginčas. Priešingai nei sprendė teismas, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pavardės nustatymo, buvo patenkinti. Mano, kad šiuo atveju iš teismui pateiktų reikalavimų buvo patenkinti trys, iš dalies trys reikalavimai ir atmestas vienas reikalavimas, dėl ko, apeliantės vertinimu, ieškinys buvo patenkintas 64,30 procento, dėl ko ieškovei turėjo būti priteista 1027,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog po santuokos nutraukimo šalių butas lieka joms po ½ dalį. Nesutinka su apeliante, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir ar daro neigiamą įtaką vaikui. Mano, kad apeliantė siekia iškelti atsakovą iš buto, nes apeliantė atsivedė kitą vyrą, kurį atsakovas rado bute. Taip pat pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, atsakovas pervesdavo pinigų sumokėti už mokesčius ir komunalines išlaidas, išlaikyti vaiką. Nesutinka, jog apeliantė kompensaciją išmokėtų per dviejų metų laikotarpį. Teigia, kad teismas teisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas ir jų paskirstymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo atmesti apeliantės reikalavimai dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijos apeliantei priteisimo, nurodo, kad apeliantė pareikštais reikalavimais siekė nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo, padalinant butą apeliantei į 2/3 dalis, o atsakovui į 1/3 dalį, priteisiant butą apeliantei ir atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas vartoja alkoholį, o šiuo atveju butą šalims priteisus po ½ dalį, nebus užtikrinami vaiko interesai. Pažymi, jog priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė turėtų galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją.

16. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apeliantė ir atsakovas sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus C. A... Šalys santuokos metu, tai yra (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokos metu paskolos (suteiktos akcinės bendrovės SEB banko) pagrindu, taip pat šalių bendromis pastangomis. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota šio buto sutartinė hipoteka. Remiantis byloje pateikta 2023 m. liepos 27 d. turto vertinimo ataskaita, nustatyta, jog buto vertė 86 000 Eur. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos ginčo turto vertės 86 000 Eur sumai nėra.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškusi patikslintą ieškinį, prašydama padalinti šalių turimą turtą, prašė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, tai yra 46,48 kv. m ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti apeliantei, taip pat apeliantei priteisiant ir 902,71 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo. Apeliantė prašydama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatant jog apeliantei priklauso 2/3, o atsakovui 1/3 dalis buto nurodė, kad šiuo metu viename kambaryje gyvena apeliantė su nepilnamečiu vaiku, o kitame atsakovas. Teigia, kad dėl šalių konfliktiškų santykių, atsakovo alkoholio vartojimo kartu sudėtinga gyventi, o ir be to, sūnui paaugus, jam reikės asmeninės erdvės ir atskiro kambario. Atsižvelgiant į tai, prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, visą butą priteisti apeliantei, atitinkamai nustatant kompensacijos dydį.

18. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

19. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo, nuo kurio nukrypti galima tik išimtiniais atvejais, santuokos nutraukimo byloje dalijant sutuoktinių turtą gali susiklostyti situacija, kai padalyti šį turtą natūra lygiomis dalimis nėra objektyviai įmanoma ar kai toks padalijimo būdas gali lemti nepagrįstą sutuoktinių (vieno iš jų) padėties apsunkinimą ir pan. Vis dėlto net ir tokiais atvejais negali būti sudaromos sąlygos vienam iš sutuoktinių nepagrįstai praturtėti kito sutuoktinio sąskaita. Todėl tuo atveju, kai dalijant sutuoktinių turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau faktiškai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jam tenkančią bendro turto dalį, yra taikoma CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Taip, priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės remiasi vienu motyvu, tai yra, kad su apeliante lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas. Pirmiausia pažymėtina, kad vien pats faktas, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su sutuoktiniu, teismų praktikoje nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutinka su apeliante, jog nenukrypus nuo lygių dalių principo bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Tokia išvada daroma pirmiausia atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas vengtų teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vien tas faktas, jog su apeliante lieka gyventi nepilnametis vaikas, nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, antra, teismo vertinimu šiuo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo apeliantės nurodytais motyvais ne užtikrintų nepilnamečio vaikus interesus, o iš esmės pagerins išimtinai vieno sutuoktinio, tai yra apeliantės finansinę padėtį, pažymint ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai.

21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti tarp šalių ne po ½ dalį, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atmestini, kaip nepagrįsti. Kita vertus, sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria butas tarp šalių padalintas natūra, tai yra butą priteisiant apeliantei ir atsakovui po ½ dalį yra priimtas nepakankamai įvertinus faktinę situaciją šeimoje, neįvertinus prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų.

22. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

23. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas įprastai yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tai yra dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Kasacinis teismas yra nurodę, kad tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, tai yra teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodytą Kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė aplinkybės, sudarančios pagrindą turtą tarp šalių padalyti ne natūra, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti apeliantei ir atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, atsižvelgiant apeliantei atitenkančią didesnę turto dalį.

26. Pirmiausia, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Nors įprastai, vien šalių santykių tarpusavio nesutarimai, teismų praktikoje nėra priežastis nukrypti nuo turto dalijimo natūra būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015), tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog šalys yra ne kartą fiziškai smurtavusios, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) nutarimas patvirtina, jog atsakovas būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilės neblaivumas) sudavė apeliantei smūgį kumščiu į dešinį skruostą, bei vieną smūgį kumščiu į nugaros apačią, remiantis (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, gavus informaciją iš policijos, jog sutuoktiniai susistumdė atsakovui esant neblaiviam (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas).

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-1776-957/2017 buvo nustatytos aplinkybės apie atsakovo smurtą apeliantės atžvilgiu iki santuokos sudarymo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (nutarties 26 punktas), teismui sudaro pagrindą spręsti, kad po santuokos sudarymo faktinė situacija šeimoje iš esmės nepasikeitė, tai yra kaip minėta nutarties 26 punkte, tarp šalių ir toliau sistemingai kyla konfliktai, kurie linkę eskaluotis ir į fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju sutuoktinių tolimesnis gyvenimas viename bute dėl konfliktų yra negalimas, įvertinus aplinkybę, jog šalims turtą priteisus po ½ dalį šalys turėtų naudotis ne tik atskiromis izoliuotomis patalpomis (kambariais), bet ir bendromis patalpomis (koridorius, sanitarinis mazgas, virtuvė), į tai, jog šalių konfliktai, smurtas ir alkoholio vartojimas šeimoje neabejotinai neigiamai paveiks prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, taip pat įvertinus apeliantės galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, teisėjų kolegija nutaria, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, šalims turtą (butą) priteisdamas po ½ dalį, nepakankamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalims butas priteistas po ½ dalį natūra pakeisti, apeliantei priteisiant butą esantį, (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, už apeliantei atitenkančią atsakovo buto dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

29. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. liepos 27 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis yra 86 000 Eur. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės 86 000 Eur sumai nėra. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atmetamas apeliantės reikalavimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, į tai, jog šiuo atveju ½ atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu dalis, priteistina apeliantei, atsakovui iš apeliantės priteistina 43 000 Eur kompensacija už apeliantei atitenkančią atsakovo turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

30. Pažymėtina, jog apeliantė taip pat pareiškė reikalavimą pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį solidaria šalių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka apeliantei. Apeliantė patikslintame ieškinyje nurodė, kad toks įsipareigojimų paskirstymas nepažeistų kreditorės interesų, o apeliantei leistų sumažinti atsakovui mokamos kompensacijos sumą bei asmeniškai disponuoti turtu, atsiskaityti su banku jai patogiu terminu ir sąlygomis.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Atsižvelgiant į tai, jog šalių kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad neprieštarauja apeliantės reikalavimui dėl prašomo nustatyti prievolės vykdymo pobūdžio (nutarties 30 punktas), į tai, jog šiam reikalavimui neprieštaravo ir atsakovas, nutariama apeliantės apeliacinio skundo reikalavimą dėl prievolės vykdymo pobūdžio tenkinti ir nustatyti, kad šalių kreditorinis įsipareigojimas akcinei bendrovei SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį (duomenys neskelbtini) yra solidari apeliantės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka apeliantei.

32. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, jog šalys turi bendrą (solidarią) 28 920,57 Eur prievolę bankui (pirmosios instancijos teismo sprendimo 56 punktas), todėl likusi pagal kredito sutartį (nutarties 31 punktas) atsakovo, kaip bendraskolio įsipareigojimo dalis atitinkamai yra 14 460,29 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pagal kredito sutartį likusius reikalavimus tenkins apeliantė, atsakovui priteistina 43 000 Eur kompensacija mažinama šių įsipareigojimų dalimi, tai yra 14 460,29 Eur ir priteisiant atsakovui 28 539,71 Eur kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė neturi galimybės išmokėti atsakovui kompensacijos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovui priteistinos kompensacijos dydis (28 539,71 Eur) yra mažesnis nei apeliantės turimo nuosavo turto balansas, tai yra apeliantė turi kito asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto ((duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu yra 40 061 Eur (2020 m. spalio 20 d. duomenimis), į tai, kad valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 20 d. duomenimis jokių juridinių faktų, tai yra arešto, hipotekos, nuomos sutarčių, dėl šio turto nėra įregistruota, į tai, jog apeliantė dirba ir gauna pajamas, spręstina, kad šiuo atveju apeliantė priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją ir šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo dėl priteistos kompensacijos atsakovui išdėstymo.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria po šalių santuokos nutraukimo šalims butas, esantis (duomenys neskelbtini) priteistas šalims po ½ dalį pakeisti, priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantei, o atsakovui priteisiant 28 539,71 Eur piniginę kompensaciją už apeliantei atitenkančią atsakovo turto dalį, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti prievolę trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB bankas“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį solidaria šalių prievole, nustatant, kad kreditorinis įsipareigojimas bankui lieka solidaria šalių prievole ir nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka apeliantei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2 170 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines advokato paslaugas. Iš viso - 2 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines advokato paslaugas ir 300 Eur už turto vertinimo išlaidų. Iš viso 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškusi apeliacinį skundą taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Nurodo, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies, tai yra santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ko sutinka, jog šis reikalavimas tenkintas 50 procentų, reikalavimai dėl turto padalijimo apeliantės vertinimu tenkinti 50 procentų, o ne 30 procentų kaip sprendė teismas, o reikalavimas nuo lygių dalių principo vertintinas kaip išvestinis reikalavimas dėl turto atidalijimo. Nurodo, kad visiškai atmestas tik reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teigia, kad vidutiniškai patenkinta 64,3 proc. ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į tai, apeliantės naudai iš atsakovo turėjo būti priteista 1491,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai galėjo būti priteista 464,1 Eur (35,7 Eur / 1300 Eur). Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, mano, kad ne atsakovui, o apeliantei šiuo atveju pirmosios instancijos teismo turėjo būti priteista 1027,66 Eur (1491,76 Eur - 464,10 Eur).

36. Nagrinėjamu atveju, iš dalies tenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus nustatyta, kad šiuo atveju buvo patenkinti apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prievolės akcinei bendrovei „SEB“ bankui vykdymo nustatymo, pavardės po santuokos nutraukimo nustatymo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nustatant jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kaip nepagrįstas atmestas reikalavimas dėl neturtinės 3000 Eur žalos apeliantei atlyginimo priteisimo. Pažymėtina jog šiuo atveju iš dalies tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, iš dalies patenkintas ir apeliantės reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, apeliantei priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui 28 539,71 Eur piniginę kompensaciją už apeliantei atitenkančią atsakovo turto dalį.

37. Sprendžiant klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos būtina atsižvelgti ir į tai, jog apeliantė patikslintu ieškiniu dalinant šalių santuokoje įgytą turtą prašė priteisti iš atsakovo apeliantei 902,71 Eur piniginę kompensaciją, apeliaciniu skundu prašė priteisti iš apeliantės atsakovui 19 026,48 Eur kompensaciją, tačiau šiuo atveju iš dalies tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės priteista atsakovui 28 539,71 Eur piniginė kompensacija, todėl įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į byloje vyraujantį ginčo dalyką (santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės (abiejų kaltės), neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo (ir prievolių padalijimo vidiniuose santykiuose) ir nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo), laikytina, kad šiuo atveju iš viso buvo patenkinta 60 procentų patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų.

38. Atsižvelgiant į tai, apeliantės naudai priteistina iš atsakovo 1 392 Eur bylinėjimosi išlaidų (60 proc. nuo 2 320 Eur). Atsakovo naudai priteistina iš ieškovės 520 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 proc. nuo 1 300 Eur). Įskaičius abiem šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 872 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, kuria ieškovė ir atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, paliktina nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 15-38 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo, kompensacijos apeliantui priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria turtas (butas) šalims priteistas po ½ dalį ir nustatant, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) priteisiamas apeliantei, o atsakovui 28 539,71 Eur piniginė kompensacija už apeliantei atitenkančią atsakovo turto dalį, taip pat pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prievolės vykdymo akcinei bendrovei SEB bankas nustatymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 214 Eur žyminis mokestis, 250,83 Eur garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų.

42. Nagrinėjamu atveju iš dalies patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl turto padalijimo būdo, priteisiant apeliantei butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui 28 539,71 Eur piniginę kompensaciją ir visiškai patenkintas reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti šalių kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2019 m. birželio 11 d. kredito sutartį solidaria apeliantės ir atsakovo prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka apeliantei.

43. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, jog nagrinėjamu atveju patenkinta 85 procentai apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantei iš atsakovo priteistina 181,90 Eur sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui iš apeliantės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, apeliantei iš atsakovo priteistina 31,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, jog apeliantei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 1 d. pažymos duomenimis buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 250,83 Eur sumai. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 213,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl ieškovės A. A. ir atsakovo B. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo pakeisti ir turtą padalinti taip:

Nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei A. A..

Priteisti atsakovui B. A. 28 539,71 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės A. A..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl prievolės vykdymo pobūdžio vidiniuose šalių santykiuose trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip:

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB bankas“ pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės A. A. ir atsakovo B. A. prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytas kredito sutartis tenka ieškovei A. A..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei A. A. 872 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo B. A...

Priteisti apeliantei A. A. 31,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo B. A..

Priteisti iš atsakovo B. A. 213,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų į Valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjos Irma ČuchrajJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė