Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2017 m. gegužės 22 d., apie 9.20, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine O. K., du kartus kumščiu sudavė pastarajai į pakaušį, taip sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. L. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie du metus kartu su sugyventine gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtą butą nuomojasi. Santykiai su sugyventine O. K. yra geri, kartais konfliktuoja, tačiau minėti konfliktai būna žodinio pobūdžio. 2017 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val. jam ir sugyventinei O. K. būnant namuose į svečius atėjo jos draugė O. B. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę. Neatsimena dėl ko konkrečiai, tačiau pradėjo konfliktuoti su sugyventine O. K. Konflikto metu sugyventinė apdraskė nagais jam rankas ir nosį, tačiau dėl šių jos veiksmų jis pretenzijų neturi. O. kartu su drauge O. išėjo iš namų, taip pat pranešė, kad eis pas draugę į svečius. Jis nuėjo miegoti. Prabudęs ryte išgėrė apie 50 g degtinės ir pamatė jau sugrįžusią sugyventinę. Buvo supykęs, kad pastaroji buvo pas draugę, galvojo, kad ten galėjo būti ir kitų vyrų, pavyduliavo, todėl pradėjo konfliktuoti, sakydamas, kad išeis iš namų. Jis sudaužė spintelę, pradėjo krauti savo daiktus, O. pasakė, kad atiduotų jam mobilaus ryšio telefoną „Sony“, kurį jis jai padovanojo. O. pradėjo rėkauti, sakydama, kad telefono neatiduos. Tuomet jis jai du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, kur pataikė neatsimena. O. iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai jis pakėlė ranką prieš sugyventinę. Norėtų su ja susitaikyti ir būti kartu. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl pagal savo darbo pobūdį jam pastoviai tenka išvažiuoti į užsienį (b. l. 24).

Nukentėjusioji O. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 21 d., 22.00 val., pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugė O. B. Ji, draugė bei sugyventinis J. L. gėrė degtinę. Jos sugyventinis pradėjo agresyviai elgtis, todėl draugė pasiūlė važiuoti pas ją. Iš draugės į namus grižo apie 4.00 val. Sugyventinis tuo metu miegojo. Kai apie 8.00 val. jis atsikėlė, pradėjo be priežasties šaukti, daužyti daiktus. Ji iškvietė policiją, kad jį apramintų. Atvykę pareigūnai jį įspėjo. Apie 9.20 val. sugyventinis liepė jai grąžinti telefoną „Sony“, kurį jis jai nupirko. Ji telefono nedavė, tada jis kumščiu du kartus trenkė jai į galvos sritį, pakaušį. Po smūgių jai atsirado gumbas, jautė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją. Jos draugė O. B. nematė to momento, kai sugyventinis jai sudavė du smūgius kumščiu į pakaušio sritį. Nuo minėtų smūgių jai pakaušio srityje atsirado guzas, liečiant skauda, dėl minėtų smūgių ji juto fizinį skausmą. Po smūgių sudavimo ji sugyventiniui nagais apdraskė nosį ir rankas, susistumdė. Po minėto įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė J. L. Ji pas ekspertus vykti nenori, atsisako, pas šeimos gydytoją nuvykus nebuvo. Sugyventinis pirmą kartą pakėlė prieš ją ranką (b. l. 1-2, 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 9.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 9.20 val. O. K. sugyventinis J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją. Namuose visur buvo betvarkė, išmėtyti daiktai. O. K. buvo apsiverkusi, jos galvoje iš galo buvo gumbas, greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. O. K. atsisakė rašyti pareiškimą. O. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziškai, trenkiant kumščiu į galvą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje prisipažino, kad smurtavo prieš sugyventinę O. K. Dėl šio įvykio J. L. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariato budėtojų dalį (b. l. 6-7).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. gegužės 22 d., 8.27 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos O. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis namuose daužo daiktus (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis J. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie du metus kartu su sugyventine O. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų santykiai yra geri, kartais konfliktuoja, tačiau minėti konfliktai būna žodinio pobūdžio. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. gegužės 21 d., apie 22.00 val., jam ir sugyventinei O. K. būnant namuose, į svečius atėjo jos draugė O. B. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė degtinę. Neatsimena dėl ko konkrečiai, tačiau pradėjo konfliktuoti su sugyventine O. K. Konflikto metu sugyventinė apdraskė nagais jam rankas ir nosį, tačiau dėl šių jos veiksmų jis pretenzijų neturi. O. kartu su drauge O. išėjo iš namų, taip pat pranešė, kad eis pas draugę į svečius. Jis nuėjo miegoti. Prabudęs ryte išgėrė apie 50 g degtinės ir pamatė jau sugrįžusią sugyventinę. Buvo supykęs, kad pastaroji buvo pas draugę, galvojo, kad ten galėjo būti ir kitų vyrų, pavyduliavo, todėl pradėjo konfliktuoti, sakydamas, kad išeis iš namų. Jis sudaužė spintelę, pradėjo krauti savo daiktus, O. pasakė, kad atiduotų jam mobilaus ryšio telefoną „Sony“, kurį jis jai padovanojo. O. pradėjo rėkauti, sakydama, kad telefono neatiduos. Tuomet jis jai du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, kur pataikė neatsimena. O. iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b. l. 24). Analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji O. K., kuri, be kita ko, paaiškino, kad ji iš draugės į namus grįžo apie 4.00 val., sugyventinis J. L. tuo metu miegojo. Kai apie 8.00 val. jis atsikėlė, pradėjo be priežasties šaukti, daužyti daiktus. Ji iškvietė policiją, kad jį apramintų. Atvykę pareigūnai jį įspėjo. Apie 9.20 val. sugyventinis liepė jai grąžinti telefoną „Sony“, kurį jis jai nupirko. Ji telefono nedavė, tada jis kumščiu du kartus trenkė jai į galvos sritį, pakaušį. Po smūgių jai atsirado gumbas, jautė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją (b. l. 1-2, 14). Kaltinamojo J. L. bei nukentėjusiosios O. K. nurodytas aplinkybes apie prieš suduodant smūgius kilusį žodinį konfliktą patvirtina ir policijos įvykio registre užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 22 d., 8.27 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos O. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis namuose daužo daiktus (b. l. 9). Be to, kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus detalizuoja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys apie tai, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 9.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja sugyventinis. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 9.20 val. O. K. sugyventinis J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją. Namuose visur buvo betvarkė, išmėtyti daiktai. O. K. buvo apsiverkusi, jos galvoje iš galo buvo gumbas, greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. O. K. atsisakė rašyti pareiškimą. O. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziškai, trenkiant kumščiu į galvą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje prisipažino, kad smurtavo prieš sugyventinę O. K. Dėl šio įvykio J. L. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariato budėtojų dalį (b. l. 6-7).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad J. L. prieš nukentėjusiąją O. K. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis J. L., tiek nukentėjusioji O. K. patvirtino, jog jie yra sugyventiniai, ne vienerius metus gyvena kartu. Kadangi J. L. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis). Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę J. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – J. L. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. L. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs (b. l. 32-33), dirbantis (b. l. 34), neteistas (b. l. 35-36), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 41-42), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Pažymėtina, jog nors valstybinis kaltintojas siūlė kaltinamajam skirti 90 val. viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius, visgi atkreiptinas dėmesys, jog pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešųjų darbų terminas skaičiuojamas ne valandomis, o mėnesiais, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų visuomenės labui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė skaičiuotina ne valandomis, o mėnesiais.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis J. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 22 d., 9.40 val. iki 2017 m. gegužės 23 d., 11.03 val. (b. l. 18, 27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 39-40).

Nukentėjusioji O. K. buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškė, jog su tuo sutinka, pretenzijų neturi (b. l. 38).

Kaltinamajam J. L. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 15 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 22 d., 9.40 val. iki 2017 m. gegužės 23 d., 11.03 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.