Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-241-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-01
Bylos Nr.: e2A-241-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00025-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: G. P.
Ieškovas: G. P.
Trečiasis asmuo: J. P., O. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-241-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00025-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-35-1004/2022 pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei G. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų pavardžių keitimo, tretieji asmenys J. P. ir O. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. P. ieškiniu, kurį patikslino dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, prašė: nustatyti mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš tėvo (atsakovo) G. P. mažamečių dukrų išlaikymą po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės banko sąskaitą ir paskiriant ieškovę mažamečių dukrų piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja; priteisti iš atsakovo mažamečių dukrų 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04; nustatyti ieškovės siūlomą tėvo G. P. patikslintą bendravimo su mažametėmis dukromis tvarką; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas G. P. patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti dvi U. P. ir E. P. gyvenamąsias vietas: su mama G. P. ir tėvu G. P. jų gyvenamosiose vietose, nurodant, kad kiekvieno mėnesio pirmą pusę U. P. ir E. P. gyvena mamos G. P. gyvenamojoje vietoje, o antrą kiekvieno mėnesio pusę – tėvo G. P. gyvenamojoje vietoje; išlaikymo U. P. ir E. P. iš atsakovo nepriteisti, nurodyti, kad U. P. ir E. P. išlaikymas ieškovei ir atsakovui nepriteisiamas, įpareigojant kiekvieną iš jų pilnai išlaikyti dukras tuo metu, kai jos gyvena pas kiekvieną iš ginčo šalių; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo U. P. ir E. P. įsiskolinimą nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04; grąžinti U. P. ir E. P. pavardes „P.“, įpareigojant įrašus asmens dokumentuose darančias institucijas padaryti atitinkamus ištaisymus dukrų asmens dokumentuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: nustatė mažamečių dukrų U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. P. jos gyvenamojoje vietoje; nustatė tėvo G. P. bendravimo su nepilnametėmis dukromis U. P. ir E. P. tvarką: 1.1. G. P. su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą; 1.2. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 10 val.; 1.3. G. P. lyginiais metais bendrauja su dukromis antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 1.4. G. P. lyginiais metais bendrauja su dukromis Kūčių (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d., 17 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., iki 10 val.; 1.5. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 1.6. G. P. nelyginiais metais bendrauja su dukromis Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d., 10 val. pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d., iki 18 val.; 1.7. G. P. su dukromis turi teisę vaikų vasaros atostogų metu praleisti 2 (dvi) savaites, t. y. po 7 (septynias) dienas per du atskirus kartus, konkretų atostogų laiką suderinat su vaikų motina G. P. prieš 2 (du) mėnesius iki vasaros atostogų; 1.8. G. P. nelyginiais metais turi teisę su dukromis praleisti jų gimimo dieną (U.- birželio 19 d., E.- gruodžio 27 d.), lyginiais metais G. P. turi teisę su dukromis bendrauti sekančią dieną po dukrų gimtadienio (U. - birželio 20 d., E. - gruodžio 28 d.). Jei dukrų gimtadienis yra nedarbo dieną, G. P. su dukromis bendrauja nuo 10 val. iki 19 val., jei darbo dieną - nuo 16 val. iki 20 val.; 1.9. G. P. kasmet su dukromis praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (sausio 17 d.); 1.10. G. P. kasmet su dukromis praleidžia Motinos dieną ir savo gimtadienį (birželio 16 d.); 1.11. Pasiimdamas vaikus bendravimui savaitgaliais, švenčių, atostogų metu, G. P. įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 1.12. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. P. negali atvykti bendravimui su dukromis, jis apie tai informuoja G. P. telefonine trumpąja SMS žinute; 1.13. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku G. P. bendravimas su dukromis U. ir E. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), G. P. apie tai informuoja G. P. trumpąja SMS žinute. Neįvykęs bendravimas kompensuojamas artimiausiu įmanomu laiku; 1.14. Vaikams susirgus buvimo su tėvu metu, G. P. privalo nedelsiant informuoti apie ligos faktą vaikų motiną G. P. ir užtikrinti vaikų gydymą arba kreiptis į gydymo įstaigą; 1.15. G. P. gali bendrauti su dukromis ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai; 1.16. Pakeitus G. P. vaikų gyvenamąją vietą, tėvas G. P. turi būti raštu informuotas apie tai per 1 (vieną) savaitę, nurodant jų naują gyvenamąją vietą ir galimybę susisiekti. 1.17. Kitų rimtų/objektyvių priežasčių sąrašas dėl bendravimo tvarkos nėra baigtinis ir turi būti derinamas bendru šalių susitarimu, kitam iš tėvų kompensuojant su vaiku nebūtą laiką; priteisė iš tėvo G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. išlaikymą po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-01-05) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės G. P. banko sąskaitą, paskyrė G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja; priteisė iš atsakovo G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. 6 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 ieškovei G. P.; atmetė ieškovės reikalavimus likusioje patikslinto ieškinio dalyje, atmetė atsakovo patikslintą priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų pavardžių keitimo. Teismas priteisė iš ieškovo G. P.: 1 435,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. P., 195 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 454,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

4. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų interesus šiuo metu labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. P., todėl tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas vertino, kad šiuo konkrečių atveju motinai G. P. geriausiai žinoma, kokia bendravimo tvarka su tėvu atitiktų dukrų interesus. Teismas nurodė, kad net ir atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens O. P. parodymus, liudytojų S. P. ir G. L. paaiškinimus, nėra pagrindo taikyti atsakovo prašomą „50:50 procentų“ bendravimo tvarką. Teismas šiuo metu taip pat nesiėmė spręsti ir savarankiškai padidinti bendravimo apimtį, leidžiant atsakovui ir darbo dienomis ar darbo dienos dalį bendrauti su dukromis, jas pasiimant/nuvežant į mokslo ar ugdymo įstaigas. Teismas vertino, jog tam nėra pasiruošę ne tik vaikai, bet ir pats atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu neišreiškė tokio pageidavimo, o anksčiau institucijos, teikiančios išvadą, iniciatyva vykęs toks bendravimas nebuvo sėkmingas.

6. Teismas, išklausęs vaikų nuomones, vertino, kad tėvo ir dukrų emocinis kontaktas dar nėra tapęs glaudžiu, dukros ne visada pageidauja bendrauti ir praleisti laiką su atsakovu ir jo sutuoktine O. P.. Teismas nurodė, kad pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai yra tik momentinė dalis šio bendravimo ir neatskleidžia visos jo visumos.

7. Teismas nurodė, kad nors šalių tarpusavio elgesys išlieka gana konfliktiškas, bet šalys rodo pastangas dėl vaikų bendravimo, todėl paliko iš esmės jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, įterpdamas tik atsakovui kompensavimo mechanizmą dėl neįvykusio bendravimo nustatytu laiku, nustatydamas ilgesnį terminą atsakovo bendravimo vaikų atostogų metu ir pareigą ieškovei pranešti apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pakeitimą. Teismas nurodė, kad nepratęsia vaikų bendravimo po Šv. Kalėdų laikotarpio iki gruodžio 27 d., nes tą dieną yra vienos iš mergaičių gimtadienis, per gimtadienius ieškovė bendravimą nurodė atskira tvarka, o dėl renginių ir išvykų, mokymosi ar ugdymo klausimų sprendimo papildomas nurodymas bendravimo tvarkoje sukeltų daugiau neaiškumų dėl jos vykdymo.

8. Teismas nustatė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, jų motina, ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, jos netenkinant „50:50 procentų“ laiko, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą visiškai nepriteisti išlaikymo, teikiamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

9. Teismas nurodė, kad nors iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovė, teikdama įrodymus apie dukrų poreikius, pateikė duomenis apie ne tik joms, bet ir kitiems šeimos nariams perkamas prekes (pvz. sauskelnės, kitos kūdikių prekės, energetiniai gėrimai ir pan.), tačiau, teismo vertinimu, ieškovė jų nepriskaičiavo ir neįtraukė į vaikų poreikius. Teismas vertino, jog nepilnamečiams vaikams reikalingas periodinis išlaikymas, teikiamas kiekvieną mėnesį konkrečia pinigų suma, o teismo nustatyta minimali atsakovo bendravimo tvarka su dukromis siekiant atkurti prarastą tarpusavio ryšį, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra pagrįsti bei būtini, atitinka vaikų amžių, kasdienius poreikius.

10. Teismas nurodė, atsižvelgiant į vaikų poreikius, jog mažesnė išlaikymo suma nelaikytina pakankama. Ieškovė pateikė vaikų minimaliausių bei būtiniausių poreikių skaičiuotę. Teismas įvertino, jog skaičiuotėje pateiktos išlaidos maistui, batams, drabužiams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, kanceliarijai, ugdymui ir kt., nėra padidintos ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, siekiamą įgyti ugdymą, išsilavinimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė turi kitą pagal įstatymą išlaikomą asmenį, – mažametį vaiką. Todėl teismas vertino, kad minimaliausių ir būtiniausių dukrų poreikių tenkinimui per mėnesį atsakovas turi skirti ne mažiau negu 200 Eur sumą kiekvienam vaikui (atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį pagal įstatymą). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovės pateiktos išlaidos dukrų išlaikymui yra neįrodytos.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė gauna valstybės išmokas, prižiūri mažametę dukrą, su sutuoktiniu gyvena nuomojamame bute. Atsakovas dirba, su sutuoktine gyvena nuomojamame bute. Teismas vertino, kad tarp šalių turtinės padėties nėra esminių skirtumų, kurie leistų vertinti, jog atsakovas dėl turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio.

12. Teismas pažymėjo, jog nevertina 100 Eur Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui, kurios tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka, kuri nuo 2022-01-01 yra padidėjusi, iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, yra darbingo amžiaus, sveiki žmonės. Teismas vertino, jog G. P. gali skirti po 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą kiekvienai dukrai. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į ieškovės išlaikytinių skaičių, vaikų amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui.

14. Teismas vertino kaip pagrįstą ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 (už 3 metų laikotarpį). Teismas sprendė, jog byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės nurodytu laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras. Teismas įvertino ir tai, jog tarp šalių buvo ginčas dėl dukrų išlaikymo, ką patvirtina ir 2018 m. šalių susirašinėjimo duomenys, o tokio susirašinėjimo metu buvo nurodyta minimali 150 Eur vieno vaiko poreikius tenkinanti suma. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 neteikė dukroms tinkamo išlaikymo, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras. Teismas nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies tik 1 680 Eur ((150 Eur x 2 x 12 mėn.) – 1 200 Eur - 720 Eur valstybės išmoka) sumai už 2018 m., o už 2019 ir 2020 m. ieškovės prašomos priteisti atsakovo įsiskolinimo skolos sumos yra mažesnės (atitinkamai 2 400 Eur ir 2 200 Eur) net ir matematiškai skaičiuojant įsiskolinimą (po 166,66 Eur/mėn./2019 m.; 183,32 Eur/mėn./2020 m.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 6 280 Eur įsiskolinimo sumą. Teismas vertino, jog augant vaikams, jų poreikiai kas metai vis 1/3 didėjo, skaičiuojant nuo 150 Eur išlaikymo sumos vienam vaikui.

15. Teismas nurodė, kad ieškovei 2020-12-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu iki 2021-11-30 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021-05-19 pažymą sudarė 459 Eur. Ieškovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 450 Eur sumą. Teismas visiškai (100 procentų) tenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai tenkino (100 procentų) reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš dalies tenkino reikalavimą (98,13 procentais) reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš dalies tenkino (iš esmės 98 procentais vertinant patikslinto ieškinio reikalavimus) reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 9 procentus patirtų teisinės pagalbos išlaidų (1 435,50 Eur) bei 99 procentus valstybei patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (454,41 Eur). Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 427,50 Eur, kurie sumokėti už DNR ekspertizę. Atsakovas taip pat į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 199,21 Eur, kurie sumokėti už psichologo atvykimą ir dalyvavimą apklausiant vaikus teisme. Atsakovas atstovui už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur sumą, kuri pagrįsta rašytiniais įrodymais. Atsakovo patikslintą ieškinį atmetus, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovės nepriteistinos. Kadangi teismas visiškai tenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą bei 6 280 Eur (98,13 procentais) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, iš atsakovo valstybei priteisė 195 Eur (54 Eur + 141 Eur) žyminio mokesčio sumą. Tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį 99 procentais, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteisė valstybei 30,01 Eur išlaidų (99 procentus nuo 30,40 Eur sumos), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei pagal proporciją (1 procentas) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų iš ieškovės valstybei nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

16. Apeliaciniu skundu G. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje: priteisti iš tėvo G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. išlaikymą po 120 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas kas mėnesį pervedant į ieškovės G. P. AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirti G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. piniginių lėšų uzufrukto teisėmis tvarkytoja; pakeisti teismo sprendimą dalyje, numatančioje tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, įrašant, kad G. P. bent vieną kartą per savaitę paima U. P. ir E. P. po užsiėmimų iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir perduoda jas mamai G. P. iki tos pačios dienos 20 val.; panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo G. P. mažamečių dukrų U. P. ir E. P. priteistas 6 280 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 ieškovei G. P., panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria priteistos iš ieškovo G. P. 1 435,50 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei G. P.; panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria iš ieškovo G. P. priteista 454,41 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų; iš atsakovės G. P. priteisti apelianto naudai turėtas procesines išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pačių vaikų interesas yra tame, kad būtų atkurtas tėvo ryšys su jais. Tam bendravimo, numatyto teismo sprendime, akivaizdžiai nepakanka. Šiuo metu dukros vis labiau pripranta prie atsakovo ir jo sutuoktinės trečiojo asmens O. P., kas akivaizdu tiek iš atsakovo pateiktos garso - vaizdo medžiagos, tiek iš fotonuotraukų. Tiek atsakovas, tiek jo žmona teismo posėdžių metu nurodė, kad pageidauja bendravimo ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir darbo dienomis, vaikus paimant iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir, jei tai būtina, perduodant ieškovei vakare. Tokiam bendravimo būdui iš esmės pritarė ir teismo parinkta psichologė J. Š.. Todėl atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimą, nurodant, kad atsakovas bent vieną kartą per savaitę paima U. P. ir E. P. po užsiėmimų iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir perduoda jas mamai G. P. iki tos pačios dienos 20 val. Teismo argumentas, kad mama geriausiais žino, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus, yra niekuo nepagrįsta ir iš esmės sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti mamos valdžia.

16.2. Atsakovas su ieškove buvo sutarę, kad abiejų dukrų išlaikymui atsakovas kas mėnesį mokės po 200 – 250 Eur, tačiau ieškovei susituokus su J. P., jie abu atsakovui pareiškė, kad išlaikymo iš atsakovo mergaitėms nebenori, mergaites išlaikys patys. Kartu buvo nebeleidžiama atsakovui ir jo giminėms su mergaitėmis bendrauti. Draudimas bendrauti su vaikais ir ieškovės atsisakymas nuo teikiamo išlaikymo buvo įrodyti tiek atsakovo, tiek liudytojų ir trečiojo asmens parodymais, pateiktu teismui susirašinėjimu su ieškove. Ieškinio dalis dėl įsiskolinimo priteisimo turėtų būti atmesta, kadangi ieškovė, savo iniciatyva atsisakydama sutartų sąlygų ir pareikšdama, kad išlaikymo dukroms iš atsakovo nenori bei trukdydama atsakovui su jomis bendrauti, savanoriškai pati prisiėmė šių veiksmų riziką. Pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurių pati buvo atsisakiusi, yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise bei siekimas praturtėti atsakovo sąskaita.

16.3. Išlaikymas turi būti priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo arba įsiteisėjimo, tuo labiau, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

16.4. Ieškovė nurodė, kad dukrų išlaikymui kas mėnesį reikia po 305 Eur, įrodinėdama dukrų poreikius pateikė kasos čekius, iš kurių akivaizdu, jog į dukrų išlaikymą įskaičiuoja ne tik joms, bet ir kitiems savo šeimos nariams perkamas prekes. Išlaidas dukrų išlaikymui 2018 - 2019 m. pagrindžiančių įrodymų ieškovė iš viso nepateikė, nors deklaruoja, kad 2018 m. kiekvienai mergaitei išleisdavo po 230 Eur, o 2019 m. - po 250 Eur.

16.5. Iš atsakovo priteisti po 200 Eur kiekvienai mergaitei išlaikyti, sudaro 2/3 pačios ieškovės nurodomos reikiamos sumos. Tai reiškia, kad atsakovas turėtų išlaikyti ne tik savo dukras, bet ir ieškovės su trečiuoju asmeniu susilauktą vaiką ar juos pačius. Be to, priteisiant tokio dydžio išlaikymą neatsižvelgta į tai, kad dalį laiko dukros praleidžia ir praleis su atsakovu ir atsakovas tuo metu jas abi pilnai išlaiko ir išlaikys.

16.6. Visiškai nesuprantami teismo motyvai dėl valstybės vaikams skiriamų lėšų neįskaitymo į vaikų išlaikymui gaunamas pajamas. Šias lėšas Lietuvos Respublika tikslingai skiria nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir susiformavo teisminė praktika, kad į šių lėšų gavimą atsižvelgiama priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

16.7. Priteistas išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas iki 120 Eur kiekvienai dukrai. Priteisiant iš atsakovo po 200 Eur kiekvienai dukrai, mažinamos atsakovo galimybės savarankiškai panaudoti didesnes pinigines sumas toms pačioms dukroms lavinti, išlaikyti bei nudžiuginti, kas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

16.8. Nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl turėtų procesinių išlaidų priteisimo. Ieškovei 2020-12-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu iki 2021-11-30 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021-05-19 pažymą sudarė 459 Eur. Ieškovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 450 Eur sumą. Suteiktos nemokamos teisinės pagalbos ieškovė atsisakė savo iniciatyva, todėl pati pasirinko apmokamą teisinio ginčo kelią. Tuo pačiu ji sąmoningai prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) G. P. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos teismo išvados tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl atsakovo turtinės padėties, t. y. galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Apeliantas yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali ir turi tinkamai prisidėti prie dukrų poreikių tenkinimo.

17.2. Teismas pagrįstai išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Toks apelianto noras prieštarauja ne tik nepilnamečių vaikų interesams, bet ir stokoja teisinės logikos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas iš esmės nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 neteikė tinkamo išlaikymo savo nepilnametėms dukroms, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras, todėl teisėtai ir pagrįstai priteisė išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kad pareigą išlaikyti vaikus vykdė tinkamai ir todėl iš jo neturi būti priteistas dukroms išlaikymo įsiskolinimas.

Šalies argumentai

17.3. Ieškovė nėra atsisakiusi iš atsakovo išlaikymo vaikams, atsakovo nurodymas, kad neva jis siūlė materialinę pagalbą, o neva ieškovė ar jos sutuoktinis tos materialinės geranoriškai teikiamos pagalbos atsisakė, neatitinka tikrovės – byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (šalių susirašinėjimą 2018-2019 metais), iš kurio aiškiai matyti, kaip atsakovas vengė teikti ir neteikė išlaikymo savo dukroms. Išlaikymo pareigos tėvai negali atsisakyti, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka net ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, todėl, kaip teisingai pastebėjo teismas, net ir buvus atsisakymui nuo išlaikymo iš atsakovo, toks atsisakymas pagal įstatymą vertintinas kaip negaliojantis.

17.4. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek tėvo interesus, o atsakovo tariamas noras bendrauti su dukromis ir darbo dienomis, pakenks normaliam vaikų dienos rėžimui, išderins vaikus, vaikai tokio bendravimo nenori, be to, abejotina, ar tėvas sugebės jį tinkamai, atsakingai vykdyti, nes šiai dienai atsakovas nesugeba tinkamai vykdyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. nepasiima dukrų kas antrą savaitgalį, neišbūna viso jam skirto bendravimui su dukromis laiko, vienintelį kartą paprašius paimti vaikus iš ugdymo įstaigų, to padaryti nesugebėjo.

17.5. Ieškovė buvo sąžininga ir nepiktnaudžiavo teise, savo nepilnamečių vaikų interesus civilinėje byloje atstovavo, gynė, padedama profesionalių teisininkų - advokatų. Bylai sudėtingėjant, ieškovė ieškojo veiksmingos teisinės pagalbos byloje (nusprendė keisti advokatą). 1 450 Eur advokatės D. O. teisinės pagalbos išlaidų suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumui ir advokato darbo laiko sąnaudoms bei neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu

20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu dukros vis labiau pripranta prie jo ir jo sutuoktinės trečiojo asmens O. P., kas akivaizdu tiek iš atsakovo pateiktos garso - vaizdo medžiagos, tiek iš fotonuotraukų, tiek atsakovas, tiek jo žmona teismo posėdžių metu nurodė, kad pageidauja bendravimo ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir darbo dienomis, vaikus paimant iš ugdymo įstaigų po užsiėmimų ir, jei tai būtina, perduodant ieškovei vakare, tokiam bendravimo būdui iš esmės pritarė ir teismo parinkta psichologė J. Š.. Atsižvelgiant į tai atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimą, nurodant, kad atsakovas bent vieną kartą per savaitę paima U. P. ir E. P. po užsiėmimų iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir perduoda jas mamai G. P. iki tos pačios dienos 20 val.

21. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl minėto atsakovo reikalavimo, nurodė, kad šiuo metu nesiima spręsti ir savarankiškai padidinti bendravimo apimtį, leidžiant atsakovui ir darbo dienomis ar darbo dienos dalį bendrauti su dukromis jas pasiimant/nuvežant į mokslo ar ugdymo įstaigas. Teismas vertino, jog tam nėra pasiruošę ne tik vaikai, bet ir pats atsakovas, kuris bylos nagrinėjimo metu neišreiškė tokio pageidavimo, o anksčiau institucijos teikiančios išvadą iniciatyva vykęs toks bendravimas nebuvo sėkmingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliacinio skundo argumentais minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė.

Žemesnės instancijos teismas

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetas teikiamas vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

24. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais negali pažeisti vaikų dienos rėžimo, užimtumo, lavinimosi ir t. t. Šiuo atveju atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bent vieną kartą per savaitę paima vaikus po užsiėmimų iš jų lankomų ugdymo įstaigų ir perduoda jas mamai G. P. iki tos pačios dienos 20 val., kas reiškia, kad vaikai po užsiėmimų iš jų lankomų ugdymo įstaigų vyktų į tėvo namus, o ne į savo namus, neatsižvelgiant į vaikų įprastinę veiklą ir pomėgius jų gyvenamoje aplinkoje po ugdymo įstaigų (poilsį, namų darbų atlikimą, žaidimus ir kt.). Atsakovui „patogus“ bendravimas savaime negali būti laikomas atitinkančiu vaikų interesus, nes tokiu būdu būtų pažeista vaikų dienotvarkė, įprastinė vaikų veikla. Įprastinės vaikų veiklos sutrikdymas pažeistų vaikų saugumo jausmą. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į vaikų amžių (U. P. 7 metų amžiaus, E. P. 6 metų amžiaus), nes tokio amžiaus vaikams įprastinės dienotvarkės nesilaikymas sukelia stresą. Bendravimas po ugdymo įstaigų ne vaikų įprastinėje aplinkoje neabejotinai sukeltų mažamečiams vaikams nepatogumus, o ypač įvertinus tai, kad pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigose jie gali jausti nuovargį. Vaikams po ugdymo įstaigų turi būti užtikrinamas poilsis įprastinėje namų aplinkoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvui vaikus pasiėmus po ugdymo įstaigų ir grąžinus juos į namus iki 20 val. vakaro, nebus užtikrinamas vaikų poilsis. Taip pat pažymėtina, kad tėvo bendravimas turi užtikrinti vaikams saugumo jausmą, todėl šis bendravimas negali būti epizodiškas ir chaotiškas. Darytina išvada, jog šiuo metu teismo sprendimu nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka atitinka esminius vaikų interesus augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, nedaro žalos jų visapusiškai ir harmoningai raidai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

Dėl išlaikymo priteisimo

25. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

26. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Taigi, pagal įstatymo normą (CK 3.192 straipsnis), kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

29. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažiau 600 Eur (2 x 300 Eur) suma maistui, rūbams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, medikamentams, žaislams, lavinimo ir mokymosi priemonėms, darželiui, laisvalaikiui, kelionėms, būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir kt.

31. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingos ir realios. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 533 Eur. Taigi, ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos (kiekvienai dukrai po 300 Eur) iš esmės yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga ir ieškovė neprivalėjo šių išlaidų pagrįsti.

32. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką atsakovas, įrodinėdamas mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Šiuo atveju atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė į dukrų išlaikymą įskaičiuoja ne tik joms, bet ir kitiems savo šeimos nariams perkamas prekes. Atsakovo įsitikinimu, dukrų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga po 120 Eur suma.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti atsakovo argumentai paremti tik jo paties subjektyvia nuomone, nėra pagrįsti atitinkamais paskaičiavimais, kurie leistų suabejoti ar vertinti kaip nepagrįstą ieškovės pateiktą vaikų poreikių detalizaciją bei paaiškinimus išlaidų klausimu. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dukrų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra pakankama po 120 Eur suma kiekvienai dukrai, t. y. mažesnė suma, nei nurodė ieškovė.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šalių dukrų poreikių tenkinimui turi būti skiriama ne mažesnė nei 600 Eur suma, į tai, kad ieškovė turi turėtų lėšų nenumatytoms išlaidoms, kurios netolimoje ateityje vaikams augant augs, bei remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika dėl orientacinio kriterijaus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, sprendžia, kad 600 Eur išlaikymo suma šalių nepilnamečiams vaikams (po 300 Eur kiekvienai dukrai) yra teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaikų teisės į normalų vystymąsi, užtikrinanti jų visų būtiniausių poreikių patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtina įvertinti ir tai, kad nuolat didėja prekių ir paslaugų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lems didėsiančius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Be to, siekiant, jog vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

35. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ieškovei valstybės vaikams kas mėnesį mokamų išmokų suma.

36. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

37. Pažymėtina, jog vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, iš esmės kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovei G. P. nuo 2019-12-01 iki 2020-12-01 išmokėta vidutiniškai po 311,44 Eur vaiko priežiūros išmokų per mėnesį, nuo 2020-01-01 iki 2020-12-17 išmokos vaikui (su vienkartine išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti) vidutiniškai sudarė po 343,21 Eur per mėnesį, tuo tarpu atsakovas G. P. 2020 m. lapkričio mėnesį gavo 1 113,77 Eur darbo užmokestį, 2020 m. gruodžio mėn. G. P. išmokėta 870,97 Eur darbo užmokesčio. Taip pat nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dirbančius sutuoktinius. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos (po 300 Eur kiekvienai dukrai) iš esmės yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga, yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų turtinė padėtis leidžia taikyti kasacinio teismo nustatytą išimtį ir neišskaičiuoti valstybės mokamų išmokų iš tėvų teiktino išlaikymo sumos.

39. Tinkamai nustačius vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama ne tik atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Taigi, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

40. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

41. Byloje nustatyta, kad ieškovė gauna valstybės išmokas, su sutuoktiniu gyvena nuomojamame bute bei turi su sutuoktiniu bendrą vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas dirba, su sutuoktine gyvena nuomojamame bute, bendrų vaikų neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi, G. P. nuosavybe registruota 2005-04-06 pirmos registracijos transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis (po 200 Eur kiekvienai dukrai), atsižvelgiant į ieškovės išlaikytinių skaičių (trys vaikai), šalių vaikų amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis prie šalių dukrų išlaikymo prievolės šiuo metu turi prisidėti didesne dalimi.

42. Apeliacinės instancijos teismo neįtikino apelianto teiginiai, kad jis nėra pajėgus skirti tokio dydžio išlaikymo savo dukroms. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į vaikų poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis vaikams neatitinka jų poreikių ar atsakovo turtinės padėties.

43. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad dalį laiko dukros praleidžia ir praleis su atsakovu ir atsakovas tuo metu jas abi pilnai išlaiko ir išlaikys. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas periodinis išlaikymas, teikiamas kiekvieną mėnesį konkrečia pinigų suma, o teismo nustatyta minimali atsakovo bendravimo tvarka su dukromis nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.

44. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, MMA (minimali mėnesio alga) dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvienai dukrai išlaikymo suma iš esmės nesiekia net skurdo rizikos ribos, todėl nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta. Todėl nėra pagrindo šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. P. ir E. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymas turi būti priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo arba įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikams priteisimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaikų teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo diena, o ne teismo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo diena. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir jo keisti nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad atsakovo sumokėtos pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos turi būti įskaičiuojamos į skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą už atitinkamą laikotarpį (nuo ieškinio pateikimo dienos (kartu ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – priteisti laikiną išlaikymą) pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo byloje priėmimo).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

47. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas jis vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

48. Apeliantas nurodo, kad ieškinio dalis dėl įsiskolinimo priteisimo turėtų būti atmesta, kadangi ieškovė, savo iniciatyva atsisakydama sutartų sąlygų ir pareikšdama, kad išlaikymo dukroms iš atsakovo nenori bei trukdydama atsakovui su jomis bendrauti, savanoriškai pati prisiėmė šių veiksmų riziką. Pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo pinigines lėšas, kurių pati buvo atsisakiusi, yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise bei siekimas praturtėti atsakovo sąskaita. Teisėju kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

49. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tuomet, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad išlaikymas yra priteisiamas vaikams, šiuo atveju ginami vaikų interesai, o įstatymas nenumato galimybės ieškovei atsisakyti išlaikymo vaikams nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitokiu būdu, todėl ieškovės pareiga imtis visų priemonių, kad vaikai gautų jiems priklausantį išlaikymą.

50. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepateikė išlaidas dukrų išlaikymui 2018 - 2019 metais pagrindžiančių įrodymų, nors deklaravo, kad 2018 m. kiekvienai mergaitei išleisdavo po 230 Eur, o 2019 m. - po 250 Eur.

51. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytą apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas praeityje dukrų išlaikymui patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, juolab ieškovės nurodytos jos partirtos vaikų išlaikymo išlaidos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (2018 metais minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudarė 361 Eur, 2019 metais – 430 Eur) ir pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė neprivalėjo šių išlaidų pagrįsti. Kita vertus, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovė dėl laikotarpio nuo 2018-01-04 iki 2021-01-04 nepateikė įrodymų, jog už šiuos tris metus vaikų išlaikymui skyrė pakankamą išlaikymą, o atsakovo pervestos 200 – 250 Eur sumos per mėnesį tuo laikotarpiu buvo nepakankamos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas iš esmės nurodytu laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras, tarp šalių buvo ginčas dėl dukrų išlaikymo, kurio metu buvo nurodyta minimali 150 Eur vieno vaiko poreikius tenkinanti suma. Remiantis minėtu, pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies – 1 680 Eur ((150 Eur x 2 x 12 mėn.) - 1200 Eur atsakovo teiktas išlaikymas - 720 Eur valstybės išmoka) sumai už 2018 metus; o už 2019 ir 2020 metus (atitinkamai 2 400 Eur ir 2 200 Eur) tenkinti pilna apimtimi, nes, teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti atsakovo įsiskolinimo skolos sumos yra mažesnės net ir matematiškai skaičiuojant įsiskolinimą (po 166,66 Eur/mėn./ 2019 m.; 183,32 Eur/mėn./2020 m.). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog augant vaikams, jų poreikiai kas metai trečdaliu vis didėjo, skaičiuojant nuo 150 Eur išlaikymo sumos vienam vaikui. Kita vertus, teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad matematiškai skaičiuojant atsakovui tenkantį išlaikymo įsiskolinimo dydį vienam vaikui per mėnesį (2018 metais – po 150 Eur kiekvienai dukrai, 2019 metais – po 100 Eur kiekvienai dukrai (2 400 Eur : 12 mėn. : 2), 2020 metais – po 91,66 Eur kiekvienai dukrai (2 200 Eur : 12 mėn. :2)) matyti, kad šis dydis mažesnis nei pusė tuo metu buvusios minimalios mėnesio algos, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 6 280 Eur išlaikymo įsiskolinimas nėra nei per didelis, nei neprotingas ar nepagrįstas.

52. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnamečių dukrų poreikiai laikotarpiu, už kurį teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Dėl paminėto nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Be to, iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis jo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinio skundo, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl turėtų procesinių išlaidų priteisimo. Ieškovei 2020-12-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu iki 2021-11-30 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021-05-19 pažymą sudarė 459 Eur. Ieškovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 1450 Eur sumą. Suteiktos nemokamos teisinės pagalbos ieškovė atsisakė savo iniciatyva, todėl pati pasirinko apmokamą teisinio ginčo kelią.

54. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė savo iniciatyva atsisakė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir toliau byloje naudojosi privataus advokato paslaugomis, pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 51 straipsnis garantuoja asmens teisę vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovą. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste kartu pažymėtina, jog joks teisės aktas neįpareigoja asmens pasirinkti konkretų atstovą ar naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Be to, CPK 99 straipsnyje yra numatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tiekimo ir išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiantis atsakovas negali išvengti pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

55. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

56. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovei priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir teisines konsultacijas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė