Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Maksimilianui Cimbalistui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams D. L. ir A. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – J. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

21. Nagrinėjamoje byloje rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

21.1. 2011 m. lapkričio 25 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB ,,Maradonas“ (toliau – ir Bendrovė, Pareiškėja). Bendrovei atitinkamais laikotarpiais vadovavo keli vadovai (direktoriai): laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. – D. C., nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. – D. L., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo – A. D.

21.2. 2011 m. lapkričio 30 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė NMA paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisykles Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 (DOK-32953). Projekto, kuriam prašyta paramos, numatyta veiklos rūšis: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, tradiciniai amatai – stogdengystė.

21.3. 2012 m. spalio 11 d. NMA ir UAB ,,Maradonas“ pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities ,,ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 (toliau – Sutartis) (DOK-32953 dokumentas Nr. 4). Pagal Sutartį paramos gavėja Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,UAB ,,Maradonas“ verslo idėja“ Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 (toliau – Projektas). Sutarties 2 punkte nustatyta, kad paramos gavėjai kompensuojama iki 690 560 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pagal Sutarties 3 punktą, paramos gavėja įsipareigojo prisidėti iki 397 367 Lt (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Bendrovė įsipareigojo, vykdydama Projektą, be kitų: užtikrinti, kad įmonė išliks savarankiška įmone mažiausiai 7 metus po Sutarties pasirašymo dienos, įdarbinti paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių, užtikrinti, kad išperkamosios nuomos būdu įsigytas Projektui įgyvendinti skirtas turtas taps paramos gavėjos nuosavybe iki Projekto įgyvendinimo pabaigos, be NMA rašytinio sutikimo nesuteikti kitam asmeniui įgaliojimo Projekto veiklai vykdyti, be NMA rašytinio sutikimo mažiausiai 7 metus nuo Sutarties pasirašymo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės, nenutraukti Projekte numatytos veiklos, nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos. 2013 m. sausio 2 d. raštu Nr. BRK-(10.87)-8 dėl projekto kontrolės laikotarpio NMA informavo UAB ,,Maradonas“, kad Projektas yra įtrauktas į rizikingų projektų sąrašą ir jam skirta 7 metų priežiūra nuo paramos sutarties pasirašymo dienos (DOK-32953).

21.4. 2013 m. rugsėjo 17 d. UAB „Maradonas“ pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (DOK-32954); deklaruotos išlaidos už įsigytą turtą Projektui vykdyti: buldozerį, krovininį automobilį, ekskavatorių, kopėčias.

21.5. 2013 m. spalio 8 d. UAB „Maradonas“ pateikė NMA prašymą leisti įkeisti kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ naudai paramos lėšomis finansuojamą įsigytą techniką ir įrangą – buldozerį, ekskavatorių bei krovininį automobilį (DOK-32954). Prie prašymo pridėta kredito unijos ir UAB ,,Maradonas“ 2013 m. rugsėjo 4 d. pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. P13/00051, iš kurios matyti, jog imta 780 000 Lt paskola, skirta UAB ,,Maradonas“ verslo idėjos Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 įgyvendinimui, perkant techniką: buldozerį, ekskavatorinį krautuvą, automobilį. 2013 m. spalio 25 d. NMA pateikė atsakymą į raštą dėl turto įkeitimo, nurodydama, kad NMA neprieštarauja, kad kredito unijai ,,Centrinė taupomoji kasa“ būtų įkeistas Projekto įgyvendinimo metu įsigytas turtas (buldozeris, ekskavatorius, krovininis automobilis) (DOK-32958, dokumentas Nr. 17).

21.6. 2014 m. sausio 17 d. raštu dėl mokėjimo prašymo atsiėmimo UAB ,,Maradonas“ prašė NMA nutraukti 2013 m. rugsėjo 17 d. bendrovės pateikto mokėjimo prašymo administravimo procesą ir nurodė, kad iki 2014 m. sausio 31 d. Bendrovė, suderinusi paramos sutarties pakeitimą, pateiks naują mokėjimo prašymą (DOK-32958).

21.7. 2014 m. sausio 29 d. UAB „Maradonas“ pateikė antrąjį mokėjimo prašymą.

21.8. 2014 m. vasario 27 d. NMA išmokėjo paramos gavėjai UAB „Maradonas“ 200 000 Eur paramos sumą; paramos lėšomis UAB ,,Maradonas“ įsigijo: vikšrinį buldozerį „Caterpillar D5K2“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį ekskavatorių – krautuvą „Caterpillar432F“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Mitsubishi L200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kopėčias (stogui dengti).

21.9. 2016 m. už paramos lėšas įsigyta technika (vikšrinis buldozeris, ratinis ekskavatorius-krautuvas bei automobilis) buvo parduota iš varžytynių. Turtas buvo areštuotas ir parduotas kredito unijos ,,Centro taupomoji kasa“ kreditoriniams reikalavimams tenkinti.

21.16. 2019 m. liepos 24 d. UAB ,,Maradonas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

23. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl buvusių bankrutavusios ir likviduotos bei iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos bendrovės vadovų civilinės atsakomybės šios bendrovės kreditorei.

Dėl buvusio iš Juridinių asmenų registro išregistruotos bendrovės vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos šios bendrovės kreditoriui, sąlygų

24. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

25. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

27. Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 13 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl bendrovės BUAB ,,Maradonas“ pabaigos; sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. ir UAB ,,Maradonas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro; tarp kitų, liko nepatenkintas 200 000 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas Bendrovei. Taigi, konstatuotina, kad įmonė UAB ,,Maradonas“ pati negali patenkinti kreditorės reikalavimų. Dėl to yra sąlyga atsakovų, kaip buvusių Bendrovės vadovų, subsidiariajai civilinei atsakomybei kilti, o ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovams, kaip buvusiems Bendrovės vadovams.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) nustatytais pagrindais, yra įmonės bankroto (nemokumo) administratorius. Kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023).

31. Kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Pabrėžiama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir /ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taip pat yra išaiškinta, kad žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, įmonės vadovo / dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Atitinkamai, pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

33. Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ‏‏‎3K-3-19/2012).

34. Taigi, kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo šio specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Tiesioginės įmonės vadovo / dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

35. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto. Nagrinėjamoje byloje, nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Maradonas“ bankroto, aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir / ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

36. Atsižvelgiant į nurodytą, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumui įvertinti teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tai: ar atsakovai padarė tiesioginę žalą kreditorei ieškovei CK 6.263 straipsnio pagrindu; ar atsakovų neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Dėl to ieškovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovai(-as) pažeidė pareigą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to yra atsakingi(-as) už Bendrovės turtui pritaikytą areštą, pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl nemokumo proceso, teikti duomenis VĮ Registrų centrui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi – tokio pobūdžio pareigų pažeidimas galėtų būti traktuojamas kaip visiems UAB ,,Maradonas“ kreditoriams, bet ne individualiai ieškovei, padaryta žala. Minėta, valdymo organo (šiuo atveju buvusių vadovų) neteisėti veiksmai, kuriais bendrai visiems nemokios bendrovės kreditoriams galėjo būti padaryta žala, nėra tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlyga, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

37. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės, kaip Bendrovės kreditorės, reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo Bendrovės buvusiems vadovams pagrindu nurodomi neteisėti veiksmai, nukreipti į konkrečios kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimą – aplinkybės, susijusios su neįvykdytu Projektu, nes, priėmus sprendimą dėl paramos lėšų susigrąžinimo, o Bendrovei bankrutavus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, nėra galimybės paramos lėšas susigrąžinti, o tai sudaro tiesioginę žalą ieškovei, kaip kreditorei, kurios suteiktos paramos lėšomis buvo / turėjo būti vystoma Bendrovės veikla ir įgyvendinamas Projektas. Nėra ginčo dėl to, kad Bendrovei bankroto byla iškelta ir ji nustojo vykdyti veiklą anksčiau, nei numatytas Projekto vykdymo laikotarpis.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021). Be to, kaip minėta, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas).

39. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar buvę UAB „Maradonas“ vadovai atsakovai gali būti laikomi atsakingais už Bendrovės negrąžintą paramą ieškovei, teismas vertina atsakovų veiksmus sudarant ir vykdant paramos sutartį bei naudojant Projektui įgyvendinti skirtas paramos lėšas, kartu tirdamas priežastis, dėl kurių Projektas nebuvo įgyvendintas.

Dėl atsakovo D. L. civilinės atsakomybės sąlygų

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo D. L. atžvilgiu, argumentuoja, kad atsakovas, būdamas paramos gavėjos UAB ,,Maradonas“ vadovas atitinkamu laikotarpiu, buvo atsakingas už tai, jog įmonė neįvykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, dėl ko buvo prarasta už paramos lėšos įsigyta technika ir nevykdyta veikla nuo 2016 m. rugsėjo mėn.; atsakovas yra atsakingas už tai, jog įmonė nevykdė Projekte įsipareigotos vykdyti veiklos, neinformavo ieškovės apie veiklos sustabdymą, iškilusius sunkumus. Ieškovės teigimu, įmonė buvo įsteigta paramai gauti, o atsakovas, vadovaudamas įmonei, nevykdė Projekte nustatytos veiklos ir tuo sukėlė žalą būtent ieškovei, kaip paramą Bendrovės veiklai suteikusiai kreditorei.

41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas D. L. UAB ,,Maradonas“ vadovu (direktoriumi) buvo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Pateikti rašytiniai dokumentai, pasirašyti direktoriaus D. L., atspindi Bendrovės veiklą šiuo laikotarpiu:

41.1. 2013 m. balandžio 16 d. UAB ,,Maradonas“ vienintelio akcininko sprendimu D. L., būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, nusprendė nuo 2013 m. balandžio 16 d. atleisti iš direktoriaus pareigų D. C. ir paskirti D. L. (DOK-32954, dokumentas Nr. 9; DOK-32958 dokumentas Nr. 7).

41.2. 2013 m. balandžio 19 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė NMA informaciją apie pasikeitusį akcininką ir direktorių, prašydama pakoreguoti mokėjimo prašymų išdėstymą; kontaktiniu adresu nurodomas D. L. el. pašto adresas; 2013 m. balandžio 24 d. teikiama informacija apie pirkimo sutarčių sudarymo procesą (DOK-32958). 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytas susitarimas Nr. 3 dėl paramos sutarties pakeitimo (DOK-32958).

41.3. 2013 m. gegužės 30 d. UAB ,,Maradonas“ raštu dėl informacijos pateikimo prašė NMA leisti pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą bei vienintelio mokėjimo prašymo pateikimą iki 2013 m. birželio 27 d. 2013 m. birželio 12 d. pasirašytas susitarimas Nr. 4 dėl Paramos sutarties pakeitimo (DOK-32953 dokumentas Nr. 10).

41.4. 2013 m. birželio 27 d. raštu dėl informacijos pateikimo UAB ,,Maradonas“ informavo NMA apie nutrauktą paskolos sutartį, kitų finansavimo šaltinių paiešką ir prašė pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą bei vienintelio mokėjimo prašymo pateikimą iki 2013 m. liepos 31 d. (DOK-32954).

41.5. 2013 metais Bendrovė įsigijo turto: buldozerį, ekskavatorių, automobilį Mitsubishi, aliuminines kopėčias stogams dengti (2013 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013-04/16-01, 2013 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013-07/08-01, 2013 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2013 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija PRIE Nr. 201305281, 2013 m. rugsėjo 12 d. įrangos priėmimo-perdavimo aktas, PVM sąskaita faktūra Serija PVŽ Nr. 0004866, 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmimo perdavimo aktas prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013-07/08-01) (DOK-32953, DOK-32954). 2013 m. gegužės 27 d. prašymu dėl pirkimo dokumentų vertinimo UAB ,,Maradonas“ pateikė Projekto paramos sutarties pirkimų dokumentus NMA. Įsigytas turtas buvo draudžiamas, draudimo dokumentus pasirašydavo atsakovas (DOK-32954). 2013 m. rugsėjo 12 d. Sodros duomenimis UAB ,,Maradonas“ apdraustųjų sąraše 5 apdraustieji, 2014 m. gruodžio 8 d. Sodros duomenimis UAB ,,Maradonas“ apdraustųjų sąraše 6 asmenys (DOK-32954).

41.6. 2013 m. liepos 10 d. UAB ,,Maradonas“ rašte NMA dėl informacijos suteikimo nurodoma, jog dėl nutrauktos paskolos sutarties Bendrovė negali apmokėti visų Projekto investicijų, bet pradėjo vykdyti dalinius apmokėjimus už ekskavatorių bei buldozerį; Bendrovė prašė pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą ir mokėjimo prašymo pateikimą iki 2013 m. liepos 31 d. (DOK-32954). 2013 m. liepos 12 d. pasirašytas susitarimas Nr. 5 dėl 2012 m. spalio 11 d. paramos sutarties pakeitimo (DOK-32954).

41.7. 2013 m. liepos 16 d. Kreditavimo sutartimi Nr. P13/00051 kredito unija ,,Centrinė taupomoji kasa“ ir UAB ,,Maradonas, atstovaujama direktoriaus D. L., susitarė dėl 780 000 Lt paskolos, skirtos UAB ,,Maradonas“ verslo idėjos Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 įgyvendinimui, perkant techniką: buldozerį, ekskavatorinį krautuvą, automobilį Missubishi, suteikimo (DOK-32954, dokumentas Nr. 21).

41.8. 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. liepos 31 d. raštais UAB ,,Maradonas“ informavo NMA apie kredito unijos ,,Centrinės taupomosios kasos“ sprendimą suteikti paskolą Projekto įgyvendinimui, prašoma pratęsti projekto įgyvendinimo terminą bei vienintelio mokėjimo prašymo pateikimą iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. (DOK-32954).

41.9. 2013 m. rugsėjo 16 d. pateikta Projekto įgyvendinimo galutinė ataskaita už 2012 m., kurioje nurodoma, jog: vėlavo Projekto investicijų įsigijimas, kas lėmė anksčiau užsitikrintos statybų rangos sutarties nutraukimą ir prognozuotų pajamų netekimą; pajamos 50 038 Lt už žemės darbus; sąnaudos 70 567,39 Lt; nuostolis 20 529,30 Lt (DOK-32958, dokumentas Nr. 17).

41.10. 2013 m. rugsėjo 17 d. UAB „Maradonas“ pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (DOK-32954); deklaruotos išlaidos už buldozerį, krovininį automobilį, ekskavatorių, kopėčias.

41.11. 2013 m. spalio 8 d. UAB „Maradonas“ pateikė NMA prašymą leisti įkeisti kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ naudai paramos lėšomis finansuojamą įsigytą techniką ir įrangą – buldozerį, ekskavatorių bei krovininį automobilį (DOK-32954). Prie prašymo pridėta kredito unijos ir UAB ,,Maradonas“ kreditavimo sutartis Nr. P13/00051. 2013 m. spalio 25 d. NMA pateikė atsakymą į raštą dėl turto įkeitimo, nurodydama, kad NMA neprieštarauja, jog kredito unijai ,,Centrinė taupomoji kasa“ būtų įkeistas Projekto įgyvendinimo metu įsigytas turtas (buldozeris, ekskavatorius, krovininis automobilis) (DOK-32958, dokumentas Nr. 17).

41.12. 2013 m. spalio 16 d. pasirašytas susitarimas Nr. 6 dėl paramos sutarties pakeitimo (DOK-32954).

41.13. 2013 m. lapkričio 4 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje Vilniaus patikrų vietoje skyrius nurodė, kad vizualiai apžiūrėta įsigyta technika ir atlikta dalinė patikra, kurios metu nustatyta, jog Bendrovė tvarko buhalterinę apskaitą, apdraudė turtą, veikla atitinka numatytą verslo plane / projekte, investicija panaudojama paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti; pažeidimų nenustatyta (DOK-32958). 2013 m. lapkričio 6 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje Panevėžio patikrų vietoje skyrius dalinės patikros metu nustatė, jog yra Projekto viešinimo stendas.

41.14. 2013 m. lapkričio 18 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė NMA raštą dėl išklausytų mokymų pažymėjimo pateikimo, pateikdamas kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimą. Tiek raštą pasirašė, tiek kursus išklausė D. L. (DOK-32954).

41.15. 2013 m. lapkričio 27 d. UAB ,,Maradonas“ rašte dėl Projekto įgyvendinimo vietos nurodė, kad Projekto metu įsigyta technika yra Vilniuje pas pirminį tiekėją, nes buvo atliekama technikos apžiūra ir vyksta derybos dėl darbų atlikimo Vilniaus rajone, tiekėjas leido laikyti techniką savo saugomoje aikštelėje neatlygintinai iki technikos išvažiavimo į statybų aikštelę (DOK-32958, dokumentas Nr. 17).

41.16. 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BRK-(12.4)-10280 dėl informacijos pateikimo NMA informavo UAB ,,Maradonas“ apie inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimo procedūras, nes mokėjimo prašymas pateiktas vėliau nei numatyta 2013 m. liepos 12 d. susitarimo Nr. 5 dėl Paramos sutarties pakeitimo 2 punkte (DOK-32953). 2014 m. sausio 28 d. pasirašytas susitarimas Nr. 7 dėl 2012 m. spalio 11 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KP-11-1-008245-PR001 pakeitimo (DOK-32953).

41.17. 2014 m. sausio 17 d. raštu dėl mokėjimo prašymo atsiėmimo UAB ,,Maradonas“ prašė NMA nutraukti 2013 m. rugsėjo 17 d. Bendrovės pateikto mokėjimo prašymo administravimo procesą ir nurodė, kad iki 2014 m. sausio 31 d. Bendrovė, suderinusi paramos sutarties pakeitimą, pateiks naują mokėjimo prašymą (DOK-32958). 2014 m. sausio 29 d. patiektas antrasis mokėjimo prašymas. Taip pat 2014 m. vasario 13 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė NMA patikslintą galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą už 2013 m., kurioje nurodoma, kad pardavimo pajamos nepasiektos, nes gyvenamojo namo statybos užsakovas užkonservavo statybą ir nutraukė statybos darbus; atitinkamai, kadangi nebuvo planuotų pardavimo pajamų, grynasis pelnas taip pat buvo mažesnis; gautos pajamos už žemės darbus 50 038 Lt; pateiktas balansas už 2013 m., pelno / nuostolių ataskaita, pagal kurią fiksuoti 83 886 Lt nuostoliai (DOK-32958, dokumentas Nr. 20.4).

41.18. 2014 m. vasario 27 d. NMA išmokėjo UAB „Maradonas“ 200 000 Eur paramą.

41.19. 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 2014/01 UAB „Maradonas“, atstovaujama direktoriaus D. L., suteikė 310 000 Lt paskolą D. L. (kaip fiziniam asmeniui) (e. t. 1, b. l. 61). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ši paskolos sutartis yra suklastota, jis jos nepasirašęs ir paskolos lėšų iš įmonės negavęs.

42. Įvertinęs aptartų dokumentų, atspindinčių Bendrovės veiklą atsakovui D. L. būnant Bendrovės vadovu, visumą, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovo D. L. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu Bendrovės veikla nebuvo organizuojama taip, jog Projektas būtų vykdomas; nėra duomenų apie dėtas pastangas vykdyti Projektą ir užtikrinti jo tęstinumą, t. y. įgyvendinti įsipareigojimus pagal Paramos sutartį (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti, aktyvūs veiksmai buvo atliekami – rengiami ir teikiami dokumentai, paaiškinimai, inicijuojami Sutarties pakeitimai, įsigyta ir apdrausta technika bei pan. – iš esmės iki tol, kol buvo gauta paramos išmoka. Po to Projekto patikrų vietoje ataskaitose atsispindi, kad iš esmės buvo randama ir patikrinama tik įsigyta technika, viešinimo stendas, tam tikri dokumentai, tačiau realią veiklą vykdant Projekte nurodytą veiklą įrodančių dokumentų nebuvo pateikiama. Priešingai, vieninteliai teikti Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai – 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra CG Nr. 2014-01 už atliktus statybos aikštelės paruošimo darbus, 2014 m. išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus grunto ir sniego stumimo darbus (DOK-32958 dokumentas Nr. 23; DOK-32958, dokumentas 23.2), nors pagal Projektą numatyta vykdyti veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų statinių statyba, stogdengystė. Šią veiklą patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Iš dokumentų taip pat matyti, kad šios tos pačios 2014 metais išrašytos PVM sąskaitos faktūros teiktos NMA tiek 2015 m. balandžio 10 d. Paraiškos patikros vietoje metu, tiek 2015 m. birželio 1 d. Paraiškos patikros vietoje metu, duomenų apie kitais laikotarpiais vykdytą veiklą nėra. Taip pat atliekant patirtas vietoje konstatuota, kad nebuvo pateikti išlaidas įrodančių ir pagrindžiančių dokumentų originalai, pateikti draudimo dokumentai su trūkumais. Iš atsakovo D. L. atliekant patikras vietoje rašytų paaiškinimų turinio taip pat matyti, jog, labiau tikėtina, Bendrovė numatytos veiklos nevykdė: paaiškinimuose pakartotinai nurodoma, jog įsigyta technika yra saugoma, laikoma, laukiama užsakymų ar pan. Apie realius Projekto pobūdį atitinkančius darbus duomenų nėra. Veiklos požymių nėra matyti ir patikrų vietose ataskaitų prieduose esančiose nuotraukose; patikrų metu iš esmės buvo fiksuojamas faktas, kad yra įsigyta technika, pastatytas viešinimo stendas, tačiau veikla fiksuojama nebuvo. Duomenys apie šios technikos dirbtas valandas nebuvo pateikti, kaip matyti iš atsakovo rašytinio paaiškinimo, jog įmonė, kurioje yra saugomas buldozeris, neturi rakto ir galimybės patekti į technikos vidų ir pateikti moto valandų tikslų skaičių. Nors atsakovas nurodė, kad NMA patikrinimų vietoje metu nefiksuodavo pažeidimų, iš patikrų vietoje dokumentų matyti, jog Projekto vykdymo pradžioje iš esmės būdavo tikrinami dokumentai, įsigyta technika, o vėliau, įmonei neteikiant duomenų apie vykdomą veiklą, imti fiksuoti duomenys, jog Projekto veikla nevykdoma, teikiami dokumentai turi trūkumų, kontaktiniais telefonais nėra galimybės susisiekti su Bendrovės atstovais. Šiame kontekste įvertintina tai, kad Projektu buvo teikiama parama naujai veiklai pradėti, todėl natūralu, jog Projekto vykdymo pradžioje nėra įmanoma fiksuoti veiklos pažeidimų, nes tvarkomi dokumentai, įsigyjama technika ir pan. Realų veiklos (ne)vykdymą galima fiksuoti proceso eigoje, vertinant perspektyvoje, o šiuo atveju, atliekant vėlesnius vertinimus, veiklos požymių nebuvo nustatoma ir imtas fiksuoti Projekto veiklos nevykdymas. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus tiek patikrų vietoje metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad veikla nebuvo vykdoma dėl verslo nesėkmės, negaunant užsakymų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie dėtas pastangas Projekte apibrėžtą veiklą vykdyti, veiksmus siekiant gauti užsakymus (reklamą, kontaktus su potencialiais užsakovais ar pan.). Priešingai, pateikti duomenys patvirtina, jog buvo atlikti tam tikri, Projekto veiklos turinio neatitinkantys, darbai 2014 m. ir vėliau tik teikiami įvairaus pobūdžio paaiškinimai apie saugomą techniką ir laukiamus užsakymus ar atšaukus sandorius. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, iškeldamas UAB ,,Maradonas“ bankroto bylą, nustatė, jog paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2014 metų laikotarpį. Pagal tuo metu pateiktų dokumentų duomenis įmonės turto vertė sudarė iš viso 832 882 Eur sumą, iš to skaičiaus ilgalaikio turto turėjo 609 997,68 Eur vertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 608 934,20 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad 2014 metais įmonė galimai buvo nemoki. 2013 m. ir 2014 m. įmonės veikla buvo nuostolinga. Bendrovės vadovo teiginiai, kad įmonei nepavyko gauti užsakymų, nėra pakankami konstatuoti, jog veikla nebuvo vykdoma dėl verslo nesėkmės, nes, viena vertus, nėra pateikta duomenų apie realias pastangas gauti užsakymų ir vykdyti Projekte apibrėžtą veiklą, kita vertus, priešingai – yra duomenų apie veiklą (suteiktas paskolas, neatliktas mokestines prievoles), kurios blogino įmonės situaciją. Taip pat yra duomenų apie tai, kad NMA patikrinimų metu buvo pakartotinai teikiama ta pati informacija, taip sudarant veiklos vykdymo įspūdį, įvairiais paaiškinimuose nurodomais argumentais remiantis neteikta prašoma informacija.

43. Iš UAB ,,Maradonas“ bankroto bylos Nr. eB2-1450-866/2019 medžiagos matyti, kad, Bendrovei nevykdant prievolių kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa“, 2015 m. spalio 22 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkės ir įkaito davėjos UAB ,,Maradonas“ 79 776,35 Eur sumai (bylos Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-30092). Vykdant priverstinį išieškojimą nustatyta, kad už įkeistą turtą (ekskavatorių krautuvą) nebuvo pilnai atsiskaityta su pardavėju, dėl to kilo teisminiai ginčai (bylos Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-31221, DOK-40309). 2016 m. sausio 15 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę 113 218,19 Eur nepriemoką iš turto pagal UAB ,,Maradonas“ prievoles už 2015 m. rugpjūčio mėnesį (bylos Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-30590).

44. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės (jų visuma) ir atsakovo D. L. vadovavimo Bendrovei metu atlikti veiksmai / neveikimas, bendra Bendrovės veikla bei situacija Projekto vykdymo perspektyvoje ir laikotarpiu, sudaro pagrindą pripažinti tokį Bendrovės valdymą ir jos veiklos organizavimą veiksmais, kuriais sąmoningai nesiekta įgyvendinti Projekto ir, atitinkamai, padaryta žala paramą Projektui vykdyti suteikusiai kreditorei ieškovei. Toks Bendrovės valdymas priežastiniu ryšiu susijęs su faktine situacija, kad, įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, ji nebegali įvykdyti skirtos sankcijos grąžinti suteiktą paramos sumą. Veiksmai, kai nededamos pastangos Projektui vykdyti laikytini sąmoningu ir nesąžiningu veikimu, nukreiptu ne pagal paskirtį panaudoti suteiktas paramos lėšas, t. y. sukelia tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui – paramą suteikusiai ieškovei. Iš bendrovės Bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB ,,Maradonas“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų už bendrą 371 041,73 Eur sumą, iš kurios ieškovės NMA finansinis reikalavimas – 200 000 Eur. Kitas didelį finansinį reikalavimą turintis kreditorius – iš VMI reikalavimą perėmęs VĮ Turto bankas, su 123 605,64 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Taigi, didžioji Bendrovės finansinių įsipareigojimų dalis sietina su skolomis viešajam sektoriui, o NMA finansinis reikalavimas sudaro didžiausią kreditorinio reikalavimo dalį, daugiau nei pusę visų Bendrovei pareikštų finansinių reikalavimų. Tokių finansinių reikalavimų susidarymo procesas ir įmonės veiklą atspindintys pirmiau aptarti jos valdymo veiksmai nurodytu laikotarpiu sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje nebuvo įrodyta, kad Bendrovė buvo valdoma siekiant vykdyti Projekte numatytą veiklą, t. y. įrodymų visuma patvirtina sąmoningą (ne)veikimą neįgyvendinant Projekto (CPK 178, 185 straipsniai). Tai leidžia konstatuoti Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį jų ryšį (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas D. L. nurodytų aplinkybių, susijusių su Bendrovės valdymu ir Projekto nevykdymu, iš esmės neneigė ir neginčijo, t. y. tik apibendrintai nurodė, jog įmonė veikė ir vykdė užsakymus, o įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikė, konkretesnių paaiškinimų dėl to nedėstė. Priešingai, prašydamas atmesti ieškinį jo atžvilgiu, atsakovas iš esmės ginčijo savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų valdant Bendrovę bei nevykdant Projekto ir rėmėsi aplinkybe, kad jis buvo tik formalus (de jure) Bendrovės vadovas, o visus veiksmus atliko ir realiai įmonę valdė trečiasis asmuo J. J., kuris laikytinas faktiniu (de facto) Bendrovės vadovu ir, atitinkamai, atsakingu dėl Projekto veiklos nevykdymo bei paramos lėšų pasisavinimo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas rėmėsi byloje pateiktu el. susirašinėjimu su trečiuoju asmeniu; atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, trečiajam asmeniui išduotu įgaliojimu; trečiojo asmens J. J. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

46. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, atmeta atsakovo argumentus kaip neįrodytus ir nesudarančius pagrindo atleisti jo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, nuo civilinės atsakomybės už padarytą žalą (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Pirma, į bylą pateiktas 2013 m. kovo 25 d. UAB ,,Maradonas“, atstovaujamos direktoriaus D. L., išduotas įgaliojimas J. J. be apribojimų atlikti nurodytus veiksmus, tarp jų: atstovauti Bendrovę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos ir visose kitose valstybės (savivaldybės) institucijose, organizacijose, įstaigose ir įmonėse, santykiuose su bet kokiais kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis; Bendrovės vardu sudaryti, patvirtinti ir pasirašyti bet kokius dokumentus; Bendrovės vardu tvirtinti Bendrovės dokumentų, o taip pat Bendrovei adresuotų ir / arba trečiųjų asmenų išduotų dokumentų, kopijų tikrumą, priimti bet kurią informaciją ir (ar) dokumentus, kurie priklauso, skirti ar adresuojami Bendrovei, iš bet kurio fizinio ar juridinio asmens Lietuvos Respublikoje; įgaliojime nurodyta, kad jis galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. (e. t. 1, b. l. 34). Teismas šį įgaliojimą vertina kaip abejotinos įrodomosios galios dokumentą, neatitinkantį bylos duomenų visumos, nes, kaip matyti, įgaliojimas išduotas 2013 m. kovo 25 d., o iš Juridinių asmenų registro išrašo ir 2013 m. balandžio 16 d. UAB ,,Maradonas“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad atsakovas D. L. UAB ,,Maradonas“ direktoriumi paskirtas nuo 2013 m. balandžio 16 d. Taigi, įgaliojimo surašymo metu atsakovas nebuvo Bendrovės direktoriumi. Be to, įgaliojime nurodytas ribotas jo galiojimo laikas – iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kito įgaliojimo byloje nėra pateikta. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo turėjo tinkamus įgaliojimus veikti Bendrovės vardu atsakovo nurodomu laikotarpiu ir apimtimi. Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, įgaliotinis, veikdamas suteikto įgaliojimo ribose, sukuria teises ir pareigas asmeniui, išdavusiam įgaliojimą. Atitinkamai asmuo, veikiantis pagal įgaliojimą, vien šiuo pagrindu negali būti laikomas įmonės faktiniu vadovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

48. Antra, iš pirmiau aptartų atsakovo buvimo direktoriumi laikotarpio Bendrovės veiklą atspindinčių dokumentų turinio matyti, kad visus juos pasirašė Bendrovės direktorius D. L. Dėl to nėra jokių prielaidų išvadai, kad atsakovas veikė ne pats ir / ar nebuvo susipažinęs su atliekamais veiksmais bei pasirašomų dokumentų turiniu. Taip pat ir teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai atskleidžia, kad jis dalyvavo Bendrovės veikloje ir buvo su ja susipažinęs, nes, pavyzdžiui, dalyvaudavo NMA atliekant patikrinimus vietoje, teikdavo rašytinius paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos, teismo posėdžio metu galėjo paaiškinti apie tai, kur (mieste ar kaime) gaunami užsakymai būdavo pelningesni, lengviau gaunami ir pan. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pritartina ieškovės teiginiams, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas Bendrovės valdyme nedalyvavo, nieko apie tai nežinojo ir buvo tik formalus Bendrovės vadovas.

49. Trečia, nurodytos išvados nepaneigia atsakovo nurodytas jo susirašinėjimas el. laiškais su trečiuoju asmeniu. Iš pateiktų 2013 m. balandžio 16, 19 d. el. laiškų (e. t. 2, b. l. 10, 11) matyti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu bendravo Bendrovės veiklos klausimais, trečiasis asmuo persiuntė atsakovui konsultacijas dėl dokumentų pateikimo, tačiau tai neįrodo, jog atsakovas pats Bendrovės veikloje nedalyvavo ar dėl jos nesprendė. Laiškų turinys nepatvirtina sistemingų nurodymų dėl įmonės veiklos davimo iš trečiojo asmens pusės, be to, taip pat matyti, kad tam tikrais atvejais trečiasis asmuo tiesiog persiuntė jo iš kitų asmenų gautą informaciją. Tuo labiau, kaip minėta, atsakovas pasirašydavo visus Bendrovės dokumentus, taip pat ir raštus, draudimo polisus, turto pirkimo dokumentus ir kt. Taigi, buvo / turėjo būti susipažinęs su jų turiniu, paskirtimi, atliekamais veiksmais ir kt. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, trečiasis asmuo rūpinosi užsakymais, tačiau tai nepaneigia atsakovo dalyvavimo ir jo, kaip vadovo, funkcijų atlikimo.

50. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Taigi atsakovas, siekdamas pagrįsti trečiojo asmens J. J., kaip de facto vadovo statusą, turėjo įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius dėl trečiojo asmens vaidmens, kaip faktinio UAB ,,Maradonas“ vadovo (CPK 178, 185 straipsnis). Pateikti duomenys, taip pat ir atsakovo nurodytas įgaliojimas, el. susirašinėjimo medžiaga, nepatvirtina, kad trečiasis asmuo būtų vykdęs vadovavimo funkcijas, davęs privalomus nurodymus, priėmęs strateginius sprendimus dėl Bendrovės veiklos ir jo vadovavimas būtų nuolatinio pobūdžio. El. laiškai patvirtina, jog trečiasis asmuo epizodiškai teikė nuorodas dėl dokumentų tvarkymo, tačiau, atsižvelgiant į paties atsakovo teiginius, jog jis neturėjo verslo patirties, jog trečiasis asmuo jam pasiūlė įsigyti įmonę ir sakė padėsiąs šioje veikloje, toks bendravimas labiau atitinka konsultavimo, o ne vadovavimo pobūdį. Be to, nėra duomenų apie tokio bendravimo nuolatinį, valdingą ir sisteminį pobūdį. Vien atsakovo paaiškinimais ir trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo nustatyti, kad trečiasis asmuo buvo Bendrovės de facto vadovas, nes nėra įrodymų, kad jis sistemingai atliko veiksmus, būdingus bendrovės vadovui, ir nėra aišku, dėl kokių konkrečių atliktų veiksmų jis pripažintinas de facto vadovu, įvertinus aktyvų ir nuolatinį atsakovo dalyvavimą bendraujant su NMA, pasirašant Bendrovės dokumentus, dalyvaujant patikrinimuose ir kt. Šios išvados nepaneigia trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės ir prisiėmimas de facto vadovo vaidmens, nes, kaip minėta, tokių aplinkybių nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų visuma.

51. Ketvirta, kaip minėta, įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Situacija kai atsakovas, įsigijęs Bendrovės akcijas ir tapęs Bendrovės vadovu, taip pat iš jo paties pasirašytų dokumentų turinio akivaizdžiai žinojęs / turėjęs žinoti apie Bendrovės įsipareigojimus NMA ir dalyvavimą gaunant paramą, prisiimtus su Projektu susijusius įsipareigojimu, teigia nesidomėjęs Bendrovės veikla ir pasirašinėjęs jam trečiojo asmens pateiktus dokumentus, t. y. imitavęs savo, kaip vadovo veiklą, prilygintina dideliam neatsargumui, pasireiškiančiam aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant Bendrovės vadovo pareigas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo teiktus paaiškinimus, kad įsigyti įmonės akcijas bei tapti jos vadovu atsakovą paskatino trečiasis asmuo, kuris paaiškino, kad jis jau turėjo vieną įmonę, kuri buvo įsigijusi techniką, paėmusi paramą ir pelningai vykdė veiklą, o antros tokios įmonės su analogiško pobūdžio parama jis pats turėti negalėjo, todėl pasiūlė atsakovui tapti įmonės akcininku ir nominaliu / formaliu vadovu, o atsakovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Tokios aplinkybės atskleidžia ne tik didelį atsakovo neatsargumą ir nepateisinamą aplaidumą imantis Bendrovės vadovo pareigų ir dalyvaujant su didelės paramos iš NMA gavimu susijusiuose procesuose, tačiau taip pat ir tai, kad atsakovas sąmoningai sutiko dalyvauti tokioje veikloje, kai buvo apeinamos paramos gavimo taisyklės ir siekiama gauti paramą iš NMA, nors pagal teisinį reglamentavimą ji negalėtų būti gaunama. Kaip matyti, pats atsakovas nurodė, jog jam buvo paaiškinta, kad trečiasis asmuo siekia apeiti nustatytas taisykles paramai gauti, o atsakovas sutiko tame dalyvauti. Tokiais abejotinais susitarimais asmuo prisiima rizika ir jam tenka su tuo susijusi atsakomybė.

52. Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, aplinkybė, jog be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą. Formaliam ir faktiniam vadovui gali būti taikoma solidarioji atsakomybė, kurios taikymas priklausys nuo to, ar bus įrodyta bendrininkavimo siaurąja prasme aplinkybė – kad žalą galimai sukėlęs sandoris nebūtų sudarytas be abiejų vadovų veiksmų, suderintų (subjektyvus bendrininkavimas) ar savarankiškų, bet sukėlusių bendrą žalą (objektyvus bendrininkavimas). Spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės rūšies, teismas turėtų vertinti, ar kiekvieno iš atsakovų veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga. Jei teisinis priežastinis ryšys bus nustatytas tarp abiejų atsakovų veiksmų ir žalingo sandorio, atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir 6.6 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, visus Bendrovės dokumentus, kurie yra pateikti į bylą, taip pat ir susijusius su Projektu ir paramos iš NMA gavimu, savo buvimo Bendrovės direktoriumi laikotarpiu pasirašė atsakovas D. L. Taigi, jo veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga, nustatytas jo pasirašytų dokumentų priežastinis ryšys su Bendrovės gauta parama. Atitinkamai, net tuo atveju, jei būtų įrodyti trečiojo asmens vadovavimo Bendrovei epizodai, atsakovui taip pat būtų prielaidos taikyti solidariąją atsakomybę. Dėl to, ieškovei pasirinkus ieškinį dėl žalos atlyginimo reikšti atsakovui, nėra pagrindo tokio reikalavimo atmesti vien dėl to, jog kartu su atsakovu, ėjusiu Bendrovės vadovo pareigas, galimai veikė ir trečiasis asmuo.

53. Išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepaneigia atsakovo teiginiai, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, susijusių su ieškovės suteikta parama; kad turtas, finansuotas paramos lėšomis, buvo parduotas jau tuo metu, kai įmonei vadovavo A. D.; kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė tinkamai vykdė veiklą, nebuvo pagrindo informuoti ieškovę apie negalėjimą vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuos teiginius paneigia pirmiau aptartų bendrovės veiklą atspindinčių aplinkybių visuma. Minėta, kad pažeidimai vykdant Projektą buvo konstatuoti patikrinimo vietose ataskaitose, tačiau dėl Projekto sąsajos su naujai steigiamo verslo specifika, tai ne iš karto galėjo būti fiksuota kaip Sutarties pažeidimai. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti tinkamą Bendrovės veikimą vykdant Projektą, nėra duomenų apie dėtas realias pastangas vykdyti Projektu įsipareigotą veiklą. Aplinkybė, kad turtas buvo parduotas vėliau, jau po akcijų pardavimo kitam atsakovui, nepaneigia to, jog prievolės, už kurias tas turtas buvo parduotas, atsirado ir nebuvo vykdomos atsakovo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu, kas matyti iš pirmiau aptartų faktinę Bendrovės veiklą atspindinčių dokumentų.

54. Išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepaneigia atsakovo teiginiai, kad atsakovo veiksmais nebuvo sukelta įmonei žalos, nes 2014 m. spalio 3 d. paskolos sutarties Nr. 2014/01 atsakovas nepasirašinėjo, pinigų jos pagrindu negavo, sutartis yra suklastota; 2015 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį vykdė J. J., o atsakovas D. L. tik formaliai pasirašė sutartį ir nežinojo apie neįvykdytas mokestines prievoles. Paskolos sutarties suklastojimo faktui pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, neprašė jų išreikalauti ar kt. (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas nepaneigė aplinkybės dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties Nr. 2015/02 sudarymo. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas pasirašė, taigi – turėjo suprasti jo pasekmes. Tačiau pastebėtina, kad šie argumentai, susiję su galimu įmonės finansinės būklės bloginimu ir bylos dalyku nesant klausimo dėl tyčinio Bendrovės bankroto, įgauna antraeilę prasmę šios bylos kontekste, kai turi būti nustatytas ne visų Bendrovės kreditorių interesus pažeidęs įmonės valdymas, o būtent veikimas prieš ieškovės, kaip paramą suteikusios kreditorės, teisėtus interesus ir dėl to atsiradusi individuali žala jai. Kaip minėta, tai susiję su Projekto įgyvendinimu, kas buvo aptarta pirmiau šiame sprendime ir, kaip minėta, šiame kontekste yra pagrindas konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

55. Apibendrinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto vertinimu, pripažintina įrodyta aplinkybė, jog UAB ,,Maradonas“ atsakovo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu teikiant dokumentus ir prašymus dėl paramos lėšų suteikimo, nesiimta veiksmų vykdyti Projekte numatytos veiklos, įgyvendinti Projekto. Teismo vertinimu, bylos įrodymai patvirtina, kad Bendrovė atsakovo vadovavimo laikotarpiu nevykdė Projekte nurodytos veiklos, nedėjo pastangų jai vykdyti, didėjo jos finansiniai įsipareigojimai ir, dėl neįvykdytų mokestinių prievolių, Bendrovė tapo nemoki. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kai NMA atliekant patikras imti fiksuoti Projekto nevykdymo požymiai, gautas VMI pranešimas apie mokestinę prievolę, Bendrovės akcijos buvo parduotos ir atsakovas pasitraukė iš įmonės veiklos. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pasirinkimas buvo nulemtas to, jog jis dėl asmeninių priežasčių išvyko gyventi į Latvijos Respubliką, tačiau iš procesiniuose dokumentuose pateikiamo kontaktinio atsakovo adreso matyti, jog jis tebegyvena Lietuvoje. Taigi, niekada pelningai neveikusios įmonės pardavimas tuo momentu, kai kreditoriai ir NMA ėmė kelti klausimus dėl Bendrovės prievolių vykdymo, taip pat suponuoja tikslingą veikimą Bendrovėje siejamą ne su siekiu įgyvendinti Projektą. Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė esant tiesiogiai individualiai kreditorei (ieškovei) padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovui taikytinas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus atsakovo D. L. atžvilgiu. Dėl prašomo priteisti žalos dydžio ginčo nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl atsakovo A. D. civilinės atsakomybės sąlygų

56. Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo A. D. atžvilgiu, argumentuoja, kad atsakovas, būdamas paramos gavėjos UAB ,,Maradonas“ vadovas atitinkamu laikotarpiu, buvo atsakingas už tai, jog įmonė neįvykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, dėl ko buvo prarasta už paramos lėšos įsigyta technika ir nevykdyta veikla; atsakovas yra atsakingas už tai, jog įmonė nevykdė Projekte įsipareigotos vykdyti veiklos, neinformavo ieškovės apie veiklos sustabdymą, iškilusius sunkumus. Be to, atsakovas atsakingas už tai, jog laiku nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

57. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. D. UAB ,,Maradonas“ vadovu (direktoriumi) buvo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pateikti rašytiniai dokumentai atspindi Bendrovės veiklą šiuo laikotarpiu:

57.1. 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D. L. (pardavėjas) pardavė A. D. (pirkėjui) UAB ,,Maradonas“ akcijas (e. t. 1, b. l. 58-60). Pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.4 punkte pardavėjas pareiškė ir garantavo, kad ,,bendrovė neturi jokių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims Sutarties sudarymo dieną.“ Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovas tapo Bendrovės direktoriumi.

57.2. 2016 m. sausio 4 d. prašymu dėl skolos įvykdymo UAB ,,Maradonas“ kreipėsi į L. J., prašydama paankstinti paskolos sutarties Nr. 2015/02 vykdymą ir pradėti mokėti skolą dalimis nuo kito mėnesio pagal nurodytą mokėjimų grafiką (e. t. 1, b. l. 63).

57.3. 2016 m. sausio 4 d. įspėjimu dėl įsipareigojimo UAB ,,Maradonas“ kreipėsi į J. J., nurodydama, jog pastarajam yra atsiradusi prievolė sumokėti 85 222,09 Eur, reikalaujama vykdyti prievolę (e. t. 1, b. l. 64).

57.4. 2016 m. sausio 15 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę 113 218,19 Eur nepriemoką iš turto pagal UAB ,,Maradonas“ prievoles už 2015 m. rugpjūčio mėnesį (bylos Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-30590).

57.5. 2016 m. vasario 29 d. – 2016 m. kovo 21 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Panevėžio patikrų vietoje skyrius nurodė, kad Projekte numatyta veikla paramos gavėjas neužsiima, investicijų nenaudoja Projekte numatytai veiklai vykdyti, Projekto įgyvendinimo vieta neatitinka nurodytos mokėjimo prašyme, netvarko buhalterinės apskaitos teisės aktų nustatyta tvarka, nėra apdraudęs už paramos lėšas įsigyto turto, nesaugo dokumentų, susijusių su projekto įgyvendinimu; patikros metu nustatyti neatitikimai (DOK-32959, dokumentas Nr. 24.1).

57.6. 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-6301 VMI pateikė atsakymą į UAB ,,Maradonas“ 2016 m. vasario 11 d. prašymą išdėstyti 110 156,79 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, informuodama apie tokiam prašymui pagrįsti reikiamus pateikti dokumentus (e. t. 1, b. l. 42-44).

57.7. 2016 m. liepos 26 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė VMI prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, nurodydama, jog 109 879,79 Eur bendrovės mokestinę nepriemoką perimtų UAB ,,Hermistransas“. Prašyme nurodoma, kad UAB ,,Maradonas“ perduodamos nepriemokos: 109 388,61 Eur pridėtinės vertės mokestis, 491,18 Eur pelno mokestis (e. t. 1, b. l. 46). 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (23.1-08)RNA-24491 VMI informavo, kad prašymas pateiktas pažeidus nustatytą tvarką ir nebus nagrinėjamas (e. t. 1, b. l. 47-48).

57.8. 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (12.25-31-3)-R-5309 VMI pateikė išvadą dėl UAB ,,Hermistransas“ prašymo perimti mokestinę prievolę iš UAB ,,Maradonas“ ir prašymą atmetė (e. t. 1, b. l. 41).

57.9. 2016 m. rugsėjo 16 d. už paramos lėšas įsigyta technika parduota iš varžytinių. Turtas buvo areštuotas ir parduotas kredito unijos ,,Centro taupomoji kasa“ kreditoriniams reikalavimams tenkinti.

57.10. 2017 m. sausio 10 d. UAB ,,Maradonas“ pateikė prašymą VMI duoti sutikimą 119 727,10 Eur mokestinei nepriemokai perimti (e. t. 1, b. l. 49-53). 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-2672 VMI informavo, kad pateiktas prašymas yra nagrinėjamas (e. t. 1, b. l. 54).

57.11. 2017 m. sausio 16 d. paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Panevėžio patikrų vietoje skyrius nurodė, kad už paramos lėšas įsigyto turto nėra projekto įgyvendinimo vietoje, projekto vietoje veikla nevykdoma (DOK-32959). 2017 m. sausio 17 d. – 2017 m. sausio 24 d. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Vilniaus patikrų vietoje skyrius nurodė, kad su Bendrovės atstovais susisiekti nepavyko, už paramos lėšas įsigyto turto nėra Projekto įgyvendinimo vietoje, įsigytos investicijos nenaudojamos Projekte numatytai veiklai vykdyti, pagal paskirtį Projekto tikslams, uždaviniams ir rodikliams pasiekti; nebuvo galimybės patikrinti už paramos lėšas įsigytą turtą, gauti projekte numatytos veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų.

57.12. 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (23.31-08)-326-1943 VMI pateikė išvadą dėl UAB ,,Maradonas“ prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir prašymą atmetė (e. t. 1, b. l. 40).

57.13. 2017 m. kovo 28 d. – 2017 m. balandžio 28 d. NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius atliko patikrą ir Rizikingų projektų pagal KPP priemones ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai (ne žemės ūkio veikla, paslaugų žemės ūkiui teikimas, amatai, įskaitant amatų centrų įkūrimą)“ patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VP-0915376 nustatė, kad paramos gavėjas neužsiima projekte numatyta veikla, investicijų nenaudoja projekte numatytai veiklai vykdyti, projekto įgyvendinimo vieta neatitinka nurodytos projekte, paramos gavėjas netvarko buhalterinės apskaitos teisės aktų nustatyta tvarka, nėra apdraudęs už paramos lėšas įsigyto turto, nesaugo su projekto įgyvendinimu susijusių dokumentų (DOK-32959 dokumentas Nr. 24.1).

57.14. 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3619-866/2017, iškelta UAB ,,Maradonas“ bankroto byla.

58. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju nesant pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovo A. D. veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų jo civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą sąlygų. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuria iškelta UAB ,,Maradonas“ bankroto byla, nurodytas aplinkybes vertinant Bendrovės finansinę būklę, atsakovui iš esmės buvo parduota neveikianti, nemoki Bendrovė, turinti ženklių įsipareigojimų VMI ir NMA. Iš pirmiau aptartų atsakovo atliktų veiksmų matyti, jog jis ėmėsi realių veiksmų įmonės būklei stabilizuoti: kreipėsi dėl skolų įmonei grąžinimo, bendravo su VMI dėl mokestinių prievolių išdėstymo ar galimo perėmimo. 2016 m. vasario mėnesį atlikto patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Bendrovė Projektu įsipareigotos vykdyti veiklos nevykdė, o, iš varžytynių pardavus techniką, ir nebegalėjo vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nebūtų teikęs NMA informacijos apie esamą situaciją ar teikęs klaidinančią informaciją; esantys el. laiškai patvirtina, jog atsakovas apie padėtį NMA informavo. Atsakovo atlikti veiksmai patvirtina jo teiginius, jog atsakovas dėjo pastangas Bendrovės veiklai išsaugoti, tačiau pati situacija buvo sunki dėl iki jam įsigyjant Bendrovę ir tampant jos vadovu atsiradusių priežasčių (skolinių įsipareigojimų už turtą, nesumokėtų mokestinių prievolių, nevykdytos veiklos ir negauto pelno). Bylos medžiaga nesudaro pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad, įsigydamas įmonės akcijas, apie sunkią Bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus jis nebuvo informuotas. Atsakovo suklaidinimą patvirtina akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 7.2.4 punkte pardavėjo teikta garantija, jog ,,bendrovė neturi jokių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims Sutarties sudarymo dieną.“ Atsakovo elgesys, kai jis, jo teigimu ir trečiojo asmens paaiškinimais, nusipirko įmonės akcijas nesusipažinęs su jos dokumentais, vertintinas kaip neatsargus, neapgalvotos rizikos prisiėmimas, tačiau jis priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovės patirta žala negalint susigrąžinti paramos lėšų iš Bendrovės. Įmonė veiklos nevykdė ir atsakovui įsigyjant akcijas jau negalėjo vykdyti ne dėl atsakovo A. D. veiksmų ar neveikimo. Aplinkybė, jog jo dėtos pastangos įmonės situacijai stabilizuoti nebuvo rezultatyvios, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su Bendrovės nemokumu ir / ar negalėjimu vykdyti Projekto bei įsipareigojimu pagal jį.

60. Atmestini ieškovės teiginiai, kad atsakovo civilinę atsakomybę lemiančiais neteisėtais veiksmais turėtų būti pripažinta tai, jog jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pirmiau aptarti atsakovo po įmonės įsigijimo atlikti veiksmai sudaro prielaidas pripažinti, jog atsakovas, įsigijęs įmonę, tikėjosi stabilizuoti ir pratęsti jos veiklą, todėl, ėmęsis atitinkamų veiksmų, nesikreipė dėl nemokumo proceso inicijavimo. Be to, nebuvo įrodytas nesikreipimo dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir ieškovei padarytos žalos priežastinis ryšys, nes, kaip nurodė ir ieškinyje formulavo ieškovė, jos prašoma priteisti žala – nesusigrąžinta paramos suma, kurios dydis nekito ir nebuvo priklausomas nuo nemokumo proceso inicijavimo momento. Pabrėžtina, kad, kaip minėta, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo galima žala daroma visiems bendrovės kreditoriams, todėl tokie veiksmai nelaikytini prielaida tiesioginiam kreditoriaus ieškiniui reikšti ir neatitinka tokio ieškinio tenkinimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad valdymo organo (šiuo atveju buvusio vadovo) neteisėti veiksmai, kuriais bendrai visiems nemokios bendrovės kreditoriams galėjo būti padaryta žala, nėra tiesioginio kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlyga, teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

61. Apibendrinant nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto vertinimu, nėra pagrindo laikyti įrodytą aplinkybę, jog atsakovas A. D., eidamas UAB „Maradonas“ vadovo pareigas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, susijusius su Projekto (ne)įgyvendinimu, dėl kurių Projektas būtų neįgyvendintas ir kurie būtų sukėlę žalos tiesiogiai ieškovei, kaip paramą teikusiai kreditorei. Bylos medžiaga patvirtinta, kad esminės priežastys, dėl kurių Bendrovė neįvykdė Projekto atsakovo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu, atsirado iki atsakovui įsigyjant įmonę ir tampant jos vadovu. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovo veikla ne visada buvo pakankamai aktyvi – atsakovas ne visada aktyvai bendravo su NMA darbuotojais, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neįrodyta atsakovo veiksmų, pasireiškusių ne nepamatuota rizika įsigyjant Bendrovę, o konkrečių neteisėtų veiksmų darymu ieškovės atžvilgiu, siekiant jai sukelti žalą. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas atliko esminį kreditorės (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją Bendrovei sudarant / vykdant sutartis su kreditore, vykdant Projektą. Šiais argumentais teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė esant individualiai kreditorei padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovui taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinio atsakovo A. D. atžvilgiu nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovų atsakomybės (ne)solidarumo

62. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovams reiškia kaip solidariesiems skolininkams, nes, ieškovės vertinimu, atsakovai, kaip paramos gavėjos direktoriai, yra atsakingi už netinkamą Projekto vykdymą, taip pat už priešingą įmonės interesams veikimą.

63. Pažymėtina, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims; atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra; jei atsakovai įrodytų, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kaip pagrįstai nurodė atsakovai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

64. Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovo A. D. neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su ieškovei padaryta žala, klausimas dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio – solidariosios ar dalinės – nėra teisiškai reikšmingas, nes nėra pagrindo konstatuoti atsakovo A. D. civilinės atsakomybė taikymo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl to plačiau nepasisako.

65. Nustačius atsakovo D. L. civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su tuo, kad Bendrovė negali grąžinti ieškovės suteiktos paramos visa apimtimi, nenustačius atsakovo A. D. civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys tenkintinas pilna apimtimi atsakovo D. L. atžvilgiu.

Dėl ieškinio senaties termino

66. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovės reikalavimas yra reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius), todėl jam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

67. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

70. Teismas nesutinka su atsakovo D. L. vertinimu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia turėtų būti laikomas momentas, kai ieškovė sužinojo apie sunkumus vykdant Projektą (2015 m.) arba apie bankroto bylos UAB ,,Maradonas“ iškėlimą (2017 m.). Minėta, kad kreditoriaus ieškinio buvusiam vadovui tenkinimo sąlygos yra: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą; 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala; 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, t. y. į subsidiarios bendrovės vadovo atsakomybės pobūdį, svarbu nustatyti, kada ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti), kad UAB „Maradonas“ negali patenkinti kreditorės (ieškovės) reikalavimų. Sprendimo nutraukti Paramos sutartį priėmimo momentu atsirado UAB „Maradonas“ prievolė grąžinti paramos sumą, bet tuo metu dar nebuvo žinoma, ar UAB „Maradonas“ galės patenkinti šį reikalavimą.

71. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-1450-866/2019 matyti, kad apie UAB ,,Maradonas“ bankroto procesą ieškovė buvo informuota ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą bankroto administratoriui patvirtinti 200 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB ,,Maradonas“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, tarp kitų, patvirtintas kreditorės NMA 200 000 Eur finansinis reikalavimas. Gavus informacijos apie Bendrovės nemokumo procesą, bet kuriam Bendrovės kreditoriui turėjo tapti akivaizdu, kad Bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis, tačiau iki Bendrovės nemokumo proceso pabaigos nėra aišku, ar / ir kokia dalimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Dėl to sužinojimas apie Bendrovės nemokumo procesą nelaikytinas atskaitos tašku subsidiariems reikalavimams buvusiems Bendrovės vadovams pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo reikšti. Laikytina, kad tai, jog Bendrovė negali patenkinti kreditorės reikalavimų ir nebegalės grąžinti suteiktos paramos, ieškovei turėjo būti akivaizdu / tapti žinoma priėmus sprendimą dėl Bendrovės pabaigos. Atitinkamai, ši data (sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimas) ir / ar Bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro laikytina momentu, nuo kurio atsiranda teisė į ieškinį ir objektyviai skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui(-ams).

72. Kaip minėta, ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Galimi atvejai, kai asmuo apie savo teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo ar galėjo tai padaryti, jei būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tokiu atveju konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).

73. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad subjektyviai apie savo teisių pažeidimą ir prielaidas tiesioginiam ieškiniui buvusiems Bendrovės vadovams reikšti sužinojo 2021 m. balandžio 9 d., kai el. laišku kreipėsi į Bendrovės bankroto administratorių ir gavo informaciją apie UAB ,,Maradonas“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Sprendžiant klausimą dėl to, ar šis ieškovės nurodomas subjektyvaus sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas nėra susijęs su asmens nerūpestingumu arba aplaidumu, vertintina bylos medžiaga, atskleidžianti, kada sąžiningas ir rūpestingas kreditorius, dalyvavęs bankroto byloje, turėjo / galėjo sužinoti apie priimtą sprendimą dėl įmonės pabaigos.

74. Iš BUAB ,,Maradonas“ bankroto bylos Nr. eB2-1450-866/2019 medžiagos matyti, kad:

74.1. 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu dėl informacijos suteikimo BUAB ,,Maradonas“ bankroto administratorius informavo NMA apie iškeltą UAB ,,Maradonas“ bankroto bylą; pranešimas siųstas el. paštu dokumentai.vilnius@nma.lt (DOK-32958).

74.2. 2017 m. rugpjūčio 17 d. NMA pateikė prašymą bankroto administratoriui patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB ,,Maradonas“ bankroto byloje. Prašyme NMA nurodė kontaktinius savo rekvizitus, tarp jų – el. pašto adresą info@nma.lt. Taip pat ir pačiame prašyme NMA nurodė pranešimus jai siųsti el. pašto adresu info@nma.lt.

74.3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, tarp kitų, patvirtintas kreditorės NMA 200 000 Eur finansinis reikalavimas BUAB ,,Maradonas“ bankroto byloje. Teismas nutartyje nustatė bankroto administratoriui įpareigojimą per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius šį įpareigojimą būtų įvykdęs.

74.4. 2017 m. rugsėjo 29 d. el. laiškais bankroto administratorius informavo kreditorius apie teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria patikslintas kreditorių sąrašas. Iš laiškų adresatų sąrašo matyti, kad informacija NMA siųsta atskirais nuo kitų kreditorių laiškais, adresu (duomenys neskelbtini) (byla Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-51694). 2017 m. gruodžio 7 d. el. laišku bankroto administratorius informavo kreditorius apie teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria patikslintas kreditorių sąrašas. Iš laiško adresatų sąrašo matyti, kad informacija NMA siųsta el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) byla Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-64303). 2018 m. sausio 4 d. el. laišku bankroto administratorius informavo kreditorius apie teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį, laišką NMA siųsdamas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (byla Nr. eB2-1450-866/2019 DOK-648).

74.5. 2019 m. balandžio 23 d. BUAB ,,Maradonas“ antrojo kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 fiksuota, kad apie šaukiamą 2019 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimą administratorius kreditorius 2019 m. balandžio 8 d. informavo el. paštu; šaukiamas pakartotinis susirinkimas; kreditoriai nutarė pritarti administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos; NMA susirinkime nedalyvavo. Iš šioje byloje pateiktos medžiagos matyti, kad bankroto administratorius pranešimą apie 2019 m. balandžio 23 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą siuntė NMA el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-36808).

75. Taigi, iš aptartos medžiagos matyti, kad, nors NMA pareiškime dėl kreditorės reikalavimo patvirtinimo buvo tiesiogiai nurodžiusi bankroto administratoriui visą informaciją jai, kaip BUAB ,,Maradonas“ kreditorei, siųsti el. pašto adresu info@nma.lt, tačiau bankroto administratorius informacija siųsdavo konkrečių NMA darbuotojų el. pašto adresais. Susidarė situacija, kad, ieškovės teigimu, reikšmingi pranešimai dėl kreditorių susirinkimo, dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos buvo išsiųsti nebedirbusio darbuotojo neaktyviu el. pašto adresu, todėl NMA nebuvo gauti. Atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, nėra pagrindo abejoti NMA teiginiais, jog nuo 2017 m. darbuotojai galėjo būti pasikeitę iki 2019 m., kai siųsti aptariami reikšmingi duomenys.

76. Vertinant tokią situaciją senaties termino skaičiavimo aspektu, pripažintina reikšminga aplinkybe tai, kad ieškovė savo dokumentuose buvo aiškiai ir pabrėžiamai nurodžiusi, jog el. laiškai jai turėtų būti siunčiami ir informacija teikiama bendruoju el. pašto adresu (info@nma.lt). Bankroto administratorius, siuntęs informaciją kitu, nei prašė kreditorė, adresu, nelaikytinas tinkamai informavusiu kreditorę apie bankroto procese atliktus veiksmus, taip pat ir apie kreditorių susirinkimą ir / ar teismo priimtą sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nors atsakovas teisingai nurodo, kad kreditoriai turi pareigą pranešti bankroto administratoriui apie pasikeitusius jų kontaktinius duomenis, tačiau šiuo atveju ieškovės, kaip kreditorės, kontaktiniai duomenys nebuvo pasikeitę – jie išliko tie, kuriais ieškovė prašė ją informuoti pateikdama kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių bankroto administratorius ieškovei skirtą informaciją siuntė ne jos prašytu el. pašto adresu, o NMA darbuotojams asmeniškai į jų el. pašto dėžutes. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar NMA tokius pranešimus gaudavo, nes iš bankroto bylos elektroninės bylos kortelės duomenų matyti, jog NMA bankroto procese nedalyvavo, nebuvo aktyvi. Tai galėjo būti ir dėl to, jog ji, kaip kreditorė, negaudavo aktualios informacijos, kurią teismas buvo įpareigojęs bankroto administratorių teikti kreditoriams.

78. Šios išvados nepaneigia aplinkybės, jog apie tam tikrus teismo posėdžius buvo skelbiama viešais pranešimais, jog ieškovė turi prieigą prie EPP sistemos, nes pagal tinkamam procesui nustatytas taisykles, kreditoriai turi būti informuojami apie esminius sprendimus bankroto procese, taip užtikrinant jų teisę tinkamai jame dalyvauti, tokią informavimo pareigą bankroto administratoriui buvo nustatęs ir teismas. Dėl to, įvertinus bankroto procesų trukmę bei eigą, NMA pagrįstai tikėjosi gauti informaciją nurodytu el. paštu, neieškodama apie procesą informacijos papildomai. Pareiga nuolat tikrinti viešus duomenis ir / ar skelbimus, kai asmuo dalyvauja bankroto procese kreditoriumi, būtų neproporcinga. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nepaneigia jos teisės būti tinkamai ir laiku informuotai jos nurodytais kontaktiniais duomenimis apie bankroto procesą, kuriame ji yra įtraukta dalyvauti kreditore.

80. Net ir tuo atveju, jei konstatuojamas ieškinio senaties praleidimo faktas, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį svarstytinas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su informacijos apie bankroto procesą siuntimu ne ieškovės nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo ieškovės valios bei veiksmų nepriklausiusių priežasčių, todėl, tenkinant ieškovės suformuluotą prašymą, atnaujintinas (CK 1.127 straipsnis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovo D. L. atžvilgiu tenkinamas pilna apimtimi, nustačius visas šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, o ieškinys atsakovo A. D. atžvilgiu atmetamas nenustačius jo civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

82. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

83. Atsakovas A. D. pateikė prašymą atlyginti 4 537,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (e. t. 2, b. l. 80-94). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

84. Atsakovo D. L. atžvilgiu pareikštas ieškinys tenkinamas, todėl šio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

85. Byloje buvo patirta 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas (46,48 Eur) ir už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (2 475 Eur) priteistinas valstybei iš atsakovo D. L., iš viso 2 521,48 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 000 Eur (du šimtus tūkstančių eurų) žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) 4 537,50 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 521,48 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus apygardos teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.