Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 pagal ieškovės I. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika ieškovė I. B. nėra vykdymo proceso dalyvis, ji yra vykdymo proceso dalyvių - išieškotojų - atstovė pagal įstatymą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotame vykdomajame rašte kaip išieškotojai turėjo būti nurodyti būtent patys nepilnamečiai vaikai, nes būtent vaikų naudai yra priteistas konkretaus dydžio išlaikymas, o ne ieškovė I. B..

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantės teikiamas reikalavimas išduoti du atskirus vykdomuosius raštus bei panaikinti teismo nutartį, kuria atmestas toks apeliantės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi kliūčių vykdyti teismo sprendimą dėl abiejų vaikų išlaikymo, kai išduotas vienas vykdomasis raštas, nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas tokį apeliantės prašymą, rėmėsi įstatymu bei vadovavosi teismo sprendimų vykdymo procesu ir suformuota teismų praktika išduodant vykdomuosius raštus šios kategorijos bylose. Be to, nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas nėra prarastas, o jis yra antstolio žinioje, todėl tenkinti apeliantės prašymą ir išduoti antrąjį tokį patį vykdomąjį raštą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nėra tam pagrindo.

9.2. Kritiškai vertinti apeliantės teiginiai, jog vykdomųjų raštų išdavimas yra būtinas ir dėl to, kad antstolis yra įteikęs skolininkui du atskirus raginimus. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė, kaip tik patvirtina, kad antstolis, reikalaudamas iš skolininko dvigubo atlygio už atliktą papildomą darbą įteikiant du raginimus, savo veiksmais dirbtinai didina atliekamo darbo apimtį, tuo piktnaudžiauja savo padėtimi gaudamas papildomas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės I. B. prašymas išduoti du atskirus vykdomuosius raštus adoc formatu, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.) kaip išieškotojams, I. B. vykdomajame rašte nurodant kaip uzufrukto valdytoją, dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 pagal I. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., V. B., R. B., tretiesiems asmenims notarei D. M. Uldukienei, notarui M. V., A. L., E. L., G. M., UAB „Verserma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, notarei J. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, rezoliucinės dalies 8 dalimi nusprendė priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečiui sūnui T. B. periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-02-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nustatė, kad išlaikymą, skirtą T. B., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 rezoliucinės dalies 10 dalimi nusprendė priteisti iš R. B. išlaikymą nepilnametei dukrai S. B. periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-02-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nustatė, kad išlaikymą, skirtą S. B., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1719-392/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-44- 213/2019 aukščiau nurodytose dalyse paliko nepakeistą.

14. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2019 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai ieškovei I. B. išdavė 2019 m. vasario 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir S. B. išieškojimo. Vykdomajame rašte nurodyta priteisti iš R. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. B. periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-02-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą T. B., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Priteisti iš R. B. išlaikymą nepilnametei dukrai S. B. periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kiekvieną mėnesį nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-02-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą S. B., uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Taip pat vykdomajame rašte nurodyta - išieškotojas: I. B.. Nepilnametis vaikas T. B. ir S. B..

15. Pažymėtina, jog CPK 648 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti aiškūs reikalavimai vykdomojo dokumento turiniui. Vykdomajame rašte turi būti nurodoma: 1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas; 2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas; 3) sprendimo priėmimo laikas; 4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui; 5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas; 6) vykdomojo rašto išdavimo laikas; 7) pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą daro išvadą, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. vykdomajame rašte tiksliai pakartojo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl vykdomasis raštas atitinka visus CPK 648 straipsnio reikalavimus, keliamus vykdomojo dokumento turiniui. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotame vykdomajame rašte išieškotojais yra nurodyti ir nepilnamečiai vaikai T. B. ir S. B., taip pat nurodyta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B.. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotas vykdomasis raštas atitinka suformuotą ir nusistovėjusią teismų praktiką išduodant vykdomuosius raštus šios kategorijos bylose.

17. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas. Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK3.190 str.). Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija norėtų atkreipti dėmesį į teismų praktikoje suformuotą išaiškinimą, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (CK 3. 163 str.). Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114/2010). Taigi vadovaujantis suformuota teismų praktika, nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys, todėl vieno iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo ir kuris turi teisę disponuoti išmokomis vaikui esant nepilnamečiui, dalyvavimas vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą, yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog išieškotoju negali būti pripažįstamas vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

18. Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. išduotame vykdomajame rašte išieškotojais yra nurodyti ir nepilnamečiai vaikai T. B. ir S. B., taip pat nurodyta, kad nepilnamečių vaikų išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko motina I. B., todėl apeliantės prašymą vykdomajame rašte kaip išieškotojus nurodyti tik nepilnamečius vaikus, o ne ieškovę I. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

19. Dėl apeliantės pareikšto prašymo išduoti du atskirus vykdomuosius raštus adoc formatu, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.), teisėjų kolegija visų pirma norėtų pažymėti, jog remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Taigi CPK 647 straipsnio 1 dalis aiškiai numato atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, t. y. tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliams atsakovams, ar nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų.

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju apeliantė prašė išduoti du atskirus vykdomuosius raštus adoc formatu, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.) kaip išieškotojams, I. B. vykdomajame rašte nurodant kaip uzufrukto valdytoją, dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nevykdymo, dalyje dėl iš atsakovo R. B., priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. B. ir nepilnametei dukrai S. B.. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimas, dėl kurio apeliantė prašė išduoti du vykdomuosius raštus yra priimtas vienam skolininkui, t. y. R. B., nepilnamečių vaikų T. B. ir S. B. naudai, kurių teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą vykdymo procese įgyvendina atstovė pagal įstatymą, t. y. motina I. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nagrinėjama situacija akivaizdžiai nepatenka į CPK 647 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, todėl darytina išvada, jog apeliantės pozicija dėl dviejų vykdomųjų raštų, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.), išdavimo aiškiai prieštarauja pirmiau aptartoms CPK nuostatoms dėl vykdomųjų raštų kiekio ir jų turinio.

21. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

22. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

23. Remiantis antstolių informacinės sistemos registro duomenys matyti, jog nagrinėjamu atveju antstolis D. J. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą užvedė dvi vykdomąsias bylas, t. y. Nr. 0117/19/01406 (išieškotojo T. B. naudai) ir Nr. 0117/19/01405 (išieškotojos S. B. naudai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, t. y. dviejų vykdomųjų bylų užvedimas, aiškiai parodo, jog antstolis gavęs ir patikrinęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, nenustatė jokių kliūčių vykdyti teismo sprendimą dėl abiejų vaikų išlaikymo, kai išduotas vienas vykdomasis raštas, kas tik papildomai patvirtina apeliantės prašymo dėl dviejų vykdomųjų raštų, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.), išdavimo, nepagrįstumą ir neteisėtumą.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, tai yra vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas. Gali būti ištaisoma tik išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida (CPK 648 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

25. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 8 d. išduoto vykdomojo rašto trūkumų ar jo neatitikimo CPK 648 straipsnio reikalavimams ir šiomis aplinkybėmis ir šiomis aplinkybėmis nesiremia. Išanalizavusi ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą išduoti du atskirus vykdomuosius raštus adoc formatu ir atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės prašymo dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo netenkino, teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantė tokio prašymo pagrįstumą iš esmės įrodinėja tik tuo, jog antstolis D. J. I. B. informavo, kad turėtų būti išduoti du atskiri vykdomieji raštai, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kaip išieškotojai, kadangi tik gavęs du atskirus teismo išduotus vykdomuosius raštus, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kaip išieškotojui, galės tinkamai užvesti dvi atskiras vykdomąsias bylas dėl išlaikymo vaikams išieškojimo. Tačiau apeliantė nenurodo jokio teisės akto, jokio teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis būtų pagrindas tokį ieškovės prašymą tenkinti ir išduoti du atskirus vykdomuosius dokumentus. Apeliantės teiginius, kad tik išdavus du atskirus vykdomuosius raštus, antstolis D. Jonaitis galės tinkamai užvesti ir vykdyti dvi atskiras vykdomąsias bylas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir S. B. išieškojimo, bei vykdomųjų raštų išdavimas yra būtinas dėl to, kad antstolis yra įteikęs skolininkui du atskirus raginimus, paneigia šioje byloje aukščiau nustatyta faktinė aplinkybė, jog antstolis D. Jonaitis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą jau yra užvedęs dvi vykdomąsias bylas, t. y. Nr. 0117/19/01406 (išieškotojo T. B. naudai) ir Nr. 0117/19/01405 (išieškotojos S. B. naudai). Taigi jokių pagrįstų kliūčių vykdyti teismo sprendimą dėl abiejų vaikų išlaikymo, kai išduotas vienas vykdomasis raštas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o apeliantė jų tinkamai ir nepagrindė, o tik deklaratyviai konstatavo, jog turėtų būti išduoti du atskiri vykdomieji raštai, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kaip išieškotojai, kadangi tik gavęs du atskirus teismo išduotus vykdomuosius raštus, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui kaip išieškotojui, galės tinkamai užvesti dvi atskiras vykdomąsias bylas dėl išlaikymo vaikams išieškojimo.

26. Teisėjų kolegija taip pat išaiškina apeliantei, kad vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisės paprastai ginamos paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), todėl ieškovė, nesutikdama su antstolio veiksmais turėtų teikti skundą dėl antstolio veiksmų, o ne kreiptis į teismą su prašymais dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo, esant jau išduotam vykdomajam raštui, kuris ne tik atitinka visus CPK 648 straipsnio reikalavimus, keliamus vykdomojo dokumento turiniui, bet ir suformuotą teismų praktiką išduodant vykdomuosius raštus šios kategorijos bylose.

27. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas netenkinti ieškovės prašymo dėl dviejų vykdomųjų raštų išdavimo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išduoti du atskirus vykdomuosius raštus adoc formatu, po vieną vykdomąjį raštą kiekvienam nepilnamečiui vaikui (T. B. ir S. B.) kaip išieškotojams, I. B. vykdomajame rašte nurodant kaip uzufrukto valdytoją, dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-213/2019 nevykdymo, dalyje dėl iš atsakovo R. B., priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. B. ir nepilnametei dukrai S. B., todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

31. Atsakovas R. B. pateikė prašymą priteisti 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-09 nutarties parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2020-01-02 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 855617.

32. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iš apeliantės I. B. atsakovui R. B. 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės I. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovės I. B. 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.