- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-1835-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00311-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. B., R. B.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi paskirtą baudą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-105-983/2018 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams R. B., V. B. ir R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B., tretieji asmenys byloje Elektrėnų sav. 1-ojo notaro biuro notarė D. M. U., notaras M. V., A. L., E. L., išvadą teikianti institucija – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutartimi ieškovės atstovo prašymu atsakovams V. B. ir R. B. buvo skirtos po 300 EUR baudos iš kiekvieno, 50 proc. šių baudų sumokant ieškovei I. B. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą. Atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutartimi atsakovams V. B. ir R. B. paskirtas baudas po 300 EUR. Prašyme nurodo, kad teismas skirdamas baudas neatsižvelgė į tai, kad 2018-02-26 buvo pateiktas prašymas dėl teisėjos nušalinimo iš kurio turinio akivaizdu, kad atsakovai nesutiko su įpareigojimu pateikti banko sąskaitų išrašus. Teigė, kad į bylą buvo pateiktos atsakovų VMI teiktos nuo 2009 m. iki 2014 m. pajamų deklaracijos, todėl įpareigojimui pateikti atsakovų banko sąskaitų išrašus nebuvo jokio pagrindo. Taip pat nurodė, kad jei atsakovams ir skirtina bauda, tai ji turėjo būti paskirta vadovaujantis CPK 199 str. 6 d. pagrindu, o ne CPK 95 str. pagrindu. Pažymėjo, kad atsižvelgus į tai, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, manytina, kad atsakovai V. B. ir R. B. turėtų būti traktuojami kaip vienas atsakovas ir jeigu bauda būtų palikta galioti, ji turėtų būti paskirta viena abiem atsakovams bendrai. Teigė, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovai yra senyvo amžiaus, bauda po 300 EUR kiekvienam yra neprotingai didelė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2018 m. vasario 1 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu teismas įpareigojo atsakovus R. ir I. B. iki 2018 m. vasario 19 d. pateikti jiems priklausančių sąskaitų kredito įstaigose išrašus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Kadangi atsakovai nei iki 2018 m. vasario 19 d., nei iki 2018 m. kovo 5 d. teismo nurodytų duomenų nepateikė, taip pat nepateikė ir prašymo pratęsti duomenų pateikimo terminą, todėl teismas 2018-03-06 nutartyje sprendė, jog atsakovai nesant objektyvių priežasčių nevykdė teismo įpareigojimų ir tokį jų neveikimą vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą. Teismas 2018-03-06 nutartimi atsakovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė CPK 95 str. 2 d. numatytas baudas – po 300 EUR. Teismas pasisakydamas dėl atsakovų atstovo argumentų, kad į bylą pateiktos atsakovų VMI teiktos nuo 2009 m. iki 2014 m. pajamų deklaracijos, todėl įpareigojimui pateikti atsakovų banko sąskaitų išrašus nebuvo jokio pagrindo, nurodė, kad CPK 18 str., teismo priimta nutartis yra privaloma ir turi būti vykdoma, taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų nesutikimas su teismo įpareigojimu negali būti laikomas pateisinančia įrodymų nepateikimą priežastimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovus V. B. ir R. B. pateikti į bylą jų sąskaitų išrašus, kurie pagrįstų jų pajamas, pinigines lėšas, turėtas, gautas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Toks teismo reikalavimas yra pagrįstas dėl to, kad išrašai iš atsakovų kredito įstaigų, t.y. duomenys apie jų turėtas lėšas yra itin svarbūs nustatant byloje dalintiną turtą tarp ieškovės ir atsakovo R. B., vertinant šalių turtinę padėtį ir įsipareigojimus, ypač dėl to byloje esant ginčui. Teismas taip pat pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės atstovo prašymu atsakovui R. B. jau buvo paskirta 500 EUR bauda, 50 proc. šios baudos sumokant ieškovei I. B. dėl proceso vilkinimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutartimi minėta Trakų rajono apylinkės teismo nutartis buvo palikta nepakeista, o apygardos teismas, vertindamas minėtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovui R. B. teismo nustatyti įpareigojimai – pateikti išrašus iš kredito įstaigų, bei duomenis apie turimas lėšas yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovų atstovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2018-03-01 nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovams kilus įtarių dėl teisėjos šališkumo, kuris jų vertinimu pasireiškė neteisėtais teismo įpareigojimais pateikti įrodymus, veikdami sąžiningai ir nesiekdami vilkinti proceso, tokį nušalinimą atsakovai atstovaujami advokato galėjo pareikšti iki įpareigojimo pateikti įrodymus termino suėjimo, o ne praėjus savaitei po nustatyto termino prieš pat parengiamąjį posėdį, dėl ko parengiamasis posėdis negalėjo įvykti ir buvo atidėtas. Tokį atsakovų elgesį teismas taip pat vertintino kaip sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą.Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai yra senyvo amžiaus, todėl jiems skirtos baudos yra neprotingai didelės, tačiau nepagrindė kaip senyvas amžius gali įtakoti baudos dydį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė jokių jų dabartines pajamas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi galimybės spręsti kokią įtaką jų turtinei padėčiai gali turėti paskirtos baudos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovai turi nekilnojamojo turto (žemės sklypas, gyvenamasis namas) bei įvertinus tai, kad juos procese atstovauja ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, bet atstovas pagal pavedimą, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis leidžia jiems sumokėti teismo skirtas baudas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-23 nutartį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutartis buvo palikta nepakeista. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas buvo pareiškęs savo poziciją dėl teismo neteisėto įpareigojimo jiems įrodinėti savo nuosavybės teisės į namą ir žemės sklypą pagrįstumą ir teisėtumą (kas preziumuojama pagal įstatymą ir nereikalauja įrodinėjimo), tuo pačiu reikalaujant pateikti į bylą jų asmens duomenis, turinčius teisinę apsaugą, o būtent 2012-2014 m. laikotarpio visas savo pajamas ir išlaidas patvirtintas banko sąskaitų išrašais, vertinant tai šiurkščiu jų konstitucinių ir procesinių teisių pažeidimu. Kadangi aptariama nutartis neskundžiama, asmeniui belieka vienintelis būdas ginti savo pažeidžiamas teises - nevykdyti teismo neteisėtos nutarties. Nepaklusimas neteisėtai teismo nutarčiai, negali būti vertinamas, kaip civilinio proceso normų pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę.Byloje buvo pateiktos atsakovų R. B. ir V. B. pajamų deklaracijos teiktos VMI nuo 2009 metų iki 2014 metų. Remiantis šių deklaracijų duomenimis, atskaičius mokesčius, atsakovų pajamos per nurodytą laikotarpį sudarė 284 400 Lt, t. y. pinigų suma pakankama tiek žemės sklypui už 20 000 Lt nusipirkti, tiek ūkio būdu namą pastatyti. Taip pat į bylą pateikti ir kiti dokumentai, patvirtinantys atsakovų B. finansinį gebėjimą įsigyti tiek žemės sklypą, tiek ir pasistatyti namą. Ieškovė apskritai nepagrindė savo finansinio gebėjimo įsigyti žemės sklypą bei jame pastatyti bei įsirengti namą. Todėl, akivaizdu, kad būtent ieškovė, prašydama pateikti atsakovų V. B. ir R. B. banko sąskaitų išrašus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymą.Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl atsakovų V. B. ir R. B. argumentų dėl negalimumo baudos skirti atsakovams atskirai. Pažymėtina, kad byloje yra ginčijama atsakovų (atsakovo R. B. tėvų) - V. B. ir R. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą ir namą, esančius Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nėra suprantama, kodėl bauda buvo paskirta V. B. ir R. B. atskirai, t. y. po 300 EUR kiekvienam.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtas atsakovams baudas po 300 EUR už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu įpareigojo atsakovus R. ir I. B. iki 2018 m. vasario 19 d. pateikti jiems priklausančių sąskaitų kredito įstaigose išrašus nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas teismo įpareigojimas byloje nėra įvykdytas - kredito sąskaitų išrašai teismui nepateikti. Atsakovai nurodo, kad dokumentų neteikia, nes toks teismo įpareigojimas nėra reikalingas byloje, be to, pažeidžia atsakovų interesus. CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo priimta protokolinė nutartis 2018 m. vasario 1 d. yra neskundžiama, todėl įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir atsakovams yra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir nevertina atsakovų nurodomų aplinkybių, susijusių su teismo protokolinės nutarties teisėtumu, nes ji negali būti šios apeliacijos objektu. Tuo tarpu atsakovų teiginiai, kad jie sąmoningai nevykdo šios nutarties, patiems atsakovams nusprendus, jog ji nėra teisinga ar šią nutartį įvykdžius būtų perteklinis įrodymas byloje, vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, juolab, kad atsakovui R. B., nustatytu laiku nepateikus visų banko sąskaitų išrašų, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi jau buvo paskirta 500 EUR, o Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka šią nutartį paliko nepakeistą. Atsakovams turėjo būti žinomos pasekmės už teismo įpareigojimų nevykdymą, tačiau jie sąmoningai ir tikslingai pasirinko nevykdyti teismo įpareigojimų, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikoma kaip veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad byloje yra ginčijama atsakovų (atsakovo R. B. tėvų) - V. B. ir R. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą ir namą, esančius Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje ir šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl bauda negalėjo būti paskirta V. B. ir R. B. atskirai, t. y. po 300 EUR kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įpareigojo abu atsakovus V. B. ir R. B. pateikti kiekvienam savo kredito sąskaitų išrašus už tam tikrą laikotarpį. Skiriant baudą neturi reikšmės, kokio pobūdžio vyksta ginčas. Esminis dalykas sprendžiant dėl baudos paskyrimo yra tas, kad nagrinėjant ginčą, bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingi rašytiniai įrodymai ir šiuos įrodymus pateikti buvo įpareigoti abu atsakovai. Tiek atsakovas V. B., tiek ir atsakovė R. B. gali patys nuspręsti ar teikti savo kredito sąskaitų išrašus teismui ar ne, sutuoktinis negalėtų pateikti kito sutuoktinio minėto išrašo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bauda turėjo būti paskirta bendrai abiem sutuoktiniams. Kadangi nei vienas iš atsakovų nepateikė teismo reikalaujamų įrodymų ir kaip nurodo atsakovai savo atskirajame skunde, tai buvo daroma tikslingai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudas atsakovams.Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.