- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-185-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10675-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16431-1018/2024, pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. L. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. e2YT-13190-465/2023, institucija priteisto išlaikymo pakeitimo, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. L., kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu Nr. e2YT-13190-465/2023 priteistą išlaikymo dydį atsakovui, nustatant G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės mokamas periodines išmokas po 350 Eur kiekvienam atskirai nuo kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikyti ieškovę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios nuostatos numatė, kad nuo santuokos nutraukimo sutarties įsiteisėjimo R. L. mokės vaikų, G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui – periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur iki jų pilnametystės, kiekvienam vaikui po 200 Eur. Pažymėjo, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, brangstant pragyvenimui, atsiradus vaikų papildomiems poreikiams, iš esmės padidėjo ir vaikų išlaidos. Paaiškino, kad bendrai abiejų vaikų kasdieniniam maitinimui, įskaitant dienpinigius maistui mokykloje, reikia skirti vidutiniškai po 500 Eur per mėnesį, vaikų daliai tenkančios būsto išlaidos vidutiniškai sudaro 250 Eur per mėnesį, aprangai ir avalynei vidutiniškai per mėnesį reikia po 260 Eur, ugdymo ir mokymo reikmėms reikia po 50 Eur per mėnesį, gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 120 Eur (R. L. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, epilepsija, jaunatvinis dermatomiozitas, genetinis sutrikimas). Abiejų vaikų higienos prekėms (muilui, šampūnui, dušo žėlei, dantų priežiūros reikmėms, kirpyklos paslaugoms ir t.t.) per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip po 60 Eur. Vaikų laisvalaikiui ir užklasinei veiklai reikia apie 180 Eur per mėnesį. Telefono išlaidos pateikiamos kartu su kitomis išlaidomis ir sudaro 50 Eur. Taigi, įvertinus įprastus būtinus nepilnamečių vaikų poreikius, vaikams tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1610 Eur į mėnesį abiem kartu sudėjus arba po 805 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui atskirai skaičiuojant. Pabrėžė, kad atsakovas tik iš dalies prisideda prie vaikų išlaikymo, mokėdamas ankstesniu teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, kurio neužtenka tam, kad būtų galima pilna apimtimi patenkinti būtinus vaikų poreikius.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu dalyje, kuria prašoma paskirti ieškovę G. L. ir R. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdė šalių sudarytą ir teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. reguliariai ieškovei pervesdavo sutartą 400 Eur mėnesinį išlaikymą (po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui). Be to, atsakovas atsižvelgdamas į dukters G. L. asmeninius poreikius, papildomai pervesdavo lėšų į dukters sąskaitą. Ieškovė nepateikė jokių ieškinyje nurodytas faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų. Sprendžiant dukrų išlaikymo pakeitimo klausimą, atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad jo pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudaro 1391,02 Eur darbo užmokestis ir 700 Eur skirti dukterų išlaikymui neturės galimybės. Teigė, kad ieškovė nepagrindė kokios aplinkybės iš esmės pasikeitė nuo 2023-09-05 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo dydžio padidinimas atitiks nepilnamečių vaikų G. L. ir R. L. poreikius ir atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjo, kad vaikui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas yra nepilnamečio nuosavybė, tačiau ją tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis, išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Tarnyba neprieštaravo, kad I. M., kaip nepilnamečių vaikų motina bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-12-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą (dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo) ir nustatė, kad atsakovas R. L., moka nepilnamečiam vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024-07-05) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikams skirtas išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo vaikų motina I. B. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, teismas paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo R. L. ieškovei I. B. 1186,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 81 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
6. Teismas nurodė, kad šioje byloje negali kvestionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimo Nr. e2YT-13190-465/2023, tačiau teismo sprendimas dalyje, susijęs su vaikų gyvenamąją vieta, bendravimu ir išlaikymu, gali būti keičiamas (CPK 279 straipsnio 5 dalis.). Teismas nustatė, kad nuo santuokos nutraukimo sutarties įsiteisėjimo, R. L. įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui – periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur iki jų pilnametystės, kiekvienam vaikui po 200 Eur (Sutarties 2 punktas). Sprendžiant dėl bendro turto padalinimo, buvo nurodyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirkimui buvo suteiktas 22 706 Eur kreditas (Sutarties 7 punktas). Sutarties 8 punkte šalys numatė, kad žemės sklypo su pastatu vertė yra 32 300 Eur, kiekvienos šalies dalys sudaro 16892 Eur. R. L. sutiko perleisti savo dalį I. L. ir sumažinti kompensacijos dalį už savo dalies perleidimą iki 15 000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad vaikai liks gyventi su motina bei į tai, kad maža dukrytė turi neįgalumą Sutarties 9 d.). Šalys susitarė, kad I. L. įsipareigoja sumokėti piniginę kompensaciją už perleistą namą ir žemės sklypo dalį dalimis, kas mėnesį po 200 Eur, pradedant mokėti nuo santuokos nutraukimo sutarties įsiteisėjimo dienos (Sutarties 10 p.). Santuokoje prisiimti įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 13-068046-FA pripažinti I. L. turtiniais įsipareigojimais (Sutarties 11 p.). Atsižvelgęs į nurodytas Sutarties nuostatas, teismas vertino, kad išlaikymas vaikams sulygtas periodiniu 200 Eur/mėn. mokėjimu ir dėl to, kad vaikai lieka gyventi su motina ir mažoji dukrytė turi neįgalumą, sumažinta kompensacijos suma nuo 16892 Eur iki 5000 Eur, t.y. 1892 Eur suma, vaikams išlaikymas turtu ar jo dalimi nebuvo numatytas. Sumažintą 1892 Eur kompensacijos dalį, padalinus abiems vaikams ir išdėsčius iki šioje byloje pareikšto ieškinio pateikimo, gaunama papildomai po 105 Eur kiekvienam vaikui. Susumavus periodinį 200 Eur išlaikymą su 105 Eur, gaunama 305 Eur suma, kuri iš esmės atitiktų minimalų vaikams priteistiną išlaikymo dydį. Teismas atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad namo vertė yra žymiai didesnė, nes namas iš esmės buvo pagerintas bei padidintas, vertino kaip neturinčias teisinės reikšmės šioje byloje, nes namo bei žemės sklypo padalinimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, ir šioje dalyje teismo sprendimas įgijo res judicata galią.
7. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, o ir atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtino, kad jis vykdė ankstesnį teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikams teikimo, t.y. mokėjo vaikų motinai po 400 Eur išlaikymą, skirtą vaikams. Taip pat atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtino atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, kad jis dukrai G. L. tiesiogiai pervesdavo pinigų (t.y. nuo 2023-09-11 iki 2024-06-16 buvo 6 pavedimai, mokėjimai 5 Eur, 55 Eur, 30 Eur, 20 Eur, 50 Eur, 40 Eur, dviejų iš jų paskirtyje nurodyta „Su gimtadieniu“ ir „Su Kalėdomis“), tačiau, teismas sprendė, kad šie atsakovo savanoriški mokėjimai ir/ar dovanos nekeičia pačios išlaikymo pareigos, juo labiau, jog vaikams skirto išlaikymo suma turi disponuoti būtent vaiko mama (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.
8. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad mergaičių poreikių patenkinimui reikia apie 805 Eur/mėn, bei atsižvelgęs į tai, kad vadovaujantis 2023 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių, „į rankas“ tai sudaro apie 708 Eur, atitinkamai 1/2 baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams patenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis sudaro 354 Eur, kuri skirtina kiekvieno iš tėvų vaiko atžvilgiu (neminusavus „vaiko pinigų“), teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 350 Eur/mėn. išlaikymo vaikams iš atsakovo R. L. suma artima minimaliai, standartinei sumai, kuri būtina būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti (neminusavus „vaiko pinigų“). Taip pat įvertinęs tai, kad viena mergaitė yra paauglė (G. yra (duomenys neskelbtini) metų), o mažesnė (R.) turi specialių poreikių, tačiau ieškovė neprašė didesnės nei minimali 350 Eur suma, kuri pripažintina būtina vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti, ieškovė ieškinyje nurodė ir žodžiu teismo posėdžio metu paaiškino mergaičių poreikius bei jų patenkinimui reikalingas išlaidas, o atsakovas R. L. nenuginčijo su vaikų poreikiais susijusių išlaidų pagrįstumo bei realumo, teismas padarė išvadą, kad šalių mergaičių mėnesio išlaikymo išlaidos gali sudaryti po 700 Eur.
9. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį gavo nuo 1140 Eur iki 1800 Eur. Sodra duomenimis, nuo 2023 m. liepos 25 d. atsakovas vykdė ir individualią veiklą. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbo užmokestis gali būti ir 1700 – 2500 Eur į rankas. Iš ieškovės gauna kas mėn. po 200 Eur kompensacijos. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Iš Kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad atsakovo vardu registruota nuosavybė į VW TOURAN, pirma registracija 2009 m., VOLVO, V70, pirma registracija 2006 m., ir KIA SORENTO, pirma registracija 2011 m. Ieškinio pateikimo metu (2024-07-05) AB SEB banke turimos lėšos sudarė 54,18 Eur, 2024-10-11 AB SEB banke turimos lėšos sudarė 167,65 Eur. Atsakovas turi finansinių įsiskolinimų: 2024-06-07 vartojimo kredito sutarties pagrindu Nr. 7211256707 (kredito davėjas TF Bank AB) paimtas 7 000 Eur vartojimo kreditas, terminas iki 2029-06-20, įmoka kintanti ir mažėjanti nuo 154 Eur iki šiuo metu mokėtinos 100,54 Eur. Areštų registro duomenimis, atsakovo turtui netaikomi disponavimo apribojimai. Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo vardu nėra registruota juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios įstaigos dalininko teisių. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių asmenų. Jo darbingumas nėra apribotas. Iš to, kas nustatyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovo R. L. turtinė padėtis iš esmės yra stabili ir atsakovas turi finansines galimybes teikti po 350 Eur/mėn. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L. ir R. L.
10. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė I. B. nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudarė nuo 890 Eur iki 1500 Eur. Iš Sodra duomenų išrašo matyti, kad ieškovei reguliariai skiriama ligos išmoka. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dirba 6 dienas per savaitę. Darbo dienomis nuo 6 val. iki 14.30 val., nes reikia pasiimti neįgalią dukrytę iš mokyklos. Nurodė, kad gauna „vaikų pinigus“ 226 Eur ir 270 Eur su neįgalumo tikslinę kompensaciją. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės vardu registruoti statiniai ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Asmeninė nuosavybė į šiuos nekilnojamojo turto objektus įregistruota anksčiau paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimo, priimto civ. byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, pagrindu. Ieškovės vardu registruota nuosavybė į transporto priemonę TOYOTA, automobilio pirma registracija 2008 m. Areštų registro duomenimis, ieškovės turtui nėra taikomi disponavimo apribojimai. Ieškinio pateikimo metu bankuose turimos lėšos sudarė: Swedbank banke - 14,20 Eur; AB SEB banke - 9,72 Eur. Duomenų pateikimo metu (2024-10-03) piniginės lėšos bankuose sudarė: Swedbank banke - 0,83 Eur, AB SEB banke - 82,35 EUR. Ieškovė turi finansinių įsiskolinimų: Swedbank bankui – 11 994,78 EUR (būsto kreditas), 12 800 Eur atsakovui (kompensaciją už netenkančią turto dalį pagal sprendimą dėl santuokos nutraukimo). 2024-09-03 vartojimo kredito sutartimi Nr. E409765781 buvo pirkti baldai 545 Eur, įmoka sudaro po 117 Eur iki 2024-11-22. Pagal gyvybės draudimo sutartį mokama 3,71 Eur. Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu nėra registruota juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios įstaigos dalininko teisių. Ieškovė neturi kitų išlaikytinių asmenų. Ieškovės darbingumo lygis – 65. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino sunkumus, susijusius derinat darbą ir mažesniosios dukrytės priežiūros bei auginimo rūpesčius, tai, kad reguliariai reikia vežti į gydymo įstaigas, tam ima laisvą dieną, o atsakovas nepadeda.
11. Spręsdamas išlaikymo klausimą, teismas įvertino ir tai, kad kasdieninė vaikų rūpinimosi bei išlaikymo našta tenka vaikų motinai, iš esmės tik viena ieškovė rūpinasi neįgalios mergaitės sveikatos priežiūra, atsakovas, nors būdamas tėvas, nuo šios pareigos nusišalinęs, nurodydamas užimtumą darbe. Po santuokos nutraukimo iki ieškinio gavimo bei šio sprendimo priėmimo metu tėvo ir vyresnės dukros (G.) bendravimas iš esmės yra fragmentiškas. Nors bendravimas su mažesne dukra (R.) vyksta, tačiau tik vieną kartą per savaitę (savaitgalį). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024-11-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11059-804/2024, nustatytas atsakovo (tėvo) ir dukros R. bendravimas kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki tos pačios dienos 20 val., o toks tėvo ir dukros bendravimas iš esmės yra minimalus, dėl ko ir papildomų su vaiku susijusių išlaidų patiriama mažiau nei ieškovės.
12. Įvertinęs tai, kad teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo vaikams teikimo šio ieškinio pateikimo bei sprendimo priėmimo metu nėra pakankamas ir visapusiškai neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų, vaikų poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 700 Eur/mėn., vaikų motinos galimybės dirbti yra apribotos dėl neįgalios mergaitės priežiūros, įvertinęs ir vaikų motinos sveikatos būklę (darbingumo lygį), abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovo finansines galimybes suteikti vaikams tinkamą aprūpinimą bei išlaikymą, aplinkybes, kad nepilnametės mergaitės gyvena su motina, atitinkamai jai tenka su vaikais susijusi priežiūra bei rūpestis, teismas pripažino, kad atsakovas, kaip vaikų tėvas, turi ir gali prisidėti prie vaikų išlaikymo po 350 Eur/mėn. suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16431-1018/2024 ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės, atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad nuo 2023-10-04 (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023 įsiteisėjimo dienos) iki 2024-07-02 (ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje), t. y. per 9 mėnesius iš esmės nepasikeitė jokios bylai reikšmingos aplinkybės (nepasikeitė ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis turtinės padėtis, taip pat pasikeitė ir vaiko poreikiai). Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė LR CK 3.201 straipsnio nustatytas, kadangi net ir konstatavęs kad nėra konkrečių faktinių aplinkybių pasikeitimo ieškinį tenkino.
13.2. Šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo teisminė kontrolė buvo atlikta civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023 ir teismui nekilo abejonių dėl to kad minėta sutartimi saugomi nepilnamečių vaikų interesai ir užtikrinamas sutuoktinių lygiateisiškumą. Šalys 2023-09-05 sprendimo taip pat neskundė ir jis įsiteisėjo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės peržiūrėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023 ir iš naujo įvertino 2023-09-05 sprendimu Nr. e2YT-13190-465/2023 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutartimi sąlygas. Pirmosios instancijos teismas taikydamas LR CPK 279 str. 5 d. nuostatas veikė ultra vires ir neturėjo teisinio pagrindo revizuoti 2023-09-05 sprendimu Nr. e2YT-13190-465/2023 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutartimi sąlygas. Ieškovės nurodyti ir teismo konstatuoti argumentai, kad pareikšto ieškinio priežastis yra skyrybų metu, su atsakovu sulygtas išlaikymo dydis bei jos gaunamos pajamos yra nepakankamos užtikrinti mergaičių poreikius ir juos patenkinti, nėra reikšmingi LR CK 3.201 str. bei LR CPK 279 str. 5 d. įtvirtintų nuostatų kontekste ir sietini su 2023-09-05 sprendimu Nr. e2YT-13190-465/2023 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutartimi sąlygų peržiūrėjimu.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. B. prašo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-12-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16431-1018/2024 atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino šalių gaunamas pajamas, vaikų poreikius, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti kiekvienam nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma - 350 Eur - artima minimaliai, standartinei sumai, kuri būtina būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti. Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydis, reikalingas vaiko išlaikymui, kurį turi teikti abu tėvai. Teismas taip pat akcentavo, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai maistui, aprangai, higienai, bet ir laisvalaikiui, pomėgiams bei gabumams lavinti. Šalių dukrai G. yra (duomenys neskelbtini) metų, R. - (duomenys neskelbtini) metai, be to, ji turi sveikatos problemų, dėl ko ir poreikiai yra didesni, nei sveiko vaiko. Vaikų poreikiams patenkinti didesnė našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, šiuo atveju, didesnė vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei I. B.
14.2. Nereikia net įrodinėti, kad vaikų poreikiams patenkinti atsakovo iki šiol mokėta suma nėra pakankama, nes ypatingai išaugo vaikų poreikiai maistui, kuris nuolat brangsta, bet ir kitoms išlaidoms, nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, gaunamas pajamas, atsižvelgė į tai, kad jis neturi kitų išlaikytinių, yra sveikas, ir turi visas galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA), su kurios dydžiu siejama vaikų išlaikymui skirta suma, yra padidėjusi ir siekia 1038 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, nuo 2025 m. atitinkamai didės ir vaiko išlaikymui priteistina suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024-07-05) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18. Atsakovas apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, nurodo, kad teismas nenustatęs jokių faktinių aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimu, šalių turtinės padėties pasikeitimu, nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir padidino nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 350 Eur. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą iš esmės peržiūrėjo ir iš naujo įvertino bei revizavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas Sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsni). Taigi šiuo atveju apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybės dėl poreikio padidinti nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo dydį, revizavo įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimą, yra teisiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys įstatymo nuostatoms.
20. Antra, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Išaugę vaiko poreikiai yra vienas dažniausiai teismų praktikoje pasitaikančių išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai). Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikia įrodinėti, jog tokio amžiaus vaikams kaip šalių nepilnametės dukros yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tačiau net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). 2024 metais minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių sudarė 924 Eur (atskaičius mokesčius 708,40 Eur), nuo 2025-01-01 minimali mėnesinė alga sudaro 1038 Eur (777,39 Eur).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė poreikį padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą po 200 Eur išlaikymo dydį, grindė aplinkybėmis tiek dėl padidėjusių vaikų poreikių, tiek dėl jai vienai tenkančios pareigos rūpintis neįgalumą turinčia dukra. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 805 Eur/mėn, iš ieškovo prašė priteisti po 350 Eur kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi, šiuo atveju iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams reikalaujama priteisti išlaikymo suma (po 350 Eur) neviršija minėto minimaliosios mėnesinės algos orientacinio kriterijaus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, sutinka su ieškovės argumentais dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir konstatuoja, kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaikų poreikių, todėl reikalinga būtinųjų išlaidų suma per mėnesį – 700 Eur (beveik lygi minimaliai mėnesinei algai) – laikytina realia ir protinga.
25. Paminėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika bei įvertinęs tai, kad ieškovė nurodė, jog vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 805 Eur/mėn, bylos nagrinėjimo metu išsamiai paaiškino iš ko susideda šios išlaidos, o atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde neįrodinėjo, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydžio, laikytina, jog nepilnamečių dukrų poreikiams per mėnesį abu tėvai privalo skirti apie 700 Eur (805 Eur – 96,25 Eur = 708,75 Eur), t.y. po 350 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, kad santuokos nutraukimo byloje žodžiu buvo susitarta, kad ieškovės neprašys didesnio išlaikymo vaikams, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, be to, neatitinka prioritetinių vaikų interesų užtikrinimo principo.
26. Taip pat įvertinęs byloje pateiktus šalių turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas turi galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, jo finansinė padėtis po priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimo pagerėjo, t.y. pats atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis nuo 2024 m. rugsėjo mėn. gali siekti 1700 – 2500 Eur į rankas, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. atsakovas darbo užmokestį gavo nuo 1140 Eur iki 1800 Eur. Ieškovės darbo užmokestis nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. sudarė nuo 890 Eur iki 1500 Eur. Atsakovo darbingumas nėra apribotas, ieškovės darbingumo lygis – 65 proc. Taip pat svarbios yra aplinkybės, kad nepilnametės mergaitės gyvena su ieškove, todėl, be abejonės, jai neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo pareiga, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, be to, ieškovės galimybės dirbti yra apribotos dėl neįgalios dukros priežiūros. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikams dydis atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų šiandieninius poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, anksčiau minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą padidinti nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį iki 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus bei vadovaujantis CPK 96 straipsniu, 99 straipsniu, šis išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.