Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-11059-804/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-22
Bylos Nr.
e2-11059-804/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02028-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
I. M. B.
Atsakovas
L. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Gediminas Lukaševičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11059-804/2024 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02028-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 22 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Astai Kielytei,dalyvaujant ieškovei I. M. B., jos atstovui advokatui A. K.,atsakovui L. L., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. B. ieškinį atsakovui L. L. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo:

1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023 patvirtintos šalių 2023-06-12 sudarytos taikos sutarties 3 punkto sąlygas dėl bendravimo su dukra R. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos ir:

1.1. nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra R. L. tvarką:

a) R. L. dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pasiima

kiekvieną sekmadienį 10 val. R. L. dukrą R. L. į jos gyvenamąją vietą gražina to paties sekmadienio 14 val.;

b) R. L. apie ketinimą pasiimti arba negalėjimą pasiimti dukrą R. L. praneša I. M. trumpąją žinute ją siųsdamas telefono numeriu - (duomenys neskelbtini), šeštadienį iki 14 val.. R. L. nepranešus apie ketinimą pasiimti dukrą R. L. iki šeštadienio 14 val., R. L. paranda teisę tą sekmadienį bendrauti su dukra R. L..;

c) I. M. jeigu dukra R. L. serga arba dėl kitos pateisinamos priežasties tą sekmadienį negali bendrauti su R. L., praneša apie tai R. L. iki šeštadienio 14 val..

2. priteisti iš atsakovo visas jos turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys taikiai susitarė dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo.

Po teismo sprendimo kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, ieškovės ir atsakovo santykiai buvo ir yra įtempti, konfliktiški, tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Atsakovas retai kada laikosi šalių susitarimu sutarto dukrai pasiimti laiko, dažnai sutartu laiku neatvažiuoja arba atvažiuoja dukrą pasiimti apie tai iš anksto ieškovei nepranešiąs, pasiėmęs dukrą, jos sutartu laiku negrąžina į dukters gyvenamąją vietą ar parvežą ją sužalotą. 2024-06-29 atsakovas šalių dukrą parvežė namo sužalotą, dėl ko ieškovė kreipėsi į policijos įstaigą, atsakovui buvo priimtas sprendimas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000014630.

Šalių dukrai yra nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytų lygų šalių dukrai yra būtinas reguliarus tam tikru konkrečiu laiku vaistų vartojimas kiekvieną dieną. Šalių dukra vaistus vartojimo intervalas turi būti dvylika valandų, vaistų dozę naudojant tuo pačiu paros metu, kiekvieną dieną. Labai dažnas atvejis, kaip dukra laiką leidžia su atsakovu, jis dukrai, nustatytu laiku, o kartais ir visiškai nepaduoda. Taip pat vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis dukrai turi būti taikomas tausojantis režimas, dienos darbo – poilsio režimas, ribojamas laikas prie ekranų, vengti streso, fizinio ir emocinio nuovargio, nemigos. Šalių dukrai leidžiant laiką su atsakovu, jis nesilaiko visų šių gydytojų rekomendacijų, dukrą parvežą pervargusią, kas vėliau kelia neigiamas pasekmes jos sveikatai, dėl ko dažnai kyla konfliktinės situacijos.

Dėl tvyrančios tarp tėvų emocinės įtampos ir atsakovo neatsakingo elgesio dukters atžvilgiu daroma žala vaikų emocinei ir fiziniai sveikatai. Ieškovė, siekdama išvengti konfliktų ir užtikrinti nepilnametės dukters interesus bei atsižvelgdama į konfliktinius šalių tarpusavio santykius, o taip pat į tai, kad nėra aiški teismo patvirtinta bendravimo su dukra tvarka, mano, kad būtina pakeisti/patikslinti nustatytą atsakovo ir nepilnamete dukra bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra atsižvelgiant išimtinai į šalių dukters interesus, jos sveikatos būklę, vaistų vartojimo reguliarumą.

Ieškovė papildomai pažymėjo, kad nuo to laiko kai buvo nustatyta bendravimo tvarka, buvo pasiteikę tokių atvejų, kad atsakovas skambindavo ir tikslindavosi dėl vaistų davimo. 2024-06-28 atsakovas gražino dukrą su nubrozdinta nosimi. Dukra buvo gimtadienyje ir šokinėdama batute susižalojo, tačiau dukrai nėra rekomenduojama tokia aktyvi veikla. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją.

Atsakovas teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo, t. y., dukros nepasiima ir apie tai neįspėja kaip nustatyta laikinoje bendravimo tvarkoje.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, kad nutraukdamos santuoką šalys taip pat susitarė, kad gyvendamos skyrium šalys turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu.

Šalies argumentai

Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukterimi tvarka riboja atsakovo galimybes dalyvauti dukters auklėjime ir iki minimizuoti atsakovo ir dukters ryšius, ir galiausiai juos apskritai nutraukti.

Ieškovės reikalavimas apriboti atsakovo bendravimą su dukterimi iki 4 val. per savaitę ir tik iš anksto įspėjus iki šeštadienio 14 val. prieštarauja CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytam lygiateisiškumo ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir - Skyrius) atstovas teismo posėdžio metu palaikė Tarnybos išvadą, kad Skyriaus nuomone, turėtų būti nustatyta maksimali vaiko bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į vaiko neįgalumą ir sveikatos būklę. Tokia bendravimo tvarka esant ginčui tarp šalių leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Bendravimo tvarkos siaurinimas galimas tik įrodžius, kad atsakovas veikia netinkamai savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023, buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta šalių 2023-06-12 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės dukters R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. M. B. (ieškove). Sutarties 3 punkte šalys aptarė tėvų teises bei pareigas jų nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Taigi, konkreti atsakovo R. L. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra R. L. nustatyta nebuvo.

Ieškovė prašymą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra motyvuoja tuo, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir šalims geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos nepavyksta, atsakovas dažnai nesilaiko duotų pažadų, sutartu laiku nepristato dukros į jos gyvenamąją vietą, netinkamai rūpinasi dukra, neatsižvelgia į vaiko dienotvarkę, kuri dukrai yra labai svarbi.

Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šalių tarpusavio nesutarimų neginčijo, tačiau nesutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis netinkamai rūpinasi dukra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad bendravimo tvarka esant ginčui tarp šalių leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

Taigi, tarp šalių esant tarpusavio nesutarimams dėl bendravimo tvarkos, teismas laiko tikslingu nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra galėtų bendrauti tik 4 valandas sekmadieniais. Tokį ieškinio reikalavimą grindžia dukros sveikatos problemomis bei nurodo, kad atsakovas yra neatsakingas tėvas ir tinkamai nepasirūpina dukra, t.y., laiku neduoda vaistų, neatsižvelgia į dukros dienotvarkę, gydytojų rekomendacijas. Atsakovas neigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl susitartos bendravimo tvarkos nevykdymo, be to teigia, kad nustačius ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, jo galimybės bendrauti su dukra būtų nepagrįstai ir neproporcingai sumažintos.

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovė neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių. Pagrindinis argumentas kreipiantis į teismą su prašymu, kokį teismui pateikė ieškovė šioje byloje, yra ta, kad atsakovas nesilaiko jų sutartos bendravimo tvarkos, netinkamai rūpinasi dukra. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas vengtų bendrauti su dukra ar veiktų priešingai jos interesams. Tai, kad nepilnametė bendravimo su tėvu metu žaisdama su vaikais susižalojo, niekaip negali būti vertinama, kaip atsakovo aplaidaus požiūrio į dukros poreikius. Priešingai, atsakovas nurodė, kad bendrauti su dukra nori, supranta jos poreikius, tačiau ne visada pavyksta pasiimti dukrą sutartu laiku dėl darbo grafiko, kuris jam nustatomas kas savaitę.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas). Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Apibendrinant galima daryti išvadą, atsakovas, kaip ir ieškovė, turi lygias teises pasirūpinti savo nepilnamečio vaiko priežiūra tokiu būdu, koks jam atrodo tinkamas, kiek tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams. Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovas kenkia vaiko interesams. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo maksimaliai apriboti atsakovo bendravimo su dukra laiką. Kaip minėta, esant šalių tarpusavio nesutarimams dėl bendravimo tvarkos, teismas laiko būtinu nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau kiti šalių tarpusavio nesutarimai negali būti sprendžiami maksimaliai apribojant atsakovo galimybes bendrauti su dukra.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dėl darbo grafiko ne visada gali dukrą pasiimti sekmadieniais, todėl nustatytina, kad atsakovas su dukra gali bendrauti arba šeštadieniais, arba sekmadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryto ir gražindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., apie dieną, kurią pasiims dukrą iš anksto informuodamas ieškovę prieš dieną.

Ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš atsakovo valstybei priteistinos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos už atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y., 115,63 Eur (2024-10-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-10577). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 50 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką, t. y., 55 Eur.

Ieškinį tenkinus iš dalies ir nustačius bendravimo tvarką, atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-268 str., 270-271 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13190-465/2023 patvirtintos šalių 2023-06-12 sudarytos taikos sutarties 3 punkto sąlygas ir nustatyti, kad R. L. dukrą R. L. iš jos gyvenamosios vietos pasiima kiekvieną šeštadienį arba sekmadienį 10 val. ir gražina dukrą R. L. į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., apie ketinimą pasiimti arba negalėjimą pasiimti dukrą R. L. praneša I. M. B. trumpąją žinute ją siųsdamas telefono numeriu - (duomenys neskelbtini), dieną prieš iki 14 val. I. M. B. jeigu dukra R. L. serga arba dėl kitos pateisinamos priežasties tą savaitgalio dieną negali bendrauti su R. L., praneša apie tai R. L. dieną prieš iki 14 val..

Priteisti valstybei iš atsakovo 55 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 115,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas