Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Jorūnės Pukinskienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. S. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl apelianto procesinių prašymų

12. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas J. S. prieš pat paskirtą 2025 m. rugsėjo 2 d. rašytinį posėdį, t. y. 2025 m. rugsėjo 1 d. teismui atsiuntė raštą – pranešimą, kuriuo prašė: (i) priimti papildomus paaiškinimus dėl jo atstovo advokato R. M. parengtame apeliaciniame skunde nustatytų prieštaravimų ir teiginių, su kuriais apeliantas nesutinka; (ii) posėdį atidėti ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes byloje neatskleistos svarbios aplinkybės, ieškovė piktnaudžiavo padėtimi, nebendravo su ieškovu, atsisakė teikti duomenis, šiurkščiai pažeidė atsakovo teises; (iii) prijungti pateiktus rašytinius įrodymus – VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atmintinę pacientui apie pasiruošimą planinei operacijai (numatoma operacijos data – 2025 m. rugsėjo 4 d.); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai adresuotą J. S. 2025 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą – prašymą suderinti nuomos sąlygas ir sudaryti nuomos sutartį, išspręsti su atleidimu nuo nuomos mokesčio ir kitus klausimus, J. S. Asmens su negalia pažymėjimą, J. S. paso kopiją, 2025 m. balandžio 14 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitą dėl 450 Eur sumokėjimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas.

13. Pagal bendrąją CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi: apeliacijos dalyką, apeliacinio skundų bei atsiliepimo į jį turinį; kitų byloje surinktų įrodymų visetą; aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme vyko žodinis procesas ir žodiniai teismo posėdžiai, kuriuose betarpiškai dalyvavo pats atsakovas, atitinkamai jų metu šalys, įskaitant atsakovą, galėjo pasisakyti ir duoti žodinius paaiškinimus; byloje gausu rašytinių įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje pakankama duomenų šio ginčo išnagrinėjimui, o išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, nėra. Pažymėtina, kad apeliantas tik formaliai pareiškė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau nenurodė jokių pagrįstų priežasčių / motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teisme būtinas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto (atsakovo) prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti įrodymai, nors ir atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, nei patvirtina, nei paneigia apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir vertintini, kaip pertekliniai, kadangi procesiniuose dokumentuose buvęs nurodytas ieškovo neįgalumo ir sveikatos problemų turėjimo faktas, kaip ir įvairių jo prašymu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl socialinio būsto nuomos teikimo faktas, nebuvo ginčo objektas, jis nebuvo nei vienos iš ginčo šalių kvestionuojamas, todėl šiuos rašytinius įrodymus, juo labiau apeliantui nepaaiškinus, kodėl jie teikiami ir kodėl prašoma juos prijungti prie bylos, atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismas priima tik su apelianto patirtomis apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidomis susijusį įrodymą - 2025 m. balandžio 14 d. Grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ir dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs šioje nutartyje žemiau.

16. Apeliantas prieš pat galutinės apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimą, t. y. 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui procesinį dokumentą – pranešimą dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą aplinkybių, kuriame išdėstė nesutikimą su ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą argumentus ir papildomus motyvus, tačiau šį procesinį dokumentą atsisakytina priimti, kadangi jis pateiktas jau baigus nagrinėti bylą iš esmės ir teismui atidėjus galutinės nutarties (sprendimo) priėmimą bei paskelbimą.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo esmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir aiškiai savo sprendimo 7-18 punktuose yra išdėstęs faktines šios bylos aplinkybes, dėl kurių byloje ginčo iš esmės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės jų neatkartodamas, pažymi esmines, t. y. kad atsakovas J. S. 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 3406-2943, sudarytos tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės (atstovaujamos patikėtinės VšĮ „Klaipėdos butai“) ir atsakovo, pagrindu valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovas už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis įsipareigojo mokėti Sutarties priede nustatytą nuomos mokestį, kuris pagal 2021 m. sausio 21 d. nuomos mokesčio apskaičiavimo Aktą ginčo laikotarpiu sudaro 51,31 Eur / mėn. Atsakovo skola už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sudaro 1 026,20 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas už ankstesnius laikotarpius taip pat turi įsiskolinimus už minėto buto nuomą: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3574-512/2020, iš atsakovo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės naudai priteistas 393,48 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-10831-1048/2022, iš atsakovo taip pat už nuomos mokesčio nemokėjimą, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., priteista 1 143,09 Eur skola. Taigi, kaip matyti, atsakovas nuomos mokesčio už nuomos teisinių santykių pagrindu valdomą butą nemokėjo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.; taip pat byloje nėra duomenų, jog ir vėlesniu laikotarpiu nuomos mokestis (bet kuria dalimi) būtų mokamas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog: (i) nėra pagrindo spręsti, kad Socialinio būsto nuomos sutartis, sudaryta tarp šalių 2017 m. rugsėjo 5 d., būtų negaliojanti; (ii) atsakovas pažeidė Sutartyje nustatytą prievolę mokėti nuomos mokestį ir už ginčo laikotarpį – nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d .- susidarė 1 026,20 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, kuris priteistinas ieškovei; (iii) atsakovui ilgą laiką (vieš 6 metų) nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, pažeidžiami teisingumo bei socialinio lygiateisiškumo principai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį tenkino pilna apimtimi, t. y. nutraukė tarp šalių 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarytą Nuomos sutartį, nusprendė iškeldinti atsakovą iš ginčo gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, o taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 026,20 Eur socialinio būsto nuomos mokesčio skolą, metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsakovas (apeliantas) J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl: (i) socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo bei (ii) jo iškeldinimo iš (duomenys neskelbtini) esančio socialinio būsto, prašydamas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinio reikalavimus šiuo aspektu atmesti.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-532-313/2015 ir kt.).

23. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo buvo priteistas 1 026,20 Eur dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., o tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovas minėto nuomos mokesčio nemokėjo, turtinių prievolių, kylančių iš socialinio būsto nuomos sutarties, neįvykdė, nors iš šios Sutarties kylančiomis teisėmis (naudotis gyvenamąja patalpa, joje gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą, naudotis komunalinėmis paslaugomis ir t.t.) visą Sutarties galiojimo laikotarpį iš esmės neatlygintinai naudojosi. Nei per teismo procesą pirmosios instancijos teisme, nei šiuo metu vykstant teismo procesui apeliacinės instancijos teisme atsakovas nuomos mokesčio ar bent jo dalies už minėtą laikotarpį taip ir nesumokėjo, įsiskolinimo nepadengė, ir byloje nėra duomenų ir įrodymų apie dedamas net ir minimalias pastangas ir veiksmus tą padaryti. Atsakovas taip pat nepadengė, ir antstolių iki šiol nėra išieškoti ir nuomos mokesčio už socialinį būstą įsiskolinimai, kurie buvo priteisti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesniuose teismo procesuose: 393,48 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., priteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3574-512/2020, ir 1 143,09 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., priteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10831-1048/2022. Taigi, atsakovas absoliučiai jokio socialinio būsto nuomos mokesčio (ar jo dalies) nemoka jau beveik 7 metus, t. y. visą šį laikotarpį iš esmės neatlygintinai naudojasi patalpomis, juose gyvena, deklaruoja gyvenamąją vietą, tačiau jokių prievolių, kylančių iš sudarytos Nuomos sutarties, nevykdo.

24. Antra, byloje nėra jokio pagrindo spręsti apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nebendradarbiautų su atsakovu Sutarties vykdymo klausimais, kadangi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, į visus atsakovo prašymus ir užklausimus buvo nuolat operatyviai ir motyvuotai atsakoma, visi jo prašymai buvo sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovo prašoma informacija jam buvo teikiama. Ta aplinkybė, jog tam tikri ieškovės atsakymai netenkino atsakovo ar buvo jam nepalankūs, nesuponuoja ir nepatvirtina savivaldybės administracijos nebendradarbiavimo su atsakovu, kadangi ieškovė turėjo veikti teisės aktų ribose ir negalėjo priimti kitokių, nei reglamentuota teisės aktais, sprendimų atsakovo atžvilgiu (tiek dėl pareigos mokėti socialinio būsto nuomos mokestį, tiek dėl jo dydžio, tiek dėl atleidimo nuo mokesčio galimybių).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios atsakovo nurodomos aplinkybės, kaip senatvės amžius, mažų pajamų turėjimas yra pagrindas įgyti teisę į socialinio būsto nuomą, tačiau nėra pagrindas atleisti nuomininką nuo iš sudarytos nuomos sutarties kylančių turtinių įsipareigojimų vykdymo, turint omenyje, kad tie įsipareigojimai nustatyti minimalūs, siekiant padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. ir 2023 m. vasario 23 d. raštų atsakovui „Dėl kompensacijos už socialinio būsto nuomą“, patikrinus atsakovo pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 metus, buvo nustatyta, kad atsakovo pajamos sudarė 4 274 Eur per metus arba 356,17 Eur per mėnesį vienam asmeniui, o pagal deklaraciją už 2022 metus nustatyta, kad pajamos sudarė 3 698 Eur per metus arba 308,17 Eur per mėnesį, t. y. atsakovo deklaruotos pajamos atitinkamais laikotarpiais viršijo teisės aktais nustatytą pajamų vienam asmeniui per mėnesį ribą (1,5 valstybės remiamo pajamų dydžio), kuriai esant galimas socialinio būsto nuomininko atleidimas nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo forma jau yra įvertinęs ir nustatęs, kokios turtinės padėties, gaunamų pajamų lygio / dydžio asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą, suteiktina dar ir papildoma pagalba atleidimo nuo nuomos mokesčio pavidalu, o kuriems tokia papildoma parama netaikytina bei išlieka pareiga mokėti nuomos mokestį, kurio dydis yra minimalus ir taip pat reglamentuojamas teisės aktais, t. y. nėra derybų ar nuomotojo diskrecijos objektas, ir tiek ieškovė, tiek teismas turi laikytis imperatyviai nustatytų teisės aktais reikalavimų, kadangi šiuose teisiniuose santykiuose (viešojo administravimo srityje) taikytinas principas, jog „draudžiama viskas, kas nėra leista įstatymo“.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, socialinio būsto nuomos sutarties su atsakovu nutraukimas bei jo iškeldinimas nepažeidžia nei šiuo klausimu suformuotos Lietuvos teismų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

29. Kaip visiškai pagrįsti pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012), tačiau situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas tokiu atveju pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014), o pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą; socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 4 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

30. Sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019).

31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto pažymima, jog sprendžiant ši klausimą būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011 etc.). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas iš esmės visą gyvenimo socialiniame būste laikotarpį, beveik 7 metus tik neatlygintinai naudojasi valstybės teikiama parama socialinio būsto forma ir iš nuomos sutarties kylančiomis jam teisėmis, tačiau visiškai nevykdo jokių iš šios sutarties jam kylančių, net pačių minimaliausių pareigų, nebendradarbiauja su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nereaguoja į daugkartinius raginimus ir siūlymus spręsti problemą bei vykdyti prievoles, nesumokėjo net ir minimaliausios dalies nuomos mokesčio (įsiskolinimo), siekdamas išsaugoti būstą ir matydamas jo netekties grėsmę nesikreipė dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo išdėstymo, ankstesnių vykusių dviejų teismo procesų metu buvo visiškai abejingas ir pasyvus (priimti sprendimai už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimų į ieškinius ir nesidomėjus procesu), todėl esant tokiai situacijai socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas negali būti laikomas neadekvačia, neproporcinga ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu priemone. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ir toliau būtų pateisinamas visiškas ir ilgalaikis, beveik 7 metus trunkantis nuomos mokesčio nemokėjimas, įsiteisėjusių ankstesnių teismų sprendimų ignoravimas, taip pat ir deklaracijų, kurių pagrindu apskritai yra sprendžiama, ar asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą, nepateikimas ar pavėluotas teikimas iš atsakovo pusės, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų nuomininkų, tinkamai ir laiku vykdančių sutartis dėl socialinio būsto nuomos prievoles, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų teisėti lūkesčiai etc.

33. Apibendrinant tai, kas yra išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad gyvenimo trukmė ginčo bute, atsakovo amžius, jo turtinė padėtis ir kitos byloje nustatytos aplinkybės savaime nepateisina atsakovo sąmoningo pasyvumo ir prievolės mokėti nuomos mokestį, kuris iš esmės sistemingai tik didėja, ignoravimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog faktinių nuomos teisinių santykių nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas šiuo konkrečiu atveju yra proporcingas pasiekti teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų nustatyti tinkamą pusiausvyrą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apelianto (atsakovo) J. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

37. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė (jos patikėtinė VšĮ „Klaipėdos butai“) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

38. Atsižvelgiant į nurodytą, iš apelianto (atsakovo) J. S. ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės naudai priteistina 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apelianto (atsakovo) J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111100775) iš atsakovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.