- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2-661-1032/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04084-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis, Svajūnė Šidlauskaitė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. S. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir J. S.; iškeldinti atsakovą J. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovo 1026,20 Eur socialinio būsto nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 kambario 33,28 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškovė, atstovaujama patikėtinio, su atsakovu pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu išnuomojo Butą jam. Pagal Sutarties 1 punktą ir 4.5 punktą už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti Sutarties priede nustatytą nuomos mokestį. Pagal Sutarties 11 punktą nuomos mokestis turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Pagal Sutarties 17.2.1 punktą jei nuomininko įsiskolinimas už būsto nuomą ir už patalpoms tiekiamą energiją (šiluminę ir elektros), dujas, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių šių mokesčių sumą, taip pat, jei nuomininkas nesumoka vienų metų metinės vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir metinio žemės nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Pagal socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nustatytas nuomos mokestis per mėnesį buvo (nurodomi tik šiai bylai aktualūs aktai): 2021 m. sausio 1 d. aktas – 51,31 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovas visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė 1 026,20 Eur skola. 2023 m. spalio 31 d. atsakovas buvo įspėtas apie susidariusį naują įsiskolinimą 608,86 Eur sumai, priminta apie įsiteisėjusiais sprendimas priteistą 1 536,57 Eur skolos dydį. Ieškovė akcentuoja, kad iš atsakovo jau du kartus buvo priteistos skolos, kurios vykdant skolų išieškojimą priverstine tvarka nemažėja (nėra išieškota jokių skolos dalių). 2024 m. liepos 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad pagal nuomos sutarties 12 punktą su aktu nuomininkas supažindinamas pasirašytinai. Supažindinimo veiksmus atlieka turto patikėtinio viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos butai“ darbuotojai. Jie telefonu susisiekia su nuomininkais, kviečia atvykti į jų buveinę – veiklos vietą, susipažinti su nauju socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu ir jį pasirašyti. Jeigu nuomininkai nebendradarbiauja ir neatvyksta susipažinti ir pasirašyti akto, su pasikeitusiu nuomos mokesčio dydžiu jie supažindinami pateikiant jiems sąskaitą už nuomos mokestį. Sąskaitos siunčiamos paprastu neregistruotu paštu. Jeigu po nurodytų veiksmų nėra gaunamas pagrįstas ir argumentuotas nuomininko prieštaravimas, laikoma kad suėjus pirmos sąskaitos, kurioje nurodytas padidintas nuomos mokestis, apmokėjimo terminui, nuomininkas yra supažindintas tinkamai. Teigia, jog tokia praktika pasirinkta siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl nuomininko neveikimo, pavyzdžiui neatvyksta pasirašyti akto, neprieštarauja gautoms sąskaitoms ir pan. Taip pat siekiant užtikrinti Sutarties 9 punkto realų įgyvendinimą. Nuomininkui neveikiant, teikiant neargumentuotas ir nepagrįstas prieštaravimas dėl didesnio nuomos dydžio būtų iš esmės paneigta nuomotojo teisė perskaičiuoti nuomos mokestį ir šalių susitarimas kokia tvarka ir terminais nuomotojas tokią teisę tą atlikti vienašališkai. Ieškovės nuomone, sisteminis Sutarties teksto aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad supažindinimo pasirašytinai sąlyga įmanoma tik šalims bendradarbiaujant. Kadangi šalys susitarė dėl nuomos mokesčio keitimo tvarkos ir sąlygų (Nuomos Sutarties 9 punktas), supažindinimas su aktu yra informacinio pobūdžio. 2017 metais Socialinis būstas atsakovui buvo suteiktas pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašą (prašymo teikimo metu galiojančią akto redakciją).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sudarydamas socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su sutarties redakcija nesutiko, todėl sutartyje padarė įrašą „Sutartis patvirtinama dalinai, sutarties neapibrėžtumai bus derinami po sutarties pasirašymo“. Prieš pasirašant atsakovui sutartį, ieškovės atstovas žodžiu patikino, kad sutarties redakciją bus galima suderinti po sutarties pasirašymo. Be to, buvo suteikta informacija, kad nuo nuomos mokesčio atsakovas bus atleistas. Po sutarties pasirašymo atsakovas nuolat siekė suderinti sutarties sąlygas, bet ieškovė visas atsakovo pastangas ignoravo. Atsakovo teigimu, iš esmės 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra negaliojanti.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Svajūnė Šidlauskaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad sutarties nutraukimo pagrindas yra būtent sutarties sąlygos mokėti nuomos mokestį nesilaikymas. Pažymi, kad tai yra trečia byla dėl skolos ir nuomos mokestis yra nemokamas nuo 2019 m. vasario 1 d., t. y. jau daugiau kaip 6 metai pradelsti mokėjimo terminai ir pažeidinėjamas reikalavimas nevėluoti ne daugiau kaip tris mėnesius mokėti nuomos mokestį. Ieškovės nuomone, nepaisant to, kad atsakovas turi socialiai remtino asmens statusą, socialinė parama, kaip socialinio būsto nuoma nėra teikiama neatlygintinai. Tai gali būti daroma tik vieninteliu atveju, tai po nuomos santykių pasirašymo, kiekvienais metais asmuo deklaruoja turto pajamas, pareiškia prašymą atleisti / kompensuoti nuo nuomos mokesčio, tais konkrečiais metais, remiantis praėjusių metų prasta turtine padėtimi, t. y. tais metais sausio mėnesį nuomos mokestis yra sumokamas vasarį prašoma atleisti nuo likusių metų, kompensuoti nuomos mokestį ar ne. Ieškovės duomenimis, ginčo laikotarpiu tokių prašymu nebuvo patenkinta, atsakovo turtinė padėtis neatitiko įstatymo reikalavimų, kad būtų kompensuota 51,31 Eur mėnesinio nuomos mokesčio suma. Visiems valstybės gyventojams, ar tai yra socialiai remtino asmens statusą turintiems, ar ne, socialinio būsto nuoma yra teikiama su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis. Ieškovės nuomone ši sąlyga yra pažeista ir sutartis turėtų būti nutraukta, o skola priteista. Ieškovė nepripažįsta, kad yra sulaikytas nuomos mokesčio mokėjimas pagrįstai ar dėl svarbių priežasčių. Sulaikymas gali būti pateisintas įstatymo pagrindu, kaip priešpriešinės pareigos, t. y. ieškovei kažkokios pareigos nevykdant, turi teisę sulaikyti nuomos mokestį. Ieškovė neįžvelgia jokios priešpriešinės pareigos, kuri būtent būtų susijusi su teise sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą. Pažymi, kad šiais metais pasikeitęs Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, kuris numato ilgesnį terminą sutarties nevykdymo, t. y. 6 mėn. terminą, bet sutartis yra senesnė ir nepaisant įstatymo pakeitimo, vis tiek 6 metai nemokėtas nuomos mokestis yra pernelyg ilgas laikotarpis. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar atsakovas kažkada kreipėsi į ieškovę, prašydamas skolą išdėstyti, padengti, nurodė, kad pačių išdėstymų nėra, tačiau žino, jog 2017 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. prašyta kompensuoti nuomos mokesčio atleidimą, kad pajamos yra mažos. Tačiau visada yra ta pati problema, jog yra pateikiama mokesčių deklaracija, kuri supildyta paties atsakovo, patikrinus Sodros ir mokesčių duomenis, gaunama informacija apie visai kitas pajamas. Pagrindinė problema, kad mokesčių inspekcija nepatvirtina tos deklaracijos, nurodo, kad supildyta neteisingai, duomenys neteisingi, nes pajamas (pensiją ir pašalpas), Sodros duomenimis, atsakovas gauna gerokai didesnes. Nurodo, kad deklaracija neteisinga, pateikia teisingus duomenis ir pagal tuos duomenis kompensacija nepriklauso. Kadangi tai yra oficialūs Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, atitinkamas savivaldybės skyrius remiasi oficialiais duomenimis, o ne atsakovo subjektyviai nurodytais. Kol nėra teisimo sprendimo, kuris patvirtintų atsakovo duomenis, ieškovė negali vadovautis tais duomenimis. Pažymi, kad sutartis yra pasirašyta ir atsakovas neginčija tos sąlygos, kad šalys sutaria, kad nuomotojas turi teisę perskaičiuoti nuomos mokestį pagal metodiką, ne dažniau nei kartą per metus. Nurodė, kad pasirašius sutartį, jog kažkas turi būti pakeista ir su kažkuo nesutinkama ieškovei buvo išreikšta 2020 m. sausio 16 d. rašytinėmis atsakovo pastabomis į kurias savivaldybė atsakė, jog pagrindo sutarties keisti nėra. Atsakydama į atsakovo užduotą klausimą, ar gali pasakyti, kuri sutarties dalis yra patvirtinta atsakovo, o kuri ne nurodė, kad atsakovas turėjo nurodyti, kurią dalį patvirtina ar ne, jeigu atsakovas darė prierašą, kad sutinka tik su dalimi. Duomenis, su kokia dalimi atsakovas nesutinka, ieškovė gavo tik 2020 m. sausio 16 d.
5. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. buvo pasiūlytas butas (duomenys neskelbtini), direktorė padavė sutartį pasirašyti. Teigia, jog turi patirtį sutarčių sudaryme, pažvelgęs į duotą sutartį pamatė, kad ji neatitinka net bendrų reikalavimų ir direktorės paklausė ar gali su ja susipažinti ir raštu pateikti savo nuomonę dėl sutarties sudarymo. Direktorė pasakė, kad atsakovas pasirašytų, o vėliau tą klausimą išspręs, nes dabar viską reikia čia greitai tvarkyti. Didesnė dalis sutarties neatitinka reikalavimų, atsakovo interesų, todėl tik dalinai su sutartimi sutinka. Teigia, jog direktorė jam pasakė, kad nieko nereikės mokėti ir buvo atleistas nuo nuomos mokesčio. Taip pat jokių tai pagrindžiančių dokumentų nebuvo teikta, todėl du metus už nuomą nieko nemokėjo. Nelaukdamas nieko raštu kreipėsi ne vieną kartą dėl sutarties peržiūrėjimo, kad susitvarkyti ir būti ramiam, vykdyti savo pareigą abipusiai. Teismui nurodžius, kad ant 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akto yra atsakovo parašas, kad su apskaičiavimu susipažino, atsakovas nurodė, kad tas aktas pasirašant sutartį nebuvo pateiktas, jis jo neprisimena, atsirado vėliau. Po to dar kažkoks aktas atsirado. Pakartotinai teigia, kad pasirašant sutartį nuomos mokesčio mokėti nereikėjo ir sąskaitų neteikė ir tas aktas galbūt yra sudarytas atbuline data. Nurodo, kad nemokėjimas yra susijęs tik su vienu dalyku, jog reikia susitvarkyti su sutartimi, kad atsakovas žinotų tiksliai ir tinkamai už ką turi mokėti, kiek, kokios yra kitos pareigos be nuomos mokesčio. Po kiekvienos sąskaitos gavimo, kada buvo nuomos mokestis paskaičiuotas, raštu siųsdavo į Klaipėdos butai ir savivaldybę, kad reikia peržiūrėti sutartį, ją pasirašyti abipusiai, kad ji yra negaliojanti ir dėl nuomos ir dėl viso kito. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar pasirašydamas aktą dėl socialinio būsto nuomos mokesčio, atsakovas suprato, jog jis turės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį nurodė, kad taip. Teismui pasiteiravus, kodėl tada nuo 2019 m. vasario 1 d. nemokėjo nuomos mokesčio nurodė, todėl kad nėra galiojančios sutarties. Nurodė, kad turi patirties sutarčių sudaryme, išsilavinimas – aukštesnysis. Nurodė, kad į savivaldybę kreipėsi ne po 3 metų, o kreipėsi anksčiau žodžiu ir į teismą kreipėsi dėl sutarties, tačiau savivaldybė nesikalba. Patvirtino, kad gaudavo sąskaitas su nauju nuomos mokesčiu ir matė, jog nuomos mokestis nebe 32,79 Eur, o 51,31 Eur. Teigia, kad kreipėsi į savivaldybę su prašymu pateikti naują socialinio būsto nuomos apskaičiavimo aktą. Nurodė, kad nuo šių metų pensijos gauna apie 500 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas advokatas Raimondas Mažulis teismo posėdžio metu palaikė atsakovo pateiktus paaiškinimus ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (e. b. l. 5-6).
8. 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškovė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“, su atsakovu sudarė neterminuotą Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už mokestį įsipareigojo suteikti atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigoja naudotis šiuo socialiniu būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1-2 punktai, 4.6. punktas). Nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir yra nustatytas nuomotojo (ieškovės) parengtame Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte (Sutarties 2 priedas), kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (sutarties 9 punktas). Pagal sutarties 10 punktą nuomos mokestis mokamas už laikotarpį nuo Socialinio būsto perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Pagal Sutarties 11 punktą nuomos mokestis turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, keičiamas Sutarties priedas – Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, su kuriuo nuomininkas (atsakovas) supažindintinas pasirašytinai. Pagal Sutarties 18.2.2 punktą jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir už patalpoms tiekiamą energiją (šiluminę ir elektros), dujas, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių šių mokesčių sumą, taip pat, jei nuomininkas nesumoka vienerių metų metinės vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir metinio žemės nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Prie nuomininko (atsakovo) parašo nurodyta, jog „Sutartis patvirtinama dalinai, Sutarties neapibrėžtumas bus derinami po Sutarties pasirašymo“ (e. b. l. 8-11).
9. Pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nustatytas nuomos mokestis per mėnesį buvo 32,79 Eur, su šiuo aktu atsakovas susipažinęs pasirašytinai; pagal 2021 m. sausio 21 d. aktą – 51,31 Eur, atsakovo parašo ant šio akto nėra (e. b. l. 12-13).
10. Iš 2024 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 308 matyti, jog įsiskolinimas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. sudaro 1 026,20 Eur (e. b. l. 15).
11. 2023 m. spalio 31 d. pranešimu ieškovė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“ kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu reikalavimu dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, kuriuo pareikalauta iki 2023 m. gruodžio 30 d. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, kartu mokant ir einamuosius mokesčius. Atsakovas įspėtas, jog neįvykdžius reikalavimo, po nurodyto termino, vadovaujantis Sutarties 18.2.2 papunkčiu, be atskiro įspėjimo bus teikiamas ieškinys teismui dėl Sutarties nutraukimo bei iškeldinimo ir likusios skolos už nuomą priteisimo (e. b. l. 16).
12. Į bylą pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. (31.1.-RS2-1126, kuriame nurodyta, kad Savivaldybės administracijoje gautas atsakovo prašymas dėl buto nuomos kompensavimo. Rašte nurodoma, kad būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas yra viena iš paramos būstui išsinuomoti formų, tačiau socialinio būsto nuomininkams ši paramos forma netaikoma. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AD2-775, atsakovui buvo išnuomotas socialinis būstas, todėl kaip savivaldybės socialinio būsto nuomininkas, teisės į būsto nuomos kompensaciją atsakovas neturi (e. b. l. 46-47).
13. Atsakovas 2020 m. sausio 16 d. pareiškimu dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 3406-2943 peržiūrėjimo ir dalinio pakeitimo, kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“, nurodydamas, kad minėta sutartis pažeidžia nuomininko interesus, todėl turi būti peržiūrėta ir dalinai pakeista, todėl prašo paskirti datą, vietą ir laiką dėl šio pareiškimo nagrinėjimo dėl patikslintos Socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo (e. b. l. 48-49).
14. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamentas 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. (4.84)-D2-127 paaiškino atsakovui, jog Sutartis pasirašymui su asmenimis, kuriems priimtais Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais yra išnuomojamas socialinis būstas, rengia VšĮ „Klaipėdos butai“ darbuotojai, kurie privalo naudoti tiktą Sutarties formą, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-135. Taip pat nurodyta, jog nenustatyta, kaip ši Sutartis gali pažeisti atsakovo, kaip nuomininko, interesus. Pagrindo keisti Sutarties formą pagal atsakovo reiškiamas pastabas nėra ir ji nebus keičiama (e. b. l. 57).
15. Į bylą pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. pranešimas dėl kompensacijos už socialinio būsto nuomą, kuriame pakartotinai nurodoma, kad Savivaldybės nagrinėdamos gautus prašymus dėl atleidimo nuo savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčio mokėjimo, vadovaujasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-240. Pažymima, kad socialinio būsto nuomos mokesčio lengvata gali naudotis tik tie asmenys, kurie teisingai deklaruoja savo turtą (įskaitant pajamas). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis nustatyta, kad pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2021 m., atsakovo pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas dydis vienam asmeniui per mėnesį, o atsakovo pateikti 2022 m. sausio 14 d. prašyme nurodyti duomenys yra neteisingi, nesutampantys su Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis. Pažymima, jog šiuo metu nuo socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio mokėjimo atsakovas nebus atleistas, nesant tam teisinio pagrindo (e. b. l. 61-62).
16. Atsakovas į bylą pateikė VšĮ „Klaipėdos butai“ 2021 m. kovo 9 d. pranešimą Nr. 125, kuriame nurodyta, kad neturi jokios papildomos informacijos pateikti į atsakovo paklausimą, nes Socialinio būsto skyrius į visus pateiktus klausimus atsakė. Taip pat įspėjo, kad atsakovas nevykdo socialinio būsto nuomos sutarties ir skola Savivaldybei 2021 m. kovo 1 d. yra 620,40 Eur (e. b. l. 98).
17. Atsakovas į bylą pateikė 2024 m. balandžio 15 d. 29 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. pranešimus, adresuotus VšĮ „Klaipėdos butai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuose nurodoma, kad socialinio būsto nuomos sutartis patvirtinta dalinai, jog atsakovas stabdo sąskaitų ir socialinio būsto nuomos mokėjimą. Taip pat pranešimuose nurodoma, kad sutartis neatitinka įstatyminių reikalavimų, šiurkščiai pažeidžia atsakovo teises ir interesus (e. b. l. 96-108).
18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkino Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį ir priteisė iš atsakovo J. S. 393,48 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iš atsakovo J. S. priteisė 1 143,09 Eur nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
Dėl socialinio būsto nuomos sutarties (ne)galiojimo
19. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, nes pasirašant sutartį jis prie savo parašo atliko įrašą – „Sutartis patvirtinama dalinai. Sutarties neapibrėžtumas bus derinami po sutarties pasirašymo“. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad minėta socialinio būsto nuomos sutartis neatitinka net bendrųjų reikalavimų. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
20. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Iš pateiktos 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog šios sutarties forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T2-135, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu (pagal tuo metu galiojančią straipsnio redakciją), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 „Dėl Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ ir Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“), II skyriumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginys, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka bendrųjų reikalavimų yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl šis argumentas, remiantis aukščiau nurodytu, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175 straipsnis, 185 straipsnis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2024).
22. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka; 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 35 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-695/2020, 32 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškovė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“, su atsakovu sudarė neterminuotą Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už mokestį įsipareigojo suteikti atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigoja naudotis šiuo socialiniu būstu pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Atsakovas šią sutartį pasirašė, bet pridėjo pastabą, kad „Sutartis patvirtinama dalinai. Sutarties neapibrėžtumas bus derinami po sutarties pasirašymo“. Tačiau atsakovas nenurodė su kokiais konkrečiai sutarties punktais bei sąlygomis jis nesutinka ir kuri sutarties dalis patvirtinama. Kartu su socialinio būsto nuomos sutartimi sudarytas 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad socialinio būsto nuomos mokestis sudaro 32,79 Eur. Šį aktą atsakovas taip pat pasirašė, patvirtindamas, kad su apskaičiavimu susipažino. Gyventojų registro tarnybos duomenimis matyti, jog atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog vis dar ten gyvena.
24. Teismas įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat šią konkrečią susiklosčiusią situaciją, neturi pagrindo teigti, kad minėta socialinio būsto nuomos sutartis yra negaliojanti. Tiek sudarytos sutarties, tiek konkliudentinių veiksmų pagrindu atsakovas nuomojame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais atsakovas sutiko su 2017 m. rugsėjo 5 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir sutartis tarp šalių yra galiojanti. Priešingos išvados daryti neleidžia ir tai, kad ieškovė 2020 m. vasario 21 d. rašte Nr. (4.84)-D2-127 paaiškino atsakovui, jog nenustatyta, kaip ši Sutartis gali pažeisti atsakovo, kaip nuomininko, interesus ir pagrindo keisti Sutarties formą pagal atsakovo reiškiamas pastabas nėra ir ji nebus keičiama. Nors atsakovas ir teigia, jog neturėjo teisinių žinių ir nesikreipė ankščiau į teismą dėl sutarties pakeitimo, tačiau pats teismo posėdžio metu patvirtino, jog turi sutarčių sudarymo patirties, taip pat sugebėjo kreiptis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje, o 2020 m. balandžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimais iš atsakovo jau priteistos skolos už nuomos mokesčio nemokėjimą, tačiau atsakovas teigdamas, kad jo teisės pažeidžiamos ir siekdamas sutarties pakeitimo negynė savo teisių įstatymų nustatyta tvarka. Duodamas paaiškinimus atsakovas pripažino, jog turėjo sutarčių sudarymo patirties, pasirašydamas nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą suprato, kad turės mokėti nuomos mokestį, todėl šios aplinkybės įpareigojo atsakovą elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.
Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio skolos priteisimo
25. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 026,20 Eur socialinio būsto nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė 1 026,20 Eur skola. Be to, pažymi, kad iš atsakovo jau du kartus buvo priteistos skolos, kurios vykdant skolų išieškojimą priverstine tvarka nemažėja (nėra išieškota jokių skolos dalių). Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, argumentuodamas, kad jam buvo pasakyta, jog nuomos mokesčio mokėti nereikės.
26. CK 6.576 straipsnyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).
27. Pagal šalių sudarytą 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarytos Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsipareigojo už naudojimąsi išnuomotomis patalpomis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatytą nuomos mokestį (Sutarties 1-2 punktai, 4.6 punktas), kuris pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nustatytas nuomos mokestis per mėnesį buvo 32,79 Eur, o pagal 2021 m. sausio 21 d. aktą nuomos mokestis sudaro 51,31 Eur.
28. Pagal Sutarties 11 punktą nuomos mokestis turėjo būti mokamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nustatytas nuomos mokesčio dydis gali būti keičiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, keičiamas Sutarties priedas – Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, su kuriuo nuomininkas (atsakovas) supažindintinas pasirašytinai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog su 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas susipažinęs pasirašytinai. Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad minėtas aktas pasirašant sutartį jam nebuvo pateiktas ir yra sudarytas atbuline data, tačiau nepaneigė ir neginčijo aplinkybės, jog ten yra būtent atsakovo parašas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su 2021 m. sausio 21 d. aktu atsakovas taip pat buvo kviečiamas susipažinti pasirašytinai, tačiau atsakovui neatvykus ir nepasirašius, minėtas aktas buvo išsiųstas atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog gaudavo sąskaitas su naujai paskaičiuotu nuomos mokesčiu ir matė, jog nuomos mokestis nebe 32,79 Eur, o 51,31 Eur.
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovei priteista 393,48 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., o 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovei priteista 1 143,09 Eur nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
30. Iš 2024 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 308 matyti, jog už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovo įsiskolinimas už gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą sudaro 1 026,20 Eur. 2023 m. spalio 31 d. pranešimu ieškovė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“ kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu reikalavimu dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, kuriuo pareikalauta iki 2023 m. gruodžio 30 d. sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą, kartu mokant ir einamuosius mokesčius. Atsakovas įspėtas, jog neįvykdžius reikalavimo, po nurodyto termino, vadovaujantis Sutarties 18.2.2 papunkčiu, be atskiro įspėjimo bus teikiamas ieškinys teismui dėl Sutarties nutraukimo bei iškeldinimo ir likusios skolos už nuomą priteisimo.
31. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog atsakovas 2017 m., 2021 m. – 2023 m. kreipėsi į ieškovę su prašymais kompensuoti socialinio būsto nuomos mokestį, tačiau visais atvejais ieškovės nustatyta, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atsakovas teisės į socialinio būsto nuomos mokesčio kompensaciją neturi. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas teismo posėdžio metu pirmiau nurodė, kad jam buvo pasakyta, jog nuomos mokesčio mokėti nereikės, tačiau vėliau duodamas paaiškinimus teigė, kad nemokėjimas yra susijęs tik su vienu dalyku, t. y. jog reikia susitvarkyti su sutartimi, kad atsakovas žinotų tiksliai ir tinkamai už ką turi mokėti, kiek, kokios yra kitos pareigos be nuomos mokesčio. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar pasirašydamas aktą dėl socialinio būsto nuomos mokesčio, suprato, jog jis turės mokėti socialinio būsto nuomos mokestį nurodė, kad taip.
32. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pripažintina, kad atsakovas yra įgijęs prievolę ieškovei mokėti susidariusį įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą. Kadangi atsakovas šios prievolės nevykdo, todėl yra pagrindas atsakovą laikyti pažeidusiu prievolę. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas privalo ieškovei sumokėti 1 026,20 Eur įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo
33. Ieškovė taip pat prašo nutraukti 2017 m. rugsėjo 5 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir J. S., iškeldinti atsakovą J. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
34. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kasacinis teismas yra išsiaiškinęs, jog šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, 2) šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
35. Pagal Sutarties 18.2.2 punktą jei nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir už patalpoms tiekiamą energiją (šiluminę ir elektros), dujas, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių šių mokesčių sumą, taip pat, jei nuomininkas nesumoka vienerių metų metinės vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą ir metinio žemės nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis yra pasirengęs įmokėti į teismo depozitinę sąlygą visą mokesčio nuomos skolos sumą pagal pareikštą reikalavimą su sąlyga, jog ieškovė nereikalaus jo iškeldinti, tačiau kaip nustatyta byloje nuo pat nuomos sutarties sudarymo 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovas nei karto nesumokėjo nuomos mokesčio, nesikreipė į ieškovę dėl teismo sprendimu priteistų sumų apmokėjimo ar išdėstymo, kas patvirtina, jog per visą socialinio būsto nuomos sutartį jis nevykdė savo sutartinės pareigos sumokėti ieškovei už jo naudojamą socialinį būstą nuomos mokestį.
36. Pažymėtina, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija. Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012). Teismų praktikoje pažymima, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12, 2002-11-25, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13 ir 2007-06-04 nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004-03-05 ir 2009-09-02 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014; 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014). Byloje nustačius, kad atsakovas ilgą laiką (virš 6 metų) nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, taigi, iš esmės pripažinus jį būstą naudojant ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, gali būti sprendžiama dėl griežčiausių nuomos sutarties pažeidimo padarinių taikymo – iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, kurie tokiu atveju nėra laikomi neproporcingais siekiamiems tikslams.
37. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisinį socialinio būsto nuomos santykių reglamentavimą, o taip pat atsižvelgiant į socialinio teisingumo, asmens lygiateisiškumo principus, esant socialinio būsto trūkumui ir neiškeldinus atsakovo, pažeidžiančio nuomos sutarties sąlygas, nėra užtikrinamos asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti jų interesai, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, nuomos ir kitų mokesčių nemoka, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – 2017 m. rugsėjo 5 d. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina, atsakovas J. S. iškeldinamas iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.59, 6.63 straipsniai, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys, 6.611 straipsnis).
Dėl kitų šalių argumentų
38. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, jai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovo, tačiau atsakovas 2024 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos tiekimo išlaidų, todėl žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 4 d.).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 240 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e.b.l. 26-30). Nors atsakovui ir buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau vadovaujantis nurodytu straipsniu, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Iškeldinti atsakovą J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 026,20 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt šešių eurų 20 centų) socialinio būsto nuomos mokesčio skolą, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą 1 026,20 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt šešių eurų 20 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.