Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato V. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 14.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 12.38 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, R. S. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiųjų A. N. ir A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. S. priteista 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. N. naudai ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 900 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo, bei 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. P. naudai ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 600 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. S. priteistos A. N. ir A. P. naudai jų turėtos advokato atstovavimo išlaidos – po 1 500 Eur, kitoje dalyje prašymai dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors, jo manymu, buvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, išklausiusi proceso dalyvių nuomones apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vertina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. S. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu nuteistojo R. S. parodymų vertinimu akcentuojant, kad nuteistasis nuo pat pirmos apklausos visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Aukštesnysis teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas, jeigu kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.).

13. Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą‏‎. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis proceso metu, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus dėl žemiau nurodytų priežasčių.

18. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes įvertino ir nurodė argumentus, kuriems visiškai pritaria ir teisėjų kolegija. Akivaizdu, kad R. S. asmenybė brandi (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), gyvena kartu su siūloma laiduotoja – sutuoktine E. S., turi dukrą (4 t., b. l. 138-140). Nors nuteistasis ir teigia, jog sutuoktinė vis dar gali jam padaryti teigiamą įtaką, tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad jie kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o nuteistasis per paskutinius penkerius metus keturis kartus buvo baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 54-57). Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad sutuoktinė iki nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas nuteistas, padarymo negebėjo įtakoti jo elgesio šioje srityje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš konfliktą su nukentėjusiais, E. S. taip pat buvo nuteistuoju restorane, tačiau ir nagrinėjamu atveju nesugebėjo R. S. sudrausminti ir užkardyti jo daromų nusikalstamų veikų. Kaip nurodyta I. P. parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis prie staliuko sėdėjo su moterimi ir mergaite, vyriškis pradėjo garsiai šūkauti, moteris jį ramino, tačiau jis jos neklausė (5 t., b. l. 70-71). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad E. S. įtaka nuteistajam būtų veiksminga ateityje. Nei apklausos pirmos instancijos teisme metu duoti parodymai, nei kitokie kartu su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. pagal laidavimą pateikti įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad laiduotoja gali būti pripažinta asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo ir galinčia daryti akivaizdžią teigiamą įtaką sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

19. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 40 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nuteistojo R. S. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų ir bausmės paskirčiai keliamiems tikslams, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimui bei nukentėjusiųjų interesų procese užtikrinimui. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo būdą (padaryta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika); kilusius padarinius (sutrikdyta viešoji; į tai, koks teisinis gėris buvo pažeistas (dviejų žmonių sveikata); kokie nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai (nusikalsta iš chuliganiškų paskatų, nesant tam jokios priežasties) bei pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą R. S. atžvilgiu taikė teisingai, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo tenkinti, nėra teisinio pagrindo.

26. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-697/2022).

27. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021, 2K-255-697/2022).

28. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. N., pareikšdama civilinį ieškinį, prašė iš nuteistojo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis A. P. prašė priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, nukentėjusiųjų parodymus, teisingai sprendė, kad neturtinė žala nuteistojo R. S. veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiesiems padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, jų patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, kurias detaliai nurodė skundžiamame nuosprendyje. Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino, kad A. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. P. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusieji dėl patirtų sužalojimų turėjo sugadintas atostogas, nemalonius įspūdžius, kad nukentėjusysis patyrė dešinės plaštakos I ir III pirštų pirštakaulių lūžius, dėl to tenka mažiau dirbti, 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta sužalotos rankos operacija pakartotinai. Taip pat atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Taigi, nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį visiškai nesivadovavo teismų praktikoje nustatytais neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijais ir nevertino faktinių bylos aplinkybių bei nukentėjusiųjų argumentų, kuriais jie įrodinėjo neturtinės žalos dydį. Įvertinęs neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad R. S. nusikalstamais veiksmais A. N. padaryta neturtinė žala yra 1 000 Eur, iš kurių nuteistasis savanoriškai atlygino 100 Eur iki nuosprendžio priėmimo, o A. P. – 3 000 Eur, iš kurių nuteistasis savanoriškai atlygino 400 Eur iki nuosprendžio priėmimo, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos. Teisėjų kolegija, net gi įvertinusi apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis augina nepilnametę dukterį, kurią privalo išlaikyti bei rūpinasi sergančia motina, taip pat, kad nuteistojo darbo užmokestis nėra didelis, neturi pagrindo dar labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos.

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusieji prašomais priteisti neturtinės žalos dydžiais siekia nubausti nuteistąjį, kad jis patirtų kiek įmanoma didesnes teisines ir materialines pasekmes. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius ženkliai sumažino ir argumentavo, į kokias aplinkybes atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tarp šių teismo nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nėra apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su nuteistojo nubaudimu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, siekė nuteistąjį nubausti.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

33. Nuteistasis R. S. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir nurodo, jog jos turėtų būti sumažintos. Nustatyta, jog nukentėjusieji nurodė, jog jų patirtos proceso išlaidos pirmos instancijos teisme yra 4 272,05 Eur, kurios yra pagrįstos mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusiųjų prašomos priteisti išlaidos yra per didelės ir jas sumažino iki 3 000 Eur, priteisdamas po 1 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Nukentėjusiųjų atstovo į bylą pateiktose suteiktų paslaugų ataskaitose (5 t., b. l. 96-108) nurodoma, jog nukentėjusiesiems buvo suteiktos paslaugos – civilinio ieškinio parengimas, rašto teismui parengimas dėl teismo posėdžio atidėjimo, dalyvavimas šešiuose teismo posėdžiuose, prašymas dėl dokumentų prijungimo, prašymas dėl sąskaitos žalai atlyginti parengimo, pasiruošimas teismo posėdžiui, bylos analizė, susitikimas su nukentėjusiaisiais ZOOM platformos pagalba, konsultavimas dėl atstovavimo, prašymas dėl papildomos rašytinės medžiagos prijungimo, baigiamosios kalbos surašymas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – rekomendacijos) 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2023 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 2 000,10 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1 (200,01 Eur), o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5 (5 000,25 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos po 1 500 Eur kiekvienam neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, o apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusieji yra sutuoktiniai ir juos atstovavo tas pats advokatas. Esant tai pačiai faktinei ir teisinei situacijai, analogiško turinio dokumentų surašymas ar konsultacijų suteikimas neeliminuoja Rekomendacijų dydžius atitinkančių atstovavimo išlaidų paskaičiavimo kiekvienam atstovaujamajam skyrium, nes rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas neapsiribojama vien tik procesinių dokumentų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos ir pan. Be to, jau atsižvelgdamas į nuteistojo argumentus pirmos instancijos teismas sumažino nukentėjusiesiems priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 4 272,05 Eur iki 3 000 Eur, o labiau jas mažinti apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo. Nurodytų argumentų pagrindu, priteistos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

35. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas 1 406,33 Eur sumai, į nagrinėjamą bylą buvo pateikti 2023 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus 14 dienų po užbaigto baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir teismui išėjus į pasitarimo kambarį priimti teismo nuosprendžio, todėl jie neturėjo būti vertinami.

36. Nustatyta, jog teismas priimti procesinio sprendimo byloje išėjo 2023 m. lapkričio 15 d., o nukentėjusiųjų atstovas 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą priteisti papildomai 1 406,33 Eur proceso išlaidų patirtų už nukentėjusiųjų atstovavimą byloje. Nukentėjusieji papildomą apmokėjimą už atstovavimą byloje atliko 2023 m. lapkričio 23 d. (5 t., b. l. 151-156). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį gautas teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, tačiau nukentėjusiųjų gynėjas savo baigiamosios kalbos pirmos instancijos teisme metu nurodė, jog 2 865,72 Eur nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidos yra patirtos iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (5 t., b. l. 143), todėl laikytina normalia situacija, kuomet dėl vėlesnio posėdžio ir baigiamosios kalbos paruošimo buvo patirtos papildomos atstovavimo išlaidos. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog šios išlaidos buvo netikėtos nuteistajam, nes kaip minėta nukentėjusiųjų gynėjas dar iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (2 865,72 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog, nukentėjusieji šioje byloje yra užsienio – (duomenys neskelbtini) piliečiai, byloje dalyvavo nuotoliniu būdu, dėl ko jiems, kaip ir jų atstovui, buvo sunkiau suderinti visus su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusius klausimus, be to bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti iki teismo sprendimo – nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, šis apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl nuosprendžio surašymo trūkumų

37. Nagrinėjamu atveju R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje padarymą, tačiau teisėjų kolegija skundžiamame nuosprendyje pasigedo nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų aprašymo, kas yra būtina pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje aprašant įrodytomis pripažintas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, pirmos instancijos teismas nenurodė ir nusikalstamos veikos padarinių, kas nagrinėjamu atveju yra būtina, nuteistojo veiksmus kvalifikuojant pagal materialiąją nusikaltimo sudėtį (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nurodytų BK 2 straipsnyje, – asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka tokio įstatymo, t. y. BK, nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, inter alia (be kita ko), privalo nustatyti ir nuosprendyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) nurodyti visas faktines aplinkybes, kurios būtinos tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstituciniai imperatyvai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Būtent iš įrodymų analizės nuosprendyje turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados.

39. Nagrinėjamu atveju, nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl netinkamo nuosprendžio surašymo, tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustačiusi pirmos instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumus, turi pareigą šias klaidas ištaisyti priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas, įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio proceso dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2012).

40. Nurodytų aplinkybių kontekste, nepaisant to, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai nepagrindė savo išvados dėl R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo nuteistojo veikoje, o išvadas dėl nuteistojo kaltės nuosprendyje padarė, neatskleisdamas įrodymų analizės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su galutine apylinkės teismo išvada dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje sudėties buvimo nuteistojo R. S. veiksmuose ir ištaiso pirmos instancijos teismo nuosprendžio trūkumus, motyvuodamas ir pagrįsdamas byloje esančiais įrodymais nuteistojo veiksmų kvalifikavimą.

41. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra padaroma be priežasties ar akivaizdžiai neadekvati priežasčiai. Nagrinėjamoje byloje R. S. pagal nuteistas už tai, kad restorano – vyninės “(duomenys neskelbtini)” lauko terasoje, dėl chuliganiškų paskatų prikibęs prie A. P. ir A. N., tyčia su terasoje stovėjusia kėde sudavė vieną smūgį A. N. į galvos sritį, o A. P. – į ranką, tokiu būdu A. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. P. – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra nustatyta, kad A. P. ir A. N. būtų buvę agresyvūs, kad būtų išprovokavę kokius nors kaltininko smurtinius veiksmus. Priešingai, šioje nutartyje jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji vengė paties nuteistojo provokuojamo konflikto, nueidami prie kito laisvo staliuko, o nutiestasis juos prisivijo ir agresyviai stvėrė kėdę, kurią panaudojo kaip nusikaltimo įrankį sužalojimams padaryti. Ir nors nukentėjusysis A. P. tuo metu, siekdamas apsiginti nuo R. S. agresijos, papurškė jam į veidą dujas, nuteistojo smūgių sudavimas kėde abejiems nukentėjusiesiems, kolegijos vertinimu šioje situacijoje buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas, kuriuo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį. Teismo nustatytos nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės faktiškai patvirtina, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš esmės be jokios priežasties. Būtent tai parodo, kad nuteistasis tokiais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą.

42. Nuteistojo R. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta pirmosios instancijos ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetu, kuris nenuginčijamai patvirtina, kad būtent nuteistojo suduotas smūgis A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad A. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. nustatyti dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio atviras lūžis bei dešinės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su odos nubrozdinimu, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 177-180).

43. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies redakciją už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.).

44. Vertindama nuteistojo R. S. veiksmus nurodytame kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų A. P. ir A. N., o taip pat ir liudytojų G. P., A. K., Ž. P., M. F. ir I. P. parodymai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad būtent dėl nuteistojo veiksmų įžūliai kimbant prie restorano lankytojų bei sužalojant nukentėjusiuosius, buvo sutrikdyta normali restorano veikla, o taip pat – sužaloti nukentėjusieji. Akivaizdu, kad R. S. veiksmai sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiesiems A. P. ir A. N., bet ir kitiems restorano lankytojams bei personalui, kuriems buvo sukeltas išgąstis, nepatogumai, kilo sumaištis, į įvykio vietą buvo iškviestos specialios tarnybos. Įžūlus elgesys BK 284straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kontekste reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto išvados, bei kiti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. S. restorano lauko terasoje, kitų asmenų akivaizdoje, mesdamas kėdę į nukentėjusiuosius bei suduodamas su ja smūgį ir tokiu būdu sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatą, elgėsi įžūliai, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

45. Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiojo sveikatai sukėlus būtent tokius padarinius kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį. O nukentėjusiajam padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015). Šiuo atveju nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas A. N., o A. P. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kvalifikuodamas R. S. veiksmus kaip dviejų nusikaltimų idealiąją sutaptį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, teismas laikėsi teismų praktikoje suformuluotų veikų kvalifikavimo taisyklių.

46. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aprašydamas įrodytomis pripažintas aplinkybes dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodė, kad R. S. nuteistas už tai, kad restorano – vyninės “(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lauko terasoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suduodamas terasoje stovėjusia kėde vieną smūgį A. N. į galvos sritį, dėl to A. N. nukritus ant terasos grindų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankose laikyta kėde, ją mesdamas į A. P., suduodamas A. P., tuo nukentėjusiajai A. N. padarydamas sužalojimą – galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršugalvio srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam A. P. padarydamas sužalojimus. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais veiksmais R. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau pirmos instancijos teismas įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašyme to nenurodė. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad R. S. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, šias aplinkybes nustatė, ir per klaidą jų nenurodė skundžiamame nuosprendyje. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir dėl to, kad aprašant viešosios tvarkos pažeidimą skundžiamame nuosprendyje teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymas nėra išbaigtas, nenurodytos ne tik viešosios tvarkos pažeidimo pasekmės, bet ir nukentėjusiajam A. P. padaryti sužalojimai, nors, kaip minėta, šios aplinkybės buvo nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek ir pirmos instancijos teismo nutartyje perduoti baudžiamąją bylą teisiamajam posėdžiui, kuria nustatytos bylos nagrinėjimo ribos. Lyginant skundžiamame nuosprendyje nurodytą įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymą su kaltinamajame akte bei nutartyje perduoti bylą teisiamajam posėdžiui nurodytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad šių aplinkybių aprašymas buvo nebaigtas padarius dokumento koregavimo klaidą, dėl kurios aprašyta tik dalis aplinkybių, nurodant, kad „taip pat R. S. 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 14:15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje - UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančio restorano – vyninės “(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lauko terasoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suduodamas terasoje stovėjusia kėde vieną smūgį A. N. į galvos sritį, dėl to A. N. nukritus ant terasos grindų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankose laikyta kėde, ją mesdamas į A. P., suduodamas A. P., tuo nukentėjusiajai A. N. padarydamas sužalojimą – galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršugalvio srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam A. P. padarydamas sužalojimus“ ir neaprašyta kita, toliau sekusi aplinkybių dalis „ - dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio atvirą lūžį bei dešinės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su odos nubrozdinimu, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Kadangi, kaip jau minėta, galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašyme nurodyti nusikalstamos veikos padarinius, teisėjų kolegija įžvelgia būtinybę įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymą papildyti, nurodant, išbaigtą nustatytų aplinkybių aprašymą dėl R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, t.y. jį išdėstant taip: „taip pat R. S. 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 14:15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, viešoje vietoje – UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančio restorano – vyninės “(duomenys neskelbtini)”, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lauko terasoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suduodamas terasoje stovėjusia kėde vieną smūgį A. N. į galvos sritį, dėl to A. N. nukritus ant terasos grindų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankose laikyta kėde, ją mesdamas į A. P., suduodamas A. P., tuo nukentėjusiajai A. N. padarydamas sužalojimą - galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu viršugalvio srityje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam A. P. padarydamas sužalojimus – dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio atvirą lūžį bei dešinės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su odos nubrozdinimu, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“ Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies papildymas nuteistajam R. S. nėra netikėtas, nes analogiškai veika buvo aprašyta ir kaltinamajame akte, todėl proceso metu jis visiškai galėjo realizuoti savo teisę į gynybą. Šis nuosprendžio trūkumo ištaisymas nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistajam ir nesunkina jo teisinės padėties, priešingai, atspindi inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kas leidžia nuteistajam geriau suprasti už kokių nusikalstamų veikų padarymą jis yra nuteistas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios apeliacinės instancijos teismo papildytų įrodytomis pripažintų aplinkybių pilnas aprašymas dar kartą nebus kartojamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokia teismo pozicija grindžiama tiek BPK 305 straipsnio nuostatų aiškinimu, pagal kurį įrodytomis pripažintos aplinkybės išdėstomos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149/2013, 2K-293-222/2017).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. S. gynėjo advokato V. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nuosprendžio nustatomojoje dalyje, papildant įrodytomis pripažintų aplinkybių aprašymo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, baigiamąją dalį per klaidą praleista fraze: „ – dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio atvirą lūžį bei dešinės plaštakos III piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su odos nubrozdinimu, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.