Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, Daivai Kaminskienei, Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-07-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. 4 m. laisvės atėmimo; 2014-01-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas paskiriant pagal LR BK 182 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., 200 MGL 26 000 Lt baudą; 2014-10-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d., nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir nuspręsta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirti A. S. laisvės atėmimą dvejiems metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2010 m. kovo ir rugsėjo mėnesiais, ikiteisminiu tyrimu tikslesnis laikas nenustatytas, Vilniaus miesto kavinėse, susitikime su J. R., nebūdamas nė vienos įmonės administracijos vadovas, akcininkas ar darbuotojas, nevykdydamas jokios ūkinės komercinės veiklos, apgaule prisistatydamas neegzistuojančio SAAS įmonių koncerno vadovu, tuo apgaulingai sudarydamas dirbančio ir įvairią krovos, statybos ir geležinkelių įrengimo srityje veiklą vykdančio verslininko įspūdį, įgijo J. R. pasitikėjimą ir pasiūlė J. R. investuoti į šį tariamą verslą 300 000 eurų, žadėdamas pinigus grąžinti kartu su dividendais – iki 3000 eurų per mėnesį, pradedant nuo 2010 m. gruodžio mėnesio. J. R., apgaule suklaidintas, 2010 m. rugsėjo mėn. 17 d. AB SEB banko filiale, esančiame Savanorių pr. 1, Vilniuje, nuėmęs nuo savo sąskaitos 100 000 Lt perdavė juos A. S..

Be to, įkalbėtas A. S., kad dar reikia pinigų verslo pradžiai, A. S. nurodymu į penkių asmenų banko sąskaitas pervedė A. S. skirtus pinigus – iš viso 50 000 eurų, t.y.:

2010-09-22 tarptautiniu mokėjimo pavedimu į J. N. sąskaitą, esančią SWED banke – 10 000 Eur, 2010-09-22 tarptautiniu mokėjimo pavedimu į J. B. sąskaitą, esančią SWED banke – 10 000 Eur, 2010-09-22 tarptautiniu mokėjimo pavedimu į S. T. sąskaitą, esančią SWED banke – 10 000 Eur, 2010-09-22 tarptautiniu mokėjimo pavedimu į E. S. sąskaitą, esančią SWED banke – 10 000 Eur ir 2010-09-23 tarptautiniu mokėjimo pavedimu į A. N. sąskaitą, esančią Ūkio banke – 10 000 Eur. Šie asmenys gautus pinigus perdavė A. S.. A. S. iš viso iš J. R. gavęs 100 000 Lt ir 50 000 eurų, šių pinigų į verslo plėtrą neinvestavo, J. R. nei šių pinigų, nei dividendų negrąžino. Tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. R. priklausantį, didelės 272 640 Lt vertės turtą.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Šioje byloje, remiantis kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nukentėjusiajam J. R. prisistatė neegzistuojančio SAAS įmonių koncerno vadovu ir pasiūlė J. R. investuoti į tariamą verslą. Nors kaltinamasis A. S. nepripažįsta, kad jis tyčia siekė suklaidinti J. R. dėl savo einamų pareigų, tačiau jis neneigė aplinkybės, kad jis pastoviai būdavo kontoroje, kadangi buvusi žmona buvo SAS įmonių akcininkė, o jis konsultuodavo įmonę įvairiais klausimais. Pažymėtina, kad 2013-10-24 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad kažkas iš darbuotojų pagamino jo vardo vizitinę kortelę su pareigomis SAAS Capital įmonės prezidentas ir jis šią kortelę pateikdavo verslo susitikimuose, be to, jam kažkas iš įmonės vadovybės buvo suteikęs darbo vietą. Nukentėjusysis J. R. patvirtino, kad pasitikėjimą jam kėlė tai, jog A. S. sudarė rimto verslininko įvaizdį, prisistatė koncerno prezidentu, teigė, kad pradeda pelningą geležinkelių verslą ir jam reikia investicijų. Liudytojas A. M. patvirtinto, kad A. S. per jo tetą I. E. buvo supažindintas su ambasadoriumi Šveicarijoje J. R., kadangi manė, kad tai asmuo, turintis daug ryšių ir galės padėti surasti verslo partnerių.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. N., J. N., D. B. patvirtino, kad įmonėje A. S. kalbėjo apie investicijų reikalingumą, be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad situacija Lietuvoje buvo labai sunki. Liudytojai A. N. ir J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad, A. S. su J. R. svečiuojantis A. N. sodyboje, A. S. kalbėjo, kad J. R. nori investuoti į jo verslą. Liudytojas D. B. parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini), A. S. minėjo, jog į įmonę įplauks investicijos. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas išreiškė abejonę dėl liudytojų A. N. ir J. N. parodymų patikimumo, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje sutampantys, be to, juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir įvertinti bylos duomenys. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš 2013-06-12 vykusio įtariamojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, A. S. parodė, kad šiuo metu, tai yra po įtarimo pareikšimo, bendrauja su J. R. dėl jo investicijų (T 5, b.l. 181). Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai – specialisto išvados – patvirtina, kad SAAS įmonės jokios veiklos nevykdė, liudytojų parodymai patvirtina, kad amsmenys direktoriais buvo skiriami tik formaliai. Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. S., prisistatydamas neegzistuojančio SAAS įmonių koncerno vadovu, pasiūlė J. R. investuoti į tariamą verslą ir taip iš jo apgaule įgijo 100 000 litų. Iš nukentėjusiojo J. R. byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad J. R. 2010-09-17 iš sąskaitos grynais paėmė 17 000 Lt ir 83 000 Lt, t.y. iš viso 100 000 Lt.

Pažymėtina, kad viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. nukentėjusiajam J. R. pateikė apie save tikrovės neatitinkančios informacijos, teigė, kad verčiasi atitinkamu verslu, kuriam reikalingos didelės investicijos, t. y. piktam panaudojo pasitikėjimu pagrįstus santykius, susiklosčiusius tarp jo ir nukentėjusiojo. Iš nukentėjusiojo bei liudytojo A. M. parodymų nustatyta, kad J. R. su A. S. supažindino J. R. pažįstanti moteris I. E., todėl tikėtina, jog A. S. sudarė nukentėjusiajam patikimo žmogaus bei verslininko įspūdį. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo įtikintas, kad jo investicijos greitai ir gausiai atsipirks, nors kaltinamasis A. S. net neketino ir neturėjo tikslo gautų iš nukentėjusiojo pinigų investuoti. Nei viena iš įmonių, kurių vadovu jis prisistatė, jokios veiklos nevykdė, todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad is ketino gaivinti veklos nevykdantį verslą. Pasitikėjimu grįsti kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai nukentėjusiajam buvo garantas, kad kaltinamasis prievolę įvykdys, tačiau nukentėjusysis iki šiol pinigų iš kaltinamojo nėra atgavęs. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo atveju pasinaudojo ir nukentėjusiojo nestabilia dvasine būsena, nes kaip pažymėjo ir pats nukentėjusysis, jis neseniai buvo palaidojęs savo žmoną, o A. S. jį spaudė apsispręsti dėl pinigų labai greitai. Taigi visi šie kaltinamojo panaudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį dėl turto – 100 000 Lt perleidimo. Pažymėtina, kad pinigai grynaisiais paimti iš nukentėjusiojo J. R., realiai nei į vienos SAAS grupės įmonės kasą ar sąskaitas nebuvo patekę ir šių bendrovių finansiniuose dokumentuose nenurodyti. Tai patvirtina byloje esančios specialistų išvados, atliktos įvertinus įmonių finansinius dokumentus.

Kaltinamasis taip pat nepripažino savo kaltės dėl apgaule savo naudai įgytų 50 000 Eur, teigdamas kad šiuos pinigus jis buvo nukentėjusiajam J. R. paskolinęs, o J. R. jam grąžino skolą, pinigus pervesdamas į nurodytų penkių asmenų sąskaitas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamojo teiginiais, jie paneigti byloje surinktų ir išsamiai ištirtų bei tarpusavyje susijusių įrodymų visuma. Liudytojai A. N., J. N., S. T., D. B., E. S., į kurių sąskaitas buvo pervesti J. R. pinigai po 10 000 Eur, mokėjimo pavedimuose nurodant „skolos grąžinimas“, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių pinigų J. R. nebuvo paskolinę, o pinigus J. R. jiems pervedė asmeniškai A. S. paprašius jų sąskaitų numerių. Iš nukentėjusiojo J. R. Šveicarijos banko pavedimų kopijų, matyti, kad J. R. pervedė po 10000 Eur į minėtų asmenų sąskaitas, iš viso 50000 Eur. Liudytojai parodė, kad tik gavus šiuos pinigus, jie buvo grynais atiduoti asmeniškai A. S..

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Iš SODROS duomenų bazės išrašo apie asmens – A. S. darbovietes, priėmimą ir atleidimą matyti, kad A. S. laikotarpiu nuo 2006-05-29 atleistas iš Soliariumų asociacijos, 2006-06-30 atleistas iš (duomenys neskelbtini) ir iki 2013-08-06 draudžiamosiomis pajamomis nebuvo draustas. 2013-08-06 priimtas į(duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. S. turėjo 50 000 Eur ir būtų juos galėjęs paskolinti J. R..

Kaltinamojo A. S. advokatas baigiamųjų kalbų metu pabrėžė, kad nukentėjusysis pats buvo labai nerūpestingas perduodamas pinigus, nesidomėjo jokia verslo dalimi ir informacijos apie įmonę nerinko ir kad pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, sukčiavimu nelaikytinas toks atvejis, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai ir savo turtą perduoda kaltinamajam pasikliaudamas jo geranoriškumu nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šiais aukščiau išvardintais kriterijais galima remtis tik tuomet, kai nuo santykio šalies nebuvo nuslėptos esminės sutarties sąlygos. Šiuo atveju kaltinamasis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. kaip aukščiau minėta, nuslėpęs esmines aplinkybes, kad jis nėra SAAS įmonių grupės prezidentas, sukūrė patikimo verslininko įvaizdį, tyčia, kryptingai, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, siekdamas įgyti J. R. turtą. Tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis iš anksto nežinojo visų aplinkybių, kurias nuo jo nuslėpė kaltinamasis, su kaltinamuoju buvo supažindintas pažįstamo asmens, todėl juo pasitikėjo ir tik kaltinamojo apgaustas tuos pinigus atidavė, todėl šiuo atveju teismas neturi pagrindo remtis kaltinamojo gynybos nurodytais argumentais.

Kaltinamojo A. S. kaltė pagrįsta teismo posėdyje ištirtų ir tarpusavyje susijusių įrodymų visuma, o ne vien tik nukentėjusiojo J. R. parodymais. Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje sutampantys, be to, juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir įvertinti bylos duomenys.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. S. apgaule savo naudai įgijo didelės 272 640 Lt vertės J. R. turtą. Kaltinamojo A. S. neteisėtai įgyto turto vertė – 272 640 Lt, viršija 250 MGL sumą, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, A. S. padarė tiesiogine tyčia – jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. aveikiui, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis A. S. padarė vieną sunkų savanaudišką nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, tačiau 2011-07-21 yra nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas 2014-10-14 Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

A. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertina, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. A. S. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jam žinomų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, detalių, taip nepadėdamas nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014-10-14 nutartimi buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 16 d. nuosprendis, panaikinant jo dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir nuspręsta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirti A. S. laisvės atėmimą dvejiems metams. Nusikalstamą veiką A. S. padarė prieš priimant 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartį.

Nukentėjusysis J. R. pareiškė 272 640 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (T 1, b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys turtine žalai atlyginti tenkintinas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis A. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam J. R. priklausantį didelės vertės turtą – 272 640 Lt. Tarp kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nukentėjusiajam J. R. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš kaltinamojo A. S. priteistina 272 640 Lt nukentėjusiajam J. R. turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, Taikos pr. 63, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiems asmenims (T 3, b.l. 22, 24).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme paskirta 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi, jas iš dalies sudedant, ir A. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartį.

Nukentėjusiojo J. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. S. J. R. priteisti 272 640 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, Taikos pr. 63, Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.