Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos A. T. 2014-10-14 nutartimi, jas iš dalies sudedant, ir A. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio pataisų pritaikymo jam tenkintas ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per tris mėnesius. 2015-06-16 nuteistasis įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, 2015-06-22 supažindintas su bausmės (probacijos), auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2016-04-05 teikimas Nr. 011K-70, kuriuo siūloma spręsti klausimą dėl nuteistojo A. S. atleidimo nuo bausmės (probacijos) dėl ligos. Nurodoma, kad 2016-04-01 buvo gauta informacija iš VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, kad gydytojų konsultacinė komisija 2016-03-30 Sveikatos būklės patikrinimo aktu Nr. 14 priėmė išvadą, jog A. S. negali atlikti probacijos ir bausmės. Taip pat nurodoma, kad, Probacijos tarnybos nuomone, A. S. nėra pagrindo taikyti nei BK 76 straipsnio 1, nei 2 dalies nuostatų, nes probuojamasis bausmės neatlieka, jam vykdoma probacija, kurios turinį sudaro Probacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytų bendrųjų pareigų ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymas, probacijos vykdymas netrukdo užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų nuteistajam teikimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi teikimas paliktas nenagrinėtas. Teismas pasisakė, kad nuteistasis A. S. šiuo metu neatlieka jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam vykdoma probacija, todėl nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su teikimu, kuriuo siūloma spręsti klausimą dėl nuteistojo A. S. atleidimo nuo bausmės (probacijos) dėl ligos, nes probacijos tarnyba nėra bausmę vykdanti institucija, ji yra probaciją vykdanti institucija.

Klaipėdos apygardos teisme gautas A. S. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties. Skundas argumentuojamas tuo, kad teismo nutartis naikintina, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 76 straipsnio bei Probacijos įstatymo nuostatas, nuteistojo liga neprognozuojama, kritiškai blogėjanti ir teismo paskirti įpareigojimai yra paciento nenaudai. Skunde teigiama, kad atleidimo nuo bausmės dėl ligos institutas gali būti taikomas net tada, kai asmuo pats fiziškai nėra pataisos įstaigoje, nes nuteistajam esant laisvėje nereiškia, kad jam nėra paskirta bausmė ar ji yra atlikta ar pasibaigusi. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kurios vykdymo nutraukimo pagrindai yra teismo nutartis atleisti nuo bausmės atlikimo.

Skundas netenkintinas.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jam nėra pagrindo taikyti nei BK 76 straipsnio 1, nei 2 dalies nuostatų, nes probuojamasis bausmės neatlieka, jam vykdoma probacija, kurios turinį sudaro Probacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytų bendrųjų pareigų ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymas. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo bausmės.

BK 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. BPK 359 straipsnio 1 dalis nurodo, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. atliko dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi. BPK 359 nei BK 76 straipsnis šiuo atveju netaikytini, kadangi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, tačiau nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su tokiu teikimu, nes ji yra ne terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti pataisos įstaiga, kurioje teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmę vykdančios institucijos (Kalėjimų departamento, pataisos inspekcijos) vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki Probacijos įstatymo įsigaliojimo (2012 m. liepos 1 d.), atsižvelgiant į atleidimo nuo bausmės dėl ligos esmę, asmuo turėjo būti atleidžiamas nuo visų BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų bausmių atlikimo (išskyrus baudžiamojo poveikio priemones) nustačius BK 76 straipsnio taikymo sąlygas, tačiau įsigaliojęs Probacijos įstatymas pakeitė iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio pataisų pritaikymo jam tenkintas ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per tris mėnesius. BPK 358 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu – probacijos tarnybos teikimu. Nagrinėjamu atveju probacijos tarnyba pagal Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Pažtmėtina, kad jei nuteistajam per sunku atlikti bausmę, nuteistasis dėl nutartyje nustatytų apribojimų ir sąlygų pakeitimo turi teisę kreiptis į instituciją, kontroliuojančią nuteistojo elgesį – probacijos tarnybą, o ši kreipiasi į teismą su teikimu dėl numatytų sąlygų ir apribojimo pakeitimo.

Taigi apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis sutinka su ginčijamos nutarties išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo, kuriuo siūloma spręsti klausimą dėl A. S. atleidimo nuo probacijos dėl ligos, kadangi įstatymas tokio teisinio reglamentavimo nenumato.

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. S. skundą atmesti.