Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam įmonėje „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-10-14 nutartimi, jas iš dalies sudedant, ir A. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartimi nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio pataisų pritaikymo jo atžvilgiu tenkintas ir bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per tris mėnesius.

2015-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam A. S. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodoma, kad 2015-06-22 A. S. buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti probaciją ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. 2015-06-22 atlikus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog jis priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (11 balų). 2015-06-29 A. S. pateikė prašymą išvykti už Klaipėdos ribų, Lietuvos Respublikos ribose darbo reikalais, nes darbas susijęs su komandiruotėmis. Leidimas jam buvo duotas, jis su juo buvo supažindintas. 2015-10-07 jis buvo informuotas, kad pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, Lietuvos probacijos tarnyba neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. 2015-12-16 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Probacijos skyrius telefonu informavo, kad pagal turima informaciją probuojamasis A. S. nuo 2015-12-11 iš Rygos oro uosto išvyko į Berlyną. Nedelsiant paskambinus probuojamajam, šis paaiškino, kad vyksta darbo reikalais į Vilnių. Jam buvo nurodyta iki 12:00 val. Vilniuje nuvykti į Kalėjimų departamentą ir paskambinti į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių. Pokalbio metu nuteistojo pasiteirauta ar jis yra Berlyne, tačiau jis į klausimą neatsakė, pasakė, jog yra „ne vietoje“ ir Vilniuje bus vėliau. 2015-12-21 buvo gautas probuojamojo A. S. paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta, jog pažeidęs teismo skirtą pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tai yra du kartus buvo nuskridęs į Ispaniją dėl darbo, kurį gavo. 2015-12-30 atlikus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos pervertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. S. priklauso padidėjusios žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (27 balai). Kadangi A. S. buvo išaiškinta, jog pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, o nuteistasis iš Klaipėdos miesto išvyko negavęs Probacijos skyriaus leidimo, tuo pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Probacijos skyriaus žodinį nurodymą bei probuojamojo A. S. 2015-12-21 rašytinį paaiškinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu siūlo A. S. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. pripažino, kad formaliai žiūrint jis padarė nurodytą pažeidimą, bet paaiškino, jog be Probacijos skyriaus leidimo išskrido iš Lietuvos Respublikos tik dėl darbo reikalų, t.y. – pirmą kartą skrido, kad aptartų jo būsimo darbo sąlygas ir, kad potencialūs darbdaviai galėtų su juo betarpiškai susipažinti, o antrą kartą skrido dėl darbo sutarties pasirašymo. Apie tai, kad jis planuoja išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos darbo reikalais į Ispaniją, jis žodžiu informavo Probacijos tarnybos direktorių. Raštu nesikreipė į Probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti į Ispaniją, nes jau prieš tai buvo kreipęsis dėl leidimo darbo reikalais išvykti į Rygą ir buvo gavęs neigiamą atsakymą, todėl žinojo, kad leidimas jam nebus suteiktas. Akcentavo, kad jo išvykimai iš Lietuvos Respublikos buvo susiję su teismo paskirto įpareigojimo – dirbti, vykdymu, abu kartus jis išvyko tik dėl darbo. Nurodė, kad dėl jo sunkios sveikatos būklės jam yra sunku susirasti darbą – jis turi neįgalumą, kuris atitinka I grupės invalidumą, yra patyręs du infarktus, šiuo metu jam yra reikalinga atlikti klubo keitimo bei širdies operacijas. Pabrėžė, kad per visą probacijos laikotarpį jis bendradarbiauja su probacijos tarnyba, vykdo jam paskirtą įpareigojimą dirbti, atvyksta kviečiamas į probacijos skyrių, todėl prašo teikimo netenkinti.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nors probacijos laikotarpiu Probacijos tarnyba telefonu susisiekdavo su A. S., bet atsižvelgiant į tai, kad jis du kartus pažeidė įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir išvyko į Ispaniją, prašo teikimą patenkinti.

Prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Nuteistojo A. S. gynėjas prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistąjį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus kontroliuoja nuo 2015-06-22, kai jis buvo supažindintas su probacijos, bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Teismo posėdžio metu A. S. pripažino, kad formaliai žiūrint jis pažeidė jam teismo paskirtą įpareigojimą ir neturėdamas probacijos tarnybos leidimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, bet taip pat akcentavo, kad išvyko dėl svarbios ir, jo manymu, pateisinamos priežasties, nes vyko dėl darbo reikalų, t.y. vykdydamas kitą teismo įpareigojimą. Be to, paaiškino, kad ateityje, jeigu jis ir neturės leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo darbo pobūdis leis jam tinkamai vykdyti abu įpareigojimus – jam nebus būtinybės vykti į Ispaniją, kur yra nurodyta jo darbo vieta, bet savo darbą jis galės atlikti ir telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis.

Teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis A. S. išvykdamas už Lietuvos Respublikos ribų pažeidė teismo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tačiau iš bylos medžiagos ir pateiktų dokumentų matyti, kad tai padarė ne piktybiškai, o siekdamas vykdyti jam teismo paskirtą kitą įpareigojimą – pradėti dirbti. Pažeidimai iš esmės susiję su objektyviomis aplinkybėmis, t.y. su siekiu įsidarbinti ir dirbti. Nuteistojo elgesys nepateisinamas dėl to, kad išvyko už Lietuvos Respublikos ribų negavęs probacijos tarnybos leidimo, tačiau atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai buvo padaryta, laikytina, kad jie nėra itin piktybiški. Atkreiptinas dėmesys, kad kitą jam paskirtą teismo įpareigojimą – dirbti, A. S. vykdo tinkami – iki 2016-01-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2016-01-01 su juo nepratęsė darbo sutarties, nes jam yra draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos, o nuo 2015-12-07 jis dirba Ispanijos Karalystėje registruotoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, šią aplinkybę patvirtina nuteistojo pateikta darbo sutartis, be to, per visą probacijos laikotarpį A. S. nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų, jis nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, yra neįgalus, šiuo metu jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jam yra būtina širdies ir klubo keitimo operacijos, be to, jis vykdo bendrąsias pareigas, t. y. bendradarbiauja su Probacijos skyriumi, atvyksta individualiam darbui į Probacijos skyrių. 2015-12-30 atlikus nuteistojo keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad A. S. priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei (27 balai).

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog pažeidimą A. S. padarė itin piktybiškai. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo A. S. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl A. S. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl 2014-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas 2015-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.