Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi A. S. atidėjus bausmės vykdymą buvo nustatyti du įpareigojimai – neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per tris mėnesius. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra nustatyta, jog A. S. dirba, tačiau, negavęs Probacijos tarnybos leidimo, buvo išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Pats nuteistasis A. S. nurodė, jog išvykimo į užsienį tikslas buvo darbo reikalai, į Ispaniją jis vyko tam, jog gautų naują darbą, pateikė darbo sutartį (b. l. 20-31), taip pat pripažino, jog dėl leidimo išvykti į Ispaniją į Probacijos tarnybą nesikreipė.

Apylinkės teismas, konstatavęs, jog A. S. pažeidė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pripažino, jog pažeidimas nešiurkštus, be to, buvo siekiama vykdyti kitą įpareigojimą – dirbti. Nors prokurorė skunde įpareigojimą pažeidžiantį nuteistojo elgesį vadina piktybišku, tačiau apygardos teismas vis dėlto pritaria apylinkės teismo vertinimui. Skundžiamoje nutartyje teisingai atkreiptas dėmesys į Probacijos įstatyme įtvirtintą probacijos tikslą – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. į užsienį būtų buvęs išvykęs kokiais nors kitais, o ne darbo tikslais. Taip pat nėra duomenų, jog nuteistojo pateikta darbo sutartis būtų fiktyvi. Apylinkės teisme nuteistasis A. S. pažymėjo, jog dažnai vykti į Ispaniją jam nebūtina, darbas „telefoninis“. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis vėlgi patikino, jog ateity į užsienį vykti jam nebereikės. Nuteistojo pateiktoje darbo sutartyje pažymėta, kad ji terminuota ir galioja iki 2016 m. kovo 20 d. Byloje yra duomenų apie rimtus A. S. sveikatos sutrikimus, gana žymią netekto darbingumo dalį, todėl sėkmingas nuteistajam skirto įpareigojimo dirbti vykdymas, rezultatyvios darbo paieškos iš esmės vertinamos teigiamai. Kita vertus, nuteistasis, nors ir vedamas kilnių tikslų, neturėtų būti visiškai abejingas vieno iš įpareigojimų vykdymui, slėpti nuo jo elgesį prižiūrinčios institucijos būtinybę išvykti darbo reikalais ir neignoruoti jam nustatytų pareigų. Ir nors šiuo atveju A. S. padarytas įpareigojimo pažeidimas vertinamas kaip nepiktybinis, tačiau, jei ir toliau nuteistasis nesieks bendradarbiauti su jo elgesį kontroliuojančia įstaiga, vyks už gyvenamosios vietos ribų net nesistengęs gauti būtino leidimo, gali atsirasti realus pagrindas tokį elgesį vertinti kaip rimtą teismo nustatyto įpareigojimo pažeidimą. Tačiau šiuo metu, įvertinus nuteistojo A. S. padaryto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios be leidimo pažeidimo aplinkybes, pritariama skundžiamos nutarties išvadai, kad dabar nėra pakankamo pagrindo A. S. taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Taigi tokios griežtos priemonės taikymas šiuo atveju būtų pernelyg skubotas.

Be kita ko, teismų praktika rodo, jog yra atvejų, kai dėl to, jog probuojamiesiems reikia išvykti už gyvenamosios vietos ribų, nustatyti įpareigojimai, susiję su draudimais neišvykti, koreguojami, akcentuojant išankstinį probacijos tarnybos įspėjimą, poreikio išvykti dokumentų pateikimą, tikslų išvykimo laikotarpį, tikslią vietą, netrukdomam susisiekimui reikalingus kontaktinius duomenis. Apie probacijos skyrių praktikos skirtumus šiais klausimais apylinkės teismo posėdyje užsiminė ir Klaipėdos probacijos tarnybos atstovė. Taigi egzistuoja pačios elgesį kontroliuojančios įstaigos praktikos nenuoseklumas, kuris gali klaidinti nuteistuosius. Nepaisant to, akivaizdu yra tai, jog nuteistasis A. S. turi rimtai vertinti teismo nustatytus įpareigojimus, jų tinkamai laikytis ir nepažeidinėti, priešingu atveju bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.