- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-273-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00706-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5783-1071/2019 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti iš atsakovės 32 022,63 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) (toliau – pardavėjas) pardavė, o atsakovė įsigijo iš pardavėjo žuvies (toliau – prekės) iš viso už 36 029,43 Eur / 151 983,50 PLN, už kurias atsakovė įsipareigojo atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais. 2017 m. sausio 18 d. pardavėjas, kaip klientas, ir (duomenys neskelbtini) (toliau – bankas), kaip finansuotojas, sudarė faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – faktoringo sutartis), kurios pagrindu bankas įsipareigojo perduoti pardavėjui pinigus mainais į pardavėjo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu atsakovei, o pardavėjas įsipareigojo perleisti bankui jo turimą galiojantį piniginį reikalavimą į atsakovę. Taigi faktoringo sutartimi pardavėjas perleido bankui reikalavimo teisę į atsakovę pagal pardavėjo išrašytas ir atsakovei apmokėjimui pateiktas sąskaitas faktūras (2017 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Atsakovei apmokėjimui pateiktose sąskaitose faktūrose buvo nurodyta, kad atsakovė privalo atsiskaityti pavedimu per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Pažymėjo, kad pardavėjas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė prekes atsakovei, atsakovė prekes priėmė, tačiau nepaisant to, savo prievolės laiku atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė. 2017 m. gegužės 22 d. pardavėjas su draudiku (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) sudarė gautinų sumų draudimo verslui polisą (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo polisas), kurio pagrindu ieškovas įsipareigojo apdrausti pardavėją ir išmokėti draudimo kompensaciją draudimo polise nustatytais terminais ir sąlygomis, jeigu pardavėjas negaus mokėjimo už parduotas prekes arba paslaugas dėl teisiškai patvirtinto arba faktinio pardavėjo kliento nemokumo. Vadovaujantis draudimo poliso 4 punktu, draudimas apima visas neginčijamas gautinas sumas už prekių pardavimą ar paslaugų teikimą, kurios atsirado draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu buvo tenkinamos kitos draudimo sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvykus draudžiamajam įvykiui, t. y. atsakovei neatsiskaičius už įsigytas prekes su reikalavimo teisę perėmusiu banku, ieškovui atsirado pareiga sumokėti draudimo kompensaciją. Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 2 d. ieškovas pardavėją pagal faktoringo sutartį finansavusiam bankui išmokėjo draudimo kompensaciją, lygią (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė savo prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes neįvykdė, todėl ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką pardavėją finansavusiam bankui, subrogacijos tvarka perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove, atsakinga už draudžiamąjį įvykį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, tačiau, atsižvelgiant į jos šiuo metu komplikuotą turtinę padėtį, prašė skolos sumokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 32 022,63 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 32 022,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 217,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (duomenys neskelbtini).
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais (2017 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), Tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu CMR su prekių gavimo žyma), šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. pirko iš pradinės kreditorės (duomenys neskelbtini) prekių (žuvies) iš viso už 36 029,43 Eur / 151 983,50 PLN, už kurias atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pavedimu per 60 dienų nuo sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, tačiau laiku neatsiskaitė, todėl susidarė 32 022,63 Eur skola. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, byloje nėra, priešingai – bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad skola ieškovui nėra sumokėta, skolos dydžio ir faktinių aplinkybių atsakovės atstovas neginčijo.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 32 022,63 Eur skola. Atsakovė prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Atsiliepimas
7. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo išdėstymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymo išdėstymą atsakovė grindžia finansiniais sunkumais, tačiau atsakovė nei kartu su atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu, išskyrus atsakovės balansą, kuris, teismo vertinimu, atsakovės itin sunkios finansinės padėties nepagrindžia, nepateikė teismui daugiau jokių jos sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir darant prielaidą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, to atsakovė neįrodė, šioje byloje nėra pagrindo išdėstyti atsakovės skolos ieškovui mokėjimą dalimis dar ir dėl to, kad nėra realių duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir atsakovė tikrai turėtų galimybę grąžinti dalimis ieškovui skolą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kai, atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad rašytinių įrodymų, jog atsakovės finansinė padėtis greitu metu galėtų pagerėti, atsakovės atstovas neturi.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, konstatavo, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo taikyti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas šiuo atvejų pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsakovės interesus iškeltų aukščiau už ieškovo interesus ir taip paneigtų teisėtus ieškovo lūkesčius, jog sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir iš atsakovės priteistos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 18 mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui kiekvieną mėnesį po 1 903 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo, šiuo atveju atsakovė, tačiau ši atsakovės teisė buvo apribota. Atsakovė stengėsi šią bylą baigti taikiai, atsakovės atstovas direktorius M. N. susisiekė su ieškovo atstovais ir su jais susitarė dėl taikos sutarties sąlygų – ieškovo atstovė elektroniniu paštu 2019 m. spalio 3 d. atsiuntė patvirtinimą, kuriame nurodė, kad „išanalizavus bylos istoriją ir Jūsų grąžinimo pasiūlymą, noriu Jus informuoti, dėl vienintelio sprendimo galimybės, susitarti skolos mokėjimą tokiu grafiku: po 2 000 EUR (du tūkstančiai) kas mėnesį mokant nuo 2019 m. spalio mėn.“.
10.2. Atsakovė pažymėjo, kad šalys iki 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio nespėjo sudaryti taikos sutarties, o tik susitarė dėl jų esminių sąlygų. Šis tiesioginis paties ieškovo el. laiškas, patvirtinantis šalių realius ketinimus sudaryti taikos sutartį, buvo pateiktas teismui ir pareikštas prašymas teismo posėdį atidėti taikos sutarčiai sudaryti, tačiau teismas ne tik netenkino prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, bet net atsisakė priimti į bylą pateiktą minėtą ieškovo raštą, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą tą pačią dieną išnagrinėjo.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė nurodė, kad tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu elgesiu buvo apribota atsakovės teisė pateikti įrodymus – duomenis apie sprendimo vykdymo išdėstymą patvirtinančias aplinkybes. Atsakovės lūkestis, kad teismas, gavęs ieškovo raštišką patvirtinimą apie taikos sutarties sudarymo galimybę, atidės posėdį, buvo pagrįstas, todėl savo ruožtu įrodymų teikimas, patvirtinantis CK 284 straipsnio taikymą, 2019 m. spalio 3 d. buvo netikslingas.
10.4. Be to, teismas, atsisakydamas priimti 2019 m. spalio 3 d. ieškovo el. laišką dėl taikos sutarties, nevertino paties svarbiausio ginčo klausimo dalyko – paties ieškovo nuomonės dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovas sutiko, kad skola būtų išdėstyta dalimis. Apeliantės nuomone, tai, kad, ieškovo atstovės teigimu, per teismo posėdžiu metu padarytą pertrauką buvo susisiekta su klientu, kuris esą apie susitarimą baigti bylą taikiai esą nežino, nepaneigia tiesiogiai atsiųsto ieškovo elektroninio laiško turinio, priešingai – šiuo atveju ieškovo rašytinis pareiškimas turėjo būti vertinamas kaip tikroji šalies valia.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriimdamas įrodymo – ieškovo nuomonės sprendimo vykdymo išdėstymo klausimu – be teisinio pagrindo netaikė sprendimo vykdymo išdėstymo instituto.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantė nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra komplikuota, atsakovė negali padengti viso įsiskolinimo vienu metu, nes yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau veiklą vykdo, gauna pajamas ir galės dalimis padengti per prašomą 18 mėnesių laikotarpį. Atsakovės veiklos pajamos svyruoja, priklauso nuo sezono. Atsakovės pateikta pardavimo pajamų ataskaita patvirtina, kad sausio mėnesį gaunamos pajamos žymiai didesnės palyginti su kitais mėnesiais. Taigi šie duomenys rodo, kad atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu vėl pagerės ir ji turės galimybę grąžinti skolą dalimis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pažymima, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje siekė įrodyti, kad jai yra finansiškai sunku atsiskaityti su ieškovu ir egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be atsakovės 2019 m. birželio 30 d. balanso, kurį teismas laikė nepakankamu įrodymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, daugiau duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės finansinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su ieškovu ateityje, t. y. per atsakovės nurodomą 18 mėnesių sprendimo išdėstymo laikotarpį, nebuvo pateikta.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės siektas nagrinėjamoje byloje pridėti dokumentas nėra niekaip susijęs su atsakovės bandymu įrodyti jos blogą finansinę padėtį bei poreikį išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. priimto sprendimo vykdymą, todėl apeliaciniame skunde nurodyti atsakovės argumentai, jog, pirmosios instancijos teismui nepriėmus atsakovės teikiamo įrodymo, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra visiškai nepagrįsti.
11.3. Kartu su apeliaciniu skundu nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė naują įrodymą, t. y. atsakovės pardavimo pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., kuriuo remdamasi atsakovė siekia įrodyti, jog sausio mėnesį gaunamos pajamos žymiai didesnės nei kitais mėnesiais. Teikiamas įrodymas yra nepasirašytas, nėra aišku, kas šį dokumentą sudarė, be to, jame nurodyta informacija yra nepagrįsta jokiais išvestiniais duomenimis ar dokumentais bei nepagrindžia jokių reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, be to, šis dokumentas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
11.4. Nepaisant aplinkybės, jog atsakovė skolą ieškovui pripažįsta, atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui ir skolą dengti bent iš dalies, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė įsipareigojimų ieškovui nevykdo ir po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Pažymėtina, kad ginčo atveju atsakovė taikos sutarties sudarymo galimybėmis galėjo pasinaudoti ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą.
11.5. Siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus ir atsakovės neveikimą, t. y. pripažįstamos skolos nemokėjimą, ieškovo nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo bei išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų priimto sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti prašymą priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ieškovo elektroninio laiško kopiją su vertimu į lietuvių kalbą ir atsakovės pajamų suvestinę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertins, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas.
20. Atsakovė 18 mėnesių laikotarpiui prašė išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimu iš jos priteistą ieškovui (duomenys neskelbtini) 32 022,63 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, prašymą motyvuodama sunkia turtine padėtimi.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, pagrįstai nustatė, kad, atsakovei pateikus tik įmonės balansą, byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl tikrosios atsakovės finansinės padėties. Teismas pažymėjo, kad nepaisant teismo įpareigojimų šalims pateikti visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai, nei iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio, nei jo metu, nei perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, išskyrus atsakovės balansą, atsakovės atstovas daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią turtinę padėtį, nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė nepateikė jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), atsakovė nepaneigė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad atsakovė, siekdama pagrįsti sunkią turtinę padėtį, privalėjo pateikti ne tik įmonės balansą, bet ir kitus reikšmingus dokumentus, t. y. išrašus apie visas turimas sąskaitas kredito įstaigose bei pinigų likučius juose, duomenis apie turimą turtą, vykdytinas sutartis, kurie pagrįstų, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovė turės užtektinai piniginių lėšų, iš kurių bus galima dengti turimą įsiskolinimą ieškovui.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta realių duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir atsakovė tikrai turėtų galimybę grąžinti dalimis ieškovui skolą. Be to, kaip matyti iš atsakovės atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pats atsakovės atstovas nurodė, kad rašytinių įrodymų, jog atsakovės finansinė padėtis greitu metu galėtų pagerėti, atsakovės atstovas neturi. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė pardavimo pajamų ataskaitą 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. Pažymėtina, kad šis dokumentas yra nepasirašytas įmonės vadovo, dėl to neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, juo negalima vadovautis kaip įrodymu. Be to, jame nurodyta informacija yra nepagrįsta jokiais išvestiniais duomenimis ar dokumentais bei nepagrindžia jokių reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių.
23. Apeliaciniame skunde atsakovė, remdamasi minėtu dokumentu – atsakovės pajamų suvestine, teigia, kad jos veiklos pajamos svyruoja, priklauso nuo sezono, atsakovės turtinė padėtis artimiausiu metu pagerės ir ji turės galimybę grąžinti skolą dalimis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės deklaratyvius teiginius vertina kritiškai, jie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė galimo savo finansinės padėties pagerėjimo artimiausiu metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog dėl atsakovės turtinės padėties išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
24. Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui ir skolą dengti bent iš dalies, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Nepaisant aplinkybės, jog atsakovė skolą ieškovui pripažįsta, atsakovė įsipareigojimų ieškovui nevykdo ir po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi kokią nors pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dalį. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginį apie norą atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo teises.
25. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė ir ieškovas ketino sudaryti taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas atidėti 2019 m. spalio 3 d. parengiamąjį teismo posėdį bei priimti atsakovės teikiamus įrodymus nepagrįstai apribojo atsakovės galimybę ginčą su ieškovu užbaigti taikiai, t. y. pasirašant taikos sutartį ir išdėstant priteistos sumos ieškovui mokėjimą. Pažymėtina, kad atsakovei pirmosios instancijos teismui pateikus elektroninio susirašinėjimo su ieškovu kopiją, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagrįstai nepriėmė atsakovės teikiamų įrodymų, kadangi šie įrodymai neatitiko CPK keliamų reikalavimų pateikiamų dokumentų formai (CPK 198 straipsnio 2 dalis).
26. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė teismui pateikė iš ieškovo atstovės gautą 2019 m. spalio 3 d. elektroninį laišką su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta: „Išanalizavus bylos istoriją ir Jūsų grąžinimo pasiūlymą, noriu Jus informuoti dėl vienintelio sprendimo galimybės, susitarti skolos mokėjimą tokiu grafiku: po 2 000 Eur (du tūkstančiai) kas mėnesį, mokant nuo 2019 m. spalio mėn.“ Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis elektroninis laiškas siųstas tarptautinių skolų išieškojimo specialistės M. C. vardu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šis asmuo turi teisę atstovauti ieškovui, be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių M. C. įgaliojimus ieškovės vardu tartis dėl taikos sutarties sąlygų, iš jų ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali šio dokumento vertinti kaip įrodymo, jog ieškovas patvirtino sutikimą dėl skolos mokėjimo dalimis. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė advokatė S. G. patvirtino, kad ieškovas nemato galimybės bylą baigti taikos sutarties pasirašymu ir nepritaria atsakovės skolos išdėstymui dalimis.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje nurodyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Ginčo atveju atsakovė taikos sutarties sudarymo galimybėmis galėjo pasinaudoti ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė šia savo teise nepasinaudojo, priešingai, apeliaciniu skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tokiu būdu siekdama atidėti savo prievolių ieškovui įvykdymo terminą kuo vėlesniam laikotarpiui. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, jog atsakovė nesiekia sudaryti taikos sutarties su ieškove.
28. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, todėl jiems keliami didesni atidumo, rūpestingumo jų veikloje reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas akivaizdžiai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių principų pažeidimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taikant CPK 284 straipsnio 1 dalį.
29. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pakeisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
32. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovo patirtos 544,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš atsakovės.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepatenka į CPK 80 straipsnio apibrėžtą sąrašą bylų, kurios yra apmokestinamos žyminio mokesčio dydžiu, todėl teikiant apeliacinį skundą atsakovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis grąžintinas atsakovei. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) grąžinti 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.