- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2-132-494/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone
- Advokatai
- Giedrė Cimbolienė, Dmitrijus Korsakovas, Daiva Bičkauskaitė
atsakovui R. B., jo atstovėms advokatei Giedrei Cimbolienei, advokato padėjėjai Daivai Bičkauskaitei,
institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovėms Ilonai Ramaškienei, Sandrai Vrublevskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuriame prašo:
1.1. iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnametės dukros A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.2. iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnametės dukros G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.3. iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnamečių dukrų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 250 Eur mėnesines įmokas kiekvienai nepilnametei dukrai. 15 mėn. x 2 dukros x 250 Eur = 7500 Eur.
1.4. iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnamečių dukrų naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo – po 150 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienos dukros išlaikymui.
1.5. Nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ji, ieškovė E. B., ir atsakovas R. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (Vilniaus miesto CMS, įrašo (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). Iki santuokos sudarymo gimė dukra I. B. – šiuo metu ji yra pilnametė. Santuokoje gimė dar dvi dukros – A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), serija AA Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), serija AA Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007 m. ieškovės ir atsakovo santuoka bendru susitarimu buvo nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis).
3. Kaip nurodoma ieškinyje, po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, tačiau atsakovas (duomenys neskelbtini) metų lapkričio mėnesį vis tiek išėjo iš namų ir pradėjo gyventi skyriumi. Kadangi jos santykiai su atsakovu galutinai nutrūko, atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšų neskyrė, ieškovė būdama priversta išlaikyti abi dukras, privalėjo ieškotis geriau apmokamo darbo, išlaikyti namą, kuriame gyvena su vaikais, rūpintis jų mokslu, lavinimu bei laisvalaikiu.
4. Kaip nurodo ieškovė, šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių atsakomybė vaikų atžvilgiu išlieka tiek santuoką sudarius, tiek ją nutraukus. Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė šiuo metu dirba ir jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra maždaug 600 Eur per mėnesį. Atsakovas, ieškovės žiniomis, yra dirbantis ir jo pajamos yra kur kas didesnės nei jos. Akivaizdu, kaip nurodo ieškovė, kad iš jos gaunamų pajamų, kurios yra mažesnės, ji negalėtų išlaikyti nepilnamečių dukrų, namo ir dar pasirūpinti savimi.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovė imasi aktyvių priemonių jos ir atsakovo dukrų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia joms išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, jai tenka ir kasdienė dukrų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kaip nurodoma ieškinyje, būtinoms dukrų vystymosi sąlygoms sudaryti būtina užtikrinti jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nepilnamečių dukrų išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistui – 600 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms – 50 Eur, dukroms tenkanti mokesčių už gyvenamąją patalpą dalis – 70 Eur, ugdymui (mokyklos reikmenims ir pan.) – 30 Eur, laisvalaikiui (būreliams, pramogoms ir pan.) – 30 Eur, vitaminams, vaistams – 40 Eur, transportui ir kt. reikmėms nenumatytais atvejais – 60 Eur. Viso dukrų būtiniausioms poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 1000 Eur (kiekvienai – po 500 Eur). Ieškovė nurodė, kad „Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimui, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialias sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Abu tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudedamas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius“ (ištrauka iš LAT praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 V. S. ir M. S.).
7. Atsižvelgdama aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovė nurodė, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004), (2020 metais 1 MMA dydis yra 607 Eur) prašo išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) periodinių išmokų iš atsakovo kiekvienos dukters išlaikymui iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ją, ieškovę E. B., prašo paskirti dukrų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu ir ta faktine aplinkybe, kad atsakovas prie dukrų išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2019 metų lapkričio mėnesio, prašo iš atsakovo dukrų naudai priteisti neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 250 Eur kiekvienai dukrai mėnesines įmokas. Viso priteisti abiem nepilnametėms dukroms: 15 mėn. x 2 dukros x 250 Eur = 7 500 Eur.
8. Vadovaudamasi CK 3.170 straipsnio normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ieškovė nurodė, kad ji netrukdys atsakovui bendrauti su dukromis pagal jų valią ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukrų interesams.
9. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukrų A. B. ir G. B. išlaikymui iki jų pilnametystės po 100 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; atsakovo įsiskolinimą išmokėti dalimis, jį išmokant per 36 mėnesių laikotarpį; dėl ieškinio dalyje dėl bendravimo su dukromis ir dalyvavimo jas auklėjant atsakovas sutinka.
Motyvuojamoji dalis
10. Nurodė, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas sutinka teikti išlaikymą savo dukroms, tačiau nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis sumomis.
11. Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą vaikų poreikiams patenkinti, nurodydama, kad bendra suma, reikalinga dukrų išlaikymui yra 1000 Eur per mėnesį (kiekvienai po 500 Eur). Tai sudaro maitinimasis, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, kirpyklos paslaugos, dukroms tenkanti mokesčių už gyvenamąją patalpą dalis, išlaidos susijusios su mokykla, būreliais, sveikatos priežiūra, transportui ir kitos nenumatytos išlaidos. Ieškovė, atsakovo teigimu, nepateikė faktiškai turėtų išlaidų, o tik yra paskaičiuotos teorinės išlaidos, kurios viršija tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės galimybes tokį išlaikymą teikti. Įstatymas įsakmiai nurodo, kad tėvai privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams. Ieškovės prašoma suma neatitinka atsakovo dabartinės finansinės ir turtinės padėties. Pagal kasacinio teismo praktiką yra draudžiama priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Teismas byloje turi įvertinti ne tik gaunamas pajamas, bet ir įsipareigojimus bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas iš atsakovo dukrų išlaikymui priteisti 500 Eur per mėnesį neatitinka jo turtinės padėties. Atsakovas turi įsigijęs nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), už paimtą banko paskolą. Šis turtas yra areštuotas ir kiekvieną mėnesį į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą yra mokama po 80 Eur skolos ir vykdymo išlaidų dengimui. Neišmokėta skola 2020 m. balandžio 20 d. yra 4954,89 Eur. Atsakovas turi automobilį ,,Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1999 m., kurį atsakovas iš ieškovės nupirko už 100 Eur. Atsakovas jokios gyvenamos patalpos neturi, todėl pas draugą nuomojasi kambarį, už kurį kas mėnesį moka po 50 Eur. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo užmokestis taip pat yra nedidelis, apie 620 Eur neatskaičiavus mokesčių (440 Eur atskaičius mokesčius). Taigi atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma gera.
12. Kaip nurodė atsakovas, ne kartą teismai yra pažymėję, kad minimaliosios mėnesinės algos (607 Eur) išlaikymo dydis teismų praktikoje laikomas tik orientaciniu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, išskaičiavus mokesčius ši suma yra mažesnė ir neauginantis vaikų asmuo į rankas gauna apie 425-445 Eur priklausomai nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju 2020 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 60,06 Eur. Šios išmokos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 120,12 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaikų poreikių tenkinimas, todėl vaikų poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Tokia praktika kad vaiko išmoka, neįgalumo išmoka ar kitokių formų išmokos turi būti atimamos iš tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, o likusi išlaikymo dalis skirstoma tėvams pagal byloje nustatytas aplinkybes aktualiu laikotarpiu, suformuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-893-324/2019. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje Nr. e3K-3-164-687/2020 nurodyta, kad „vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: ,,pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį“. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti dukrų išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį minusuojant vaiko pinigų išmoką, t.y. 60,06 Eur, kurią gauna ieškovė. Todėl abiejų dukrų išlaikymui atsakovas sutinka mokėti kiekvieną mėnesį po 100 Eur kiekvienos dukros išlaikymui. Atsakovas taip pat sutinka išmokėti įsiskolinimą, tačiau jį išmokant dalimis per 36 mėnesių laikotarpį. Atsakovas pažymėjo, kad kaip nurodo ieškovė ieškinyje, kad vadovaujantis CK 3.170 straipsnio normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ar tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl atsakovas sutinka bendrauti su dukromis pagal jų valią ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus dukrų interesams.
13. Tarnyba, teikianti išvadą, nurodė, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo iš vaiko tėvo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. E. B. ir atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turi nepilnamečius vaikus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečius vaikus, Tarnyba yra įtraukta į procesą kaip institucija teikianti išvadą. Teismas įpareigojo Tarnybą pateikti išvadą dėl ginčo. CK 3.178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kaip nurodo Tarnyba, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas dėl koronaviruso, Tarnybos atstovai negali nuvykti pas ieškovę ir atsakovą bei ištirti šeimos aplinkos sąlygas. Todėl vertinant procesiniuose dokumentuose pateiktą informaciją teikiame preliminarią išvadą.
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio pradėjo gyventi skyrium ir neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Ieškovė šiuo metu dirba ir jos mėnesinės pajamos yra apie 600 Eur. E. B. žiniomis, atsakovas yra dirbantis ir jo gaunamos pajamos yra didesnės nei jos. Dukrų būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 1000 Eur. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Ši teisė, norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. kovo 29 d., civilinė byla Nr. 3K-3-23 6/2006). CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystysis sąlygas. Kadangi vienas iš pagrindinių principų priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra proporcingumo principas, tai reiškia, kad būtina surasti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties. Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 nustatyta, kad atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš aptariamų vaiko poreikių. Kaip nurodo kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų (LAT 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
16. Kaip nurodyta išvadoje, byloje kol kas nėra patikslintų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, Tarnybos vertinimu, priteisiamas iš atsakovo išlaikymo dydis neturi būti mažesnis negu 215 Eur mokamas kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka vaikų poreikių. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LAT 2010 m. gegužės 20 d., Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).
17. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnio) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
18. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Vadovaujantis CPK 252 straipsnio nuostata, Tarnyba nurodė, kad galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
19. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl prašomų sumų, tai pagal Statistikos departamento duomenis yra nustatoma, kiek reikia lėšų namų ūkiui mieste, kiek rajono. Vaikams skirtinas išlaikymas gali nukrypti nuo vienodų sumų. A. B. yra 16 metų amžiaus ir jos poreikiai didesni. Be to A. B. turi specialius poreikius – jai reikalinga nuolatinė psichologo pagalba. Nustatyti dideli emociniai sutrikimai. G. B. yra 11 metų amžiaus ir ji specialių poreikių neturi. Ieškovė neturi pakankamai lėšų psichologo paslaugoms apmokėti. Ieškovė turi vieną sklypą ir sodo namelį, dukros gyvena 15 kv. m. palėpėje, viename kambaryje. Ieškovė į rankas gauna apie 650 Eur, turi automobilį ,,Volvo“, kuriuo vežioja vaikus. Namą kurena malkomis. Atsakovas turėjo kreditų, šiuo metu tos sutartys nutrauktos (civilinė byla 2-48262-863/2016, atsakovo atžvilgiu dėl skolos). Kreditas buvo paimtas nutraukus santuoką. Ieškinį palaiko. Atsakovas dirba tik dvi dienas per savaitę. Jokių įrodymų, kad ieškovas ieškojo kito darbo, byloje nėra. Atsakovas dirbti nenori, nors yra sveikas, darbingas. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)metais, o (duomenys neskelbtini) metais atsakovas paėmė kreditą. Minėto kredito paskirtis – būsto su rūsiu įsigijimui 33000 Eur. Tačiau atsakovas butą pardavė. Atsakovas nėra sumokėjęs visų sumų pagal laikinąsias apsaugos priemones. Tai įrodo, kad atsakovas nenori vaikams teikti išlaikymo, be to iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas vaikams išlaikymo išvis neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šiai dienai dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Ten dirba apie 7-8 metus, gaudavo apie 440-450 Eur, šiuo metu yra prastovose nuo 2020 m. lapkričio ir gauna (duomenys neskelbtini) Eur. Per tą laiką kito darbo nerado, nes sunku susirasti. Kitos šeimos nėra sukūręs, gyvena su mama, jos būste. Vaikai su juo nebendrauja nuo tada kai teko palikti 2019 m. gruodžio mėnesį namus. Materialinį išlaikymą teikia tik nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovė nedavė sąskaitos numerio kur pervesti. Jis turi kreditą, paėmė kai gyveno su ieškove, paėmė dėl šeimos poreikių pagerinimo, nors oficialiai buvo išsiskyrę. Mėnesinės įmokos dydis pagal sutartį – 80 Eur. Kreditą paėmė 2008 m. gegužės 5 d., kredito paskirtis – pagerinti ieškovės sodo namą (duomenys neskelbtini). Jo darbo grafikas – 2 dienos per savaitę: penktadienis ir šeštadienis. Įrodymų, kad ieškojo papildomo darbo, neturi. Turi turto – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), toje pačioje bendrijoje kaip ir ieškovė, apie 10000 Eur vertės. Tame sklype namo nestato, mamos lėšomis yra įrengti pamatai. Šiai dienai jis moka vaikams išlaikymą, t. y. nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išlaikymo įsiskolinimo neturi, viską moka.
21. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas išlaikymas prasilenkia su protingumo kriterijumi. Pati ieškovė kiek prašo išlaikymo iš atsakovo, pati tiek negali skirti vaikams. Pateikti vaikų poreikių skaičiavimai yra neįrodyti, t. y. neįrodyta, kad vaikams per mėnesį reikia 1000 Eur. Dėl pateikta pažymos apie dukters psichologinės pagalbos poreikį, tai pasakytina, kad tokias išlaidas kompensuoja valstybė. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą moka. Naujo darbo paieška, šiuo metu atsakovui yra komplikuota. Atsakovas turi paėmęs kreditą, kurį paėmė tuomet kai gyveno kartu su ieškove, ieškovės namo pagerinimui, kurį dabar moka. Visa tai tik įrodo, jog net ir oficialiai įsiskyrę, gyveno kartu bendrai po vienu stogu, vedė bendrą ūkį. Jauniausioji dukra gimė tuomet, kai atsakovas su ieškove buvo išsituokę, todėl ieškovas ir ėmė paskolą, kad galėtų pagerinti gyvenimo sąlygas sau, ieškovei ir jų abiejų vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į vaikų poreikius ne mažiau nei 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. B. ir atsakovas R. B. turi nepilnamečių vaikų: A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. ieškovės ir atsakovo santuoka bendru susitarimu buvo nutraukta (CK 3.51. straipsnis).
24. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., jų (ieškovės ir atsakovo) ryšiai visiškai nutrūkę, atsakovas su dukromis nebendrauja.
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams: A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
26. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
27. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo pajamos susijusios su darbo santykiais yra apie 440-460 Eur. Nors šiuo metu, kaip nurodė atsakovas, jis yra prastovose, tačiau jo pajamos nėra sumažėjusios, jis gauna 460 Eur. Pastebėtina, kad atsakovo vardu, vadovaujantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis, yra įregistruotos dvi transporto priemonės: ,,Peugot“, 2007 m., VIN (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme draudžiamas ir ,,Volvo V70”, VIN (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme leidžiamas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turi žemės sklypą toje pačioje sodų bendrijoje kaip ir ieškovė, kurio vertė apie 10000 Eur. Ten yra žemės sklypas su pamatais, jokių statinių nėra pastatyta. Ieškovas šiuo metu papildomo darbo neieško, nors jo darbo grafikas dvi dienos per savaitę. Išlaikymą šiuo metu teikia ir sutinka teikti, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad gali mokėti po 100 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
29. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių dukrų išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistui – 600 Eur, drabužiams, avalynei – 120 Eur, higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms – 50 Eur, dukroms tenkanti mokesčių už gyvenamąją patalpą dalis – 70 Eur, ugdymui (mokyklos reikmenims ir pan.) – 30 Eur, laisvalaikiui (būreliams, pramogoms ir pan.) – 30 Eur, vitaminams, vaistams – 40 Eur, transportui ir kt. reikmėms nenumatytais atvejais – 60 Eur. Viso dukrų būtiniausioms poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 1000 Eur (kiekvienai – po 500 Eur).
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020).
31. Nagrinėjamu atveju nurodytos mėnesio išlaidos vienam nepilnamečiam vaikui siekia 500 Eur, kas didžiausią dalį sudaro maistas po 300 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį nėra protingo dydžio ir galimai ne visai atitinka vaikų realius poreikius. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad nepilnamečių vaikų maitinimosi įpročiai yra specifiniai, kad jiems būtų reikalingas papildomas specifinis maitinimas, dėl ko ir susidarytų tokios išlaidos maistui. Tai viena. Antra, kritiškai vertintina ir išleidžiama pinigų suma vitaminams ir vaistams – po 20 Eur, transportui ir kt. reikmėms nenumatytais atvejais – po 30 Eur. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepagrindė minėtų išlaidų dydžio būtinumo. Teismas neabejoja, kad tokios išlaidos egzistuoja, tačiau nemano, kad jų dydis, kurį nurodė ieškovė, iš tikrųjų atitinka realius vaikų poreikius. Trečia, ieškovė nurodydama vaikų išlaikymui priteistinas sumas, nepagrindė ar ji pati galės teikti nepilnamečiams vaikams lygiavertį piniginį išlaikymą, kokio prašo priteisti iš atsakovo.
32. Teismas pažymi, kad vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo gaunamas pajamos susijusios su darbo santykiais nėra didelės – siekia minimalų darbo užmokestį, tačiau ieškovas turi kilnojamo ir nekilnojamo turto. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas dėjo aktyvias pastangas ieškotis papildomo darbo ir taip užtikrinti nepilnamečiams savo vaikams išlaikymą.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 650 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė ,,Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatas-sodo namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
34. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti didesnio nei jis pats nurodo galintis mokėti, išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.
35. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
36. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. B. ir G. B. priteistinas išlaikymas, mokamas po 180,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį).
37. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
39. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
40. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo.
41. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
42. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 250 Eur kiekvienai dukrai mėnesines įmokas. Viso prašo priteisti abiems nepilnametėms dukroms: 15 mėn. x 2 dukros x 250 Eur = 7500 Eur. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui nepaaiškino kodėl ji prašo priteisti iš atsakovo 15 mėnesių išlaikymo įsiskolinimą, kai nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. yra 4 mėnesių laikotarpis. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 23 d., kuomet pagal ieškovės ieškinį atsakovui buvo iškelta teisme civilinė byla. 2020 m. gegužės 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 130 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Nutartis vykdytina skubiai.
44. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, daryti išvada, kad prašomas ieškovės priteisti išlaikymo įsiskolinimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas yra: 6 mėn. (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d.) x 180 Eur x 2 nepilnamečiai vaikai = 2160 Eur (CK 3.200 straipsnis).
45. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
46. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, vien blogos materialinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas sprendimo įvykdymo išdėstymo institutui taikyti. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vertintinas atsižvelgiant ir į kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, į priimto procesinio sprendimo pobūdį, į tai, ar atidėjus sprendimo vykdymą iš esmės nebus sumenkintas pats sprendimas ir kt. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei nepilnamečių vaikų – šalių dukrų – teisėtą interesą gauti joms priteistą išlaikymą, užtikrinantį jų teisę į tinkamą maitinimą, aprangą, jų sveikatos priežiūrą, mokymą, auklėjimą ir laisvalaikį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį ir CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu.
47. Pažymėtina, jog atsakovo siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, tokio ilgo (36 mėn.) termino priteisto nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo išdėstymui nustatymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ir teisėtus lūkesčius bei iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą, atsakovo prašomas nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymą iš esmės būtų paliečiami ne proceso šalių, o nepilnamečių vaikų interesai, kurio teisės ir teisėti interesai vertintini prioritetiškai proceso šalių atžvilgiu. Patenkinus atsakovo prašymą dėl priteisto įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išdėstymo ir leidus atsakovui vykdyti išlaikymo prievolę jam patogiu metu, būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, šalių interesų pusiausvyra ir šalių lygiateisiškumas, tokio lengvatinio termino atsakovui taikymas būtų socialiai neteisingas.
48. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas iš dalies, sprendimo vykdymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintini 72 procentais. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad ji už advokato pagalbą šioje byloje sumokėjo 800 Eur, todėl jai iš atsakovo priteistina 576 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas nurodė, kad sumokėjo 300 Eur advokato pagalbai šioje byloje, todėl iš ieškovės, atsakovo naudai priteistina 84 Eur. Atsižvelgiant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 576 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 84 Eur, todėl darytinas įskaitymas ir ieškovei iš atsakovo priteistina – 492 Eur išlaidų susijusių su advokato pagalba šioje byloje.
50. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi, kaip jau minėta, ieškovės ieškinys tenkintinas 72 procentais, todėl iš ieškovė priteistinas žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo: 12 mėn. x 250 Eur. x 2 vaikai x 3 proc. = 180 Eur; 180 Eur x 28 proc. = 50,40 Eur. Iš atsakovo priteistina: 12 mėn. x 250 Eur. x 2 vaikai x 3 proc. = 180 Eur; 180 Eur x 72 proc. = 129,60 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš ieškovės priteistina: 7500 Eur x 3 proc. = 225 Eur; 225 Eur x 28 proc = 63 Eur. Iš atsakovo priteistina: 7500 Eur x 3 proc. = 225 Eur; 225 Eur x 72 proc = 162 Eur. Iš viso ieškovės iš viso priteistina 113,40 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 291,60 Eur žyminio mokesčio.
51. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 12,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš ieškovės valstybės naudai priteistina – 3,37 Eur, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnametės dukros A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnametės dukros G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jos pilnametystės po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti nepilnamečių dukrų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai neteikto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d.: 6 mėn. (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d.) x 180 Eur x 2 nepilnamečiai vaikai = 2160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).
Atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis tenkinti iš dalies ir priteistą 2160 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą kas mėnesį sumokėti po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečių dukrų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovės E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai turėtas 492 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 116,77 Eur (šimtą šešiolika eurų 77 ct) (kas sudaro 113,40 Eur žyminis mokestis ir 3,37 Eur pašto išlaidos), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), į valstybės biudžetą 300,27 Eur (tris šimtus eurų 27 ct) (kas sudaro 291,60 Eur žyminis mokestis ir 8,67 Eur pašto išlaidos), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.