- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-893-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1718-800/2019 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnų D., D. G. ir D. D. naudai laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovą paskiriant vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutiko, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų D., D. G. ir D. D. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D., D. G. ir D. D. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės prašymą atmetė. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D. D., D. G. D., D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu. Iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D., D. G. ir D. D. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, ieškovą paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nutardamas, kad kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. atsakovė bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje.
4. Nurodė, kad ieškovas įrodė, jog laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas netinkamai prižiūri ir negali pasirūpinti nepilnamečių vaikų visapusiška priežiūra, kad laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeis nepilnamečių vaikų interesus. Jokios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams neįžvelgė ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Teismas nustatė, kad dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje vaikai jaučiasi gerai ir saugiai. Atsižvelgęs į jų interesus, savo iniciatyva nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 20 val. atsakovei bendraujant su vaikais savo gyvenamojoje vietoje. Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl nesant objektyvių duomenų apie atsakovės pastoviai teikiamą materialinį išlaikymą, priteisė iš jos po 150 Eur išlaikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nevertino aplinkybių, kad nepilnamečiai vaikai visuomet gyveno su atsakove, kuri daugiausiai jais rūpinosi, ieškovas tik epizodiškai dalyvavo vaikų gyvenime. Ieškovas negalėjo nurodyti, nei kokie medikamentai naudojami, nei kokiu režimu vaikai turi gyventi, todėl jis negali pilnai užtikrinti jų poreikių, ypatingai sveikatos priežiūros. Atsakovei užregistruojant vaikus pas gydytojus specialistus, ieškovas neužtikrina jų nuvykimo arba ignoruoja atsakovės norą nuvesti vaikus į gydymo įstaigą. Tai įrodo jo neatsakingumą.
5.2. Teismas nevertino, kad ieškovas buvo užfiksuotas kelis kartus neblaivus, atsakovės atžvilgiu naudojo smurtą, yra agresyvus.
5.3. Teismas nevertino, kad vaikų išsakytos nuomonės yra prieštaraujančios jų interesams.
5.4. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamante ir Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir vieno tėvo polinkis neleisti kitam bendrauti su vaiku, taip pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgus į geriausių vaikų interesų paisymo aspektą nurodė, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaikų ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas ieškovo geranoriškumas bendraujant su atsakove, jis neužtikrina atsakovės ir vaikų teisės bendrauti, neteikia jai informacijos apie vaikus, jų sveikatą.
5.5. Nesutinka dėl priteisto išlaikymo dydžio. Šiuo metu yra bedarbė, ieško darbo, todėl priteistas laikinas išlaikymas negalėtų būti įgyvendintas. Be to, ieškovė perka vaikams maistą, drabužius ir apavą, reikalingas kanceliarines prekes, todėl prisideda prie jų išlaikymo ir poreikių užtikrinimo.
5.6. Nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia atsakovės teises, nes yra minimali. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios pažeistų ar kliudytų atsakovei, kaip motinai, maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Teismui nepakeitus vaikų gyvenamosios vietos, turėtų būti nustatyta laikina maksimali bendravimo tvarka, t.y. galimybė atsakovei su nepilnamečiais vaikais matytis kas antrą dieną nuo 17 val. iki 20 val., kas antrą savaitgalį vaikai galėtų praleisti laiką kartu su atsakove, jiems kartu leidžiant laiką savo nuožiūra, laisvai judant viešose vietose.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo netinkamą elgesį atsakovės ir/ar nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Priešingai, byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad atsakovė bando šmeižti ieškovą. 2018 m. spalio 22 d. ji iškvietė policijos pareigūnus teigdama, kad ieškovas neva tai ją sumušė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Atsakovė 2018 m. gruodžio 4 d. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad sūnus D. per garsiai kalbėjo. Pastaruoju metu (tai tęsiasi nuo 2018 m. lapkričio mėnesio) atsakovė policijos pareigūnus kviečia beveik kiekvieną vakarą, kai grįžta namo, taip pat kelis kartus buvo iškviesta televizija (TV pagalba).
6.2. Vyriausias sūnus D. yra įbaugintas, bijo motinos, pergyvena dėl brolių. Kauno miesto socialinių paslaugų centre 2018 m. gruodžio 4 d. vykusiame posėdyje Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė V. B. nurodė: „Vakar atvykęs D. į mokyklą pas klasės auklėtoją pasakė jai, jog turi eiti namo, nes bijo dėl savo vaikų saugumo. D. teigė, jog mama grasina juos nužudyti, jog visi turi būti užsirakinę, nes bijo mamos. Šiandieną D. pranešė, jog neateis į mokyklą, nes mama jam iškvietė policiją, o kai ateis į mokyklą, paaiškins tą situaciją“.
6.3. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti agresyvus atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu. Atsakovė, šaukdama ant vyriausiojo sūnaus, pareiškė, kad jį prakeikia. Atsakovei yra paskirta administracinė bauda įspėjimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).
6.4. Dėl atsakovės pykčio protrūkių didelę žalą patiria visi trys nepilnamečiai vaikai. Jie bijo motinos, namuose nesijaučia saugūs. Esant būtinybei pasiimti savo daiktus, vaikai į antrą aukštą, kur gyvena atsakovė, eina lydimi tik senelės ar tėvo ir su įjungta filmavimo kamera; jauniausias sūnus yra tiek įbaugintas, jog slepiasi suskambus durų skambučiui; vyriausias sūnus dėl šeimos problemų patiria patyčias, dėl ko labai išgyvena. Akivaizdu, kad vaikai patiria psichologinį smurtą, galimai buvo patiriamas ir fizinis smurtas, apie ką tapo žinoma tik išklausius vaikus teismo posėdžio metu.
6.5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikai būtų nuteikinėjami, jiems daroma įtaka (tai patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai), ar kad vaikai turėtų sutrikimų, dėl kurių negalėtų patys savarankiškai formuoti savo nuomonės. Tai, kad vaikai nori gyventi kartu su tėvu, nereiškia, jog jiems daroma įtaka ar vaikai yra nuteikinėjami. Vaikai geba įvertinti, kokioje aplinkoje jiems augti ir gyventi yra geriau, saugiau ir ramiau. Gyvendami su tėvu jie yra aprūpinti, vaikų sveikatos būklė gera. Atsakovės gyvenamoji aplinka ne tik psichologiškai nesaugi, bet ir nehigieniška, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos. Atsakovė nesugeba susitvarkyti su savo emocijomis, yra socialiai neorientuota buityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakove.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu su ieškovu gyvena ieškovo tėvams priklausančio namo pirmajame aukšte.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
13. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikams įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaikų įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikams įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, pažymėtina, kad tokia situacija (faktinis ieškovo ir vaikų apsigyvenimas skyrium nuo atsakovės jo tėvams priklausančio namo pirmame namo aukšte pas tėvus) susiklostė iš esmės dėl atsakovės veiksmų – šalių nepilnamečiai vaikai 2019 m. vasario 21 d. teismo posėdyje nurodė nenorintys gyventi su atsakove dėl netinkamo, jų teigimu, jos elgesio vaikų atžvilgiu. Byloje tai pat nėra duomenų apie tai, kad šalių vaikų nuomonei būtų daroma įtaka, jie būtų nuteikinėjami, ar kad vaikai turėtų sutrikimų, dėl kurių negalėtų patys savarankiškai formuoti savo nuomonės. Nesutiktina su apeliante, kad teismas nevertino aplinkybių, jog vaikai visuomet gyveno su ja, ji daugiausiai rūpinosi vaikais, o ieškovas tik epizodiškai dalyvavo vaikų gyvenime. Iki momento, kai atsakovas ir vaikai išsikraustė gyventi į pirmąjį aukštą, abu tėvai kartu gyveno su vaikais. Tai, kad nedirbanti atsakovė su vaikais praleido didesnę laiko dalį, nereiškia, kad dirbantis ieškovas nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo ir pan. Ieškovas nurodė, o atsakovė to nepaneigė, kad šeimoje buvo pasidalinta pareigomis: ieškovas dirbo, rūpinosi namais, o atsakovė prižiūrėjo vaikus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šalių nepilnamečiai vaikai laikinai, iki bus išnagrinėta civilinė byla, negalėtų gyventi su tėvu. Apeliantės teiginiai, jog ieškovas prieš ją smurtavo, dažnai girtaudavo ir toks jo elgesys yra nepakitęs, šioje bylos proceso stadijoje įrodymais nėra patvirtinti (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50921-2018 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu nutrauktas nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) (1 t., b. l. 18-19).
14. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nekeistina.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad šios laikinosios apsaugos priemonės pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
16. Atmestinas apeliantės argumentas dėl nepagrįsto laikino išlaikymo priteisimo dėl to, kad ji yra bedarbė. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, todėl ieškovės laikinas nedarbas negali paneigti jos pareigos išlaikyti savo vaikus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė yra jauna, darbinga, todėl turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Nors apeliantė teigia, kad prisideda prie vaikų, byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 178 straipsnis).
17. Nors abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad visų vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 900 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur, nepagrįstai neatsižvelgė į vaikams valstybės mokamas tikslines išmokas, kurios, preliminariu vertinimu, per mėnesį sudaro 546,90 Eur. Šalių sūnui D. D. nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. liepos 8 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2020 m. liepos 8 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b.l. 42-48). Apeliantės teigimu, vaikui skirta neįgalumo išmoka sudaro 336 Eur per mėnesį, be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį; šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, kuri sudaro 0,53 bazinės socialinio išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, šis įgyja teisę uzufrukto tvarka tvarkyti vaikų išmokas. Tuo remiantis iš apeliantės priteistas laikinas išlaikymas sumažintinas iki 60 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį ((900 – 547) / 3 / 2). Be nurodytų argumentų, išlaikymo suma sumažinama dar ir dėl to, kad laikinas išlaikymas reikalingas dabartiniu laikotarpiu, todėl turi būti realus. Apeliantė, augindama tris vaikus, visą laiką nedirbo, todėl kasmėnesinio 450 Eur išlaikymo išieškojimas iš jos šiuo metu faktiškai būtų neįvykdomas.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
19. Nors CK 3.65straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
20. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia jos teises, kadangi yra minimali. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios pažeistų ar kliudytų atsakovei maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad mažiausiam šalių sūnui yra tik penkeri metai. Nei ieškovas, nei atsakovė neprašė taikyti tokios laikinosios apsaugos priemonės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pakeistina nustatant, kad nuo šios nutarties priėmimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d., atsakovė su savo sūnumis bendrauja antradieniais, ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. Atkreiptinas dėmesys, kad, šalims susitarus, apeliantė (atsakovė) taip pat turi teisę bendrauti su sūnumis ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.
22. Pirmosios instancijos teismas nenustatė draudimo atsakovei bendrauti su vaikais išvykstant iš savo gyvenamosios vietos, todėl nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumento apie judėjimo laisvės neribojimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį iki 60 Eur (šešiasdešimties eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pakeisti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovė D. D. bendrauja su vaikais D. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., ir kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 10 dienos, nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. Šalims susitarus, atsakovė turi teisę bendrauti su sūnumis ir kitu šioje tvarkoje nenumatytu laiku.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.