Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-643-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-14
Bylos Nr.: e2A-643-613/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02244-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolanta Gailevičienė, Vilija Valantienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: J. A.
Ieškovas: R. A.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-643-613/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02244-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.14; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-904/2023 pagal ieškovo R. A. (R. A.) ieškinį atsakovei J. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį R. A. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės J. A. naudai priteisti natūra ieškovui R. A. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovui R. A. iš atsakovės J. A. priteisti bendrą 87 410 Eur dydžio sumos kompensaciją už 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 57/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šalių santykiai yra įtempti, susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims nepavyksta, o turtu naudotis bendrai šalims galimybės nėra. Taip pat atidalyti turtą natūra be žalos daiktui neįmanoma: namas pritaikytas vienai šeimai, baigtumas – 100 proc., gyvenamasis plotas – 91,04 kv. m, pastatas sudarytas iš dviejų aukštų, tačiau name yra tik 4 kambariai, todėl atidalyti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neįmanoma. Atsakovė šiuo metu naudojasi tiek savo, tiek ir ieškovui priklausančia dalimi, ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja. Nurodo, kad pagal UAB „Lituka ir Ko“ atliktą turto vertės nustatymo ataskaitą matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 000 Eur, namo – 187 000 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovė turi galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už turtą, kadangi yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas. Pažymėjo, kad atsakovės išreikšta pozicija procesiniuose dokumentuose aiškiai atspindi atsakovės valią – išsaugoti turtą ir toliau juo naudotis. Nesutinka, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją, kadangi ji yra dirbanti, gauna geras pajamas ir turi kito nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad jis pats neturi darbo, pajamų, todėl kompensacijos atsakovei sumokėti negalėtų. Dėl patikslintu priešieškiniu pareikštų reikalavimų nurodo, kad su juo nesutinka, palaiko savo ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad patikslintame priešieškinyje prašoma atsakovei sudaryti galimybę naudotis didesniu namo plotu, ji siekia naudotis iš esmės naudingiausiomis, vertingiausiomis šalių sukurtomis patalpomis, o ieškovui priskirti naudotis menkavertes patalpas, t. y. miegamuosius kambarius, kurių pritaikymas gyvenimui (virtuvės įrengimas ir pan.) kainuotų neproporcingai brangiai. Atsakovė siekia naudotis sauna, priepirčiu bei priestatu, kas iš esmės neatitinka ieškovo interesų. Nesutinka, kad virtuvės įrengimas antrame namo aukšte jam kainuotų 2 500 Eur, kadangi atsakovė neįvertino būtinų komunikacijų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.) įrengimo. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų atskirų elektros skaitiklių įrengimas. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ieškovui yra siekiama priskirti žemės sklypo dalis, kurios reikalautų tik priežiūros, o gyvenimo kokybei nesukuria jokios naudos. Mano, kad atsakovė iš esmės piktnaudžiauja savo kaip bendraturtės teisėmis, nes susidariusios situacijos iš esmės nesiekia išspręsti, o siekia sukurti tokią situaciją, kad ieškovas ir toliau negalėtų faktiškai naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi ir dar papildomai apmokėtų išlaidas, susijusias su atsakovės naudojimosi turtu. Pažymėjo, kad jau skyrybų procese atsakovė siekė turtą padalyti natūra, t. y. siekė įgyti nuosavybės teisę į turtą, o ieškovas buvo aiškiai išreiškęs valią jam nuosavybės teise priklausantį turtą priteisti atsakovei.

2. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, juo pareiškė reikalavimą nustatyti tokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką:

2.1. 0,1027 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal MB „GEO vakarai“ matininko E. P. parengtą 2022 m. gegužės 16 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame:

2.1.1. A raide pažymėta 366 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama J. A. individualiai naudotis;

2.1.2. C1 raide pažymėta 152 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama R. A. individualiai naudotis;

2.1.3. C2 raide pažymėta 213 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama R. A. individualiai naudotis;

2.1.4. B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama J. A. ir R. A. naudotis bendrai;

2.1.5. J. A., kuriai priklauso 1/2 žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalių;

2.1.6. R. A., kuriam priklauso 1/2 žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalių.

2.2. Pastato – 195,50 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A2b, naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gegužės 17 d. MB „Baltijos kadastras“ matininkės D. V. sudarytą patalpų pasidalijimo planą, kuriame:

2.2.1. J. A. priskiriamos individualiai naudotis 80,22 kv. m ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva):

2.2.2. 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtas 1-2A;

2.2.3. 1,19 kv. m san. mazgas (tualetas), plane pažymėtas 1-3;

2.2.4. 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtas 1-4;

2.2.5. 43,18 kv. m svetainės ir virtuvės patalpa, plane pažymėta 1-5;

2.2.6. 3,23 kv. m sauna, plane pažymėta 1-6;

2.2.7. 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtas 1-7.

3.2. R. A. individualiai naudotis priskiriamos 70,48 kv. m ploto pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva):

3.2.1. 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėtas indeksu 1-9;

3.2.2. 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10;

3.2.3. 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėtas indeksu 1-11;

3.2.4. 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-12;

3.2.5. 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13;

3.2.6. 8,29 kv. m san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14;

3.2.7. 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtas 1-15.

3.3. J. A. ir R. A. bendrai naudotis priskiriamos 44,16 kv. m ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva):

3.3.1. 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtas indeksu 1-1;

3.3.2. 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtas 1-2B;

3.3.3. 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8;

3.3.4. 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtas indeksu G-1.

3.4. J. A., kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis.

3.5. R. A., kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis.

3.6. J. A. naudojasi pirmame aukšte esančia 31,88 kv. m ploto lauko terasa, plane pažymėta 3A1Ž.

3.7. R. A. naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodo, kad siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarką ir nori laisvai naudotis jai priklausančia turto dalimi. Nurodo, kad pagal 2013 metų planą gyvenamasis namas yra 195,50 kv. m bendro ploto. Jame yra du aukštai. Namas turi du priestatus ir terasą. Pirmame namo aukšte yra: 1) tambūras (2,40 kv. m, plane pažymėtas 1-1); 2) koridorius – holas (7,42 kv. m, plane pažymėtas 1-2); 3) san. mazgas (1,19 kv. m, plane pažymėtas 1-3); 4) darbo kambarys (13,59 kv. m, plane pažymėtas 1-4); 5) svetainė-virtuvė (43,18 kv. m, plane pažymėta 1-5); 6) sauna (3,23 kv. m, plane pažymėta 1-6); 7) priepirtis (13,76 kv. m, plane pažymėtas 1-7); 8) katilinė (4,61 kv. m, plane pažymėta 1-8); 9) sandėlis (5,02 kv. m, plane pažymėtas 1-9); 10) garažas (33,64 kv. m, plane pažymėtas G-1, esantis priestate 1a1b). Nurodo, kad saunos, priepirčio patalpos nėra įrengtos, jos yra priestate, plane pažymėtame 2a1b. Greta pirmo aukšto yra 31,88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3a1ž. Antrame namo aukšte yra: 1) koridorius – holas (8,10 kv. m, plane pažymėtas 1-10); 2) san. mazgas (5,05 kv. m, plane pažymėtas 1-11); 3) kambarys (17,67 kv. m, plane pažymėtas 1-12); 4) drabužinė (9,75 kv. m, plane pažymėta 1-13); 5) san. mazgas (8,29 kv. m, plane pažymėtas 1-14); 6) kambarys (16,60 kv. m, plane pažymėtas 1-15). Nurodo, kad virš priestato, plane pažymėto 2a1b, yra antro aukšto terasa, į kurią galima patekti iš kambario, plane pažymėto 1-15. Nurodo, kad jos siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka iš šalių reikalauja investicijų tik įrengiant pertvaros sieną pirmame aukšte prie laiptų ir duris joje. Suformavus du naujus koridorius, plane pažymėtus 1-2A ir 1-2B, šalių individualiai naudojamos patalpos – pirmas ir antras aukštas būtų visiškai izoliuoti. Nė vienai šaliai nereikėtų įrenginėti naujo įėjimo į namą. Atsakovė pirmajame aukšte turėtų įsirengti drabužinę ir vonios kambarį. Ieškovui antrame aukšte reikėtų įsirengti virtuvės patalpą, kuri, ieškovės skaičiavimu, kainuotų apie 2 500 Eur. Tam, kad šalys atskirtų kiekvieno skyrium naudojamos elektros energijos kiekį, pakaktų vidinių elektros apskaitos skaitiklių. Tokiu būdu būtų apskaičiuojamas kiekviename aukšte sunaudojamos elektros kiekis. Bendrijos ir atliekų vežimo kainos fiksuotos, jas šalys mokėtų dalimis proporcingai turimai turto daliai. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nurodė, kad 296 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta namu ir padengta trinkelėmis, bus naudojamasi bendrai, o 731 kv. m sklypo dalį tikslinga naudoti skyrium pagal matininko sudarytą planą. Atsakovė individualiai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta A, esančia po jai valdyti paskirta lauko terasa ir greta jos. Prie šio dalies ji galėtų prieiti per bendro naudojimo trinkeles ir (ar) terasos langą. Ieškovui individualiai naudotis atitektų sklypo dalys, pažymėtos C1 ir C2. Prie savo dalių ieškovas taip pat gali laisvai patekti per bendrą naudojamą plotą. Pažymi, kad šalims individualiai naudotis skiriamos sklypo dalys kokybine prasme tapačios. Jos užsėtos kultūrine veja, yra prižiūrėtos. Nors atsakovei tenka 1 kv. m didesnis plotas, nustačius prašomą naudojimosi tvarką ieškovui priskirtose dalyse lieka visi sodinukai – vaismedžiai ir pan., o tai kompensuoja už nukrypimą nuo naudojimosi idealiai lygiomis dalimis. Dėl ieškovo ieškinio nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad nėra galimybės ginčo turto atidalyti kitu būdu, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų dažnus šalių ginčus ir negalėjimą turto valdyti nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką. Pažymėjo, kad, nors turtas šalims priklauso ne lygiomis dalimis (žemės sklypo – po 1/2 dalį, gyvenamojo namo – 57/100 dalys atsakovei ir 43/100 dalys ieškovui), tai negali būti argumentas, kad atsakovė turi poreikį naudotis visu turtu nuosavybės teise natūra. Nurodė, kad atsakovė visu turtu naudojasi ne dėl savo kaltų veiksmų, o todėl, kad po skyrybų proceso pabaigos ieškovas išvyko gyventi pas tėvus į Ukrainą, o atsakovė nei veiksmais, nei neveikimu netrukdė ieškovui naudotis turtu. Taip pat ieškovas niekada nesikreipė dėl atsakovės trukdymų patekti į turtą, valdyti jam priklausančią dalį ir pan. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė turi interesą naudotis didesne ginčo turto dalimi, nei jai priklauso. Paaiškino, kad ji neprisideda prie konfliktų ar įtampos šalių santykiuose. Visus konfliktus provokuoja pats ieškovas siekdamas gauti kiek galima daugiau naudos sau. Nurodė, kad tas faktas, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, savaime negali paneigti nei jo, nei bendraturčio nuosavybės teisės į turimas turto dalis. Tai savo ruožtu reiškia, kad be atsakovės sutikimo vien dėl ieškovo nenoro naudotis turtu ji negali būti verčiama įgyti turto / jo dalies, kurio jai nereikia ir kurio ji finansiškai nepajėgia įgyti. Pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, vienintelė galimybė išmokėti kompensaciją yra parduoti atidalyti prašomą turtą. Nurodė, kad, pardavus kitą turimą nekilnojamąjį turtą, jai lėšų išmokėti kompensaciją ieškovui nepakaktų, o bankas atsisako suteikti paskolą. Nurodė, kad santaupų neturi. Pažymėjo, kad naujo kredito suteikimas jai negalimas dėl neigiamos kredito istorijos – kadangi dabar turimas kreditas nemokamas laiku, susidaro delspinigiai ir šalys negeba susitarti dėl jo mokėjimo lygiomis dalimis. Atsakovė yra 55 metų amžiaus ir iki pensinio amžiaus jai liko 10 metų, tad joks bankas nesuteiks jai 89 000 Eur kredito ilgesniam laikotarpiui.

4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad 2022 m. vasario 24 d. ieškovo ir atsakovės negrąžintas kreditas sudaro 7 701,61 Eur. Prašo civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

6. Nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nutraukė R. A. ir J. A. 2007 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą santuoką. R. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). J. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

7. Nustatė, kad iš UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-10928 nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 187 000 Eur, žemės sklypo – 14 000 Eur, iš viso turto kaina – 201 000 Eur.

Šalies argumentai

8. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką, o ieškovas ieškiniu prašo atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o ieškovui – kompensaciją. Remdamasis teismų praktika teismas nusprendė, kad, vienam iš bendraturčių reiškiant reikalavimą dėl atidalijimo, o kitam dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, prioritetas teikiamas turto atidalijimui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktoje nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkoje nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Akcentavo, kad bendraturčiai yra buvę sutuoktiniai, o jų santykiai yra įtempti, konfliktiški. Remdamasis byloje esančia medžiaga nusprendė, kad ieškovo ir atsakovės ginčai yra sprendžiami pasitelkiant teisėsaugos institucijų pagalbą, teikiant skundus ir pareiškimus, todėl konstatavo, kad bendraturčiams gyventi viename gyvenamajame name nebūtų racionalu.

10. Atsižvelgdamas į ginčo situaciją, įtemptus šalių santykius ir siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, padarė išvadą, kad vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

11. Teismas, vertindamas, kuriam iš bendraturčių priteisti ginčo turtą, o kuriam – piniginę kompensaciją, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra išvykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas. Taigi teismas pripažino pakankamu pagrindu taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ginčo turtą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisiant piniginę kompensaciją.

12. Pažymėjo, kad ieškovas nurodydamas ginčo turto vertę yra pateikęs UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-10928, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iš viso turto kaina – 201 000,00 Eur. Atsakovė šioje ataskaitoje nustatytos turto vertės neginčijo, šią vertę paneigiančių įrodymų neteikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Teismo vertinimu, turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928 yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį (CPK 197 straipsnis).

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas atidalyti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams J. A. ir R. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant 87 410,00 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) J. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą šalių kreditoriaus D. V. materialiųjų teisių, kuriam šalys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur, o jo neįtraukimas į procesą pažeidžia jo materialinę teisę, įtvirtintą CK 4.80 straipsnio 3 dalyje, reikšti reikalavimą šalių turtą atidalyti taip, kad D. V. esamą įsiskolinimą galima būtų išsiieškoti iš abiejų skolininkų nekilnojamojo turto.

13.2. Teismas priteisė ginčo turtą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisė piniginę kompensaciją tuo pagrindu, kad ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra išvykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, jis yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, ji yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, taip sudarė teisiškai situaciją, kai ne savo noru ir neturėdamas finansinių galimybių asmuo yra įpareigojamas prievarta tapti kito asmens turto savininku, ne savo valia tam asmeniui sumokėti teismo priteistą didžiulę kompensaciją.

13.3. Pažymi, kad atsakovė neturi noro, santaupų ir (ar) kito turto, kad sumokėtų teismo priteistą kompensaciją ieškovui, tačiau jei to nepadarys, antstolis realizuos jos turtą iš varžytynių ir faktiškai atsakovė atsidurs gatvėje.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos esant bendraturčių nesutarimui dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principu.

13.5. Teismas, ieškovui iš atsakovės priteisdamas 87 410,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei J. A. tenkančią atsakovo R. A. turto dalį, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes, kad atsakovė J. A. jokio kito nekilnojamojo ar kito vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti ieškovui kompensaciją, neturi. Teismas nevertino byloje esančio 2022 m. sausio 20 d. SEB banko atsisakymo atsakovei suteikti kreditą, atsakovės gaunamų darbo užmokesčio ataskaitų, įrodančių, kad atsakovės pajamos siekia vos apie 1 000,00 Eur.

13.6. Teismas nevertino ir tų aplinkybių, kad ieškovas R. A. turėdamas pareigą rūpintis turto dalimi, t. y. šildymu, privalomo draudimo ir einamųjų kredito sutarties įmokų mokėjimu, tai darė nereguliariai, o paskutiniu metu iš viso to nedarė, užkraudamas šią naštą vienai atsakovei. Teismas pažeidė atsakovės J. A. prigimtines teises į nuosavybės neliečiamumą, kadangi, atsakovei neįvykdžius teismo jai užkrautos prievolės, ji paprasčiausiai neteks ir savo turto dalies, kuri, tikėtina, bus parduota iš varžytynių.

Atsiliepimas

14. Ieškovas R. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės J. A. apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl D. V. teisių ir pareigų pakeitimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jo materialiosios teisės ar pareigos.

14.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos, kadangi ji yra dirbanti ir gauna pajamų. Be to, atsakovė turėjo kito turto, kuris galėjo būti panaudotas sumokant piniginę kompensaciją, tačiau 2023 m. vasario 17 d. atsakovė padovanojo V. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė būtų buvusi sąžininga, jei priklausiusį turtą būtų panaudojusi siekdama tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti piniginę kompensaciją, t. y. minėtą turtą būtų įkeitusi, pardavusi arba išnuomojusi, kad gautų papildomų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.

14.4. Teismas pagrįstai nustatė, kuriam iš bendraturčių priteisti ginčo turtą, o kuriam – piniginę kompensaciją, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra išvykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas.

14.5. Nurodo, kad atsakovė nepateikė̇ tinkamų, leistinų ir pakankamų duomenų, pagrindžiančių jos dėstomas aplinkybes, kad neturi galimybės ieškovui sumokėti kompensaciją. Atsakovė yra dirbanti, gauna pajamų, todėl turi galimybę sumokėti piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančio turto dalį. Pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji siekia išsaugoti ginčo turto valdymą ir naudojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. 2023 m. liepos 4 d. teismui pateiktas D. V. prašymas, jame jis nurodo, kad tarp jo sesers J. A. ir jos buvusio sutuoktinio R. A. dalijant turtą vyko civilinis procesas, apie kurį jis nebuvo informuotas ir nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nors tiek jo sesuo J. A., tiek jos buvęs sutuoktinis yra jam skolingi daugiau kaip 13 000,00 Eur. Mano, kad toks sprendimas pažeidžia jo teises, todėl prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti, atmesti ieškovo ieškinį arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad jam būtų suteikta procesinė galimybė ginti savo teises prieš nesąžiningus skolininkus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, juose nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama priteisti iš ieškovo R. A. ieškovės J. A. naudai 5 515,87 Eur nesumokėtų įmokų ir kitų turto išlaikymo mokesčių. Pagal šį atsakovės ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5290-1180/2023. Taip pat pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti yra persiųstas D. V. atskirasis skundas, kuriuo jis ginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-117-904/2023, kuria teismas atsisakė įtraukti jį į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu. Akcentuoja, kad ieškovas R. A. klaidino teismą tvirtindamas, jog atsakovė esą turi finansines galimybes sumokėti ieškovui kompensaciją, o jos buto padovanojimas atgal savo mamai traktuotinas kaip nesąžiningas elgesys, tokie ieškovo R. A. teiginiai neatitinka realios tikrovės. Prašo šiuos papildomus paaiškinimus pridėti prie bylos.

18. Teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktais papildomais paaiškinimais (prašymu) nusprendžia, kad pateikti duomenys (paaiškinimai) yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, todėl šiuo atveju siekiant, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, D. V. prašymas ir atsakovės J. A. papildomi paaiškinimai priimami ir vertinami kartu su bylos duomenimis.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

19. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma dėl to, kad į bylą nebuvo įtrauktas kreditorius D. V., kuriam šalys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur. Taip pat atsakovė nesutinka sumokėti priteistą kompensaciją ieškovui ir prašo nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarką, kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad, esant bendraturčių nesutarimui dėl turto atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, todėl toliau pasisakys šiais klausimais.

20. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti atsakovei visą bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jam iš atsakovės priteisti 87 410,00 Eur dydžio kompensaciją. Nurodė, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims nepavyksta, turtu naudotis turtu šalims galimybės nėra. Pažymėjo, kad atidalyti turtą natūra be žalos daiktui neįmanoma, kadangi namas pritaikytas vienai šeimai, o atsakovės siūlomas jam naudotis 2-asis namo aukštas yra mažiau vertingas, jo įsirengimui ir pritaikymui gyventi reikalingos papildomos didelės išlaidos. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką pagal pasiūlytą namo ir sklypo atidalijimo projektą, pritaikant namą gyventi dviem šeimoms. Nurodė, kad su ieškovu santykiai yra dalykiški kaimyniški, nesutiko, kad namo 2-asis aukštas yra mažiau vertingas ir jo įrengimui būtų reikalinga neproporcingai daug išlaidų.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

22. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

23. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir, tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, pažymėjo, kad nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Todėl nusprendė, kad kadangi bendraturčiai yra buvę sutuoktiniai, o jų santykiai yra įtempti ir (ar) net konfliktiški, todėl vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos. Nurodęs, kad byloje nėra išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėjo išsiaiškinti, ar šiuo atveju įmanoma gyvenamąjį namą padalyti, o ne deklaratyviai nurodyti, kad minėtų įrenginių klausimai nėra išspręsti.

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamąjį namą atidalyti natūra, vertino šalių santykius ir priėjo prie išvados, kad dėl šalių nesutarimo jų gyvenimas viename name būtų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl galimybės nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, tačiau jos negali būti lemiamos, suteikiant pirmenybę išimtinei priemonei – atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, nepaisant realios galimybės nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarką, neįvertinus siūlomos naudojimosi turto tvarkos racionalumo, įgyvendinimo kaštų dydžio ir kiekvieno iš bendraturčių galimybių juos prisiimti. Todėl, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tirtinos ir vertintinos aplinkybės, ar yra techninės galimybės pagal atsakovės pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų) atskyrimą ar tinkamą naudojimą, nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

26. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad dalijant nekilnojamąjį turtą nebuvo aiškintasi dėl konkretaus turto savybių padalijimo galimumo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, nusprendžia, kad byloje nebuvo išsiaiškintos visos teisingam bylos išsprendimui turinčios reikšmę aplinkybės.

27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo jį priteisiant ieškovui arba atsakovei, atitinkamai išmokant kompensaciją, rėmėsi UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, žemės sklypo – 14 000 Eur, iš viso turto kaina – 201 000,00 Eur, teismas vertino, kad minėta turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928 yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį. Apeliantė apeliaciniu skundu nustatytos turto kainos neginčijo, tačiau nesutinka sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją. Nurodo, kad atsakovė neturi santaupų ir (ar) kito turto, kad sumokėtų teismo priteistą kompensaciją ieškovui, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kiekvieno iš bendraturčių interesų ir iš esmės neįvertino atsakovės galimybių sumokėti ieškovui kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais.

28. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-614/2019). Sprendžiant, kam konkrečiai priteistina kompensacija, vertinama kiekviena konkreti situacija ir reikšmingos aplinkybės, tarp jų: pirma, daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena iš būtinų tokio atidalijimo būdo sąlygų – teisingas (turto rinkos kainą atitinkantis) kompensacijos dydis.

29. Antra, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-253/2011; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1797-258/2016).

30. Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamąjį namą atidalyti natūra ir (ar) priteisti kompensaciją už atidalytą turtą, nustatė, kad ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja, dažnai darbo reikalais yra išvykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte ir tai yra vienintelis jos gyvenamasis būstas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, todėl nusprendė, kad yra pagrindas atidalyti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams J. A. ir R. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant 87 410,00 Eur piniginę kompensaciją. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, pažymi, kad atsakovė jokio kito nekilnojamojo ar kito vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti ieškovui kompensaciją, neturi, taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio 2022 m. sausio 20 d. SEB banko pateikto atsisakymo atsakovei suteikti kreditą, atsakovės gaunamų darbo užmokesčio ataskaitų.

32. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai, kaip minėta, gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdą, privalo tirti visas konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybes ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natūra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės galimybės sumokėti kompensaciją ieškovui, sprendime apsiribojo tik bendrų faktinių aplinkybių išdėstymu, t. y. nurodė, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovės realių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui, nevertino aktualių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas ir (ar) turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kasacinės instancijos teismas spręsdamas tokio pobūdžio bylas yra išaiškinęs, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-914/2020, priimtu santuokos nutraukimo byloje, nustatytos prejudicinių faktų galią turinčios aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui, o šalys turi solidariųjų kreditinių įsipareigojimų, todėl nė viena iš šalių nėra pajėgi kitai šaliai išmokėti kompensacijos už kitai šaliai atitenkančią didesnę turto dalį per protingą laikotarpį (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų, ar po santuokos nutraukimo atsakovė turėjo galimybių sukaupti lėšų teismo priteistai piniginei kompensacijai sumokėti, taip pat neanalizavo atsakovės gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų dydžio, neįvertino, kokiu pagrindu atsakovė įgijo butą ir kokiu pagrindu jis buvo grąžintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, neįvertino iš esmės nė vieno iš bendraturčių realių galimybių sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą.

34. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad sprendžiant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą nebuvo įvertintos ir iš esmės išanalizuotos bendraturčių realios galimybės išmokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nusprendžia, kad iš esmės byloje nebuvo išsiaiškintos visos teisingam bylos išsprendimui turinčios reikšmę aplinkybės.

35. Apeliantė taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą šalių kreditoriaus D. V. materialiųjų teisių, o kreditoriaus D. V., kuriam šalys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur, neįtraukimas į procesą pažeidžia jo teisę reikšti reikalavimą šalių turtą atidalyti taip, kad D. V. esamą įsiskolinimą galima būtų išsiieškoti iš abiejų skolininkų nekilnojamojo turto.

36. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

37. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 buvo konstatuota, kad R. A. ir J. A. prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raštelius yra solidarios. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendęs taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo turtą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisiant piniginę kompensaciją bei į bylą neįtraukęs šalių kreditoriaus, tiesiogiai nusprendė dėl į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiųjų teisių ir pareigų. Ši išvada lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes juo buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad dalijant nekilnojamąjį turtą nebuvo aiškintasi dėl konkretaus turto savybių padalijimo galimumo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, neišsiaiškintos aplinkybės dėl kiekvieno iš bendraturčių finansinių galimybių išmokėti priteistą kompensaciją, taip pat byloje neišsiaiškinta ir neįtraukti visi turimi kreditoriai, nusprendžia, kad byloje nebuvo išsiaiškintos visos teisingam bylos išsprendimui turinčios reikšmę aplinkybės.

39. Atsižvelgdama į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas panaikintinas ir grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, plačiau dėl apeliacinių skundų argumentų nepasisako, todėl šios aplinkybės atitinkamai iš naujo turės būti vertinamos pirmosios instancijos teisme.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (neteisingai išsprendė klausimą dėl bendraturčiam priklausančio konkretaus nekilnojamojo turto padalijimo ir neišsiaiškino abiejų bendraturčių finansinių galimybių dėl kompensacijos priteisimo, o klausimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo turėtų būti išspręsti atitinkamai atsižvelgus į turto dalumo galimumą, spręstinas klausimas dėl visų turimų kreditorių įtraukimo), byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

43. Šiuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

44. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei J. A. 110,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėGiedrė SeselskytėVilija Valantienė