- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-319-941/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01378-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, M. P., D. V.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Marius Ignatjevas, Svajūnė Šidlauskaitė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui R. A., jo atstovams advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui, advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovei J. A., jos atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių nustatymo bei atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, M. P., D. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. A. 2019-08-06 pateiktu, 2019-08-07 priimtu ir 2020-06-03 patikslintu ieškiniu atsakovei J. A. prašo: 1) nutraukti šalių Klaipėdos rajono savivaldybės miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti atsakovei J. A. nuosavybėn 0,1027 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 195,50 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 155000 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 67872,83 Eur dydžio kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 4) nustatyti, kad sutuoktinių solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdys atsakovė J. A., o tokios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui AB SEB bankui būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo R. A. lėšomis, atsakovė J. A. privalo sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius; 5) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „A.“; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgytą turtą padalinti po ½ ir prievoles kreditoriui AB SEB bankui palikti solidarias. Nurodė, kad santuoka faktiškai nutrūko prieš 2 metus, šalys nebeveda bendro gyvenimo ir bendro šeimos ūkio, abi šalys nebepuoselėjo santuokinių ryšių. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokos pradžioje šalys puoselėjo šiltus tarpusavio santykius, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą, skirtingos vertybės. Tarp ieškovo ir atsakovės nuolat kilo konfliktai, namuose tvyrojo įtampa, sutuoktiniai atitolo vienas nuo kito, tapo aišku, kad gyvenimas kartu nebeįmanomas. Abu sutuoktiniai pažeidė LR CK 3.27 str. 1 d. nustatytas sutuoktinių lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Siekiant užtikrinti racionalų šalių nekilnojamojo turto naudojimą bei išvengti ateityje tikėtinai kilsiančių konfliktų dėl turto valdymo, patikslina ieškinį ir prašo santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovei, o jam iš atsakovės kompensaciją. Atitinkamai, nors prievolė solidari, prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansinį įsipareigojimą bankui (kredito likutis 2020-06-02 sudaro 19254,34 Eur, kredito pabaiga – 2023-05-12) vykdys atsakovė. Prievolė kreditoriui M. P. yra įvykdyta ir pasibaigusi.
Atsakovė J. A. atsiliepimo į pradinį ieškinį nepateikė, 2019-10-11 pateiktu ir 2019-10-14 priimtu priešieškiniu ieškovui R. A. prašo nutraukti šalių Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą: priteisti ieškovui R. A.: 43/100 dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 43/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. A.: 57/100 dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 57/100 dalimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria šalių prievole; kreditorinius įsipareigojimus M. P. pagal (duomenys neskelbtini) pasirašytą paprastąjį vekselį pripažinti ieškovo asmenine prievole; kreditorinius įsipareigojimus D. V. pagal (duomenys neskelbtini) skolos raštelį ir (duomenys neskelbtini) skolos raštelius 17377,20 Eur (arba 60000 Lt) sumai pripažinti solidaria šalių prievole; priteisti iš ieškovo atsakovei 5000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš ieškovo atsakovei 1580,60 Eur turtinę žalą; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę - A. Nurodo, kad santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko nuo 2019 m. kovo mėnesio dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė neištikimybe, piktnaudžiavimu alkoholiu, šeimos apleidimu, nepagarbiu ir grubiu elgesiu. Į bendrą turtą investavo savo asmenines (paveldėtas) lėšas. Jos asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalių. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dėl jos asmeninių (paveldėtų) lėšų investavimo į bendro turto pirkimą ir statybas. Prašo įvertinti ir nustatyti, kad atsakovės asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalys, o likusią turto dalį padalinti šalims lygiomis dalimis. Dėl ieškovo elgesio patyrė pažeminimus, dėl jo neištikimybės laikotarpiu nuo 2017-09-04 iki 2017-10-10 lankė terapinius užsiėmimus Streso ligų skyriuje Palangoje, atsakovės ir jos šeimos įvaizdis sumenkėjo, nes ieškovas neslėpė savo santykių su kita moterimi, taip pat viešai bandė dėl meilės kitai moteriai žudytis. Apie tokį ieškovo elgesį sužinojo giminaičiai, kaimynai ir pažįstami. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur. Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo 1580,60 Eur turtinę žalą už bendrų šeimos lėšų panaudojimą kelionėms pas meilužę ir atgal.
Atsiliepimas
Atsakovė J. A. 2020-06-25 pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir pavardžių, su kitais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ir toliau nepasisako dėl santuokoje prisiimto kreditorinio įsipareigojimo atsakovės broliui D. V. padalijimo. Nenumato sąžiningos kompensacijos ar nukrypimo nuo lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalijant nekilnojamąjį turtą. Patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti ½ ginčo turto vertės kompensaciją, kas reiškia, kad ieškovas neketina kompensuoti atsakovei piniginių investicijų į bendrą turtą, kurios buvo padarytos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą ir gautas lėšas investavus į bendro nekilnojamojo turto statybą. Reikalauja priteisti atsakovei visą likusią negrąžinti skolą AB SEB bankui, nesiūlant mainais už tai jokios kompensacijos. Toks reikalavimas neatitinka įstatyme numatyto reikalavimo atsakyti už santuokoje prisiimtas skolas lygiomis dalimis. Ieškovas nenurodo nukrypimo nuo lygių dalių priežasčių, to nereikalauja. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas nori ½ viso įgyto turto, tačiau tuo pačiu nesutinka prisiimti ½ visų nepadengtų įsipareigojimų. Nesutinka su turto padalijimu natūra, jį priteisiant vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją. Ieškovės žiniomis, atsakovas neturi galimybės per protingą terminą sumokėti kompensaciją ir dengti kreditorinius įsipareigojimus. Šalis, kuriai atitektų turtas, būtų perdėtai apsunkinta. Nesutinka, kad jai atitektų turto pardavimo ir kompensacijos išmokėjimo našta bei turto vertės pasikeitimo rizika. Abi šalys viso proceso metu dėsto nuomonę, kad neketina likti gyventi turte, nori jį parduoti, padengti skolas ir pasidalyti likusią sumą. Taigi turto palikimas šalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nepriteisiant nei iš vienos kompensacijos, niekaip nepažeis šalių teisių ar interesų.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2019-08-28, 2019-11-05 ir 2020-06-26 pateiktais atsiliepimais sutinka, kad visos prievolės pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį po santuokos nutraukimo liktų solidariomis R. A. ir J. A. prievolėmis, dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nepasisako.
Trečiasis asmuo D. V. 2020-01-31 pateiktu atsiliepimu sutinka, kad šalių prievolė jam liktų solidari, dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nepasisako. Nurodo, kad sesers J. A. (atsakovės) prašymu 2009-10-11 paskolino jai 30000 Lt blokelių pirkimui, 2010-03-19 namo statybai. Pinigus gavo, kai kartu su seserimi paveldėjo iš savo mirusio tėvo M. J. V. pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą. Paveldėtą turtą pardavė, lėšas pasidalijo. Kiek žino, sesuo skolintus pinigus išleido namo (duomenys neskelbtini), statybai. Taip pat ten išleido ir savo pinigus iš paveldėto turto. Nei sesuo, nei jos vyras R. A. skolos negrąžino. To daryti neskubino, nes nesitikėjo, kad jie skirsis. Tvirtina, kad sesuo pasakė vyrui apie paskolintus pinigus ir iš to kylančias teises bei pareigas. Jis jam ne kartą dėkojo už pagalbą paskolinant pinigus.
Trečiasis asmuo M. P. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Ieškovas R. A. ir jo atstovas 2020-03-09 teismo posėdyje palaikė pradinį ieškinį, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Ieškovas papildomai paaiškino, kad šalys, nors gyveno kartu, nuo 2017 m. santuokinio gyvenimo nebevedė, žmona būdavo antrame namo aukšte, jis pirmame, susitikdavo tik virtuvėje tarp jų nuolat vykdavo konfliktai dėl smulkmenų. Žmona nebuvo pavyzdinga, tačiau kuo tai pasireiškė nurodyti ir paaiškinti negali. Jis iki 2018 m. mokėdavo kreditą ir išlaidas už komunalines paslaugas, dabar sumoka tik kredito įmokas. Jis 2018 m. nusprendė išsikraustyti iš namų, nes žmona namie buvo sudariusi tokias sąlygas, kad jie nebegalėjo gyventi kartu. Tai įvyko tada, kai po žodinio konflikto žmona jam iškvietė policiją ir melagingai nurodė, kad jis ją skriaudžia. Kol gyveno su žmona santuokinį gyvenimą turėjo ir kitų santykių. Savo kaltės dėl santuokos žlugimo neįžvelgia. Nuo 2001 metų dirba laivuose elektromechaniku pagal sutartis su užsienio kompanijomis, Lietuvoje niekada nebuvo dirbęs. Nuo 2017 m. Lietuvoje praleidžia apie pusę metų. Jo vidutinės pajamos nuo 2017 m. buvo apie 3500 Eur per mėnesį, o žmonos darbo užmokestis siekdavo tik kelis šimtus Eur. 2017-2018 m. savo pajamomis dalindavosi su žmona. Asmeniniams poreikiams skiria apie 1000 Eur, banko paskolai 600 Eur, dukrai paremti skiria 700 Eur, pats susimoka už keliones. Gyvenamąjį namą statė 2009 m., namo statybai buvo paimta 300000 Lt banko paskola. Iš pradžių visos paskolos negavo, jiems pirma reikėjo nusipirkti žemės ir pamūryti namo pamatus. Žmona buvo gavusi palikimą, jį pardavė ir gautus pinigus investavo į gyvenamojo namo statybą. Nežino kiek ir kokio turto žmona paveldėjo, tačiau į namo statybą investavo 30000 Lt. Žinojo, kad buvo pasiskolinti pinigai iš žmonos brolio, buvo žodinis susitarimas, jokių skolos lapelių nepasirašė. Tačiau paskolinta suma buvo mažesnė, nei nurodo atsakovė. Skolinantis jis pats nedalyvavo. Tiksliai negali nurodyti, kokią sumą skolinosi. Tai galėjo būti 7000 Lt. Ši skola buvo atiduota palaipsniui. Skolą broliui grąžino žmona, nes turėjo prieigą prie jo banko sąskaitos. Žmonos brolis D. V. niekada jo neprašė grąžinti skolos. Namo pamatams ir sienoms tuo metu reikėjo 20000 Lt. Šiuo metu name gyvena tik atsakovė. Jis name neketina gyventi. Sutinka, kad žmona investavo asmenines lėšas, todėl sutinka su nukrypimu nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Kai turėjo finansinių sunkumų ir ieškojo kitos darbo vietos, skolinosi iš sesers vyro M. P. Jo prašymu pasirašė vekselį 3000 Eur sumai. Pasiskolintus pinigus naudojo banko paskolos įmokai, pragyvenimui ir dukros išlaikymui. Skolą grąžino grynais pinigais dalimis, pinigus išimdamas iš banko, paskutinis mokėjimas buvo 1000 Eur prieš 2 mėnesius, tačiau vekselio nesusigrąžino. Žmona apie šį vekselį sužinojo po to, kai jau buvo pateiktas ieškinys teismui. Santaupų neturi, išlaidas už nuvykimą į darbo vietą apmoka darbovietė.
Ieškovas po ieškinio patikslinimo 2020-08-07 į bylos nagrinėjimą nebeatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovė J. A. ir jos atstovė priešieškinį palaiko, su patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino prieš 22 metus laive. Kai ieškovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, sugalvojo pasistatyti namą. Bankas suteikė 700000 Lt kreditą namo statybai. Po jos tėčio mirties liko palikimas - sodas, metalinis garažas ir piniginės lėšos. Kartu su broliu pardavus tėčio paveldėtą sodą, gautus pinigus pasidalino per pusę ir jos dalis gavosi 60000 Lt, šiuos pinigus ji įsidėjo pas brolį į sąskaitą. Paskyrus kreditą bankas pradžioje jokių pinigų nedavė. Žemės sklypą reikėjo nusipirkti iš savo pinigų, sklypas kainavo 23000 Lt, taip pat kainavo statybos leidimai projektai. Pamatai namui buvo išpilti už jos pinigus. Bankas nurodė, kad kreditui gauti neužtenka žemės sklypo ir pamatų, reikia išsimūryti bent pirmą aukštą. Tada 2009 m. brolis paskolino pinigų plytoms, armatūroms ir pan. 2010 m. vėl skolinosi iš brolio pinigų likusiems statybos darbams užbaigti. Brolis abu kartus pinigus skolino grynais pinigais, nes statybose visiems patogiausia buvo atsiskaityti grynais pinigais. Brolis pats nusprendė, kad reikia pasirašyti vekselį, tačiau neprašė grąžinti skolos, nes buvo minėjęs, kad galės atiduoti, kai turės. Vyras apie pinigų pasiskolinimą žinojo. Visus savo pinigus investavo į namą, todėl skolų ir negrąžino. Ieškovas didžiąją laiko dalį praleisdavo užsienyje. Ji prižiūrėjo visas namo statybas. Namas užbaigtas ir priduotas 2014 m. Tuo metu gyvenimas su ieškovu klostėsi gerai. 2017 m. vyras, grįžęs iš jūros, turėjo operaciją, po jos turėjo vėl grįžti į darbą jūroje. Kartą įsijungusi savo kompiuterį pamatė, kad vyras susirašinėja su moterimi vardu L. Nuo tada jam viskas būdavo blogai, niekas netikdavo. Vieną kartą vyras pasakė, kad jam nieko nereikia ir jo Azijoje laukia moteris ir išvyko dirbti į Meksiką. Būdamas Meksikoje pranešė, kad vyks pas tą moterį. Dukra buvo nepilnametė. Vyrui grįžus namo ji labai norėjo išsaugoti šeimą. Tačiau vyras, išgėręs alkoholio pradėjo rodyti jai intymias kitos moters nuotraukas. Po 10 dienų alkoholio vartojimo namuose kilo konfliktas dėl dukros. Tada atvažiavo jo sesers vyras P. ir jį išsivežė. Dėl konflikto dukra buvo psichologiškai palūžusi. Po to jis su dukra nebendravo metus laiko. Po šio įvykio vyras pasiprašė gyventi jos mamos bute. Tuo laikotarpiu skrisdavo į Aziją pas kitą moterį. Ji „Facebook“ paskyroje rasdavo vyro ir tos moters nuotraukų, kuriose jie bučiuojasi ir būna su draugais. Vėliau vyras neteko darbo, be darbo išbuvo 4 mėnesius, tuo laiku negėrė, vežiojo dukrą į mokyklą, intensyviai ieškojosi kito darbo. Ji, stengdamasi išsaugoti šeimą sekmadieniais pakviesdavo vyrą pietų, tačiau atvykęs jis visą laiką prakalbėdavo su kita moterimi. Susiradęs darbą Kinijoje ir pradirbęs mėnesį, išvažiavo pas L. į Aziją, po to vėl grįžo į Kiniją dirbti. Į Lietuvą sekantį kartą grįžo sumuštas, nes Kinijoje įvyko konfliktas su taksistu, jį uždarė į areštinę ir iškart parskraidino į Lietuvą. Tada jis išvyko į Ukrainą į tėčio jubiliejų, pasiskolino pinigų iš P.. Tie pinigai buvo reikalingi kelionei į Aziją. Po to skrydžio į Aziją L. jį paliko ir jis grįžo į Klaipėdą. Grįžęs vartojo daug alkoholio ir užlipęs ant Klaipėdos viešbučio stogo bandė nusižudyti, tačiau jį sulaikė policija ir pristatė į psichiatrijos ligoninę. Nuo tada ji pradėjo gauti pranešimus apie skolas už nesumokėtą kreditą ir komunalines paslaugas. Iš ligoninės sesuo parvežė jį į namus. Grįžęs skambino L., triukšmavo ir neleido visą naktį miegoti. Kitą dieną nusipirko alkoholinių gėrimų, užsilipo ant Mazūriškių bokšto, darėsi asmenukes ir siuntė L., kad žudosi dėl jos. Buvo suėję pusę kaimo ir viską nufilmavę įkėlę į socialinį tinklą „Facebook“. Po viso šio incidento jis vėl buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Ji taip pat dėl patirtų išgyvenimų gulėjo ligoninėje ir lankėsi pas psichologą. Grįžęs iš ligoninės namo, vyras vartojo antidepresantus ir toliau aiškinosi santykius su L.. Tuo metu ji gyveno namo antrame aukšte, o jis pirmame. Maistą pirkdavo tik ji viena. Vyras, būdamas girtas, yra labai agresyvus ir neprognozuojamas. Jau anksčiau pagalvodavo skirtis su vyru dėl alkoholio vartojimo, tačiau vis stengdavosi išsaugoti šeimą. Dėl agresyvaus elgesio ir panaudoto smurto 2019 m. kovo mėnesį buvo iškvietusi jam policiją. Policija jį išvežė ir nuo tada jis išsikraustė iš šeimos namo. Paskutinius du metus santykiai su vyru buvo konfliktiški.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas R. A. ir atsakovė J. A. susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems dar iki santuokos (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. A., kuri jau yra pilnametė.
Ieškovas R. A. nuo 2017 m. buvo neištikimas sutuoktinei atsakovei J. A.. Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019-03-21, kai įvyko konfliktas, dėl kurio ieškovo R. A. atžvilgiu buvo pradėtas ir vėliau 2019-05-06 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d.
Santuokoje įgytą dalintiną turtą sudaro: 0,1027 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008-05-27 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina 138645 Lt (40154 Eur, rinkos vertė – 14000 Eur) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2009, statybos pabaigos metai 2013, bendras plotas 195,50 kv.m, naudingas plotas 159,86 kv.m, gyvenamasis plotas 91,04 kv.m, rinkos vertė 141000 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Bendra turto rinkos vertė 155000 Eur. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas hipoteka įkeisti AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kuria šalims buvo suteiktas 145733,40 Eur kreditas. Kredito likutis 2020-06-02 sudarė 19254,34 Eur, grąžinimo terminas 2023-04-17.
Žemės sklypo 2008-05-27 pirkimo pardavimo sutartyje numatytas toks 138645 Lt (40154,37 Eur) kainos sumokėjimo grafikas: 5000 Lt (1448,10 Eur) iki sutarties sudarymo, 23245 Lt (6732,22 Eur) per 5 dienas po sutarties sudarymo, 104446 Lt (30249,65 Eur) gavus kreditą iš AB SEB banko iki 2008-09-01, likusi 5954 Lt (1724,40 Eur) dalis iki 2008-09-01.
Namo statybos darbai faktiškai pradėti 2008 m., leidimas namo statybai išduotas 2009-03-13. 2009-05-22 atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 6 procentai – pastatyti tik pamatai (2009-06-25 NTR išrašas – pažymėjimas, kadastrinių matavimų duomenys). 2011-01-25 atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 81 procentas (2013-10-24 NTR išrašas, kadastrinių matavimų duomenys). 2013-12-17 atlikti kadastriniai matavimai, namo baigtumas 100 procentų, 2014-06-26 sudaryta deklaracija apie statybos užbaigimą (2014-07-28 ir 2019-05-07 NTR išrašai).
Atsakovei J. A. (iki santuokos V.) jos tėvas M. J. V. 2002-08-21 išdavė įgaliojimą disponuoti bei valdyti jam priklausantį indėlį AB Vilniaus banko sąskaitoje. Atsakovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsakovė J. A. ir jos brolis trečiasis asmuo D. V. pagal testamentą (2002-12-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) lygiomis dalimis paveldėjo 0,0702 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis paveldėtas turtas pagal 2008-06-12 pirkimo pardavimo sutartį parduotas už 34754,40 Eur (120000 Lt), atsakovei ir jos broliui iš parduoto paveldėto turto teko po 17377,20 Eur (60000 Lt). Atsakovė J. A. pagal 2012-08-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo ½ dalį mirusiojo M. J. V. negautos 3071,72 Eur (10606,04 Lt) valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos - 1535,86 Eur (5303,02 Lt). Atsakovė J. A. nurodytas asmeninės nuosavybės teise iš palikimo gautas lėšas, kurių suma sudaro 18913,06 Eur panaudojo namo statybai.
D. V. (atsakovės brolis) paskolino atsakovei J. A. pagal 2009-10-11 skolos raštelį 8688,60 Eur (30000 Lt) ytong blokelių pirkimui ir pagal 2010-03-19 skolos raštelį 8688,60 Eur (30000 Lt) namo statybai, iš viso 17377,20 Eur (60000 Lt). Duomenų apie skolos grąžinimą nėra.
Atsakovei J. A. 2014-04-03 (t.y. po namo statybos darbų užbaigimo, iki deklaracijos sudarymo) AB Šiaulių bankas pervedė 2114,11 Eur piniginių lėšų kaip kapitalo grąžinimą pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas R. A. pagal 2018-08-20 paprastąjį vekselį pasiskolino iš savo sesers vyro M. P. 3000 Eur. Vekselis yra apmokėtas.
Ieškovo R. A. su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro apie 3500 Eur per mėnesį. Atsakovės J. A. su darbo santykiais susijusios pajamos nuo 2019-03-01 iki 2019-08-31 sudarė 6649,43 Eur, vidutiniškai 1108, 24 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas ir santuoka nutrauktina.
Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.).
Ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nuo 2017 metų turėjo kitą moterį iš Indonezijos, vykdavo pas ją ilgiems laikotarpiams. Šių santykių nuo sutuoktinės neslėpė, jais puikavosi – rodė sutuoktinei intymias nuotraukas, talpino nuotraukas bei vaizdo įrašus į socialinį tinklalapį, sutuoktinės akivaizdoje iš šeimos namų su ja bendravo telekomunikacijų įrenginiais, rašė sutuoktinei sms žinutes apie tai, kaip ji patenkina jo intymius poreikius. Nepaisant to, atsakovė bandė išsaugoti santuoką, buvo pasiryžusi atleisti neištikimybę, tačiau ieškovas toliau palaikė nesantuokinius ryšius. Galiausiai, nesantuokiniams santykiams pašlijus, apsvaigęs nuo alkoholio du kartus viešai bandė žudytis, tuo išviešindamas neištikimybės faktą plačiam žmonių, kurie net nėra šeimos nariai, ratui. Neištikimybės faktas, su kuriuo siejama kaltės prezumcija, abejonių nekelia ir yra įrodytas.
Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-99-969/2016, ir kt.).
Ieškovas, neneigdamas neištikimybės, tačiau prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, jokių objektyvių duomenų, kuo pasireiškė sutuoktinės kaltė, nenurodė ir juos patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad žmona nebuvo pavyzdinga, tačiau kuo tai pasireiškė paaiškinti negalėjo. Konkrečių argumentų ir pavyzdžių, kada ir kuo atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nepateikė. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė sužinojusi apie vyro neištikimybę, rašė jam, kad jį tebemyli ir nori išsaugoti šeimą. Šis į tai atrašė itin šiurkščiai, nepagarbiai ir žeminančiai, naudodamas keiksmažodžius bei grasindamas smurtu (su priešieškiniu pateiktos susirašinėjimo fotonuotraukos). Prokuroro 2019-05-06 nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d., užfiksuoti atsakovės paaiškinimai, kad ji ir po 2019-03-21 įvykusio konflikto nori toliau gyventi su vyru, jam viską atleidžia, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atsakovės kaltei konstatuoti. Ieškovas sutuoktinės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė.
Darytina išvada, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje konstatuotina, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokinės pavardės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.). Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ilgą laiką trukusios neištikimybės. Ieškovas, neslėpdamas savo santykių su kita moterimi, bet juos afišuodamas, apie tai kalbėdamas atsakovei bei anksčiau aptartu būdu paviešindamas neapibrėžtam pažįstamų ir nepažįstamų žmonių ratui, šiurkščiai pažemino atsakovės orumą. Akivaizdu, kad dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neigiamas emocijas. Dėl to atsakovei buvo teikiama psichologinė pagalba. Įvertinus santuokos trukmę, iširimo aplinkybes ir priežastis (ieškovo kaltės turinį), atsakovei tektus patirti išgyvenimus, šalių turtines padėtis, atsakovei iš ieškovo priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su numatytų prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.98 str. 3 d., 4 d.; 3.109 str.). Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (LR CK 3.67 str.).
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 1580,60 Eur turtinę žalą už bendrų šeimos lėšų panaudojimą kelionėms pas meilužę ir atgal, kurią sudaro: 15 Eur 2017-09-11 kelionė iš Klaipėdos į Rygos oro uostą; 559,75 Eur lėktuvo bilietai 2017-09-11 iš Rygos per Helsinkį į Singapūrą, 2017-10-3/4 m. atgal; 221,20 Eur (3516000,00 IDR) viešbučio Nirvana Gardens išlaidos 2017-09-17/18 (Indonezijos rupijos ir euro kursas 2017-09-17 - 15859,01 IDR atitinka 1 Eur); 18 Eur 2017-10-04 kelionė iš Rygos oro uosto į Klaipėdą; 18 Eur 2018-12-24 kelionė iš Klaipėdos į Rygos oro uostą (bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)); 730,65 Eur lėktuvo bilietai 2018-12-24 iš Rygos per Helsinkį, Doh Doha į Singapūrą, 2019-01-09 atgal; 18 Eur 2019-01-09 kelionė iš Rygos oro uosto į Klaipėdą. Atsakovės nurodytas išlaidas patvirtina ar iš dalies patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas neginčija šių išlaidų paskirties ir dydžio. Nurodytos išlaidos nesusijusios su šeimos poreikių tenkinimu ir/ar prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu. Nurodytos išlaidos patirtos iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme, susijusios išskirtinai su ieškovo santuokine neištikimybe ir asmeninių poreikių, kurie nesuderinami su gera morale ir sutuoktinių abipusio pagarbos ir lojalumo principais, tenkinimu. Pripažintina, kad šios išlaidos įtakojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Esant tokioms aplinkybėms ½ šių išlaidų, t. y. 790,30 Eur, priteistina iš ieškovo atsakovei.
Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 str.). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (LR CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti įstatymo nustatytais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.). Įstatymo nustatytas sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sutuoktinis gali rinktis bet kurį savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (LR CK 3.98 str.) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (LR CK 3.123 str.). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik pasekmėmis, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-126/2006, Nr. 3K-3-220/2007, 3K-3-301/2007, Nr. 3K-3-479/2009Nr. 3K-3-517/2011, Nr. 3K-3-27-686/2015, Nr. e3K-3-111-687/2020 ir kt.).
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). Turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės buvimo teisiniai padariniai yra įtvirtinti LR CK 3.70 str. nuostatose, tačiau šis vieno sutuoktinio kaltės buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2006, Nr. 3K-3-126/2006, Nr. 3K-3-14/2008, Nr. 3K-3-51/2008, Nr. 3K-3-584/2008, Nr. 3K-3-233/2011, Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-441/2013, Nr. 3K-3-137-378/2018, e3K-3-107-687/2019 ir kt.).
14000 Eur vertės žemės sklypas ir 141000 Eur vertės gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Turto rinkos vertė nustatyta ieškovo iniciatyva bylos nagrinėjimo laikotarpiu atliktą turto vertinimą - 2020-05-29 UAB „Lituka ir Ko“ Namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su nustatyta turto verte sutinka.
Santuokoje įgytus ir dalintinus kreditorinius įsipareigojimus sudaro: 19254,34 Eur kredito likutis AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir 17377,20 Eur įsiskolinimas D. V. pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius.
Ginčo tarp šalių dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų neregistruotinų daiktų, namų apyvokos daiktų nėra.
Ieškovo kaip valdytojo vardu įregistruota transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme yra sustabdytas. Ieškovas nėra transporto priemonės savininkas, todėl šis turtas nepatenka į dalintino turto balansą.
Ieškovas patikslintu ieškiniu laikydamasis pozicijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, prašo priteisti atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, jam priteisiant iš atsakovės 67872,83 Eur kompensaciją bei nustatant, kad atsakovė vykdys šalių solidarią prievolę AB SEB bankui. Prievolės D. V. nepripažįsta.
Atsakovė priešieškiniu prašo nukrypti nuo lygių dalių principo dėl jos asmeninių (paveldėtų) lėšų investavimo į bendrą turtą bei nustatyti, kad atsakovės asmeninio turto investicijos sukuriant bendrą turtą buvo 14/100 dalys, padalinti turtą natūra, priteisiant po 43/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo ieškovui bei po 57/100 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo atsakovei. Prievoles AB SEB bankui ir D. V. pripažinti solidariomis šalių prievolėmis.
Atsakovė nurodo, kad bendro turto (žemės sklypo ir namo) įsigijimui buvo išleista 172221,09 Eur. Ieškovas šios sumos neginčija ir ją paneigiančių įrodymų nepateikė.
Pagal pirkimo pardavimo sutartį žemės sklypo įsigijimo kaina 40154,37 Eur (138645 Lt). Ši suma, byloje esančiais duomenimis bei pačios atsakovės priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, apmokėta iš bendrų sutuoktinių nuosavų ir banko pagal kredito sutartį suteiktų lėšų. Atsakovė asmeninių lėšų, byloje nustatytomis aplinkybėmis, į žemės sklypą (jo įgijimą ir pagerinimą) neinvestavo. Dalijant žemės sklypą nukrypti nuo bendro lygių dalių principo nėra pagrindo. Nustatytina, kad abiem sutuoktiniams tenka po ½ dalį žemės sklypo.
Gyvenamojo namo statybai išleista 132066,72 Eur (460000 Lt). Ši suma nustatoma, atlikus aritmetinį veiksmą 172221,09 Eur - 40154,37 Eur (138645 Lt). Šią sumą priešieškinyje nurodo atsakovė. Ieškovas šios sumos neginčija ir ją paneigiančių įrodymų nepateikė. Šią sumą, įvertinus tai, kad namas buvo pastatytas ūkio būdu, tikėtinai pagrindžia atsakovės į bylą pateikta 2009-07-10 gyvenamojo namo statybos sąmata 146985,93 Eur (507513 Lt) sumai.
Atsakovė nurodo, kad į gyvenamojo namo statybą investavo 23605,02 Eur (kas atitinka 81503,41 Lt) jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių lėšų, gautų iš tėvo palikimo. Ieškovas 2020-03-09 teismo posėdyje neneigė ir pripažino, kad atsakovė investavo į namo statybą asmenines lėšas, gautas pardavus po tėvo mirties pavedėtą turtą. Sumos nurodyti negalėjo. Taip pat pripažino, kad dėl to atsakovei turėtų atitekti didesnė turto dalis, ir iš dalies sutiko su atsakovės reikalavimu dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Nepaisant to, vėliau patikslintame ieškinyje apie tai neužsimenama.
Atsakovė nurodo, kad jos į gyvenamojo namo statybą investuotų asmeninių lėšų 23605,02 Eur sumą sudaro:
1) 2577,85 Eur (4000 USD) paveldėtos piniginės lėšos – ½ dalis AB Vilniaus banke Klaipėdos filiale sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvo turėto indėlio;
2) 17377,20 Eur (60000 Lt) piniginių lėšų, gautų 2008-06-12 pardavus paveldėtą žemės sklypą su sodo pastatu bei kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kurias iškart investavo į namo pamatų statybą;
3) 1535,86 Eur (5303,02 Lt) piniginių lėšų paveldėtų pagal 2012-08-16 paveldėjimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 2114,11 Eur piniginių lėšų, gautų 2014-04-03 iš AB Šiaulių banko kaip kapitalo grąžinimą pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
1 punkte nurodytai 2577,85 Eur sumai pagrįsti pateiktas tik 2002-08-21 atsakovei tėvo prieš mirtį išduotas įgaliojimas disponuoti, valdyti jam priklausantį indėlį AB Vilniaus banko sąskaitoje su pačios atsakovės rankraštiniu prierašu apie tai, kad bankas neišduoda duomenų apie indėlį. Atsakovė pagal įgaliojimą nuo įgaliojimo išdavimo iki tėvo mirties ir palikimo atsiradimo 3 savaites turėjo galimybę disponuoti indėliu. Jokių objektyvių duomenų apie indėlio likutį palikimo atsiradimo dieną nėra pateikta. Šios sumos paveldėjimą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Šis turtas kaip paveldimas nenurodytas atsakovės pateiktuose 2002-12-18 paveldėjimo pagal testamentą ir 2012-08-16 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimuose. Jokių objektyvių duomenų, kad šis turtas pateko į po tėvo mirties paveldimo turto masę, nėra. Jokių duomenų apie galimą šios sumos išėmimą iš tėvo sąskaitos ir įnešimą į savo sąskaitą bei saugojimą šešerius metus iki statybų 2008/2009 m. pradžios nėra pateikta. Ieškovė neįrodė, kad šią sumą investavo į namo statybą.
2-3 punktuose nurodytas sumas patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai bei iš dalies ieškovo paaiškinimai. Kredito sutartis su banku sklypo įgijimui ir namo statybos finansavimui sudaryta 2008-05-12. Statybos pradėtos de facto 2008 m., de jure 2009 m., baigtos 2013 m. (kadastro duomenys fiksuojant 100 procentų gyvenamojo namo baigtumą nustatyti 2013-12-17). Įvertinus visas aplinkybes, objektyvius duomenis apie statybos eigą, abiejų šalių paaiškinimus, kreditavimo sąlygas, teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovė į namo statybą investavimo 18913,06 Eur asmeninių lėšų, gautų iš paveldėto turto.
4 punkte nurodyta 2114,11 Eur atsakovei pervesta po to, kai faktiškai namo statybos darbai buvo baigti. Tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą sudaryta vėliau - 2014-06-26, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši suma buvo panaudota namo statybai. Galimai ir labai tikėtina, kad ši suma galėjo būti panaudota namo apstatymui ar kitoms su įsikūrimu susijusioms reikmėms, tačiau šalys ginčo dėl kilnojamųjų daiktų byloje nekelia. Ieškovė neįrodė, kad šią sumą investavo į namo statybą.
Byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis gyvenamasis namas buvo statomas ne tik iš bendrų nuosavų bei skolintų lėšų, bet ir asmeninių atsakovės lėšų, gautų iš paveldėto turto. Būtų neteisinga ir nesąžininga ignoruoti ir nevertinti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio indėlio į bendrąja sutuoktinių jungtine įgytą turtą. Objektyvūs duomenys apie kiekvieno sutuoktinių indėlį į bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamą turtą, paneigia sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į kiekvieno jų indėlį.
Anksčiau išdėstytais argumentais ir skaičiavimais, nustatyta, kad gyvenamojo namo statybai išleista 132066,72 Eur (460000 Lt), šioje sumoje 18913,06 Eur, t.y. 14,32 procentų, sudaro atsakovės asmeninės lėšos. Bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje gyvenamojo namo rinkos vertė 141000 Eur. Į namo statybą investuotos lėšos nebūtinai turi sutapti su rinkos verte. Nustačius, kad atsakovės indėlis į namo statybą asmeninėmis lėšomis sudaro 14/100 bei tai, kad, kaip paaiškino abi šalys, namo statybos reikalais iš esmės rūpinosi viena atsakovė, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais nustatytinos sutuoktiniams bendrojoje nuosavybėje tenkančios dalys - atsakovei tenka 57/100 dalys gyvenamojo namo, ieškovui tenka 43/100 dalys gyvenamojo namo.
Ieškovas prašo žemės sklypą ir namą priteisti atsakovei, jam priteisiant iš atsakovės kompensaciją. Atsakovė prašo turtą padalinti natūra. Pažymėtina, kad ieškovas 2018-08-06 pateiktu pradiniu ieškiniu prašė padalinti turtą natūra po ½ ir tokią poziciją palaikė pats dalyvaudamas 2020-03-09 teismo posėdyje. Nuomonę ir poziciją pakeitė tik 2020-06-03 pateikdamas patikslintą ieškinį, po patikslinimo pats į bylos nagrinėjimą nebeatvyko. Tikslindamas ieškinį jokių duomenų, kad namas negalėtų būti padalintas natūra nepateikė. Abi šalys paaiškino, kad ateityje neketina naudotis namu, ketina jį parduoti. Realus turto priteisimas vienai iš šalių, priteisiant kitai kompensaciją, nežinant už kokią sumą bus realizuotas turtas, tą šalį, kuriai būtų priteistas turtas, pastatytų į ženkliai prastesnę padėtį, nei tą šalį, kuri teismo sprendimo pagrindu įgytų teisę į kompensaciją visiškai nepriklausančią nuo turto realizavimo kainos. Šalių santykiai nėra tiek konfliktiški, kad šalys negalėtų būti bendrasavininkiais. Nei viena iš šalių neketina ateityje gyventi ginčo name. Todėl turto atidalijimo projektas šiuo atveju nėra aktualus. Namas yra įkeistas bankui, o šalys turi solidarių kreditorinių įsipareigojimų. Nei viena iš šalių nėra pajėgi kitai šaliai išmokėti kompensaciją už kitai šaliai atitenkančią didesnę turto dalį per protingą laikotarpį. Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad poreikis nustatyti naudojimosi turtu tvarką gali kilti atsižvelgus į konkrečias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas yra nedidelis, turintis mažai patalpų, ir nėra akivaizdu, ar padalijus turtą atitinkamu būdu bus įmanoma tinkamai užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turtas po santuokos nutraukimo šalims padalintinas, priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovui - ½ dalį žemės sklypo (dalies vertė 7000 Eur) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo (dalies vertė 60630 Eur), bendra priteisiamo turto dalių vertė 67630 Eur; atsakovei – ½ dalį žemės sklypo (dalies vertė 7000 Eur) ir 57/100 dalis gyvenamojo namo (dalies vertė 80370 Eur), bendra priteisiamo turto dalių vertė 87370 Eur, nepriteisiant ieškovui kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
Nustatytina, kad ieškovo R. A. ir atsakovės J. A. prievolės AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais yra solidarios.
Atsakovė prašo pripažinti 17377,20 Eur (60000 Lt) skolą D. V. pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius solidaria šalių prievole. Ieškovas dėl šios prievolės savo procesiniuose dokumentuose (pradiniame ir patikslintame ieškiniuose) nepasisako. 2020-03-09 teismo posėdyje paaiškino, kad skolinosi namo statybai iš sutuoktinės brolio, kokią sumą – nurodyti negalėjo, galimai apie 7000 Lt, jokių skolos lapelių nepasirašė, skolinantis lėšas pats nedalyvavo, visus su statyba susijusius klausimus tvarkė sutuoktinė. Pasiskolintą sumą, kurios dydžio nežino, palaipsniui grąžino sutuoktinė, nes turėjo prieigą prie jo banko sąskaitos. Atsakovas pripažindamas, kad skolinosi iš atsakovės brolio, ir teigdamas, kad pasiskolinta suma, kurios dydžio nežino, buvo grąžinta iš jo banko sąskaitos, jokių tai patvirtinančių banko sąskaitos išrašų nepateikė. Ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs ir momentais nelogiški, jų nepatvirtina jokie įrodymai, todėl teismas jais vadovautis negali. Į bylą yra pateikti 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos rašteliai, pagal kuriuos trečiasis asmuo D. V. paskolino atsakovei statybinių medžiagų pirkimui ir namo statybai 17377,20 Eur (60000 Lt). Kad skolino nurodyto dydžio pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos šalių namo statybai, patvirtina trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės ir argumentai. Rašytiniai įrodymai apie turto paveldėjimą 2002 m. ir paveldėto turto pardavimą 2008 m. bei byloje esantis trečiojo asmens D. V. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis turėjo pakankami lėšų paskolinti nurodytas sumas. Tai, kad paskolos rašteliai pasirašyti artimų giminaičių, nepaneigia paskolos teisinių santykių. Statybų eiga ir kreditavimo sąlygos, patvirtina, kad šalims, tam, kad gautų paskirtą kreditą reikėjo savo lėšomis pradėti statyti namą. Iš ieškovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad pagal 2008-05-12 kredito sutartį į ieškovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2008-05-12 iki 2010-06-23 pervestos paskolos sumos (bendra suma 69098,78 Eur), buvo naudojamos pačios paskolos grąžinimui, statybai jokios sumos išimtos nebuvo: debeto apyvarta (paskolos išdavimai) 69098,78 Eur (238584,27 Lt), kredito apyvarta - 2941,53 Eur (10156,51 Lt), skolos likutis 2010-06-23 – 66157,25 Eur. Tuo tarpu namo statyba vyko. Trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei paaiškinimai teismo posėdyje yra logiški, nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o juos paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad šalys namo statybai skolinosi iš trečiojo asmens nurodytas sumas. Duomenų apie skolos grąžinimą nėra. Nustatytina, kad ieškovo R. A. ir atsakovės J. A. prievolės D. V. pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius yra solidarios.
Prievolės M. P. pagal 2018-08-20 paprastąjį vekselį yra pasibaigusios, todėl jų padalijimo klausimas nespręstinas.
Dėl kitų klausimų
Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (LR CK 3.67 str.). Šiuo atveju šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kyla nuo 2019-08-07. Pagal ieškovo atstovo 2020-08-06 pateiktą pažymą apie įsipareigojimų vykdymą bei su pradiniu ieškiniu pateiktą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, ieškovas, vykdydamas solidarią sutuoktinių prievolę, nuo bylos iškėlimo 2019-08-07 iki 2020-06-01 sumokėjo 6058,42 Eur kredito įmokų. Solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (LR CK 6.9 str. 1 d.). Bendraskolis, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą kitiems bendraskoliams (LR CK 6.114 str. 3 d.). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, ieškovui priteistina iš atsakovės ½ šios sumos – 3029,21 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2011, Nr. 3K-3-501/2011). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas sumokėjo 1318 Eur žyminį mokestį (75 Eur už neturtinį ir 1243 Eur už turtinį reikalavimus (931 Eur teikdamas ieškinį + 312 Eur teikdamas patikslintą ieškinį), patyrė 3725 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 220 Eur įrodymų rinkimo išlaidų už turto vertinimą, iš viso patyrė 5263 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, 1003 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, ir, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patytė 950 Eur (2019-08-16 pinigų priėmimo kvitas 800 Eur, 2020-08-07 pinigų priėmimo kvitas 150 Eur) teisinės pagalbos išlaidų, iš viso patyrė 1250 Eur.
Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas, atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas. Ieškovo reikalavimas dėl turto padalijimo būdo netenkintas, atsakovės reikalavimas dėl turto padalijimo būdo patenkintas. Ieškovo reikalavimai dėl turto dalies ir atsakovės reikalavimai dėl turto dalies bei nukrypimo nuo lygių dalių principo patenkinti iš dalies. Ieškovui priteisiamo turto vertė artima reikalautos piniginės kompensacijos sumai, tačiau reikalavimas įpareigoti vykdyti prievoles bankui tik atsakovę netenkintas. Atsakovės turtinis reikalavimas dėl turto padalijimo, skaičiuojant pagal turto rinkos vertę, patenkintas 91 procentu ( 80370 Eur/ 88350 Eur x 100); reikalavimai dėl prievolių apimties ir pobūdžio patenkinti 100 procentu; reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas 60 procentų, reikalavimas dėl turtinės žalos – 50 procentų. Laikytina, kad atsakovo reikalavimai patenkinti 20 procentų, atsakovės – 85 procentais. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsakovei tenka atlyginti ieškovui 20 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1053 Eur; ieškovui tenka atlyginti atsakovei 85 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1063 Eur. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir atsakovei iš ieškovo priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams iš ieškovo valstybei priteistina 85 procentai žyminio mokesčio sumos, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, t.y. 853 Eur. Pašto išlaidos sudaro 17 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams bei atsižvelgiant į rekomenduojamas priteisti minimalias sumas: iš ieškovo 12 Eur, iš atsakovės – 5 Eur. Iš atsakovo valstybei priteistina iš viso 865 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. A. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio R. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – A., A..
Priteisti iš ieškovo R. A. 3000 Eur neturtinės žalos ir 790,30 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovei J. A..
Priteisti ieškovui R.) A. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 14000 Eur, dalies vertė – 7000 Eur), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 141000 Eur, dalies vertė – 60630 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra priteisiamo turto dalių vertė 67630 Eur.
Priteisti atsakovei J. A. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 14000 Eur, dalies vertė – 7000 Eur), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 141000 Eur, dalies vertė – 80370 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra priteisiamo turto dalių vertė 87370 Eur.
Nustatyti, kad ieškovo R. A. ir atsakovės J. A. prievolės AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais yra solidarios.
Nustatyti, kad ieškovo R. A. ir atsakovės J. A. prievolės D. V. pagal 2009-10-11 ir 2010-03-19 skolos raštelius yra solidarios.
Priteisti iš atsakovės J. A. ieškovui R. A. 3029,21 Eur už laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2020-06-01 įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. A. 10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. A..
Priteisti iš ieškovo R. A. 865 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės J. A. 5 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.