Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-991-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
II-991-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00755-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
Š. N.
Kategorijos
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-991-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00755-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.6; 22.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Š. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) Š. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad 2024 m. liepos 14 d. 8.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. neblaivumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais Š. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. N. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas minimalus jos terminas, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino prašymą ir prašė sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams arba šios poveikio priemonės neskirti, o su nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose nerengti antialkoholiniai variklio užraktai sutinka.

Skunde nurodoma, kad su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjas sutinka, savo kaltės neneigia, sutinka mokėti paskirto dydžio baudą. Tyrimo metu policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ištirti įvykį, todėl tai turėtų būti vertinama kaip siekimas kuo greičiau įgyvendinti ANK tikslus bei kvalifikuoja jį kaip sąžiningą pilietį.

Skundžiamas nutarimas yra keistinas dalyje dėl poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, nes bylos nagrinėjimo metu nepilnai buvo įvertintos šios priemonės ypatingai neigiamos pasekmės asmeniui, nebuvo svarstytos jos taikymo termino alternatyvos, o tai sutrukdė priimti teisingą bei įstatymais pagrįstą procesinį sprendimą. Jam yra žinoma ir supranta, kad už numatyto administracinio pažeidimo padarymą įstatymas numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui bei mažinti skiriamos baudos dydį. Tokios galimybės aptartos ANK 34 straipsnio 6 dalyje, todėl prašo ją taikyti atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes.

Nors paskirta nuobauda – bauda, šiuo metu pareiškėjui sukelia pakankamai didelius finansinius nepatogumus, tačiau specialiosios teisės atėmimas turės ypatingas pasekmes šeimos biudžetui ir tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms, nes faktiškai negalės dirbti, suteikti paslaugų, gauti pajamų, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

Neginčytina, kad jis padarė KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl kitų KET pažeidimų, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai. Įvykio metu nesijautė girtas, juolab, kad alkoholį vartojo kontrolinio patikrinimo išvakarėse, su draugais išgėrė ne daugiau kaip 4 butelius alaus, todėl dėl geros savijautos manė, kad alkoholis jau tikrai yra išsiskaidęs. Jeigu būtų įsitikinęs, kad yra neblaivus (arba kiti asmenys tai būtų pastebėję), transporto priemonės nebūtų vairavęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad nustatytas neblaivumo laipsnis buvo tik 0,45 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra 0,01 prom., taigi įvertinus ją, neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 prom., todėl didžiojoje dalyje Europos valstybių jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta.

Aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad teigiamą poveikį gali daryti ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta priemonė. Jo teigiamus bruožus atspindi ilgametis vairuotojo stažas, per kurį nėra padaręs grubių KET pažeidimų. Be to, daugiau kaip 15 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku-betonuotoju, gauna pastovias pajamas, todėl tai sudaro būtinybę turėti vairuotojo pažymėjimą. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau darbo specifika lemia, kad neturint teisės vairuoti transporto priemonių, kelionė į statomus objektus ir iš jų, statybinių medžiagų įsigijimas ir logistika yra apsunkinta. Jo šeimos nariai yra dirbantys asmenys, todėl neturės pakankamai laiko jo vežiojimui, o visuomeniniu transportu visų savo įsipareigojimų atlikti praktiškai neįmanoma.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Kadangi jis prisipažįsta padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išsiaiškinti), be to sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, todėl remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu, ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. Taigi, egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl tai yra kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Paskirta administracinė nuobauda – bauda, iš esmės atgrasys jį nuo teisės pažeidimų ir įgyvendins ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį (b. l. 12–15).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, todėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikdamas save kaip išskirtinai teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodomos aplinkybės, kad jo darbinė padėtis, finansinė padėtis, šeimyninė padėtis bus apsunkintos dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą.

Būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, pareiškėjas nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas.

Pareiškėjas viršijo leistiną neblaivumo ribą, pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,44 (pritaikius paklaidą – 0,42) promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,45 (pritaikius paklaidą – 0,43) promilių neblaivumas. Esant tokio lygio neblaivumui pareiškėjas tikrai turėjo jausti neigiamą poveikį sveikatai, apsvaigimą, sulėtėjusią reakciją į aplinką, pažymėtina, kad neblaivumas abiejų patikrinimų metu (17 min. tarp abiejų patikrinimų alkotesteriu) tolygiai laikosi vienodame lygyje ir kyla, didėja, nes antrojo patikrinimo metu nustatytas neblaivumo lygis didesnis už pirmojo. Pareiškėjas sustabdytas policijos vis dar girtėjo, o tai suponuoja išvadą, kad nusižengimą įvykdė tyčia. Pareiškėjo argumentai, jog jis vartojo alkoholį, bet vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo.

Pareiškėjui buvo žinomas iš anksto teisės aktų reikalavimas, kad asmuo vairuodamas transporto priemonę turi būti blaivus ir dėl to turėjo elgtis atsakingai bei nepažeidinėti teisės normų, nevykdyti administracinių nusižengimų, kurie priskiriami šiurkštiems pažeidimams ir už kurių įvykdymą įstatymų leidėjas numatė griežtas sankcijas, imperatyvų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą. Asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (b. l. 21–24).

Šalies argumentai

Pareiškėjas Š. N. teismo posėdžio paaiškino, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Jam yra reikalinga transporto priemonė, nes jis dirba statybose ir reikia važiuoti į objektus ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir visoje Lietuvoje. Šiuo metu objektas yra (duomenys neskelbtini), todėl iki jo nuvažiuoja viešuoju transportu. Į objektus kitose vietose jį gali nusivežti, tačiau niekas iš darbuotojų negyvena (duomenys neskelbtini), todėl yra sudėtinga nuvykti į skirtingas darbo vietas. Sutinka įsirengti alkobloką nustatytam terminui. Taip pat sutinka ir su paskirtos baudos dydžiu. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, todėl norėtų, kad būtų sušvelnintas 6 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 21–24).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Š. N. skundžiamu nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. liepos 14 d. 8.13 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–4).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu iš esmės prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 mėnesiams terminą sutrumpinti ar jo neskirti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas Š. N. skunde nurodė, kad nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, kadangi alkoholį vartojo patikrinimo išvakarėse ir nesijautė neblaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą. Jis nebuvo selektyviai sustabdytas dėl kitų KET pažeidimų, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Be to, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijų atlikimui, kadangi turi nuvažiuoti į statomus objektus ir iš jų.

Byloje nustatyta, kad pareigūnams patikrinus Š. N. alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,45 promilės neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad Š. N. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Šiuo atveju svarbu tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, tačiau šiuo atveju, antrojo tikrinimo metu nustatyta, jog alkoholio koncentracija didėjo, kas patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės neblaivėjo ir automobilį vairavo praėjus sąlyginai nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Tai, kad pareiškėjas kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas nebuvo selektyviai sustabdytas, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, kalbėjo rišliai. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog pareiškėjas buvo sustabdytas patruliuojantiems pareigūnams pastebėjus įtartinai manevruojantį automobilį, bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad iš pareiškėjo burnos sklido alkoholio kvapas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai vertinti savo būklės.

Pareiškėjo teiginys, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,44 (±0,017 paklaida) promilių neblaivumas, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas 0,44 (± 0,017 paklaida) promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad Š. N. sėdo už vairo kitą rytą po alkoholinių gėrimų vartojimo, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia, tuo labiau, kad alkoholio koncentracija pareiškėjo kraujyje didėjo, kas rodo, kad transporto priemonę jis vairavo praėjus sąlyginai nedaug laiko po alkoholio vartojimo. Kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo Š. N. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačio nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. Atkreiptinas skundą padavusio asmens dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas, atitinkamų kursų išklausymas, taip pat negali būti laikomi išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė, o norint praėjus atitinkamam laikui vėl turėti teisę vairuoti transporto priemones – privalomai išklausyti kursus.

Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas sutinka, kad pareiškėjui nustatytas neblaivumo lygis ne itin žymiai viršijo leistiną normą – 0,44 promilės (pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą – 0,423 promilės), tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nemažina pačio nusižengimo pavojingumo. Toks skundo argumentas kartu rodo ir Š. N. atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui, o pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą. Administracinio nusižengimo padarymo metu Š. N. nebuvo pradedantysis vairuotojas, taigi, kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tada, kai ji yra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Ši priemonė skiriama tik su asmens sutikimu. ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę, todėl Š. N. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbų atlikimo vietą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog į objektus (duomenys neskelbtini) gali nuvažiuoti viešuoju transportu, o į objektus, esančius kituose miestuose, jį gali nuvežti kiti įmonės darbuotojai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybės dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkintos, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės šios teisės, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir gauti pajamų.

Pareiškėjas Š. N., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad Š. N., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kitose administracinio nusižengimo bylose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos poveikio priemonės arba skiriamos trumpesniam terminui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. Visgi, faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-844/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-334/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-795/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-1049/2022) aukštesnės instancijos teismai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui Š. N. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar skirti trumpesnį šios administracinės poveikio priemonės terminą. Š. N. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2024 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir Š. N. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė