- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-250-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00034-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. T.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. S. T. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. liepos 24 d. 19.07 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,43 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
2. S. T. atstovas (duomenys neskelbtini) I. M. apskundė 2022 m. rugpjūčio 11 d. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apylinkės teismui, nurodė, kad S. T. neneigia padaryto administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikacijos ir nustatytos kaltės, tačiau mano, jog, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo vertinta, ar administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui – konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo S. T. skundas netenkintas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog skunde nurodyti argumentai, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam nei 6 mėnesių terminui, arba 2) pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą – ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šią administracinio poveikio priemonę skirti trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nors, priimant skundžiamą nutarimą, buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), vis dėlto nebuvo atsižvelgta į kaltininko kaltės formą ir rūšį bei kitas veikos aplinkybes, rodančias įvykdytos veikos žemesnį pavojingumo laipsnį, taip pat tinkamai neįvertinta kaltininko asmenybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei alkotesteriu atliekami du alkoholio koncentracijos nustatymai, reikia vadovautis mažiausios alkoholio koncentracijos rodmenimis. Taigi, įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, S. T. buvo nustatyta neblaivumo riba (0,42 promilės), kuri yra artima minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
3.2. Alkoholį S. T. buvo vartojęs įvykio išvakarėse, po neblaivumo nustatymo vyko neblaivumo patikrinimui į sveikatos priežiūros įstaigą, tai rodo, jog neblaivumas jam buvo netikėtas, o veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Reikšminga ir tai, kad dėl vairavimo esant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis. Atkreiptas dėmesys, kad S. T. turi (duomenys neskelbtini) metų transporto priemonių vairavimo stažą, tačiau per pastaruosius 5 metus yra padaręs vieną šiurkštumu nepasižymintį administracinį nusižengimą. Savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, charakterizuojamas labai teigiamai. Dar iki nutarimo įsiteisėjimo S. T. sumokėjo paskirtą 800 Eur baudą, o 2022 m. rugpjūčio 20 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra linkęs nusižengti, o jo padarytas pažeidimas yra mažesnio pavojingumo nei kitų tokios rūšies administracinių nusižengimų pavojingumas.
3.3. Teisė vairuoti transporto priemones S. T. sustabdyta nuo 2022 m. liepos 24 d., jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o gyvenamojo vieta – (duomenys neskelbtini), darbo metu jam neretai reikia išvykti transportu darbo reikalais, todėl jis patiria neigiamas veikos pasekmes nuo pat pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrindžia jokios S. T. tyčios. Iš jų neseka, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų suvokęs, jog yra neblaivus ir norėjęs vairuoti, kas rodytų tiesioginės tyčios turinį, arba, kad būtų numatęs, jog yra neblaivus, tačiau buvęs abejingas ANK numatytų padarinių kilimui, kas rodytų netiesioginę tyčią. Klaidingą kaltės turinio nustatymą lėmė tai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog alkoholio kiekis iškvėptame ore vos viršijo leistiną normą, taip pat į tai, kad alkoholinius gėrimus S. T. buvo vartojęs prieš gana ilgą laiko tarpą iki vairavimo (išvakarėse), o sėsdamas už vairo, jautėsi esantis blaivus.
3.4. S. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nustatomas neblaivumas, paklaida yra 0,01 promilės, tačiau tiek (duomenys neskelbtini) tarnybos internetiniame tinklapyje, tiek alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo „(duomenys neskelbtini) “ įgalioto atstovo Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje nurodoma, kad matavimo paklaida diapazone nuo 0,01 iki 1,00 promilių yra ± 0,017 promilės, o tai, nors ir nepaneigia S. T. kaltės, tačiau rodo, kad jo neblaivumas leistiną alkoholio koncentraciją galėjo viršyti vos keliomis tūkstantosiomis promilės dalimis. Visų šių aplinkybių visuma, byloje nesant jokių tam prieštaraujančių duomenų, rodo, kad S. T. veika pasireiškė nerūpestingumu – nenumatymu, kad yra neblaivus, esant galimybei tai numatyti, t. y. neatsargios kaltės rūšimi. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimas, neteisingai nustačius kaltės rūšį, buvo susietas su poreikiu nustatyti išskirtines aplinkybes, o reikalavimo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus buvo nepaisyta.
3.5. Kita vertus, jei teismas laikytų, jog yra tikslinga, kad draudimas vairuoti transporto priemones truktų būtent 6 mėnesius, tuomet S. T. mano, kad jo skunde išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į jo darbo specifiką, sudarytų pagrindą vertinti, kad nėra teisinga ir proporcinga jam taikyti kitą nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę ar taikyti ją būtent 12 mėnesių, nes draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo atveju jis patirtų dideles (apie 2 500 Eur) išlaidas antialkoholinių variklio užraktų įrengimui ne tik savo, bet ir darbovietės automobilyje.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. B. atsiliepimu prašo S. T. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pateiktame skunde S. T. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė arba ji visai neskiriama. Šiuo atveju, kadangi S. T. padarė administracinį nusižengtiną, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, apskritai neturėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Atkreiptas dėmesys, kad S. T. elgėsi lengvabūdiškai, sėsdamas už transporto priemonės vairo po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus (pažymėta, kad 19.10 val. jam nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, 19.29 val. – 0,43 promilės neblaivumas), tai rodo tyčinius jo veiksmus, kuriais jis padarė šiurkštų administracinį nusižengimą.
4.2. S. T. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes, jei bus sulaikytas transporto priemonę vairuojantis neblaivus. Skundžiamu nutarimu S. T. paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, tik prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą arba neskirti alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar sutrumpinti šio draudimo terminą. Būtent šiais klausimais ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. T. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,43 prom. girtumo laipsnis. Jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 800 Eur, ir 6 dalyje numatyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
9. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytas aplinkybes ir padarė tinkamą išvadą, jog šioje byloje nėra pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat neskirti S. T. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės ar jos trukmę nustatyti mažesnę, nei numatyta įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir jų neatkartoja.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
11. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog S. T. tvirtina administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padaręs ne tyčia, o esant neatsargumui. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
12. ANK 9 straipsnio (Administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo) 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai. Šiuo atveju S. T. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jokių padarinių šiuo atveju nekilo, šio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas. Laikoma, kad S. T. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tyčia. Neblaivumas skundą padavusiam vairuotojui buvo nustatytas 2022 m. liepos 24 d. vakare, t. y. 19.07 val. Svarbu nagrinėjamu atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, kas kelia labai daug abejonių, nes tokiu atveju reiktų daryti išvadą, kad nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo užfiksavimo praėjo beveik para laiko, todėl kyla abejonių, ar alkoholiniai gėrimai nebuvo vartoti tą pačią dieną kaip ir administracinio nusižengimo padarymo fakto užfiksavimas. Net, jei ir sutiktume su S. T. nurodyta aplinkybe, kad jis alkoholį vartojo 2022 m. liepos 23 d., tai būtina pažymėti, jog jis turėjo numanyti, kad sekančią dieną jam gali tekti vairuoti transporto priemonę, o suvartotas alkoholis gali ir nebūti pasišalinęs iš organizmo.
13. Skundą padavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip matyti, turi jau didelį, (duomenys neskelbtini) metų, vairuotojo stažą (vairuotojo pažymėjimo išdavimo data – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8)), vadinasi ir patirtį; anksčiau yra baustas už greičio viršijimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 22). Apeliantas nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, jog administracinio nusižengimo metu jam neužfiksuoti kiti KET pažeidimai, kas reiškia, jog jis kontroliavo transporto priemonę. Teismas negali pritarti tokiai apelianto dėstomai pozicijai, kadangi įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė. Kaip ir nepritartina kitai apelianto padarytai išvadai, jog būtina atsižvelgti į tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, apeliantas nesužalotas ir t.t.). Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro padaryto pažeidimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog pažeidėjas, viena vertus, skunde sutinka, jog jis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo neblaivus, tačiau, kita vertus, teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes neblaivumo laipsnis artimas minimaliai ribai. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už veiksmus. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat skleidžiama informacija apie vairavimo esant neblaiviam pavojus ir tokių vairuotojų sukeltas sunkias pasekmes. Tačiau nežiūrint į tai, S. T. aptariamo įvykio išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, sėsdamas už automobilio vairo kitą dieną, prisiėmė ir su tuo susijusias pasekmes.
14. Pasisakydamas dėl apelianto nurodomo neatsargumo, padarant administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus, kadangi alkoholį vartojo vakare, o vairavo kitą dieną. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Taigi nėra pagrindo išskirtine aplinkybe, leisiančia sušvelninti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 12 mėnesių, laikyti reikalingumą patenkinti kasdieninius buitinius poreikius, prižiūrėti artimuosius ar atlikti darbo, visuomenines funkcijas ir pan.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Taigi nepagrįstos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir šeimai aprūpinti. Šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo įvertinti, prieš neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir šį vairuodamas, o jeigu abejojo dėl savo neblaivumo – privalėjo tuo įsitikinti, bet ne rizikuoti. Būtent S. T. veiksmai sąlygojo taikytos administracinio poveikio priemonės paskyrimą. Todėl tai irgi neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad asmuo susimokėjo baudą ir praėjo papildomą vairuotojų mokymą, rodo, jog S. T. įvykdė jam paskirtus įpareigojimus, o ne tai, kad atliko papildomus veiksmus, kurie galėtų švelninti jam taikomą atsakomybę. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju S. T. neblaivumas buvo nustatytas pagal mažiausios alkoholio koncentracijos rodiklį, t. y. pagal antrąjį matavimą alkotesteriu – 0,43 prom., nors pagal pirmąjį matavimą buvo nustatytas 0,49 prom. neblaivumas. Akivaizdu, jog, net ir vertinant mažesniąją alkoholio koncentraciją bei pritaikius 0,01 paklaidą, S. T. kaltė nepaneigiama, kadangi jo neblaivumas viršija ANK numatytą leistiną ribą.
16. Nors apeliantas S. T. nurodo, jog alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“ paklaida yra ±0,017 prom., kai tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole paklaida yra nurodyta ±0,01 prom., pažymėtina, kad atskiruose ANK straipsniuose nėra nurodoma, jog neblaivumas gali būti vertinamas tūkstantųjų promilės dalių tikslumu. Matyti, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs reikalavimo nustatyti neblaivumą tūkstantųjų dalių tikslumu, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sprendžiant dėl asmens neblaivumo (jį konstatuojant) turi būti vertinama jo kraujyje esančio alkoholio koncentracija promilėmis tik iki šimtųjų promilės dalių (t. y. nurodant tik du skaičius po kablelio). Kartu išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas, nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021). Nors šioje nutartyje kalba ėjo apie asmens neblaivumo matavimą, tačiau tos pačios taisyklės taikytinos ir kalbant apie paklaidos nustatymą, t. y., jei asmens neblaivumas turi būti matuojamas tik iki šimtųjų promilės dalių, tai natūralu, jog ir paklaida turi būti vertinama iki šimtųjų promilės dalių, nes priešingu atveju nebūtų išlaikomas matavimo vientisumas, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimas.
17. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis S. T. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad „už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“, t. y. S. T. teisė vairuoti transporto priemones galėjo būti atimta tik 6 mėnesių laikotarpiui tik dėl tos priežasties, jog jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nes, jeigu nebūtų buvusi paskirta ši alternatyvi administracinio poveikio priemonė, teisė vairuoti transporto priemones būtų buvusi atimta minimaliam vienerių metų terminui. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, S. T. negali būti neskiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba sutrumpinamas šio paskirto draudimo terminas. Pažymėtina, jog alternatyvaus prašymo, susijusio su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nei S. T., nei jo atstovas skunde pirmosios instancijos teismui išdėstę nebuvo.
18. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.