- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- AN2-292-844/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00656-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisaraito Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. skundas dėl Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos vyresniosios tyrėjos R. D. 2023 m. liepos 4 d. priimtu nutarimu E. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. birželio 7 d., 23.19 val. (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi, nustatytas 0,44 promilių girtumas (įvertinus paklaidą buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas), vairavo automobilį „V. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jai paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarimą E. P. apskundė apylinkės teismui.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d., nutartimi E. P. skundą tenkino iš dalies, Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą pakeitė ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi E. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpino iki 6 mėnesių. Apylinkės teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog E. P. nustatytas neblaivumo laipsnis labai nežymiai viršijo leistiną normą, taip pat atsižvelgė į jos (E. P.) asmenybę, į norą taisytis, į tai, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, todėl teismas darė išvadą, kad E. P. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkusi išvengti atsakomybės, o padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.
3. Institucijos viršininkė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Institucijos vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad administracinio nužengimo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinių nusižengimų bylose ne kartą preziumuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsni 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti.
3.2. Skunde Institucijos viršininkė teigia, kad E. P. argumentai, kuriais apylinkės teismas vadovavosi skundžiamoje nutartyje dėl teisės vairuoti būtinumo yra išskirtinai susiję su pažeidėjos darbiniais santykiais, šeimyniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, tačiau vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, E. P. turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais turi būti itin atidus, nes skunde ir teismo nutartyje nurodytos E. P. gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Teisės turėjimas atliekant darbines funkcijas, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, kadangi asmuo gali rinktis darbo pobūdį, kurio atlikimui vairavimas nėra būtinas. Pažymėtina ir tai, kad asmuo gyvena Kauno mieste, kur gerai ir pilnai išvystyta visuomeninio transporto infrastruktūra bei yra alternatyvių susisiekimo priemonių, pavežėjų bei taksi paslaugos, kuriomis naudotis gali kiekvienas gyventojas.
3.3. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – E. P., būdama neblaivi, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,5 (pritaikius paklaidą 0,49) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,44 (pritaikius paklaidą 0,42) promilės neblaivumas. Transporto priemonė buvo vairuojama mieste ir ši vieta yra gerokai nutolusi nuo E. P. gyvenamosios vietos adreso, kas sudaro pagrindą manyti, kad pastaroji sėdo vairuoti esant dar didesnei alkoholio koncentracijai, o jos pažeidimas tęsėsi kurį laiką. Iš šiuo atveju neigiamų pasekmių saugomiems gėriams pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daroma administracinį nusižengimą. Apeliantės įsitikinimu E. P. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Nurodo, kad per 5 metus už administracinius nusižengimus yra bausta daugybę kartų ir tai rodo, kad nėra itin pavyzdinga vairuotoja, besilaikanti KET, nedaranti jokių teisės pažeidimų, pasimokanti iš jau padarytų nusižengimų. Institucija akcentuoja ir tai, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Pabrėžtina, kad apylinkės teismas spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą E. P. net nevertinto, kad ji nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir turi daug galiojančių nusižengimų, o nusižengimai tik sunkėja. Taigi, apeliantės manymu, toks E. P. elgesys atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir akivaizdu patvirtina, kad nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo sumokėdamas piniginę baudą toliau sistemingai daro nusižengimus. Todėl, apeliantės įsitikinimu apylinkės teismas nepagrįstai taikė asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažindamas teisės vairuoti atėmimo terminą nuo Institucijos paskirto minimalaus 12 mėnesių termino iki 6 mėnesių.
4. Proceso dalyviai informuoti laiku ir tinkamai. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. E. P. nubausta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,42 promilės girtumas. Šio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. E. P. Institucijos vyresniosios tyrėjos nutarimu už minėto nusižengimo padarymą buvo nubausta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs E. P. skundą, sprendė, kad jos atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.
7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti E. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ANK 422 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, specialiosios teisės atėmimo terminą.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-97/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017. Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas taikydamas E. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos iš šią įstatyme įtvirtintą išimtį pritaikė netinkamai. Argumentai, kuriais apylinkės teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį, neleidžia E. P. nurodytų aplinkybių, kurios yra susijusios su jai kilusiais nepatogumais paradus teisę vairuoti, laikyti išskirtinėmis. Pažymėtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeima, turi būti itin atidus bei elgtis itin apgalvotai bei apdairiai, kad savo elgesiu nepakenktų tiek savo, tiek ir savo šeimos gerovei. Teismo nutartyje nurodytos E. P. gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Teisės vairuoti turėjimas atliekant darbines funkcijas, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, kadangi asmuo gali rinktis tokį darbo pobūdį, kurio atlikimui vairavimas nėra būtinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. P. gyvena Kauno mieste, kur gerai ir pilnai išvystyta visuomeninio transporto infrastruktūra bei yra alternatyvių susisiekimo priemonių, kuriomis gali naudotis kiekvienas gyventojas, todėl vaikų gerove E. P. galės pasirūpinti pilnai, naudodamasi viešojo transporto paslaugomis.
10. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, vaikais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tuo tarpu E. P. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl su administraciniu nusižengimu susijusios ir patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius jos veiksmuose nei nedidelio veikos pavojingumo ar mažareikšmiškumo, nei atsakomybę lengvinančių ar kitų ypatingų aplinkybių buvimo, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Be to, Institucijos nutarimu E. P. paskirtas ANK 422 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nėra neteisingas, kadangi nagrinėjamą nusižengimą ji padarė turėdama galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat pažymėtina, jog E. P. nors ir už vairavimą esant neblaiviai nubausta pirmą kartą, tačiau per pastarųjų 5 metų laikotarpį tai yra jos jau 24 administracinis nusižengimas (administracinio nusižengimo b. l. 20-37), todėl laikyti ją nepriekaištinga vairuotoja nėra pagrindo, kadangi Kelių eismo taisykles E. P. pažeidinėja nuolatos ir tai leidžia manyti, kad nagrinėjamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Apylinkės teismas spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumą E. P. atžvilgiu net nevertinto, kad ji nuolatos pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir turi galiojančių nuobaudų, o jos daromi nusižengimai tik sunkėja. Akivaizdu, kad toks E. P. elgesys atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir suteikia pagrindą spręsti, kad jai anksčiau taikytos nuobaudos nepasiekia savo tikslų, nes asmuo po jai skirtų baudų sumokėjimo toliau sistemingai daro naujus nusižengimus. Todėl, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai taikė E. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažindamas teisės atėmimo terminą nuo minimalaus 12 mėnesių termino iki 6 mėnesių.
11. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas atlikti darbines funkcijas bei rūpintis buitiniais dalykais, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios E. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog Institucijos nutarimu yra nustatyta E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Priešingai, E. P. tik skunde apylinkės teismui pripažino padariusi nusižengimą ir gailėjosi dėl jo, tačiau iki tol ji savo kaltę neigė, o nagrinėjant bylą Institucijoje ji prašė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad E. P. prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, nes ji iš pat pradžių neigė kaltę dėl pažeidimo padarymo ir dėl jo prisipažino tik siekdama sušvelninti savo atsakomybę, kai tuo tarpu jos neteisėtus veiksmus byloje patvirtino esantys neginčijami įrodymai.
12. Nors pirmosios instancijos teismas bandydamas švelninti pažeidėjos atsakomybę atkreipė dėmesį į E. P. nustatytą girtumo laipsnį – 0,42 promilės (įvertinus paklaidą), kuris anot pirmosios instancijos teismo, nebuvo ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), apygardos teismas šios aplinkybės nelaiko ypatingai mažinančia veikos pavojingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tai, jog E. P. padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, ką itin akcentavo pirmosios instancijos teismas, neleidžia konstatuoti administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. E. P. inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pažymėtina, jog E. P. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apygardos teismas taip pat kritiškai vertina pažeidėjos E. P. parodymus, kadangi sustabdžiusiems policijos pareigūnams ji teigė vyno taurę išgėrusi apie 19 val., o jau nuvykusi į gydymo įstaigą budinčiai gydytojai nurodė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo apie 22 val., todėl nėra galimybės teigti, kad E. P. nuoširdžiai suklydo vertindama savo galėjimą vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad automobilį ji vairavo būdama prieš tai pavartojusi alkoholio rodo jos neatsakingumą ir galimų pasekmių nesuvokimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ši atsakomybė yra diferencijuojama pagal asmens girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, E. P. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, kad E. P. girtumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, kuriai esant kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė neteisingą išvadą, todėl skundžiama nutartis naikintina, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.