Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Urbanavičiūtės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Mureka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mureka“ ieškinį atsakovei UAB „Santermita“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „Santermita“ priešieškinį ieškovei UAB „Mureka“ dėl skolos ir rangos darbų trūkumų šalinimo kainos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3) įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti atsakovei sumokėto žyminio mokesčio dalį - 37,50 Eur;

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.12 Atsakovės priešieškinis, patikslintas priešieškinis yra tyčiniai melagingi ir nukreipti į civilinio proceso vilkinimą ir savo pobūdžiu ir esme yra nesąžiningi, nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningai piktnaudžiaujant ir naudojant procesines teises teisingumui priešingais tikslais (CPK 95 straipsnis)

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, netenkintas procesinis prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

42. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

49. Asmens nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieš priimdamas sprendimą, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas privalo išaiškinti visas ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikšmingos ginčui išspręsti ir kiek reikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018, 38 punktas).

50. Kaip minėta, ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 (šešis) procentus procesinių palūkanų nuo skolos sumos (8 056,53 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. (nuo teismo įsakymo priėmimo dienos) iki 2023 m. balandžio 18 d. imtinai (2023-05-05 DOK-56831). Šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, kurio ieškovė buvo atsisakiusi. Pagal ieškovės nurodytą konkretų laikotarpį, už kurį prašo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas (nuo 2023 m. sausio 9 d., kai buvo priimtas teismo įsakymas, iki 2023 m. balandžio 18 d. imtinai, t. y. už 100 dienų laikotarpį), šis reikalavimas įgijo materialią išraišką, apibrėžtą konkrečia pinigų suma (8 056,53 Eur x 100 d./365 d. x 6 proc.). Spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti palūkanų sumą pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškovės patikslinto ieškinio ribose. Teismas vertindamas patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumą pagrįstai analizavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, aiškinosi aplinkybes, susijusias su sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, t. y. kada ieškovė ištaisė savo atliktų darbų defektus, ir kokiu momentu atsirado atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.

51. Apeliantės teigimu, teismo teiginys, jog „ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės metu, atsakovė neturėjo galiojančios prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, kadangi šie darbai buvo atlikti ne iki galo bei su trūkumais“ yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas negalėjo remtis ir vertinti defektinio statinio apžiūros akto ieškinio materialiųjų reikalavimų (ne)tenkinimo aspektu, nes šios bylos iniciavimo metu defektinis statinio apžiūros aktas neegzistavo. Atsakovės defektinis apžiūros aktas surašytas jau teisminio ginčo nagrinėjimo metu, todėl jis negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos teisminio ginčo inicijavimui. Ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. įgijo reikalavimo teisę į atsakovę atsiskaityti už atliktus statybos darbus ir 2023 m. sausio 6 d. inicijavusi teisminį ginčą ieškovė šią teisę tinkamai ir savalaikiai realizavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

52. 2022 m. spalio 18 d. statybos rangos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad darbai baigiami pasirašius darbų baigiamąjį aktą ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už tinkami atliktus ir priimtus darbus užsakovas apmoka per 10 kalendorinių dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Sutarties 4.6 punkte numatyta, kad jeigu užsakovas daugiau kaip 5 dienas vilkina priimti darbų rezultatą ir (arba) nepagrįstai atsisako pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą, rangovas surašo vienašalį Atliktų darbų perdavimo aktą.

54. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Nors 2022 m. gruodžio 7 d. pranešime nurodoma, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktus ir kvietė priimti pagal sutartį laiku ir tinkamai atliktus darbus, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.

55. Pranešimas dėl vienašalio darbų perdavimo - priėmimo, atliktų darbų aktai ir PVM sąskaita faktūra išsiųsti UAB „Santermita“ registruotu paštu, siunta įteikta 2022 m. gruodžio 12 d. (e. b. 1 t. 36-41 l.). Atsakovė 2023 m. sausio 19 d. raštu ieškovei pranešė, kad atlikti darbai tikrinami, ir pasiūlė ieškovei konkrečią dieną ir valandą skirti darbų patikrinimui ir tinkamai atliktų darbų priėmimui (e. b. 1 t. 42 l.). Tačiau ieškovė 2023 m. sausio 20 d. rašte atsakovei nurodė, kad visi darbai yra atlikti ir atsakovės priimti; joks pakartotinis aktų pasirašymas ir/ar darbų pridavimas neturi jokio teisinio pagrindo ir nevyks (e. b. t. 74-75 l.).

56. Nors defektiniai statinio apžiūros aktai buvo priimti (2023-01-25 Nr. DA-23-01-25/10; 2023-03-01 Nr. DA-23-03-01/14; 2023-04-13 Nr. DA-23-04-13/28) po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo, tačiau jų turinys neginčijamai patvirtina, kad apeliantės atlikti darbai nebuvo pilnai užbaigti, dalis darbų atlikti nekokybiškai. Apeliantė 2023 m. balandžio 7 d. raštu informavo atsakovę, kad atliko garantinius darbus, pateikė atliktų garantinių darbų aprašymą su fotofiksacija (e. b. 1 t. 122-126 l.). Atliekant atliktų trūkumų šalinimo darbų patikrinimą, nustatyta, kad ieškovė tinkamai užsandarino tik vieną buitinių nuotekų šulinį, o antrasis liko neužsandarintas (2023-04-13 Defektinis statinio apžiūros aktas Nr. DA-23-04-13/28). 2023 m. gegužės 5 d. pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai (e. b. t. 1 181-182 l.), kuriuose nurodoma, kad darbai priimti su trūkumais, nurodytais 2023 m. balandžio 13 d. defektiniame statinio apžiūros akte Nr.DA-23-04-13/28. Ši aplinkybė nurodyta ir atsakovės 2023 m. gegužės 10 d. elektroniniame laiške ieškovei (e. b. 1 t. 183 l.). Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. elektroniniu laišku (Dėl atliktų darbų trūkumų (duomenys neskelbtini)) atsakovei siuntė defekto ištaisymo fotofiksaciją. Paaiškino, kad papildomai aptepta hidroizoliaciniu mišiniu (prieš tai taip pat buvo užsandarinta – tiesiog reikėjo nuotrauką daryti iš vamzdžio perspektyvos būnant šulinyje, kaip minėjau aname laiške). Papildomai, savo lėšomis, įrengta ir PVC alkūnė (e. b. 1 t. 186-187 l.).

58. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Kreipdamasi į teismą teisminės gynybos, apeliantė realizavo savo teisę pareikšti teisme materialųjį reikalavimą dėl skolos priteisimo už atliktus darbus, tačiau kreipimasis į teismą negarantuoja teisme pareikštų reikalavimų patenkinimo. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad dalis ieškovės atliktų darbų nebuvo užbaigti ir dalis jų atlikta su defektais, nepaisant to, kad jos paaiškėjo ginčo teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu, ieškovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų.

60. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apeliantės argumentai – kad ieškinio materialiųjų reikalavimų atsisakymas, kai atsakovė juos pati visiškai patenkino, nereiškia, kad teisminio ginčo inicijavimo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu; atsakovė nekvestionavo ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų teisingumo ir pagrįstumo, neprašė teismo pripažinti jų negaliojančiais ar niekiniais; teismas jų nepripažino niekiniais ar negaliojančiais; atsakovė, išrašydama ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą LEC Nr. 0019961, tiek de facto, tiek de jure patvirtino, jog ieškovė tinkamai ir savalaikiai atliko visus sutartyje numatytus statybos darbus – apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad iki kreipimosi į teismą dienos egzistavo atsakovės piniginė prievolė ieškovei, kaip nepagrįstą.

61. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad neįrodyti ieškovės argumentai dėl garantinių darbų, nes byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų garantijos. Ieškovė neprivalėjo įrodinėti, jog statybos darbams pagal sutartį yra taikomas privalomasis, įstatyme fiksuotas garantinis terminas ir garantinio termino metu rangovė (ieškovė) privalo taisyti visus po statybos darbų rezultatų perdavimo dienos atsiradusius defektus. Defektinio statinio apžiūros akte nurodoma, kad statybos darbams galioja Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytas garantinis terminas.

62. CK 6.698 straipsnis, reglamentuojantis statybos darbų garantinius terminus, nustato, kad terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomus argumentus paneigia jau aptarti 2023 m. gegužės 5 d. pasirašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai (e. b. 1 t. 181-182 l.), kuriuose yra įrašytos pastabos, kad darbai priimti su trūkumais, nurodytais 2023 m. balandžio 13 d. defektiniame statinio apžiūros akte Nr.DA-23-04-13/28. Taip pat 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. kovo 1 d. defektiniais statinio apžiūros aktais specialistas nustatė ieškovės darbų nepabaigimo faktą ir atliekamų darbų trūkumų faktą, tai reiškia, kad garantiniai darbų kokybės užtikrino terminai dar net nebuvo prasidėję bylos nagrinėjimo teisme metu.

63. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė pati patenkino visus ieškinio materialiuosius reikalavimus 2023 m. balandžio 18 d., todėl už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. (teismo įsakymo priėmimo dienos) iki 2023 m. balandžio 18 d. (dienos, kai atsakovė patenkino visus ieškovės ieškinio materialiuosius reikalavimus) iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos. Nors atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. atliko 6 106,86 Eur mokėjimą ieškovei už atliktus darbus (e. b. 1 t. 185 l.), tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. ieškovei adresuotame elektroniniame laiške paaiškino, kad dėl sistemos klaidos mokėjimas apeliantei buvo išleistas 2023 m. balandžio 18 d., t. y. mokėjimas per klaidą buvo atliktas anksčiau, nei buvo priimti apeliantės atlikti darbai (e. b. 1 t. 183-184 l.). Kaip minėta, darbai priimti 2023 m. gegužės 5 d., apeliantei ir atsakovei pasirašius atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus (e. b. 1 t. 181-182). Įvertinus tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

64. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo negrąžinta už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis – 55 Eur turėjo būti priteista ieškovei iš atsakovės, nes ieškovė ieškinio materialiųjų reikalavimų atsisakė dėl to, kad atsakovė pati patenkino visus ieškovės reikalavimus. Taip pat nurodo, kad ieškovė nesutiko su priešieškinių reikalavimais, o atsakovė pati atsisakė visų priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš ieškovės priteisė 12,50 Eur žyminio mokesčio atsakovei.

65. Šalims atsisakius pareikštų reikalavimų, joms grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), atitinkamai apeliantei 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi grąžinta 164 Eur, o atsakovei skundžiamu sprendimu grąžinta 37,50 Eur.

66. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju bylos dalis nutraukta abiejų šalių atžvilgiu dėl to, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu įvykdė viena kitos atžvilgiu turėtas prievoles, t. y. apeliantė ištaisė darbų defektus, o atsakovė sumokėjo ieškovei rangos darbų kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims vienai iš kitos priteisė likusias negrąžintas žyminio mokesčio dalis, t. y. apeliantei iš atsakovės – 55 Eur, o atsakovei iš apeliantės – 12,50 Eur.

67. Apeliantės teigimu, priteisdamas iš jos atsakovei teisinės pagalbos išlaidas, teismas pažeidė teisinės pagalbos išlaidų priteisimą reglamentuojančias procesines normas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliantė neįtakojo atsakovės priešieškinių pateikimo, jų atsisakymo, todėl pagal šalių procesinį elgesį ir priežasties – pasekmių principą išskirtinai tik atsakovė yra kalta dėl vykstančio civilinio proceso, nes ji savalaikiai neįvykdė savo prievolės sumokėti apeliantei už pastarosios atliktus statybos darbus ir būtent tik ši aplinkybė sąlygojo teisminį procesą ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

68. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).

69. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, būtent vadovavosi teisės normomis, teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovė turėjo galimybę iš karto atsisakyti savo priešieškinio reikalavimų, vos tik sužinojo apie ieškovės ieškinio atsisakymą ir šios bylos dalies nutraukimą, taip išvengdama priešieškinio tikslinimo ir papildomo bylos nagrinėjimo, sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą visa apimti šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principų, todėl iš ieškovės priteisė atsakovei ne visas jos patirtas išlaidas, o sumažinus jas iki 1 754,50 Eur, t. y. 50 procentų.

70. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovei iš apeliantės priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta, neatitinkanti jų dydžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, ar atsakovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius.

71. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl atsakovės teisinės pagalbos išlaidų sudėtinių elementų, nepasisakė kokios teisinės pagalbos išlaidos buvo (ne)būtinos ir (ne)pagrįstos, už kokius konkrečiai procesinius dokumentus ir/ar veiksmus (ne)priteistinos teisinės pagalbos išlaidos, nepaneigia šalies teisės į tokių išlaidų atlyginimą.

Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą

72. Apeliantė prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už sąmoningai melagingą ir nesąžiningą priešieškinio ir patikslinto priešieškinio pateikimą ir šiurkštų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išspendimą, pusę baudos skiriant ieškovei. Atsakovės priešieškinis, patikslintas priešieškinis yra tyčiniai melagingi ir nukreipti į civilinio proceso vilkinimą bei savo pobūdžiu ir esme yra nesąžiningi, nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, sąmoningai piktnaudžiaujant ir naudojant procesines teises teisingumui priešingais tikslais (CPK 95 straipsnis).

73. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

74. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

75. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė teikdama priešieškinį, vėliau jį tikslindama, šią savo teisę įgyvendino nesąžiningai, turėdama tikslą veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad apeliantė skirtingai vertina byloje susiklosčiusią situaciją, neteigia pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžiant apeliantės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo, vertinti neigiamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenustatyta, jog atsakovė pareikšdama byloje priešieškinį, tikslindama priešieškinį procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

76. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ar netinkamai vertino šalių nurodytas aplinkybes.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

78. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

79. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

80. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

81. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtų 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus (2024-05-09 DOK-11323).

82. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

83. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas 1.3 dydžio koeficientas už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

84. Įvertinus, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta ir apmokėta 2024 m. gegužės mėnesį, atitinkamai taikomas 2023 m. IV ketvirčio – bruto 2 110,30 Eur, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis gali būti 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3 = 2 743,39).

85. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiama 871,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mureka“, juridinio asmens kodas 302989509, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.