- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- A2-19-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03574-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- H. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. A2-19-755/2020
teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03574-2017-2
2020 m. sausio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8330-956/2019 pagal pareiškėjo H. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., antstoliui Andriui Bespalovui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas H. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d. gavo ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog jokios stoginės, kurią jis turėtų nugriauti jo gyvenamojo namo dalyje, nėra ir A. M. naudojamo pastato dalis uždengia/išsikiša virš jo naudojamo pastato dalies patalpos, pažymėtos plane 1-9, o tuo pačiu pagrindė teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 esant įvykdytą tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo H. P. prašymą atnaujinti procesą atmetė.
4. Sprendė, jog pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas Nr. 19-05/05 neįrodė, kad tokia aplinkybė – stoginė, nurodyta pakoreguoto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto rytiniame fasado plane bei pirmo aukšto plane, yra nugriauta - buvo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-4600-223/2017 ir Panevėžio miesto apylinkės teismui priimant 2017 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 bei Panevėžio apygardos teismui priimant 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-633-212/2017, kadangi ekspertas objektą apžiūrėjo tik 2019 m. gegužės 20 d.
5. Pažymėjo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas aiškinosi ar stoginė yra, ar jos nėra, ar ji nugriauta visa ar tik iš dalies, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė apie stoginės nugriovimą / nenugriovimą.
6. Sprendė, kad pareiškėjo pateiktas eksperto doc. dr. S. S. ekspertizės aktas ir jame pateikta išvada apie tai, kad stoginė yra nugriauta, yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o naujas įrodymas, kuris nepaneigė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
7. Pažymėjo, jog teismo sprendimo įvykdymo faktą turi konstatuoti antstolis arba teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas H. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
9. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino antstolio A. Bespalovo atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytas aplinkybes, nes siena, pažymėta plane 1-9, niekada nebuvo ir nėra stoginės siena, ji yra pareiškėjo gyvenamojo namo dalies virtuvės siena. Tvirtina, jog minėta siena yra tokiu pat atstumu, kaip buvo iki namo rekonstrukcijos pagal ankstesnes inventorines bylas, niekaip neužstoja A. M. patalpos 1-8 rytinės sienos. Teigia, kad tokiu būdu antstolis klaidina teismus.
10. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 teismas netyrė ir nesiaiškino ar stoginė yra, ar jos nėra, todėl skundžiamoje nutartyje teismas negalėjo teigti, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra nauja. Nurodo, kad pareiškėjo teigtos aplinkybės – stoginės nebuvimo, nepaneigė teismų priimti procesiniai sprendimai, nes teismai nebuvo nuvykę į vietą ir nepadarė vietos apžiūros, kad įsitikintų faktų tikrumu.
11. Teigia, jog antstolio A. Bespalovo teiginius dėl eksperto S. S. pateiktų išvadų nepagrįstumo paneigia ir antstolio S. Ramanausko 2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog stoginės nėra.
12. Nurodo, jog teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, nes antstolio A. Bespalovo 2015 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.0025/15/00005 buvo nurodyta, kad pareiškėjui priklausančios namo dalies stogas neuždengia A. M. priklausančios pirmo aukšto namo dalies patalpos, pažymėtos plane 1-8, rytinės pusės, o antstolis 2017 m. sausio 16 d. įpareigojimu pareiškėją įpareigojo atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies laiko sieną, kai ji 2015 metais nebuvo užimta (užstatyta), o nugriovus stoginę, neliko jokių kliūčių per jo naudojamą žemės sklypą A. M. prieiti prie jos namo rytinės sienos, pažymėtos plane indeksu 1-8.
13. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2013 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 buvo nustatyta, kad bendrasavininkės A. M. teisės nepažeistos, savavališkai perstatyta gyvenamojo namo dalimi naudojasi tik pareiškėjas, todėl nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-4600-223/2017 pirmosios instancijos teismui reikėjo vadovautis 2013 m. kovo 22 d. sprendimu, turinčiu prejudicinę galią.
14. Pažymi ir tai, kad dar 2015 metais nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-8348-956,vyr. specialistas E. P. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad stoginė buvo nugriauta, o jos vietoje buvo formuojama kita nauja patalpa, kuri ir buvo nugriauta, patvirtinus taikos sutartį. Tvirtina, jog apie tai, kad nėra jokios stoginės, buvo žinoma ne tik antstoliui, bet tuo labiau ir A. M..
15. Teigia, jog esant byloje pateiktai naujai aplinkybei, kuri patvirtinta eksperto S. S. ekspertizės aktu Nr. 19-05/05, kad ši aplinkybė pareiškėjui negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2VP-4600-223/2017 nagrinėjimo metu,mano,kad teismas turėjo prašymą tenkinti, ir atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017.
16. Teikia į bylą antstolio S. Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėja tai, jog antstolis A. Bespalovas su A. M. klaidina teismus.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Bespalovas prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį galioti.
18. Nurodo, kad pareiškėjo iniciatyva atlikęs ekspertizę ekspertas S. S. galimai buvo šališkas, nes ignoravo pačioje ekspertizėje esančių pastatų / patalpų planus bei neatliko būtinų matavimų, dėl ko klaidingai konstatavo stoginę esant nugriautą.
19. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime dėl pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų teigia, jog H. P. antstolio S. Ramanausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą teismui teikia ne pirmą kartą ir teismai dėl jo yra jau pasisakę. Kartu atkreipia dėmesį, kad antstolio A. Bespalovo 2018 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas vėliau nei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o akte nurodoma, jog H. P. neįvykdė teismo sprendimo, nenugriovė stoginės ir neatlaisvino A. M. namo rytinės dalies lauko sienos.
20. Tvirtina, kad stoginė būtų visiškai nugriauta ir įvykdyta 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016, turi būti ne tik nuardytas stoginės stogas, bet ir išgriautos ir stogą laikančios konstrukcijos – mūro sienos, pamatai, t. y. pašalintos bet kokios statinio konstrukcijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliantas H. P. pateikė antstolio S. Ramanausko 2018 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį prašo priimti. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktą įrodymą, nes apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pastebi, jog antstolis faktines aplinkybes konstatavo daugiau nei po vienerių metų nuo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, dėl kurios atnaujinimo apeliantas pateikė pareiškimą.
22. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2016 m. kovo 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016, kuria patvirtino tarp H. P. ir A. M. sudarytą taikos sutartį dėl, tame tarpe ir stoginės, H. P. sklype, nugriovimo (b. l. 24-25). 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 teismas patenkino antstolio A. Bespalovo pareiškimą ir skyrė H. P. 10 Eur baudą už kiekvieną antstolio įpareigojimo nevykdymo dieną išieškotojos A. M. naudai (b. l. 26-27). Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-633-212/2017 2017 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 28-31).
23. CPK 365 straipsnio nuostatos numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šio kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas turi nustatyti ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnio nustatytu terminu ir patikrinti ar yra proceso atnaujinimo pagrindai, nurodyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
24. Pareiškėjas H. P., paduodamas teismui prašymą atnaujinti procesą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodė, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašė procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad nauja aplinkybė yra tai, jog 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės akte Nr. 19-05-/05 eksperto S. S. buvo nustatyta, kad stoginės, kurią turėtų nugriauti pareiškėjas, nėra ir A. M. naudojamo pastato dalis uždengia / išsikiša virš pareiškėjo naudojimo pastato dalies patalpos. Teigė, kad akte nurodytos aplinkybės patvirtina 2013 m. kovo 22 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 buvus įvykdytam tinkamai.
25. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/201, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019) .
26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05/05, daro išvadą, jog atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 nurodytu procesiniu pagrindu nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį (CPK 185 str.).
27. Civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 apeliantas H. P. tiek savo atsiliepime į antstolio A. Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo, tiek atskirajame skunde dėl 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria buvo patenkintas antstolio pareiškimas, nuosekliai tvirtino, kad 2016 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl stoginės nugriovimo ir A. M. namo rytinės dalies laiko sienos atlaisvinimo jis yra įvykdęs (civ. b. Nr. 2VP-4600-223/2017, b. l. 7-9, 19-22).
28. Byloje dėl proceso atnaujinimo apeliantas savo reikalavimą grindžia 2019 m. gegužės 27 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05/05, kurio išvadose nurodyta, kad stoginės, kurią turėtų nugriauti apeliantas, vykdydamas taikos sutarties sąlygą, nėra.
29. Įvertinus nutarties 25 ir 27 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ekspertizės akto išvadas dėl stoginės nugriovimo ( nenugriovimo) galima laikyti tik kaip įrodymą, kuriuo apeliantas grindžia savo pareigos pagal taikos sutarties 2 punktą įvykdymą (CPK 185 str.). Šiuo atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ekspertizės akto kaip naujo papildomai teikiamo įrodymo reikšmės, o ne naujos dalyvaujančių byloje asmenų nežinotos išnagrinėtoje byloje aplinkybės. Teismas pastebi, kad apeliantas nepaneigė, o priešingai, civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, nepaisant to , kad ekspertizės aktas nebuvo pateiktas, įrodinėjo, kad stoginė faktiškai yra nugriauta, kas reiškia, jog šis faktas jam buvo žinomas minėtos bylos nagrinėjimo metu.
30. Kitų atskirajame skunde nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes šios bylos tikslas yra nustatyti, ar apelianto nurodytos bylos atnaujinimo aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o ne vertinti 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Remiantis nutarties 27-30 punktuose išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 301 str., 306 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.