Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. A2-333-544/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1064-837/2018 pagal H. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., antstoliui A. B. dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, pareiškėjas H. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą ir panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 bei priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą atmesti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, atitinkančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Atskiruoju skundu pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pateiktus duomenis bei nepakankamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas H. P., prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, pateikė 2017 m. spalio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pateiktas H. P. namo rekonstrukcijos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir 2017 m. spalio 24 d. surašytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo aktas bei pažymėta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 įvykdytas tinkamai. Tačiau iš civilinės bylos Nr. 2VP-4600-223/2017 duomenų matyti, kad antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2017 m. balandžio 25 d. Šiame pareiškime antstolis nurodė, kad jo kontoroje yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2016 m. gruodžio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016, kurioje H. P. įsipareigojo nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies laiko sieną iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. 2017 m. balandžio 14 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad skolininkas H. P. neįvykdė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtintų taikos sutarties sąlygų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo prašomoje atnaujinti civilinėje byloje antstolio A. B. pareiškimas buvo tenkintas ir pareiškėjui skirta 10 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2017 m. sausio 16 d. išieškotojos A. M. naudai. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis buvo palikta nepakeista, pabrėžiant, kad H. P. nepateikė įrodymų, paneigiančių A. M. nurodytas aplinkybes, jog taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimai nėra įvykdyti. Taigi iš nutarties 17 punkte išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo pateiktas Raštas niekaip nepatvirtina, jog, sprendžiant klausimą dėl antstolio pareiškimo dėl baudos H. P. skyrimo, jis jau buvo nugriovęs stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane bei pirmo aukšto plane, ir atlaisvinęs A. M. namo rytinės dalies laiko sieną, kaip tą įsipareigojo padaryti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą. Priešingai, Rašte užfiksuota informacija rodo, kad įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinių įvykdymo patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2017 m. spalio 24 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą pareiškėjui už teismo įpareigojimo nevykdymą įsiteisėjimo dienos. Taigi Rašto turinys tik patvirtina, kad pareiškėjo nurodomos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, neegzistavo sprendžiant klausimą dėl baudos pareiškėjui paskyrimo, o atsirado po kurio laiko, nes apeliantas procesinį teismo sprendimą įvykdė tik praėjus dviem mėnesiams po nutarties jam skirti baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą įsiteisėjimo dienos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktas Raštas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo sąlygų – nurodytos aplinkybės neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą iš esmės bei priimant sprendimą. Aplinkybė, kad asmuo įvykdė teismo procesinį sprendimą, CPK 366 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Pačiam pareiškėjui H. P. pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįstant, kad teismo procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, jis įvykdė praėjus kuriam laikui po baudos skyrimo, nėra pagrindo vertinti, kad jam skiriant baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą egzistavo aplinkybės, patvirtinančios skirtos baudos nepagrįstumą ar leidusios daryti išvadą, jog teismo įpareigojimas tuo metu buvo įvykdytas. Pažymėtina, kad Rašte nurodoma, jog pareiškėjas H. P. įvykdė Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013, nors šis teismo sprendimas, kaip ir didžioji dalis pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, nėra susijęs su prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-4600-223/2017 aplinkybėmis, kadangi bauda už 2013 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdymą civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017 H. P. skirta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad dalis pareiškėjo dėstomų aplinkybių nėra susijusios su nagrinėjamos civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo dalyku. Be to, apeliantas kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytas išvadas, kas, atsižvelgiant į teisės aktais įtvirtiną nacionalinę teismų sistemą bei instancinę apskundimą tvarką, negali būti svarstoma bei iš naujo vertinama nagrinėjamoje kitoje byloje. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal formuojamą teismų praktiką, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-403/2008, 3K-3-337/2011 ir kt.).Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors pareiškėjas įvardija įvairias formalaus pobūdžio kliūtis, trukdžiusias jam savalaikiai įvykdyti taikos sutarties sąlygas ir/ar pateikti dokumentus apie tinkamą procesinio sprendimo vykdymą teismui, tačiau byloje nėra jokių įrodymą, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiuo pagrindu būtų pateikęs prašymus pratęsti terminus sprendimui įvykdyti, atidėti jo vykdymą, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, skundžiamoje nutartyje padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog egzistuoja aplinkybės, atsitinkančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 178 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad išdėstyto vertinimo nekeičia ir atskirajame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei argumentai dėl skundžiamos nutarties motyvų glaustumo ir prieštaringumo. Apeliantas tik nurodo, kad nutartis prieštaringa, tačiau neatskleidžia tokio teiginio turinio, todėl jis vertinamas deklaratyviu. Atskirajame skunde nurodomos teismų praktikos bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos ir netapačios su šios bylos aplinkybėmis. Skundžiamoji nutartis iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus. Nutartyje išdėstyti motyvai ir jos argumentacija, nors ir yra pakankamai lakoniški, tačiau atskleidžia klausimo esmę, kadangi joje nurodyta kokių faktinių duomenų pagrindu ir dėl kokių motyvų teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog egzistuoja aplinkybės, atsitinkančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti procesą. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nenustatyta. Kadangi dalis apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nebuvo ir nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-4600-223/2017, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.Atsižvelgus, į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės nuostatas (CPK 178 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.